- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-459-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19001-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. D. V., S. O., B. P., N. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. R., R. U., uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Realm juridical“, AB „Swedbank“
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų V. D. V., S. O., B. P., N. Ž. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. R., R. U., uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Realm juridical“, V. D. V., B. P., AB „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė,,Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, V. M., K. K., N. Ž., J. G. (T.), R. Ž., I. B., S. O., J. T., SIA ,,B2Kapital“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Bendra pareiškėjos įsiskolinimų kreditoriams suma sudaro 286 921,14 Eur. Sutartys su kreditoriais buvo sudarytos, siekiant grąžinti paskolą AB Šiaulių bankui, baigti įsigyto gyvenamojo būsto rekonstrukciją bei verslui vystyti. 2008 metais ištikus ekonominei krizei, kredito grąžinimas buvo labai sudėtingas. Bankui negavus įmokų, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Bandydama išspręsti finansinius sunkumus, pareiškėja įkūrė buhalterinės apskaitos biurą bei sveikatingumo saloną, o tai reikalavo naujų investicijų – dėl to atsirado nauji įsipareigojimai fiziniams asmenims. 2012 metais pareiškėjos įmonės veikla buvo sustabdyta. 2015 m. balandžio 28 d. pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių, tačiau buvo padengta tik dalis skolos. Toliau tęsiant priverstinio išieškojimo veiksmus, pareiškėjos sąskaitos buvo areštuotos. Tokiu būdu pareiškėja neteko didelės vertės turto – bendrovių akcijų ir paskolintų lėšų, be to, neteko pajamų, iš kurių galėtų vykdyti savo prievoles. Pareiškėja nurodė, kad jos per mėnesį vidutiniškai gaunamos pajamos yra apie 204,16 Eur. Ji yra išlaikoma sūnaus, savo jokio registruotino turto neturi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo SIA ,,B2Kapital“ atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad abejotina pareiškėjos skolų kilmė, juolab, kad didelę dalį jos kreditorių sudaro fiziniai asmenys, o tai akivaizdžiai kelia abejonių dėl faktinio skolų egzistavimo. Pažymėjo, kad pareiškėja elgėsi neprotingai imdama paskolą kitai didelei paskolai padengti. Renovuodama butą ir skolindamasi lėšas iš fizinių asmenų, nesugebėdama atsiskaityti su jau turimais kreditoriais, pareiškėja elgėsi neatsakingai ir dėl to tapo nemokia.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Lateko lizingas“ pateiktame pranešime nurodė, kad jo nuomone, teikdama prašymą iškelti jai bankroto bylą, pareiškėja sąmoningai stengiasi išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, nors ir ne visa apimtimi, tačiau gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
4. Suinteresuotas asmuo B. P. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėja, žinodama, jog negrąžins jam 30 000 Lt skolos, išdavė jam vekselį, kurio neketino apmokėti. Vėliau paaiškėjo, kad prieš išrašant vekselį pareiškėja jau buvo skolinga dideles pinigų sumas kitiems asmenims. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja veikė sukčiaudama, pasiskolino iš jo pinigus apgaulės būdu, tokiais veiksmais padarydama nusikalstamą veiką.
5. Suinteresuotas asmuo S. O. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos J. B. iškėlimo nesutinka. Nurodė, kad pagal pareiškėjos prašymą ji pasiskolino pinigus iš savo pažįstamos T. V. ir paskolino juos pareiškėjai. Pinigai buvo paskolinti labai trumpam laikui. Pareiškėjai neatsakinėjant į suinteresuoto asmens skambučius, keičiant telefono numerius ir vengiant bet kokio kontakto su ja, pastaroji buvo priversta įkeisti jai priklausantį butą, paveldėtą po motinos mirties. Dėl pareiškėjos kaltės suinteresuotas asmuo yra skolingas T. V..
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktame atsiliepime prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Realm Juridical“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, patikslinti suinteresuoto asmens UAB „Realm Juridical“ skolos dydį, kuris yra 11 007,47 Eur. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos nurodomų jos gaunamų pajamų nepakaks bankroto administratoriaus išlaidoms apmokėti ir pareiškėjai pragyventi, pareiškėja nesugebės vykdyti mokumo atkūrimo plano dėl pajamų stokos, todėl nėra tikslinga kelti pareiškėjai bankroto bylą.
8. Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir net nusikalstamai. 2009 m. rugpjūčio 1 d. suinteresuotas asmuo paskolino pareiškėjai 62 000 Lt pagal paprastąjį vekselį. Pareiškėja įsipareigojo apmokėti vekselį 2009 m. rugsėjo 19 d., reikalavimui užtikrinti buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas. Pasitikėdama pareiškėja, esą jai reikia lėšų veiklai vykdyti, suinteresuotas asmuo J. T. 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolino pareiškėjai 6 000 Lt, 2009 m. spalio 15 d. – 12 000 Lt, 2009 m. spalio 20 d. – dar 32 000 Lt. Kiekvienu atveju buvo išduodamas paprastasis vekselis. Pareiškėja niekada neketino grąžinti pasiskolintų sumų suinteresuotam asmeniui. Už skolintas lėšas pareiškėja prisipirko nekilnojamojo turto objektų Krymo pusiasalyje, Ukrainoje.
9. Suinteresuotas asmuo J. T. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja vengė grąžinti suinteresuotam asmeniui skolą, keitė telefono numerį. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja jau 2009 metais buvo nemoki, tačiau, nepaisant to, ji ir toliau skolinosi dideles pinigų sumas iš fizinių asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą.
11. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, sudaranti 28 6921,14 Eur, viršija 25 MMA (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise neturi jokio registruoto turto. Juridinių asmenų registro duomenimis pareiškėja tebėra įregistruota vienintele UAB „Dargelija“ akcininke ir direktore, tačiau iš pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad minėtoje įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad UAB „Dargelija“ nėra iškelta bankroto byla. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad įmonė jokios veiklos jau kurį laiką nevykdo. Bylos duomenimis, pareiškėja dirba UAB „Valo city“, per mėnesį gaudama vidutiniškai 204 Eur su darbine veikla susijusių pajamų. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos leistų įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta nemokumo sąlyga, t. y. pareiškėjos pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, kad ji yra pajėgi visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų.
13. Pasisakymas dėl suinteresuotų asmenų argumentų, kad pareiškėja yra nesąžininga, nes skolinosi pinigines lėšas, žinodama, jog jų negalės grąžinti ir dėl to tapo nemoki, teismas pažymėjo, kad FABĮ nėra nustatyta, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Teismų praktikoje nurodoma, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis nustatyto 3 metų laikotarpio, nes būtent tik šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos skolos susidarė ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti pareiškėjos elgesio laikotarpiu, kuris nepatenka į minėtą periodą.
14. Išklausęs pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, išanalizavęs bylos rašytinę medžiagą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Be to, vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Suinteresuoti asmenys V. D. V., B. P. ir N. Ž. pateiktais identiškais atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirieji skundai grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pareiškėja skolinosi dideles sumas net iš 32 kreditorių, nors jau buvo nemoki. Gerai suvokdama, kad skolos negrąžins, pareiškėja skolinosi pinigus ir iš apeliantų, o tai rodo jos ne tik nesąžiningumą, bet ir nusikalstamos veikos buvimą – panaudodama apgaulę, pareiškėja įgijo didelės vertės turtą.
16.2. Nagrinėjamu atveju egzistavo FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyti pagrindai, todėl teismas negalėjo iškelti pareiškėjai bankroto bylos. Pareiškėja nemoki tapo dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių ji sudaryti neprivalėjo. Yra žinoma, kad pareiškėja jos motinos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu Kryme įsigijo nekilnojamojo turto. Šiuo atveju pareiškėjos nesąžiningas elgesys lėmė jos nemokumą, t. y. nesąžiningumas yra nemokumo pasekmė.
17. Suinteresuotas asmuo S. O. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pareiškėja neįrodė, kad ji yra sąžininga ir objektyviai neturi galimybės skolos padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą. Pareiškėja nebando susirasti gerai apmokamo darbo, taip pat pasiskolinti pinigų iš giminaičių, kad bet iš dalies kreditoriams grąžintų skolas, su kreditoriais nebendrauja. Suinteresuoto asmens S. O. žiniomis, pareiškėja nelegaliai užsiima nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla.
17.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), kuriame negyvena, ir tas butas priklauso UAB „Levanda“, kuris užsiima nekilnojamojo turto pardavimu.
