Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda, iš jos taip pat priteista 600 Eur neturtinės žalos ir 1 050 Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios naudai. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu panaikino minėtą nuosprendį ir R. S. išteisino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį be pakeitimų.

2. Teisme gautas R. S. prašymas dėl teistumo panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti R. S. teistumą. Pateiktame prašyme nurodoma, kad teismo paskirtą baudą R. S. sumokėjo dar 2019 m. rugsėjo 21 d.

3. Vilniaus apygardos teismas sprendimu (pagal pareikštą ieškinį (ginant viešąjį interesą) tuo pagrindu, jog ji yra nuteista už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas nėra panaikintas ir išnykęs) įpareigojo Elektrėnų savivaldybės sporto centrą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su dailiojo čiuožimo trenere R. S..

4. R. S. yra vertinama kaip labai gera specialistė, turi didelį palaikymą iš jos treniruojamų vaikų tėvų. Centro pateiktoje 2021 m. kovo 18 d. charakteristikoje R. S. apibūdinama tik teigiamai.

5. R. S. turi apdovanojimą už tai, kad trečius metus iš eilės į čempionatą ir pirmenybes deleguoja daugiausiai sportininkų. Ji turi gerą reputaciją ir trenerių tarpe, todėl 2018 m. gruodį buvo patvirtinta Lietuvos čiuožimo federacijos trenerių tarybos pirmininke. Lietuvos čiuožimo federacijos charakteristikoje atsispindi R. S. ilgametis profesionalus darbas. R. S. apibūdinama ne tik kaip dailiojo čiuožimo pradininkė (duomenys neskelbtini), bet kaip darbšti, profesionali ir puikiai bendraujanti su vaikais ir jų tėveliais.

6. (duomenys neskelbtini) bendruomenės „J.“ pateiktoje charakteristikoje R. S. apibūdinama kaip draugiška, komunikabili, atsakinga. Viešosios įstaigos „A.“ pateiktoje charakteristikoje R. S. apibūdinama kaip kompetentinga ir su vaikais bei jaunimu mokanti bendrauti trenerė.

7. Už savo praeities vienintelę klaidą R. S. jau yra sumokėjusi, bausmė pasiekė savo tikslą. Šiuo metu nustatytinos visos aplinkybės tam, kad būtų galima panaikinti teistumą R. S. – ji nėra padariusi naujo nusikaltimo ir yra suėję pusę teistumo termino.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

10. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo.

11. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. yra nuteista už nesunkaus nusikaltimo padarymą, R. S. laikoma turinčia teistumą trejus metus po bausmės atlikimo.

13. R. S. teismo paskirtą baudą visa apimtimi sumokėjo 2019 m. rugsėjo 21 d., todėl laikytina, kad bausmę ji atliko 2019 m. rugsėjo 21 d. ir teistumo termino šiai nuteistajai pabaiga yra 2022 m. rugsėjo 21 d. Taigi, prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino (BK 97 straipsnio 7 dalis) – egzistuoja formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajai sutrumpinti teistumo terminą. Tačiau vien jis (minėtas formalus pagrindas) nėra pakankamas tokio prašymo, koks pateiktas nagrinėjamu atveju, tenkinimui. Vis tik toliau šioje nutartyje aptariamų aplinkybių visetas patvirtina, kad pagrindas (ne tik formalus) nuteistosios prašymo dėl teistumo panaikinimo tenkinimui šiuo konkrečiu atveju egzistuoja.

14. Pažymėtina, kad teismas, gavęs nuteistosios prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistosios asmenybę, jos elgesį po bausmės atlikimo, jos darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo tikslingumą.

15. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad, bylos duomenimis, R. S. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, naujų nusikalstamų veikų ji nepadarė, R. S. teista tik vieną kartą – minėtu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. R. S. viso teistumo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus (susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu), kurie nesudaro pagrindo neigiamai vertinti R. S. asmenybę teistumo laikotarpiu (padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, jie neįrodo fakto, kad nuteistoji būtų linkusi pažeidinėti įstatymus), pažymėta, be kita ko, ir tai, kad nuteistoji jai skirtas baudas sumokėjo.

16. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po bausmės atlikimo R. S. elgesys vertinamas teigiamai – iš pateiktų (duomenys neskelbtini) savivaldybės sporto centro, Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės „J.“, viešosios įstaigos „A.“ charakteristikų matyti, kad R. S. charakterizuojama tik teigiamai. Teismui pateiktas 2021 m. kovo 18 d. R. S. dvidešimties auklėtinių tėvų prašymas dėl teistumo panaikinimo, suteikiant teisę jai tęsti dailiojo čiuožimo trenerės karjerą. R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad padarė išvadas dėl savo ankstesnio elgesio. Be to, šiuo atveju akivaizdu, kad R. S. turimas teistumas apsunkina jos galimybę įsidarbinti, t. y. susirasti konkrečiai jos kvalifikaciją atitinkantį apmokamą darbą.

17. Įvertinus šioje nutartyje aptartas aplinkybes, o būtent tai, kad – R. S. charakterizuojama teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų (nuteistoji laikosi teisės aktų reikalavimų), teista vieną kartą, jai už padarytus nešiurkščius nusižengimus paskirtas nuobaudas sumokėjo, taip pat tai, kad pats baudžiamasis procesas truko gana ilgą laiką, iš R. S. pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad teistumas apsunkina (apriboja) jos galimybes užsiimti profesine veikla, dirbti darbą pagal turimas kompetencijas bei kvalifikacijas, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau pasiekti, todėl yra sąlygos teistumą R. S. panaikinti. Teistumas aptartų duomenų kontekste laikytinas R. S. galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime pernelyg varžančia (neproporcinga) priemone.

18. Atitinkamų teismo išvadų nepaneigia byloje pateiktas kreipimasis – prašymas su priedais. Akcentuotina tai, kad šiuo atveju byloje sprendžiamas ne nuteistosios darbinių teisinių santykių klausimas, o visiškai kitokio pobūdžio, t. y. teistumo panaikinimo nuteistajai, klausimas ir aplinkybės, susijusios su nuteistosios darbine veikla, yra tik vienas iš visumos aspektų (neesminis) vertintinų nagrinėjamo klausimo kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios R. S. prašymą tenkinti.

Panaikinti R. S. teistumą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-668/2017 (teisminio proceso Nr. 1-28-1-00144-2014-8).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.