Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1341-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
2S-1341-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18435-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
UAB „Pardavimo automatai“
Atsakovas
VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei ir UAB „Vendingas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1341-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18435-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pardavimo automatai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties (jos dalies), priimtos civilinėje byloje Nr. 2-867-864/2016 pagal ieškovo UAB „Pardavimo automatai“ ieškinį atsakovams VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei ir UAB „Vendingas“ dėl paslaugų teikimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Peraltis“, UAB „Selecta“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Pardavimo automatai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsakovo VŠĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninės ir atsakovo UAB „Vedingas“ 2015 m. balandžio 7 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. S2-105 (2015-04-07) ir 2015 m. balandžio 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. S1-225 (2015-04-15).

Atsiliepimas

Atsakovas VŠĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti, nes neliko ginčo dalyko. Nurodė, kad ieškovo prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutrauktos, vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos audito ataskaitos Nr. A-89-213/15(3.12.1-AD3) rekomendacijomis.

Atsakovas UAB „Vendingas“ taip pat nurodė, kad ginčo sutartys nutrauktos, todėl nebelikus ginčo dalyko, byla turėtų būti nutraukta. Papildomai paaiškino, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje, nes buvo tik viešo pirkimo konkurso dalyvis, o ne organizatorius. Prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes nėra pagrindo manyti, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Teigė, kad tarp atsakovų sudarytos ginčo sutarties pripažinimas negaliojančia nesukurs ieškovui jokių teisinių pasekmių. Prašė bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad tik jo aktyvių veiksmų dėka (2015 m. gegužės 26 d. pateikė teismui ieškinį; 2015 m. birželio 10 d. pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai; apskundė 2015 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą ir 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui) atsakovai nutraukė ginčo sutartis ir pašalino pardavimo automatus iš VŠĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės patalpų. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovai teigė pardavimo automatus išgabenę laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., faktiškai jie išvežti tik 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovas teigė, kad atsakovai elgėsi netinkamai, klaidino teismą, dėl to ieškovui teko ruošti ir pateikti teismui patikslintą ieškinį, rengtis procesui, dalyvauti ir 2015 m. gruodžio 15 d. parengiamajame posėdyje, siuntinėti darbuotojus į VŠĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę tikrinti UAB „Vendingas“ aparatų buvimą, veikimą ir kitas aplinkybes. Ieškovas prašė atsižvelgti į abiejų atsakovų nesąžiningą, klaidinantį elgesį ir lygiomis dalimis priteisti iš jų ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 20,25 eurų žyminio mokesčio ir 1 424,05 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą, grąžino ieškovui dalį už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir civilinę bylą nutraukė, tačiau netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys buvo priimtas nagrinėti tik 2015 m. spalio 15 d., Vilniaus apygardos teismui 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir grąžinus spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Apie pareikštą ieškinį teisme dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovai sužinojo tik 2015 m. spalio 19 d., kai jiems buvo įteiktos ieškinio kopijos ir teismo pranešimai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad abi ginčo sutarys nutrauktos 2015 m. rugsėjo 14 d., atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos audito ataskaitos Nr. A-89-213/15(3.12.1-AD3) rekomendacijas, t. y. anksčiau, nei apie pradėtą civilinę bylą sužinojo atsakovai.

Taigi teismas padarė išvadą, kad ne šios civilinės bylos inicijavimas, o kiti ieškovo aktyvūs veiksmai (2015 m. birželio 10 d. pateiktas skundas Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai; 2015 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą ir 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos sprendimų apskundimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-4016-968/2016 pagal pareiškėjo UAB „Pardavimo automatai“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys: VŠĮ Vilniaus m. klinikinė ligoninė, Vilniaus m. savivaldybės administracija, UAB „Selecta“, UAB „Peraltis“ ir UAB „Vendingas“) dėl sprendimo panaikinimo, kuri dar nėra išnagrinėta)) galimai turėjo įtakos atsakovų sprendimams nutraukti ginčo sutartis.

Teismas pažymėjo bylos nagrinėjimo metu nenustatęs atsakovų neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų. Abu atsakovai per teismo nustatytus terminus pateikė atsiliepimus, nurodydami, kad ginčo sutartys nutrauktos. Paaiškino, kad kavos pardavimo aparatai neišvežti per nustatytą terminą (per 30 kalendorinių dienų), nes šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Aparatų išgabenimo faktą per pratęstą terminą patvirtino ir pats ieškovas.

