Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-48/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-11-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
1S-48/2012
Teisminio proceso Nr.
1-69-1-00023-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
R. E.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-48/2012
Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00023-2008-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. E. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. kaltinamas tuo, kad 2008 m. sausio 13 d. apie 3 val. 20 min., viešoje vietoje, Rotušės aikštėje, šalia parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, peiliu dūrė A. Ž. į krūtinę, taip padarė durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinio priekinio paviršiaus žaizdą ir tokiu būdu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Taip pat, R. E. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, du kartus peiliu dūrė M. Ž. į krūtinę, taip padarė nekiauryminę durtinę-pjautinę nugaros dešinės pusės žaizdą bei durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos priekinio paviršiaus sužalojimą su kairės pusės II pošonkaulinės arterijos ir kairiojo plaučio pažeidimu, nuo kurio išsivysčius masyviam kairės pusės hemotoraksui ir sunkiam hemoraginiam-hipovoleminiam šokui, nukentėjusysis M. Ž. mirė.

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. sausio 15 d. nutarimu R. E. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi R. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2008 m. birželio 28 d. išdavė R. E. Europos arešto orderį, kurio pagrindu kaltinamasis 2011 m. vasario 5 d. Prancūzijos pareigūnų buvo sulaikytas vykstantis iš Jungtinės Karalystės į Prancūziją, į Lietuvą pargabentas 2011 m. vasario 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi R. E. paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį ir nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. vasario 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam pratęsė kardomąją priemonė – suėmimą trims mėnesiams iki 2011 m. rugpjūčio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi R. E. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendį atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2012 m. vasario 6 d.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Apygardos teismas nurodė, kad yra kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jog R. E. būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. E. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti, nes ji neteisėta.

Suimtojo nuomone, apygardos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Teigia, kad kaltės nepripažinimas nelaikytina aplinkybe, trukdančia procesui. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, į Jungtines Karalystes vyko dirbti, turėdamas tikslą užsidirbti pragyvenimui bei pagerinti gyvenimo, buities sąlygas motinai, prieš išvykdamas iš Lietuvos apie jam pareikštus įtarimus nežinojo, sulaikymo metu jau vyko į Lietuvą prisistatyti policijos pareigūnams, jokių ryšių užsienyje neturi. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būdamas nesuimtas jis netrukdys teismo procesui, nuosprendžio vykdymui, taip pat sieks visapusiško, objektyvaus ir teisingo proceso.

Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. E. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam R. E. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 123 straipsnio, 125 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. E. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą. Pažymėtina tai, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar R. E. kaltas (nekaltas) dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Klaipėdos apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti R. E. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimą, dėl kurio padarymo jam pareikštas kaltinimas, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas R. E. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dėl to, kad yra kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jog kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į nuteistojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Byloje nustatyta, kad R. E. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis), anksčiau teistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. E. iki 2012 m. vasario 6 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, nėra tvirtai susietas socialiniais ryšiais, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis. Apeliacinio teismo nuomone, šios aukščiau nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, R. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiama į suimtojo R. E. skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, į Jungtinės Karalystes vyko dirbti, turėdamas tikslą užsidirbti pragyvenimui bei pagerinti gyvenimo, buities sąlygas motinai, prieš išvykdamas iš Lietuvos apie jam pareikštus įtarimus nežinojo, sulaikymo metu jau vyko į Lietuvą prisistatyti policijos pareigūnams, jokių ryšių užsienyje neturi, tačiau Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo paskirto suėmimo pagrindo bei negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Atkreipiamas kaltinamojo dėmesys į tai, kad skunde nurodyti argumentai dėl trukdymo procesui yra atmetami ir nevertinami, kadangi R. E. kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nebuvo paskirta. Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas turi atsižvelgti į nutartyje nurodytą kaltinamojo buvimo suėmime laiką ir teisingai jį įskaityti į bausmės laiką, priimant sprendimą.

Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. E. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys