Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-495-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-26
Bylos Nr.
1S-129-495-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.2.7.; 2.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Daiva Pranyte-Zalieckiene,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,gynejui adv. Žilvinui Mišeikiui,

teismo posedyje išnagrinejo L. S. skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 25 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškejos prašymas del prokuroro nutarimo, kuriuo laikinai buvo apribotos L. S. teises i nekilnojamaji turta ir pinigines lešas, panaikinimo, ir

nustate:

Ukmerges rajono apylinkes prokuratura 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-577-99, iškeltoje L. S. del lešu išvaistymo (duomenys neskelbtini) Fonde (1961 m. BK 275 str. 1 d.), tikslu užtikrinti civilini ieškini bei galima turto konfiskavima, laikinai apribojo L. S. nuosavybes teises i jai priklausanti turta: namu valda, susidedancia iš gyvenamojo namo, ukio pastatu ir kiemo irenginiu, esancia (duomenys neskelbtini) ir pinigines lešas, esancias AB banke (duomenys neskelbtini) (buves (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškeja L. S. kreipesi i Ukmerges rajono apylinkes teisma, prašydama panaikinti 1999 m. gruodžio 27 d. prokuroro nutarimu uždeta arešta turtui.

2008 m. sausio 25 d. nutartimi Ukmerges rajono apylinkes teismas iš dalies patenkino pareiškejos L. S. prašyma ir panaikino 1999 m. gruodžio 27 d. prokuroro nutarima dalyje del laikino nuosavybes apribojimo i L. S. priklausancias pinigines lešas, esancias AB banke (duomenys neskelbtini), o laikino nuosavybes teises apribojimo i L. S. priklausanti nekilnojamaji turta, t.y. namu valda, susidedancia iš gyvenamojo namo, ukio pastatu ir kiemo irenginiu, esancia (duomenys neskelbtini), taikymo termina nustate iki teismo priimto sprendimo isiteisejimo šioje baudžiamojoje byloje dienos. Taip pat teismas ipareigojo L. S. iki 2008 m. gegužes 1 d. imtinai imoketi baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio suma i teismo specialiaja saskaita ar pateikti laidavimo dokumentus, kad galima butu spresti klausima del procesines prievartos priemones taikymo likusio L. S. priklausancio turto atžvilgiu tikslingumo.

Pareiškeja del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 25 d. nutarties pateike skunda, prašydama nurodyta nutarti panaikinti ir priimti nauja sprendima – panaikinti jai priklausancio nekilnojamojo turto atžvilgiu pritaikyta laikina nuosavybes teises apribojima. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteiseta ir nepagrista. Pareiškejos manymu, remiantis BPK 151 str. 6 ir 7 dalimis, laikino nuosavybes teises apribojimo taikymas turi buti siejamas su nusikalstamos veikos, kurios padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo, sunkumo laipsniu, o nurodytu straipsniu nustatyti laikino nuosavybes teises apribojimo terminai ir ju pratesimo tvarka turi buti taikomi ir bylos nagrinejimo teisme metu. Tuo tarpu apylinkes teismas nurode priešingai, t.y. jog laikino nuosavybes teisiu apribojimo taikymas nera siejamas su asmens padarytos veikos sunkumo laipsniu. Pareiškejos manymu, tokia teismo pozicija prieštarauja baudžiamajam istatymui ir yra neteisinga. Nurodo, kad yra kaltinama veiku, numatytu BK 207 str. 1 d. (oficialaus dokumento suklastojimas) ir 275 str. 3 d. (turto pasisavinimas stambiu mastu) (BK galiojusio iki 2003 m. gegužes 1 d. redakcija), padarymu. Tuo metu veika pagal BK 275 str. 3 d. buvo priskirta prie sunkiu nusikaltimu, taciau pareiškejos nuomone, ši veika, remiantis dabar galiojancio BK 3 str. 2 d., turetu buti vertinama kaip nesunkus nusikaltimas. Pažymi, kad pagal BK, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d., jai inkriminuota nusikalstama veika butu kvalifikuota pagal BK 152 str., kuri prie sunkiu nusikaltimu priskirta nebuvo. Pareiškeja pažymi, kad negali buti bloginama asmens teisine padetis del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios ir nesusijusiu su asmens veiksmais, siekiant išvengti atsakomybes. Jei nuosprendis pareiškejos atžvilgiu butu priimtas iki 1995 m sausio 1 d., ji butu teisiama ne kaip už sunku nusikaltima. Atsižvelgiant i tai, kad jai inkriminuojama veika turetu buti priskirta prie nesunkiu nusikaltimu, jos atžvilgiu paskirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas negali trukti neapibrežta laika. Jai nurodytos priemones buvo paskirtos dar 1999 m. ir ju pratesimo klausimas dar nei karto nebuvo sprestas. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, prašo teismo panaikinti laikina nuosavybes teisiu apribojima i jai priklausanti nekilnojamaji turta.

Teismo posedyje gynejas praše skunda tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Pareiškejos L. S. skundas atmestinas.

Pareiškeja skunda grindžia tuo, kad laikino nuosavybes teises apribojimo taikymas turi buti siejamas su nusikalstamos veikos sunkumo laipsniu ir šios procesine prievartos priemones taikymo terminas yra ribojamas ir bylos nagrinejimo teisme metu. Taciau teismas su pareiškejos nurodytais teiginiais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagristus del sekanciu motyvu.

BPK 151 str. 6 d. nurodyta, kad byla perdavus i teisma del laikino nuosavybes teises apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratesimo sprendžia teismas. Taigi iš šiu istatymo nuostatu seka, kad teismineje stadijoje laikino nuosavybes teises apribojimo trukme neribojama, nes istatymas konkretaus termino nenustato. Tokios nuostatos laikesi ir Ukmerges rajono apylinkes teismas. Taciau svarbu yra tai, jog teismas turi pareiga užtikrinti, kad taikant šia priemone nebutu pažeistas proporcingumo principas, nepagristai suvaržytos žmogaus teises. Taigi šiuo atveju laikino nuosavybes teises apribojimo taikymas glaudžiai yra susijes su faktinemis bylos aplinkybemis. Todel Ukmerges rajono apylinkes teismas, nustatydamas, ar laikinas nuosavybes teisiu apribojimas nevaržo pareiškejos teisiu, ivertino byloje esancius duomenis apie tai, kad bylos nagrinejimas teisme užsitese ne del teismo kaltes, o del pacios pareiškejos riboto galejimo dalyvauti teismo posedžiuose del sveikatos bukles ir del kitu objektyviu priežasciu (nevienkartinis gyneju pasikeitimas bylos nagrinejimo teisme metu). Nurodytu aplinkybiu pagrindu teismas padare pagrista išvada, kad nera pagrindo panaikinti pareiškejos turtui pritaikytas procesines prievartos priemones.

Taip pat svarbu nagrinejamu atveju nustatyti, ar procesiniu prievartos priemoniu taikymas nepažeidžia BPK 11 str. itvirtinto proporcingumo principo, kuris, taikant procesines prievartos priemones, reikalauja, kad tokio pobudžio priemones, tame tarpe ir laikinas nuosavybes teisiu apribojimas i turima turta, butu taikomos tik tais atvejais, kai be ju negalima pasiekti reikiamu proceso tikslu. Vadinasi, priešingu atveju butu pažeistas proporcingumas, kuris yra neatskiriamas teisingumo ir protingumo principu aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teises pažeidimo ir sankcijos nebutu nepagristai didelio neadekvatumo ir disproporcijos. Be to, šiuo klausimu savo nutarimuose yra pasisakes ir LR Konstitucinis Teismas bei nurodes, kad tarp siekiamo tikslo ir priemoniu šiam tikslui pasiekti butu teisinga pusiausvyra.

Iš 1999-12-27 arešto turtui uždejimo protokolo matyti, kad L. S. priklausancio turto buvo areštuota 77.729,38 Lt sumai. Tuo tarpu nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (duomenys neskelbtini) Fondas yra pareiškes civilini ieškini 47.009,05 Lt sumai. Ukmerges rajono apylinkes teismas, ivertines nurodytas aplinkybes, tikslu užtikrinti proporcingumo principo igyvendinima, pagristai panaikino pareiškejai priklausanciu piniginiu lešu arešta.

Pareiškeja nurodo, kad Ukmerges rajono apylinkes teismo pozicija, jog laikino nuosavybes teisiu apribojimo taikymas nera siejamas su asmens padarytos veikos sunkumo laipsniu prieštarauja baudžiamajam istatymui ir yra neteisinga. Be to, pareiškeja apeliuoja ir i tai, kad jai inkriminuojama veika yra priskirtina prie nesunkiu nusikaltimu, todel jos atžvilgiu pritaikytas laikinas nuosavybes teises apribojimas negali trukti neapibrežta laika. Taciau teismas nurodytus skundo argumentus vertina kritiškai.

1999 m. gruodžio 27 d. prokuroro nutarimu, tikslu užtikrinti civilini ieškini bei galima turto konfiskavima, buvo areštuotas L. S. priklausantis nekilnojamasis turtas bei pinigines lešos.

Iš BPK 116 straipsnio nuostatu seka, kad imtis priemoniu pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo istaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todel kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenu, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtine ar neturtine žala, ikiteisminio tyrimo istaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemoniu civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Nagrinejamojoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) fondas nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti yra pareiškes civilini ieškini 47.009,05 Lt sumai (I t., b.l. 177). Taigi laikino nuosavybes teises apribojimo pagrindai ir salygos nera išnyke. Todel, siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginima nukentejusiajam asmeniui (BPK 109 str.) bei ivertinant pritaikytu procesiniu prievartos priemoniu tikslinguma ir butinuma nagrinejamojoje byloje, Ukmerges rajono apylinkes teismas pagristai paliko galioti laikina nuosavybes teisiu apribojima i pareiškejai priklausanti nekilnojamaji turta.

Pažymetina, kad pareiškeja neteisingai aiškina BPK 151 str. 6 ir 7 d. nuostatas, teigdama, kad laikino nuosavybes apribojimo taikymas turi buti siejamas su nusikalstamos veikos sunkumo laipsniu bei nurodytos priemones apribojimo terminai ir pratesimo tvarka turetu buti taikoma ir bylos nagrinejimo teisme metu.

Pažymetina, kad laikinas nuosavybes teises apribojimas, kaip procesine prievartos priemone, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise i nuosavybes nelieciamuma. Todel nurodyta priemone gali buti taikoma tik esant istatyme numatytiems pagrindams ir salygoms.

Pagal BPK 151 str. 1 d., laikinas nuosavybes teisiu apribojimas – tai procesine prievartos priemone, kuri gali buti skiriama civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Vadinasi, laikinas nuosavybes teises apribojimas gali buti taikomas esant bent vienam iš dvieju pagrindu, t.y. procese turi buti užtikrintas: 1)civilinis ieškinys; 2)galiams turto konfiskavimas. Taigi istatymas, nustatydamas nurodytos procesines prievartos taikymo pagrindus, nereikalauja, kad asmens padaryta veika butu siejama su jos pavojingumo laipsniu.

BPK 151 str. 6 d. nurodyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis menesius, taciau ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi terminas gali buti pratestas, o byla perdavus i teisma, del laikino nuosavybes teises apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratesimo sprendžia teismas. Taigi istatymas nedraudžia teismui pratesti procesines prievartos priemones taikymo termina, kas reiškia, kad procesines prievartos priemoniu pratesimu skaicius neribojamas. Tokiu budu apylinkes teismas pagristai padare išvada, jog teismineje stadijoje laikino nuosavybes apribojimo trukme nera ribojama.

BPK 151 str. 7 d. nurodo, kad baudžiamosiose bylose del sunkiu ir labai sunkiu nusikaltimu laikino nuosavybes teises apribojimo termino pratesimu skaicius nera ribojamas (BPK 151 str. 7 d.). Kaip matyti iš pareiškejos skundo, butent iš šios teises normos yra kildinamas klaidingas aiškinimas, jog laikino nuosavybes apribojimo taikymas turi buti siejamas su nusikalstamos veikos sunkumo laipsniu. Pareiškejos teigimu, jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Taciau teismas atkreipia pareiškejos demesi i tai, kad del jos veikos kvalifikavimo pasisakys jos byla nagrinejantis teismas nuosprendžio priemimo metu, todel teismas nepasisako pagal kokia BK redakcija turetu buti kvalifikuota pareiškejos veika, o BPK 151 str. 7 d. nesudaro pagrindo sieti laikina nuosavybes teises apribojimo taikyma su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu. Juolab, kad laikino nuosavybes teisiu apribojimo pratesimu skaicius teisme nera ribojamas.

Atkreiptinas pareiškejos demesys, kad baudžiamojo istatymo normos yra aiškinamos remiantis ne tik gramatiniu, bet ir sisteminiu, loginiu teises normu aiškinimo metodais. BPK 151 str. 6 ir 7 dalyse itvirtintu teises normu pavienis aiškinimas, atribojant jas nuo kitu to paties straipsnio dalyse itvirtintu teises normu turinio, suponuoja klaidinga baudžiamojo istatymo suvokima ir taikyma. Tokiu budu teismas daro išvada, kad laikino nuosavybes teises apribojimo i pareiškejai priklausanti nekilnojamaji turta palikimas galioti šioje byloje neprieštarauja BPK 151 straipsnio 1, 6 ir 7 dalyse nustatytoms taisyklems, todel nera pagrindo pakeisti ar panaikinti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2007 m. sausio 25 d. nutarti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejos L. S. skunda atmesti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra galutine bei neskundžiama.

Teiseja Daiva Pranyte-Zalieckiene