- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- P-146-4-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Nacionalinės vandens
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
- 66.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų lygos prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A10-183/2007 pagal pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų lygos skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų lyga (toliau – ir Lyga) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. kovo 15 d. raštu pateiktą išaiškinimą dėl pastatų šilumos sistemų rekonstrukcijos sąnaudų įtraukimo į bazines šilumos kainas, neteisėtu ir pažeidžiančiu vartotojų ekonominius interesus, neatitinkančiu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 3 daliai ir minėtą raštą panaikinti, taip pat priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2006 m. vasario 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti ir atsakyti, ar nustatant bazines kainas šilumos ir karšto vandens tiekėjams Komisija ėmėsi veiksmų nustatyti kam priklausė (nuosavybės prasme) rekonstruoti šilumos punktai (mazgai) ir kokiais teisės aktais vadovaujantis Komisija į bazines šilumos ir karšto vandens tiekimo kainas įtraukė šilumos sistemų rekonstrukcijos sąnaudas. Atsakovė atsakė 2006 m. kovo 15 d. raštu Nr.R2-307, kuris nėra tik informacinio pobūdžio raštas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad skundžiamu raštu ji išreiškė savo nuomonę, kuri neprivaloma nei pareiškėjai, nei kitiems subjektams, todėl šis raštas nepriskiriamas aktų kategorijai, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nesukuria jokių teisių ir pareigų, neatitinka administracinio sprendimo sąvokos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2587-7/2006 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš pareiškėjos atsakovės naudai 525 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Teismas nustatė, kad Komisijos 2006 m. kovo 15 d. raštas Nr.R2-307 nėra teisės aktas ir negali būti ginčijamas teisme, nes neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytų norminio teisės akto ir individualaus teisės akto požymių. Teismas šį raštą vertino kaip atsakovės administracinį veiksmą ir nustatinėjo, ar ji pažeidė pareiškėjos ar jos atstovaujamų asmenų (kaip visuomeninės vartotojų teises ginančios organizacijos ginamų vartotojų) teises ir teisėtus interesus. Nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovė, kaip viešojo administravimo (valstybės) institucija, privalėjo atsakyti į pareiškėjos prašymą paaiškinti tam tiktas aplinkybes ir 2006 m. kovo 15 d. raštu Nr.R2-307 pateikė prašomą informaciją. Nurodė, kad minėtame rašte Komisija išreiškė savo nuomonę pareiškėjos prašyme iškeltais klausimais, pateikė paaiškinimus, kurie nei pareiškėjai, nei jos atstovaujamiems asmenims (vartotojams) nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos manymu, teismas neteisingai nustatė nagrinėjimo apimtį. Pažymėjo, kad Lyga kreipėsi į atsakovę Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl Komisija privalėjo pradėti administracinę procedūrą (VAĮ 19 str.), o Komisijos vadovas priimti sprendimą (VAĮ 30, 31 str.). Atsakovė, nagrinėdama Lygos prašymą, vadovavosi Komisijos 2003 m. sausio 24 d. nutarimu Nr.03-3 Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos (toliau – ir Tvarka). Pagal šios Tvarkos 30 punktą, sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų įforminami laisvos formos raštu, kuriame turi būti motyvuotai atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus. Kreipdamasi į teismą Lyga ginčijo Komisijos veiksmus (paaiškinimą) ir prašė jį panaikinti. Mano, kad teismas, nenagrinėdamas sprendimo (paaiškinime išdėstytų motyvų) teisėtumo, neteisėtai susiaurino teisminio ginčo ribas. Teismo sprendimas šiuo klausimu nemotyvuotas, o išvada, kad ginčijamas aktas (paaiškinimas) kaip veiksmas neturi teisnių pasekmių, nepagrįsta. Skundžiamo akto kaip veiksmo panaikinimas būtų pagrindas teigti, kad Komisijos sprendimai nustatant šilumos tiekimo kainas yra neteisėti ir nepagrįsti, o tai sudaro teisines galimybes vartotojams teikti ieškinius dėl savo teisių, ekonominių interesų ar žalos atlyginimo. Mano, kad teismo sprendimas dėl teismo išlaidų priteisimo taip pat yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė atmesti šį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas teisingai apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai, kuriais remdamasi ji mano priešingai, turėtų būti atmesti vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 92 straipsniu, pagal kuriuos galimybė kreiptis į teismą bei pateikti skundą yra tik tuo atveju, kai yra pažeista suinteresuoto subjekto teisė ar įstatymų saugomi interesai. Pažymėjo, kad Komisija neturi teisės teikti oficialių įstatymo išaiškinimų, todėl skundžiamas raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nesukuria jokių teisių ir pareigų. Skundžiamas raštas nėra norminis ar teisės taikymo aktas, o tik Komisijos nuomonė.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėja 2006 m. vasario 20 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti paaiškinimus jos nurodytais atitinkamais klausimais, susijusiais su atsakovės veiksmais nustatant bazines kainas šilumos ir karšto vandens tiekėjams bei jos veiksmų teisinį pagrindimą. Įvertinusi minėto prašymo ir 2006 m. kovo 15 d. raštu Nr.R2-307 pateikto atsakymo turinį, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, juo nėra nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos atitinkamos jokios pareiškėjos ar jos atstovaujamų asmenų teisės ir pareigos. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog minėtas raštas negali būti laikomas nei individualiu, nei tuo labiau norminiu administraciniu teisės aktu, taip pat pagrįstai šį raštą vertino tik kaip informacinio pobūdžio raštą, kuriame yra išdėstyta atsakovės nuomonė pareiškėjos pateiktais klausimais. Nurodė, kad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi spręstina, jog minėtas raštas negali būti nagrinėjamos bylos ginčo objektas.
