- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI1-2136-414/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2023 m. rugsėjo 11d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) konsultacijoms. 2023 m. rugsėjo 12 d. 12.25 val. pareiškėjui buvo paskirta neurologo konsultacija. Pareiškėjui paprašius gydytojo turėti privačią konsultaciją šis sutiko, tačiau pareigūnas kategoriškai atsisakė palikti patalpą. Konsultacijos metu pareigūnas sėdėjo patalpoje ir įjunginėjo bei išjunginėjo registratorių, klausėsi ką pareiškėjas kalba. Dėl to pareiškėjas negalėjo išsakyti ką reikia, pamesdavo mintis. Pareigūnas buvo palikęs patalpą apie 10 sekundžių, bet ir vėl grįžo į patalpą. Pareiškėjas gydytojui vėl išsakė negalintis atvirai kalbėti dalyvaujant tretiems asmenims. Nurodė, jog jam sunku bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ar didesnėje žmonių apsuptyje žmonių, turi asmenybės struktūroje asocialių, ribinių bruožų, tačiau pareigūnas paaiškino, kad yra tokia tvarka ir po 3 prašymų vis tiek nepaliko patalpos, kurioje vyko konsultacija.
Nurodė, jog nuo atvykimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą momento pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, pareiškėjas buvo paskirtas ir laikomas 12 korpuso 317 palatoje su dar vienu asmeniu, kuris buvo labai neramaus būdo, nuolatos vaikščiojo. Kadangi pareiškėjas yra panašaus būdo, hiperaktyvus, nenustygstantis vietoje, kilo konfliktai dėl vietos trūkumo, dėl negalėjimo vaikščioti, pareiškėjas buvo aprėktas, iškeiktas ir išvadintais įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo užgauliojamas, įžeidinėjamas. Dėl to pareiškėjui teko patirti didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Dalį ploto užėmė gultai, stalas, suolas, kėdės, spintelės ir tualetas kuris neturėtu būti skaičiuojamas į bendrą patalpos plotą.
Pažymėjo, kad palatoje nebuvo užuolaidų, tualete esančio veidrodžio kampai buvo nudužę (veidrodis buvo aštriais kampais), palatos prausykloje nebėgo karštas vanduo, duše nebuvo karšto vandens, palatoje taip pat buvo išdraskyti rozečių laidai, sulaužyti pareigūnų iškvietimo mygtukai, buvo atviri laidai lubose, lova buvo sulūžusi, nebuvo radijo taško, nebuvo išduodami laikraščiai, nei gyvenamojoje patalpoje, nei tualete neveikė ventiliacija. Teigė, jog dėl tokių sąlygų patyrė nepatogumus, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, emocinę depresiją, negalėjo turiningai leisti laisvalaikio. Atviri laidai buvo pavojingi gyvybei. Dėl sulūžusios lovos pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, pradėjo skaudėti nugarą. Palatoje nebuvo tinklelio ant lango, todėl patalpoje buvo daug vabzdžių, pareiškėjas buvo sugeltas uodų.
Nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. rytinio patikrinimo metu apie 8.30 val. pareiškėjas išsakė nepasitenkinimą dėl netvarkingos elektros instaliacijos, išdraskytų laidų, radijo taško, tačiau pareigūnė atsakė, jog pareiškėjas rašytų skundą į teismas. 2023 m. rugsėjo 13 d. rytinio patikrinimo metu pareiškėjas paprašė perkelti į kitą kamerą, kuri būtų tvarkinga, tačiau buvo atsakyta, jog tokių kamerų nėra. Taip pat teigė, jog apie 11.25 val. paprašė laikraščio, tačiau buvo atsakyta, jog nuteistiesiems laikraščiai neišduodami.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį gydytojo konsultacijai atvyko 2023 m. rugsėjo 11 d. ir išvyko 2023 m. rugsėjo 15 d.
Teigė, jog apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijos metu su gydytoju kartu buvo ir lydintis pataisos pareigūnas. Pažymėjo, kad įstaigos pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais. Pareiškėjas neįvardija, koks/kurie pataisos pareigūnai konsultacijos metu buvo kartu, be to pareiškėjas dėl šių aplinkybių įstaigai neteikė prašymų/skundų.
Nurodė, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso 317 palatos (kamerų tipo patalpa) plotas yra 11,72 kv. m., joje įrengtos dvi miegamosios lovos. Pažymėjo, kad 317 palatoje esantys asmenys 2023 m. rugsėjo 11, 12, 13, 14, 15 dienomis pasivaikščioti galėjo, bet pareiškėjas pasivaikščioti atsisakė.
Teigė, kad 317 palata pakankamai šviesi, joje yra atskira patalpa pasinaudoti tualetu, ventiliacija, tad nežymus palatos ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti neturtinės žalos.
Pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dušu pasinaudojo vieną kartą t. y. 2023 m rugsėjo 11 d. Nurodė, kad visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) Lietuvos kalėjimų tarnybos pilnai panaudojamos ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos yra nuolatos remontuojamos, minkštasis inventorius (užuolaidos ir kt.) atnaujinamas, o kietasis inventorius remontuojamas arba atnaujinamas.
Akcentavo, jog pareiškėjas dėl laikymo sąlygų 317 palatoje su skundais/prašymais į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą nesikreipė. Byloje pareiškėjas pateikė NVSC Kauno departamento raštą, dėl kito asmens skundo ir dėl kito laikotarpio.
Pažymėjo, kad pareiškėjas skundų/prašymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų įstaigai neteikė, nors tokią galimybę turėjo ir su esama tvarka buvo supažindintas.
Teigė, jog apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos suma.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą, todėl daroma išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros (palatos) plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie kameroje buvusį konkretų nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros (palatos), į kurią buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 317 kameroje, kurios plotas 11,72 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,86 kv. m gyvenamojo ploto (Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio pažyma Nr. LV-49015).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime 5 dienas teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkanti patalpos ploto norma (trūko 1,14 kv. m). Taigi yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Įvertinus tai, kad 317 kameroje (palatoje) esanti sanitarinio mazgo patalpa užima 1,40 kv. m plotą, pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje (palatoje) buvo dar mažesnis, be to, šios kameros (palatos) plotą mažino ir joje esantys baldai, todėl pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų ir išgyvenimų.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusios neurologo konsultacijos metu nebuvo užtikrintas privatumas – konsultacijoje dalyvavo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnas, dėl to pareiškėjas negalėjo atvirai išsakyti savo nusiskundimų gydytojui.
Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 (toliau – Instrukcija) 9 punkte nustatyta, kad kalėjime sudaroma Saugumo valdymo skyriaus komanda, kuri be kita ko užtikrina kalinamųjų nuvedimą pas sveikatos priežiūros specialistus bei jų saugumą vizito metu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu paprašius jį konsultuoti privačiai, gydytojas sutiko, tačiau net po trijų jo prašymų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnas neišėjo iš gydytojo kabineto.
Atsakovės atstovės atsiliepime į skundą nurodė, kad apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijos metu su gydytoju, kartu buvo ir lydintis pataisos pareigūnas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovės atstovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, jog konsultacijos metu nedalyvavo pareigūnas, pagrįsti (pareigūnų tarnybinių pranešimų, medicinos personalo paaiškinimų). Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad jį į asmens sveikatos priežiūros padalinio patalpas atvedęs pareigūnas dalyvavo konsultacijoje, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo privatumas nebuvo užtikrintas, dėl to pareiškėjo galimybę pasikonsultuoti su gydytoju galėjo būti apsunkinta. Tokia teismo išvada atitinka ir ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023).
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog vertinamuoju laikotarpiu palatoje nebuvo užuolaidų, tualete esančio veidrodžio kampai buvo nudužę, palatos prausykloje nebėgo karštas vanduo, duše nebuvo karšto vandens, palatoje buvo išdraskyti rozečių laidai, buvo atviri laidai lubose, buvo sulaužyti pareigūnų iškvietimo mygtukai, lova buvo sulūžusi, nebuvo radijo taško, neveikė ventiliacija, nebuvo tinklelio ant lango, nebuvo išduodami laikraščiai.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 12 punktu laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės turi būti aprūpintos teisės akto [10.3] reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu (Higienos normos HN 134:2015 6 punktas).
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Pagal Higienos normos HN 47:2011 35 punktą, palatose, tualetuose ar tualeto tambūruose bei įstaigų patalpose, kuriose atliekamos (arba vyksta pasirengimas atlikti) invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, įrengiamos praustuvės su maišytuvais ir užtikrinamas nuolatinis karšto ir šalto vandens tiekimas. Sveikatos priežiūros įstaigose tiekiamo karšto vandens temperatūrą reglamentuoja Higienos normos HN 47:2011 37 punktas, kuris teigia, kad karšto ir šalto vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (matuojant temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (matuojant temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą, šalinami minimaliausiais terminais, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos yra nuolatos remontuojamos, minkštasis inventorius (užuolaidos ir kt.) atnaujinamas, o kietasis inventorius remontuojamas arba atnaujinamas.