Taigi, nenustatęs atsakovų nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ar kito jų netinkamo elgesio, teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Pardavimo automatai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Nurodo, kad jeigu atsakovai ir sužinojo apie jiems teisme pareikštą ieškinį tik 2015 m. spalio 19 d., tai įvyko tik dėl pirmosios instancijos teismo nekompetencijos, kadangi faktiškai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, ieškovui ją apskundus atskiruoju skundu, liko neįsiteisėjusi ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta. Taigi teismas netinkamai taikė CPK 335 straipsnio 1 dalies ir 337 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas vertindamas aplinkybes apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties teisinę reikšmę bei galiojimą. Be to, jeigu teismas būtų laikęs, kad ginčijamos sutartys nutrauktos 2015 m. rugsėjo 14 d., jis būtų atsisakęs priimti ieškinį CPK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes tikslinant ieškinio reikalavimą buvo iš dalies keičiamas ieškinio dalykas. Tačiau teismas patikslintą ieškinį priėmė ir nurodė bylos šalims pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį. Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio 1 dalies įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai vertino ginčijamų sutarčių nutraukimo laiką. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad atsakovai savo faktiniais veiksmais pripažino ieškovo esminio materialiojo reikalavimo, išdėstyto 2015 m. gruodžio 12 d. patikslintame ieškinyje, pagrįstumą ir iki 2016 m. vasario 17 d. teismo posėdžio pašalino UAB „Vendingas“ pastatytus visus šešis prekybos automatus. Taigi paskutinė abiejų paslaugų teikimo sutarčių faktinio galiojimo sąlyga – UAB „Vendingas“ prekybos automatais užimtas savivaldybės turto plotas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės patalpose – buvo panaikinta tik po to, kai ieškovas pateikė teismui 2015 m. gruodžio 12 d. patikslintą ieškinį. Pašalinti prekybos automatus iš savivaldybės patalpų atsakovus privertė ieškovo 2015 m. gegužės 21 d. pareikštas ir 2015 m. gruodžio 12 d. tikslintas ieškinys bei dėl pareikšto ieškinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlikti veiksmai, kuriuos apibendrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. priimtas įsakymas Nr. 40-317 „Dėl rekomendacijų Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano tvirtinimo“. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybės, kad UAB „Vendingas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nepaneigė aplinkybės, kad pagal ieškovo pateiktas nuotraukas, padarytas 2015 m. lapkričio 27 d., VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tebebuvo visi UAB „Vendingas“ pardavimo automatai. Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pateikė į bylą tarnybinį pranešimą (2015 m. gruodžio 31 d.), kad UAB „Vendingas“ kavos pardavimo aparatus išsivežė 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas, neįvertinęs šio įrodymo, netaikė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl objektyvaus ir visapusiško visų byloje surinktų įrodymų vertinimo. Teismas neatsižvelgė ir nevertino nesąžiningo, klaidinančio abiejų atsakovų elgesio bylos eigai ir netinkamai taikė CPK 93 straipsnio, 94 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė prašo atskirąjį skundą atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai ginčo sutartis nutraukė anksčiau, nei sužinojo apie pradėtą civilinę bylą, be to, ne šios civilinės bylos inicijavimas, o VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės steigėjo sprendimai sudarė pagrindą atsakovams nutraukti ginčo sutartis, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Atsakovas negali būti atsakingas už bylos teismingumo nustatymą, todėl ir negali būti atsakingas už aplinkybes, kad apie pateiktą ieškinį faktiškai sužinojo ne 2015 m. gegužės 26 d., o 2015 m. spalio 19 d. Ieškovo pareiškime dėl ieškinio atsisakymo aiškiai nenurodyti ieškinio atsisakymo motyvai, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškinio buvo atsisakyta ne dėl to, kad atsakovai būtų patenkinę ieškovo reikalavimus, tačiau dėl to, kad ginčo objekto dar iki civilinės bylos pradžios nebuvo. Taigi, nesant įrodymų, kad ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovas pripažino ir/ ar įvykdė ieškovo reikalavimus, ieškovo ieškinio atsisakymo priėmimas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilygsta palankios atsakovams teismo nutarties priėmimui. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu tinkamai ir aktyviai vykdė savo procesines pareigas, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas nuo pat civilinės bylos pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nėra ginčo objekto, kadangi ieškovo ginčijamos sutartys buvo nutrauktos; informavo apie kavos aparatų išvežimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tarp privačių ūkio subjektų, todėl ieškovas pats renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdus. Pasirinkdamas teisę tikslinti ieškinį, ieškovas prisiėmė ir galimą patikslinto ieškinio netenkinimo riziką. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas kėlė reikalavimą pripažinti paslaugų sutartis negaliojančiomis. Sutartys buvo nutrauktos dar 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. iki atsakovams sužinant apie ieškovo inicijuotą bylą, todėl atsakovai niekada nepripažino ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyto reikalavimo. Ieškovas niekada nereiškė atskiro reikalavimo dėl kavos aparatų išgabenimo iš ligoninės patalpų. Nepaisant to, atsakovai aiškiai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą Nr. 40-317, 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės raštas „Dėl kavos aparatų išsivežimo termino pratęsimo“, kuriuo kavos aparatų išsivežimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Visi kavos aparatai nuo ginčo sutarčių nutraukimo 2015 m. rugsėjo 14 d. nebuvo naudojami; iš ligoninės patalpų išvežti iki 2015 m. gruodžio 31 d., ką patvirtino pats ieškovas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Ieškovas teikė skundus, prašymus, ieškinius visose įmanomose institucijose ir įstaigose dėl to paties ginčo, todėl akivaizdu, kad ieškovas neieškojo kompromiso ir nebandė taikiai susitarti. Ieškovui inicijavus administracinę bylą dėl to paties dalyko, civilinės bylos pradėjimas buvo perteklinis ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarties dalis), kuria, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir šiuo pagrindu civilinę bylą nutraukus, netenkintas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Užbaigus bylą ieškinio atsisakymu, ieškovo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumas lieka teismo neįvertintas ir nepatvirtintas, todėl sprendžiant, ar tokiu procesiniu bylos užbaigimo atveju egzistuoja teisinis pagrindas priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, teisinę reikšmę turi priežastys, dėl kurių ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, konkrečiai, ar ieškovas pareikšto ieškinio atsisako dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovai ieškovo reikalavimus patenkina iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Byloje nustatyta, kad atsakovai ieškovui palankius teisinius veiksmus atliko (ginčo sutartis nutraukė) iki jų sužinojimo apie jiems teisme pareikštą ieškovo ieškinį ir iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ne ieškinio teisme pareiškimas lėmė, kad atsakovai atliko veiksmus, lėmusius ieškovo pageidauto teisinio rezultato atsiradimą.

Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškinys teisme buvo pareikštas dar 2015 m. gegužės 26 d., ir tik teismo nepagrįstas atsisakymas priimti ieškinį lėmė, kad atsakovai apie jiems pareikštą ieškinį sužinojo 2015 m. spalio 19 d., neturi įtakos nagrinėjamos situacijos teisiniam vertinimui, nes nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad apie teisme pareikštą ieškinį atsakovai sužinojo jau po sutarčių nutraukimo.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovai, iki 2016 m. vasario 17 d. teismo posėdžio pašalindami iš ligoninės patalpų UAB „Vendingas“ pastatytus prekybos automatus, savo faktiniais veiksmais pripažino ieškovo materialiojo reikalavimo, išdėstyto 2015 m. gruodžio 12 d. patikslintame ieškinyje, pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apie ginčo sutarčių nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovą UAB „Vendingas“ informavo 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu. 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė informavo atsakovą UAB „Vendingas“, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 40-317 patvirtintu Rekomendacijų Socialinių reikalų departamentui ir viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planu, kavos aparatų išsivežimo terminas pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal paties ieškovo nurodomą tarnybinį pranešimą VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriui, UAB „Vendingas“ kavos pardavimo aparatai buvo išsivežti 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi tiek sprendimas dėl ginčo sutarčių nutraukimo, tiek sprendimas dėl kavos aparatų išvežimo iš ligoninės patalpų iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo priimti dar iki atsakovų sužinojimo apie ieškovo teisme pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai kavos aparatus iš ligoninės patalpų pašalino dėl ieškovo pareikšto ieškinio.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis (skundžiama jos dalis) turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė