Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko A. A. – apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas L. D., a. k (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 167¹ str. 1 d., sudėties.

L. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-04-16 apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, dirbdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininku – pardavėju, pardavė 3 – ios kategorijos fejerverkus „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. po 1,50 Lt, nepilnamečiui V. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., neturinčiam teisės įsigyti fejerverkų ir tokiais savo veiksmais pažeidė 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 16 str. 1 d. 6 p. reikalavimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 167¹ str. 1 d. numatyta, kad civilinių pirotechnikos priemonių gamybos, importo, eksporto, vežimo tranzitu, įvežimo, išvežimo, laikymo, prekybos, sunaikinimo, apskaitos nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 str. 1 d. 6 p. numato, jog draudžiama naudoti ir (ar) parduoti civilines pirotechnikos priemones asmenims, kurie neturi teisės jų įsigyti ir (ar) naudoti. Šio teisės akto 4 str. 3 p. numatyta, jog 3 kategorijos fejerverkai yra fejerverkai, keliantys vidutinį pavojų ir yra skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose, jų keliamo triukšmo ribiniai (leistini) dydžiai nėra viršijami. Įstatymo 20 str. 3 d. nurodyta, jog 3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys.

Nagrinėjamu atveju L. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis dirbdamas pardavėju – kasininku pardavė 3 – ios kategorijos fejerverkus nepilnamečiam asmeniui, neturinčiam teisės jų įsigyti. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nustatė, jog L. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko byla buvo nutraukta. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir L. D. nubausti pagal ATPK 167¹ str. 1 d., kadangi byloje esančių duomenų visuma įrodo, jog jis padarė inkriminuotus veiksmus. Susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamu nutarimu bei apeliaciniu skundu, apygardos teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas šiuo atveju yra ir nepakankamai motyvuotas, ir priimtas pilnai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Be to, šioje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti pateiktą apeliacinį skundą ir visapusiškai įvertinti, ar apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Sistemiškai aiškinant ATPK 248, 256, 257, 284 bei 286 str. nuostatas, procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog teismas praktiškai išdėstė pirotechnikos ženklinimo ir pardavimo reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas yra tas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pardavė pirotechnikos priemones nepilnamečiam asmeniui, t. y. asmenims, neturintiems teisės jų įgyti. Taigi, įrodinėjimo objektu yra pats atitinkamo pirotechnikos gaminio pardavimas subjektui, negalinčiam jo įgyti. Tiriant šią bylą buvo rinkti duomenys apie tai, kokiu būdu ir kaip nepilnamečiai asmenys galimai įsigijo jiems draudžiamas įsigyti petardas, t. y. buvo apklausti patys nepilnamečiai, ėję į parduotuvę ir pirkę petardas, apžiūrėtos pirotechnikos priemonės, kurios galimai buvo paimtos iš nepilnamečių asmenų, apklausti parduotuvėje įvykio metu buvę asmenys ir kt. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. D. pozicija yra priešinga nepilnamečių asmenų bei Institucijos pozicijai. Tačiau nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nepagrindė ir neargumentavo, kodėl yra atmetami nepilnamečių liudytojų parodymai bei policijos pareigūnų paaiškinimai bei kodėl jais nėra remiamasi. Tai rodo, jog teismas nepilnai vertino byloje esančius duomenis ir nesiaiškino esminio L. D. inkriminuojamo pažeidimo aspekto (petardų pardavimo nepilnamečiams klausimo), dėl ko priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir argumentuotu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas turėjo visas galimybes pats išsiaiškinti, kokios kategorijos fejerverkai yra pateikti nagrinėjamoje byloje (pvz. skirti ekspertizę ar apklausti specialistą ar ekspertą), todėl vien tai, kad teismui kilo abejonė dėl pirotechnikos priemonių kategorijos, negali būti pagrindu besąlygiškai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu ir išsamiu, todėl teisėtu. Dėl šių priežasčių nutarimas yra naikinamas.

Be to, ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje iš esmės nėra teismo posėdžio protokolo. Matyti, jog byloje yra pateiktos tik dviejų nepilnamečių asmenų apklausos, įvardintos kaip teismo posėdžio protokolai, kurie nėra pasirašyti teisėjo ir posėdžio sekretorės. Tokie pateikti dokumentai neatitinka teismo posėdžio protokolui keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinti teismo posėdžio protokolu (ATPK 285 str.). Negana to, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog teismo posėdyje buvo apklausta ir daugiau asmenų, t. y. atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojai, kurių parodymai įrašyti tik skundžiamame apylinkės teismo nutarime, todėl praktiškai nėra jokių galimybių nustatyti šių asmenų parodymus ir paaiškinimus bei juos vertinti. Taigi, nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo ir juos įvertinti. Šioje byloje esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo L. D. ir Institucijos bei dalies liudytojų pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro dar vieną savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

NUTARĖ:

Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) byloje ir šią bylą grąžinti Visagino miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.