Atsakovės atstovė į bylą pateikė 317 kameros fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog palatoje yra užuolaidos, elektros instaliacija tvarkinga, yra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, veidrodis sanitariniame mazge tvarkingas. Į bylą pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio pažymoje Nr. LV-49015 nurodyta, kad kiekvienoje palatoje-kameroje įrengta mechaninė oro šalinimo ir pritekėjimo sistema. Be to, pats pareiškėjas skunde neneigia, jog galimybė išvėdinti palatą atidarius langus buvo sudaryta. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato, kad palatose (kamerose) turi būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių.
Nors pareiškėjas teiginiams apie netinkamas sąlygas 317 palatoje pagrįsti pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. (2-22 4.80 Mr) 2-39892, kuriame informuojama apie atliktą patikrinimą pagal kito nuteistojo skundą. Minėtame rašte konstatuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 317 kameros tualete vandens temperatūra siekia 27 oC, 12 korpuso duše vandens temperatūra siekė 35 oC, 317 kamera nebuvo apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, tualeto patalpoje veidrodis sudužęs, nelygiais kraštais, pažymėtina, jog minėtas patikrinimas atliktas dėl kito nuteistojo skundo ir ne pareiškėjo buvimo 317 kameroje laikotarpiu, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjo buvimo 317 kameroje laikotarpiu kameros būklė buvo tokia pati.
Byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl jo nurodomų netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog kreipėsi su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat į bylą pateikė savo 2023 m. rugsėjo 14 d. skundą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai. Tačiau ant pareiškėjo pateikto skundo registracijos žymos nėra, todėl nėra galimybės nustatyti, ar kada šis skundas yra surašytas ir ar buvo teiktas įkalinimo įstaigai.
Pažymėtina, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. spalio 24 d. pažyma Nr. Rv-23-9048 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje į administraciją su prašymu kreipėsi vieną kartą, dėl galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga (2023 m. rugsėjo 12 d. prašymas Nr. NPS-23-18331).
Be to, kaip minėta, pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra įgaliotas atlikti patikrinimus, nesikreipė. Nenustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl netinkamų sąlygų, pareiškėjo argumentai dėl nesančių užuolaidų, netinkamos ventiliacijos, sudužusio veidrodžio, netinkamos temperatūros vandens, išdraskytų laidų ir rozečių, sulaužytų pareigūnų iškvietimo mygtukų, sulūžusios lovos, neveikiančios ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog palatoje nebuvo radijo taško, nebuvo išduodami laikraščiai, todėl pareiškėjas negavo jokio švietimo, negalėjo klausytis žinių per radiją, negalėjo turiningai leisti laisvalaikio.
Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12 - 13 punktai, reglamentuojantys kamerų įrengimą, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 nenumato, kad kamerose turi būti įrengti radijo taškai, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 5 dalį nuteistieji turi teisę prenumeruotis arba kiti asmenys turi teisę nuteistiesiems prenumeruoti spaudos leidinių (išskyrus pornografinius leidinius ar leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas arba žiaurumas).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R- 444 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2. ir 43. punktai nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiama įsigyti ir turėti: vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų. Minėtuose teisės aktuose jokių įpareigojimų laisvės atėmimo vietos administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neaprūpinimo spaudos leidiniais atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, emocinę depresiją Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog lankosi psichologo konsultacijose, tačiau iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) , todėl pareiškėjo nurodyta emocinė depresija bei poreikis lankytis pas psichologą gali būti susiję su jam anksčiau diagnozuotais sutrikimais.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad valstybė neužtikrino pareiškėjui Pravieniškių 2-ajame kalėjime vienam asmeniui kameros tipo patalpose tenkančios patalpos ploto normos, taip pat buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas gydytojo konsultacijos metu, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui kilo pertekliniai išgyvenimai bei nepatogumai. Minėtų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad nors nustatyti pažeidimai nebuvo žymūs ir, intensyvūs, suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai visgi galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurios būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (gyvenamojo ploto kameros tipo patalpose pažeidimas), mastą ir trukmę (5 dienas pareiškėjui trūko 1,14 kv. m gyvenamojo ploto), į tai, jog, kaip nurodė teismo posėdyje pareiškėjas, gydytojo konsultacija, nors ir neužtikrinant privatumo, jam buvo suteikta, taigi pareiškėjas neprarado galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, asmeniui būnant kalinamu netinkamomis sąlygomis, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur suma, kuri priteistina pareiškėjui iš atsakovės.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. spalio 11 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.