17.3. Pareiškėja, vairuodama automobilį, yra padariusi 2 nusižengimus, tačiau teismas neįvertino to, kad pareiškėja važinėja ne viešuoju transportu, o automobiliu, taip pat nesiaiškino, kokiu automobiliu važinėja pareiškėja.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo SIA ,,B2Kapital“ atsiliepime į suinteresuoto asmens S. O. atskirąjį skundą nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais sutinka, prašė atskirąjį skundą patenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja, 2008 m. vasario 19 d. sudariusi kredito sutartį su Nordea Bank Finland Plc vartojimo poreikiams tenkinti, gautus pinigus panaudojo kitai 26 086,96 Eur dydžio paskolai, paimtai iš AB Šiaulių banko, grąžinti, pabaigti nuosavo buto rekonstrukciją ir vystyti savo verslą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja elgėsi neprotingai imdama paskolą kitai didelei paskolai padengti, nes turėjo susiprasti, kad taip tik dar labiau padidins savo skolas. Be to, pareiškėja, jau nesugebėdama vykdyti savo įsipareigojimų, už paskolą suteiktus pinigus renovavo savo butą, šis veiksmas buvo labai neatsakingas. Taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2010 m. pareiškėja skolinosi iš 12 fizinių asmenų, iš kurių nuolat buvo skolinamosis įvairaus dydžio sumos. Toks skolinimasis teismų praktikoje pripažįstamas pažeidžiančiu ir kreditorių interesų neatitinkančiu dalyku, o asmuo, elgdamasis tokiu būdu, laikomas nesąžiningu. Pareiškėja, skolindamasi dideles sumas iš įvairių fizinių asmenų, suvokė, kad nesugebės grąžinti pasiskolintų sumų ir net neketino jų grąžinti.
19. Pareiškėja atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Apeliantų teiginiai apie pareiškėjos nesąžiningumą yra nepagrįsti. Iš apeliantų pasiskolintos pinigų sumos buvo naudojamos įmonės apyvartinių lėšų papildymui, kaip papildoma investicija į pareiškėjos verslą, kuris tuo metu buvo perspektyvus ir duodavo pelną. Iš gauto pelno buvo atsiskaitoma ir su apeliantais, su kuriais sudarytos sutartys buvo pratęsiamos ir perrašomos naujam laikotarpiui, nes apeliantus gaunamas pelnas tenkino. Tokia situacija tęsėsi iki 2008–2009 metų krizės, kai ir pareiškėja, ir apeliantai pradėjo jausti pinigų stoką. Tuo metu apeliantai pareikalavo grąžinti visus pinigus, tačiau pareiškėja padaryti to iš karto negalėjo, todėl su apeliantais pasirašė vekselius.
19.2. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pareiškėja yra nepasiekiama telefonu, nebendrauja su apeliantais, slepia savo gyvenamosios vietos adresą. Visi pareiškėjos kontaktiniai duomenys, nurodyti pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, yra teisingi.
19.3. Byloje yra pateikti visi įrodymai apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir darbovietes. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja įsidarbino valytoja dar vienoje darbovietėje, todėl jos gaunamos pajamos šiek tiek padidėjo. Šiuo metu pareiškėja dirba dviejuose darbovietėse, yra užimta ir neturi laiko užsiimti papildomu darbu, juo labiau, nelegaliu darbu, kurį nurodo apeliantė.
19.4. Visi įrodymai apie pareiškėjos turtinę padėtį yra pateikti byloje. Šie įrodymai paneigia apeliantų teiginius apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą Ukrainoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
22. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
23. Aptariamu atveju apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia pareiškėjos nesąžiningumu, kuris, apeliantų nuomone, laikytinas pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
24. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėja yra nemoki, būtina nustatyti, ar ji tapo nemokia elgdamasi sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; kt.).
25. Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.
26. Pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.
27. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliantai atskiruosiuose skunduose remiasi tiek pirmuoju, tiek antruoju nurodytais sąžiningumo vertinimo aspektais.
28. Apeliantų teigimu, pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai nepateikė visos informacijos. Nurodytas teiginys grindžiamas šiomis aplinkybėmis: yra žinoma, kad pareiškėja savo motinos vardu įsigijo nekilnojamojo turto Ukrainoje; pareiškėja galimai užsiima nelegalia nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla ir gauna iš to pajamas; pareiškėja neatskleidžia savo tikrosios gyvenamosios vietos ir kitų kontaktinių duomenų; pareiškėja vairuoja automobilį, tačiau nėra aiški jo kilmė.
29. Pagal teismų praktiką pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisingos informacijos apie įsiskolinimų dydį (fiktyvių sutarčių) pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).
30. Analizuojamu atveju byloje esantys duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, kad pareiškėja jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėja pateikė teismui duomenis apie jos iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, taip pat kitus dokumentus, apibūdinančius pareiškėjos turtinę padėtį. Bylos medžiagos analizė neteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėja sąmoningai būtų vengusi atskleisti teismui tikrąją savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų teiginiai, kad pareiškėja galimai neatskleidžia visų duomenų apie turimą turtą (automobilį, nekilnojamąjį turtą užsienyje) ir gaunamas pajamas (papildoma nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla), yra grindžiami išimtinai pačių apeliantų spėjimais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jau nurodyta, kad teismas gali atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą tik tuo atveju, kai aplinkybės apie pareiškėjo nesąžiningumą, pasireiškiantį tikrovės neatitinkančių žinių apie savo mokumą pateikimu, tam tikros reikšmingos informacijos slėpimu ar iškreipimu, yra pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis. Aptariamu atveju jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pirmiau nurodytas aplinkybes byloje nėra pateikta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
31. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, mobiliojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Tie patys kontaktiniai duomenys nurodyti ir pareiškėjos atsiliepime į atskiruosius skundus. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys nėra pasikeitę ir yra teisingi. Apeliantės S. O. teiginys, kad pareiškėja neatskleidžia savo tikrosios gyvenamosios vietos ir kitų kontaktinių duomenų atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, apeliantės nurodytas argumentas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą nurodo pareiškėja, nuosavybės teise priklauso UAB „Levanda“ neįrodo, kad pareiškėja šiame bute negyvena. Pažymėtina, kad nurodytu adresu siunčiamus procesinius dokumentus pareiškėja atsiima asmeniškai, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad šiuo adresu ir yra faktinė pareiškėjos gyvenamoji vieta.
32. Apeliantė S. O. atskirajame skunde taip pat teigia, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ji yra sąžininga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje galioja sąžiningumo prezumpcijai ir asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Apeliantės svarstymai, kad pareiškėja galėtų susirasti gerai apmokamą darbą arba pasiskolinti pinigų iš giminaičių, kad bent iš dalies atsiskaitytų su apeliante ir kitais kreditoriais, byloje nesant objektyvių pareiškėjos nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, laikytini neturinčiais esminės teisinės reikšmės, sprendžiant bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo klausimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu po fizinio asmens bankroto iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, tokiu atveju teismas nutraukia bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Taigi vien tik bankroto bylos pareiškėjai iškėlimas savaime nereiškia, kad bankroto procesas bus tęsiamas, net ir paaiškėjus, kad egzistuoja tam tikros pirmiau nurodytos aplinkybės.
34. Atskiruosiuose skunduose pareiškėjos sąžiningumas kvestionuojamas ir antruoju aspektu, teigiant, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė būtent pareiškėjos nesąžiningas elgesys. Apeliantų manymu, pareiškėja pinigines lėšas iš jų ir kitų kreditorių skolinosi jau suvokdama, kad skolos negrąžins, o tai, apeliantų nuomone, rodo ne tik pareiškėjos nesąžiningumą, bet ir nusikalstamą veikimą. Apeliantė SIA ,,B2Kapital“ taip pat nurodo, kad pareiškėja, 2008 m. vasario 19 d. sudariusi kredito sutartį su Nordea Bank Finland Plc, gautus pinigus panaudojo kitai iš AB Šiaulių banko paimtai paskolai grąžinti, pabaigti nuosavo buto rekonstrukciją ir vystyti savo verslą, nors turėjo susiprasti, kad taip tik dar labiau padidins savo skolas.
35. Pagal teismų praktiką nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
36. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
37. Taigi pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjos elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jos nemokumui. Šiuo atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2017 m. gegužės 17 d., todėl pareiškėjos veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra iki 2014 m. gegužės 17 d. Byloje nustatęs, kad pareiškėjos nemokumą nulėmę sandoriai buvo sudaryti anksčiau negu per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjos elgesio laikotarpiu, kuris nepatenka į šį periodą.
38. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimą ir vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskiruosius skundus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.