Teismas pripažino, kad vertinant minėtą raštą kaip administracinį aktą, pareiškėjos 2006 m. vasario 20 d. prašymas, įvertinus jo turinį, nėra nei skundas, nei pareiškimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15,16 punktų prasme, tad, remiantis šio įstatymo 21 straipsniu, minėtas kreipimasis nėra ir negali būti pagrindas pradėti administracinę procedūrą. Minėtu prašymu pareiškėja įgyvendino Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte jai suteiktą teisę gauti atitinkamą informaciją. Pažymėjo, kad pareiškėja savo prašyme remiasi būtent Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymu. Atsakovė, kaip valstybės institucija, pareiškėjos prašytą informaciją suteikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vertinti Komisijos pateikto atsakymo turinį, jo atitiktį teisės normoms nėra teisinio pagrindo, nes minėtas raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai tėra atsakovės atitinkamais klausimais pateikta nuomonė.
Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
V.
2007 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-183/2007 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais ir priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
1. Lyga, remdamasi Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarka (toliau – Tvarka), pateikė Komisijai prašymą dėl jos kompetencijai priskirtų ir jos atliekamų veiksmų teisėtumo (bazinių kainų nustatymo). Kadangi Tvarkoje yra nustatyta, kad prašymai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (Tvarkos 24 p.), o šio įstatymo 17 straipsnis (Lygos prašymo Komisijoje nagrinėjimo metu galiojusios įstatymo redakcijos) nustatė, kad pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra prašymas, tai, pareiškėjos manymu, teismo motyvai, jog remiantis Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsniu (teismo sprendimo metu galiojusios įstatymo redakcijos), minėtas kreipimasis nėra ir negali būti pagrindas pradėti administracinę procedūrą, taip pat vertinimas, kad Lygos prašymas nėra nei skundas, nei pareiškimas, yra esminis materialinės teisės normų pažeidimas, turėjęs esminės įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Mano, kad Lygos paduotas Komisijai prašymas pagal Tvarkos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra pagrindas pradėti administracinę procedūrą.
Nurodė, kad teismas nemotyvavo kodėl Lygos prašymui taikė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15,16 punktus, tačiau netaikė šio straipsnio 14 punkto, kuriame yra apibrėžta prašymo sąvoka, o tai, pareiškėjos manymu, yra pagrindas panaikinti sprendimą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
2. Teismas neteisėtai ir nemotyvuotai konstatavo, kad 2006 m. kovo 15 d. raštas Nr.R2-307 nesukelia jokių teisinių pasekmių ir kad šis raštas tėra atsakovės atitinkamais klausimais pareikšta nuomonė teikiant informaciją Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta tvarka. Mano, kad yra priešingai. Ši įstatymo nuostata numato, kad informacija, gauta iš atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, gamintojų, importuotojų, prekių pardavėjų, paslaugų teikėjų apie gaminių, parduodamų prekių bei teikiamų paslaugų kokybę ir kitus dokumentus, yra reikalinga vartotojų teisėms ir interesams ginti, t.y. informacija yra tiesiogiai susijusi su vartotojų teisėmis, pareigomis ir interesais. Be to, minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą informaciją apie prekes ar paslaugas bei savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką. Nurodė, kad teismas ne tik nemotyvavo, kodėl ši informacija nesukelia pareiškėjai jokių pasekmių, o tai yra pagrindas panaikinti sprendimą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, bet padarė ir esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str.2 d.10 punktas), nes ši informacija buvo esminė vartotojų teisėms ir interesams ginti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
VI.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (ABTĮ 23-ajame skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nustato išsamų proceso atnaujinimo sąrašą. Administracinės bylos procesas negali būti atnaujintas kitokiais, nei įstatymo numatytais, pagrindais.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. 2007 m. vasario 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A10-183/2007 dėl pareiškėjos ginčijamo Komisijos 2006 m. kovo 15 d. rašto Nr.R2-307. 2007 m. balandžio 18 d. pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Taigi, įstatymo nustatytas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nėra praleistas.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartyje nemotyvavo, kodėl 2006 m. vasario 20 d. Lygos raštui taikė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15,16 punktus, tačiau netaikė šio straipsnio 14 punkto, kuriame yra apibrėžta prašymo sąvoka, taip pat nemotyvavo kodėl atsakovės 2006 m. kovo 15 d. raštu Nr.R2-307 pateikta informacija nesukelia Lygai jokių pasekmių. Minėtoje teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyta, kad teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pateiktų išvadų priėjo įvertinusi pareiškėjos 2006 m. vasario 20 d. prašymo bei atsakovės 2006 m. kovo 15 d. atsakymo Nr.R2-307 į šį prašymą turinį. Taip pat nurodyta kokiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo normomis buvo remtasi prieinant šias išvadas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu yra nepagrįstas.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Nors pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, tačiau iš prašymo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su įrodymų (2006 m. vasario 20 d. Lygios prašymo ir 2006 m. kovo 15 d. Komisijos atsakymo Nr.R2-307) vertinimu ir su tuo sieja prašymo nagrinėjimo procedūros klausimus. Įstatymas (ABTĮ) nesuteikia teisės Vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymus ir juos vertinti. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje taip pat nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik dėl esminio materialinės, o ne procesinės teisės normų pažeidimo. Pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d.10 p.). Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais pagrindais (ABTĮ 153 str. 2 d.), todėl atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-183/2007 atsisakytina (ABTĮ 159 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų lygos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A10-183/2007 atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.