Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-742-185-2012

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00452-2012-5

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 15 d., apie 17.45 val. maršrutiniame autobuse „Paz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „Utenos autobusų parkas“, važiavusiame maršrutu Utena - Užpaliai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. M., t.y. sakydamas, jog suspardys, gulės apsikraujavęs ant grindų, jog gali padaryti bet ką, nusukti galvą, kad ką tik yra grįžęs iš „zonos“, iškraustė nukentėjusiojo piniginę, po to iš E. M. pagrobė V. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung E 1081“, 79 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai V. M. padarydamas 79 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

N. P. P. neginčija savo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., prašo švelninti bausmę, nes fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, galimybės priešintis neatėmė, kišenių nekraustė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti arba atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Visi šie požymiai yra lygiaverčiai ir bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto pagrobimui (užvaldymui) pasiekti sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę.

Pirmosios instancijos teismas nuteisė P. P. už tai, kad jis iškraustė nukentėjusiojo E. M. piniginę, po to pagrobė mobilaus ryšio telefoną, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį . Taigi, skunde nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybės – fizinio smurto panaudojimas ir galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis atėmimas nėra nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, taigi už šiuos veiksmus P. P. nenuteistas ir bausmė už juos neskirta.

Švelninti savo baudžiamąją atsakomybę nuteistasis taip pat siekia savaip interpretuodamas nusikalstamos veikos aplinkybes. t.y. nurodydamas, kad telefoną nukentėjusysis atidavė pats, o paklaustas ar turi litą - pats parodė, kad jo piniginė yra tuščia. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – nukentėjusiojo E. M., liudytojų M. T., M. K., D. D. duoti parodymai bei kiti įrodymai. Minėti asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme papasakojo, kad nukentėjusysis leido patikrinti P. P. savo piniginę, atidavė jam telefoną, tačiau tai darė bijodamas, kad nuteistasis, kuris, jo žodžiais tariant, ką tik grįžęs iš „zonos“, gali įvykdyti savo grasinimus suspardyti, nusukti galvą, paguldyti apsikraujavusį ant grindų ir kt. Neįtikėtina, kad mažai pažįstamam asmeniui nukentėjusysis padovanotų mobilaus ryšio telefoną, savo noru rodytų piniginės turinį. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių .

Skirdamas bausmę P. P., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) , t.y. atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, yra teistas už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka (b.l. 133-135), charakterizuojamas neigiamai (b.l. 107, 110), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė tą pačią dieną, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos lygtinai paleistas nuo bausmės. Tai rodo, kad taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neužtikrino Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų, nesulaikė nuteistojo nuo naujos veikos padarymo. Įvertinus šias aplinkybes, apylinkės teismo paskirta mažesnė, nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nusikalto P. P., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 2 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės (b.l. 130-131), todėl bausmės subendrintos BK 64 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės, padaroma nauja nusikalstama veika. Šiuo atveju įstatymas suteikia galimybę taikyti pilną arba dalinį sudėjimą su neatlikta bausme. Tačiau teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės. Taigi, galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta. Atmestinas skundo argumentas, kad į bausmės laiką turėjo būti įskaičiuotas nuo 2012-01-20 iki 2012-05-09 atliktos bausmės laikas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis prašo pašalinti iš nuosprendžio jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p., nes, jo manymu, byloje nėra duomenų, kad jis įvykio metu būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio. P. P. sulaikytas sekančią dieną po padaryto nusikaltimo, t.y. 2012 m. gegužės 16 d., todėl jo girtumas tikrintas nebuvo. Tačiau pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, sutiko Utenoje draugus ir su jais, jo žodžiais tariant, ”nemažai išgėrė, jautėsi apsvaigęs“ (b.l. 95, 163). Liudytoju teisme apklaustas A. P. taip pat patvirtino faktą, kad abu su broliu P. P. buvo išgėrę (b.l. 52, 165). Broliai alų iš butelių gėrė ir autobuse, tai nurodė liudytojai M. K., D. D. (b.l.37, 164). Taigi, abejoti šios P. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimu byloje, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.