Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1817-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e1-1817-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13702-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
T. P.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1817-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13702-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1.2; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. P. 2020 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, Antakalnio g., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė su savimi iki 2020 m. balandžio 7 d. 18 val., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai Vilniuje, Antakalnio g., prie namo Nr. 45, dalinės apžiūros metu rado ir paėmė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,080 g.

T. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis dviračiu važiavo per Antakalnio rajoną, kur galimai Antakalnio g., prie namo Nr. 45, pamatė šešis ar septynis vaikinus. Tarp jų buvo vienas vaikinas vardu G., kuris galėjo turėti narkotinių medžiagų, nes iš jo anksčiau pirko narkotikų. Netrukus T. P. sustojo prie vaikinų kompanijos, kaltinamasis iš G. už 10 Eur nusipirko folijos lankstinuką, kuriame buvo amfetaminas. Tuo metu gatve važiavo policijos pareigūnų automobilis, kuris sustojo. Išlipo du pareigūnai, priėjo prie jų. Vaikinai išsilakstė į visas puses, tik prie jo pasiliko vaikinas, kuris prašė cigaretės. Pamatęs policijos pareigūnus, T. P. pasimetė. Policijos pareigūnai paklausė, ar jis ir šalia stovėjęs vaikinas turi su savimi draudžiamų daiktų. Policijos pareigūnai jo rankoje pamatė folijos lankstinuką. Kaltinamasis prisipažino, kad nesenai įgijo draudžiamą medžiagą (b. l. 44, 49).

Liudytojas M. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. dirbdamas su kolega K. A. ir apie 18 val. patruliuodamas, pastebėjo įtartiną jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo T. P.. Apsukus ratą aplink namus, pastebėjo tą patį asmenį ir greta jo stovintį vaikiną t. y. R. P.. Sustojo ir priėjo prie jų. Bendraujant abu asmenys iš karto pradėjo painiotis pasakodami, ką čia veikia ir kodėl susitiko. Netoliese stovėjo dar trys jaunuoliai, kurie jiems bendraujant pasišalino. Nusprendė atlikti dalinę abiejų asmenų apžiūrą. Pas R. P. nieko draudžiamo nerado. Pas T. P. dešinėje rankoje rado folijos lankstinuką su baltos spalvos milteliais. Jis paaiškino, kad tai – amfetaminas ir jį įsigijo iš vieno kompanijoje, kuri pasišalino, buvusio vaikino, tačiau kurio tiksliai įvardyti negalėjo (b. l. 7).

To paties liudytojo 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 23).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš vieno folijos lankstinuko, 2020 m. balandžio 7 d. rastų ir paimtų pas T. P., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,080 g (b. l. 14–15).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jis 2020 m. balandžio 7 d. iš iš matymo pažįstamo asmens už 10 Eur nusipirko folijos lankstinuką, kuriame buvo amfetaminas. Netrukus po to kaltinamąjį pastebėjo policijos pareigūnai, kurie, atlikdami T. P. dalinę apžiūrą, rado pas jį minėtą lankstinuką su draudžiama medžiaga. Tai, kad T. P. su savimi laikė psichotropinę medžiagą, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojo M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei jo surašytas tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtu liudytoju. Tą aplinkybę, kad T. P. neteisėtai disponuota medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad T. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g (šiuo atveju T. P. neteisėtai disponuotas psichotropinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelį kiekį). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, T. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. P. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi (bauda) ir jos dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius (b. l. 61–62).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. P. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuoto amfetamino kiekis yra nedidelis. T. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. P. neteistas (b. l. 60), nebaustas administracine tvarka (b. l. 59), nedirba (b. l. 58), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 57). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudos paskyrimas T. P., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

T. P. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – keturių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

T. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

T. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 7 d. 18.30 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 13.50 val. (viena diena) (b. l. 38, 52). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti:

1) voką su po tyrimų likusiais objektais, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 15);

2) voką su po tyrimų likusiais objektais, kurie perduoti 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu pagal 2020 m. gegužės 21 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK003459 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (b. l. 17–18).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 7 d. 18.30 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 13.50 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 12 MGL, t. y. 600 Eur (šešių šimtų eurų), dydžio.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti:

1) voką su po tyrimų likusiais objektais, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) voką su po tyrimų likusiais objektais, kurie perduoti 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu pagal 2020 m. gegužės 21 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK003459 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19.

T. P. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

T. P. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis