Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. G. (skolininko) ir L. G. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl skolininkui A. G. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. prašė teismo nustatyti, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. G. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, skolininkui nevykdant prievolės, pareiškėjas gavo antstolės E. R. pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko A. G. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo; skolininko sutuoktinė L. G. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietė šiuo metu įpareigota sustabdyti lėšų išmokėjimą L. G. bei pateikti pažymą apie jos gaunamas pajamas, kadangi šis turtas skolininkui A. G. priklauso bendros nuosavybės teise su sutuoktine.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2016-05-24 nutartimi prašymą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. G. darbo užmokesčio, gaunamo iš (duomenys neskelbtini); likusią prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas turi asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl sprendė, kad išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 str.), o suinteresuoto asmens L. G. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių L. G. ir A. G. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Teismas netenkino abstraktaus pareiškėjo prašymo nustatyti, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. G. pajamų, gaunamų iš intelektinės veiklos ir/ ar pensijos, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininko sutuoktinė gautų tokias pajamas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) (CK 3.112 str., CPK 667 str.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu skolininkas A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, skolininkui A. G. apie pareikštą prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybės paaiškinti esamą padėtį.

3.2.Įsiskolinimas išieškotojui A. B. yra asmeninis, atsiradęs be sutuoktinės L. G. žinios.

3.3.Skolininkas A. G. dirba mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, pradėjo pilnai vykdyti ūkinę veiklą, gali ir padengs savo asmeninį įsiskolinimą iš savo gautų lėšų.

3.4.Teismo nutartis pažeidžia suinteresuoto asmens L. G. asmeninius interesus, nes iš savo gaunamo darbo užmokesčio ji moka kreditorinius įsipareigojimus, taip pat nepilnamečių vaikų interesus, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skolininko A. G. atskirasis skundas.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų A. G. ir L. G. atskiruosius skundus pareiškėjas A. B. prašo atskiruosius skundus atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti pareiškėjo turėtas 120 Eur išlaidas procesinių dokumentų parengimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirieji skundai netenkintini.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino išieškotojo A. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 593 straipsnyje reglamentuota pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka ir nurodyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 str. 1 d.); pareiškimus dėl atsakomybės užvykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 str. 2 d.); šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.); dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 4 d.); dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 str. 4 d.).

Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir apie tokio pareiškimo nagrinėjimą nepranešdamas suinteresuotiems asmenims, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 4 dalimi, buvo išsiųsta suinteresuotiems asmenims A. G. ir L. G., kurie, vadovaudamasi CPK 593 straipsnio 4 dalimi, teismo nutartį apskundė atskiraisiais skundais, todėl jų procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad tokiu atveju, kai skolininkas jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, asmeninė skola išieškoma iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko A. G. prievolė išieškotojui A. B. yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos <...> pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė E. R. vykdo Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2015-06-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6526 dėl šiuo metu esamos 217,61 Eur skolos kreditoriaus A. B. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei iš skolininko A. G.. Antstolė 2015-07-23 turto arešto aktu areštavo automobilį, kurio vertė 500 Eur, ir kuriam areštas jau yra taikytas 2014-10-14. Skolininkas jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi. Nuo 2015-02-09 skolininkas dirba MB (duomenys neskelbtini) ; 2015-07-23 minėtai įmonei išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo; 2016-01-04, 2016-05-05 išsiųstas prašymas pateikti informaciją, dėl kokios priežasties nėra atliekami atskaitymai iš skolininko A. G. atlyginimo. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2014-12-01 MB (duomenys neskelbtini) direktore yra skolininko sutuoktinė L. G. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skolininkas arba negauna pajamų, arba vengia skolos mokėjimo, nes net dirbdamas MB (duomenys neskelbtini) periodinėmis įmokomis skolos išieškotojui nemoka, o skolininko sutuoktinė, būdama MB (duomenys neskelbtini) direktore, taip pat nevykdo antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. G. gaunamo darbo užmokesčio.

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Kaip jau minėta, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Vykdymo metu nustatyta, kad skolininko sutuoktinė L. G. dirba (duomenys neskelbtini) gauna darbo užmokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko A. G. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra lygi ½ L. G. gaunamo darbo užmokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmeninė sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) prievolė atlyginti žalą vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 straipsnis), o tik iš asmeninio turto. Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Apibendrinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl pagrįstai tenkino išieškotojo prašymą. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-24 nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. B. prašė priteisti 120 Eur išlaidų už procesinių dokumentų šioje byloje parengimą ir pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patyrė 60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi pareiškėjas 2016-05-24 nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo neskundė, o apeliantų atskirieji skundai atmesti, skolininkui iš apeliantų A. G. ir L. G. priteistina po 30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį nepakeistą.

Priteisti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.