Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ vadovo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ restruktūrizavimo planą ir uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ restruktūrizavimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. RUAB „Damansta“ administratorius Giedrius Mikulis pateikė teismui RUAB „Damansta“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą, prašydamas patvirtinti RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

12. RUAB „Damansta“ kreditorė UAB „Kauno gelžbetonis“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

13. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kauno gelžbetonis“ pateiktuose paaiškinimuose yra pateikiami nesutikimo su atskiruoju skundu motyvai ir reikalavimas atskirąjį skundą atmesti, rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį laikytini UAB „Kauno gelžbetonis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą. CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. teisėjos rezoliucija apelianto atskirasis skundas buvo priimtas ir išsiųstas nemokumo administratoriui atsiliepimui pateikti, įpareigojant informuoti kreditorius apie gautą skundą ir galimybę per 10 dienų pateikti atsiliepimą į jį. Byloje nėra duomenų, kad RUAB „Damansta“ kreditorė UAB „Kauno gelžbetonis“ nebuvo informuota apie pateiktą atskirąjį skundą ir galimybę pateikti atsiliepimą į jį. Atsižvelgiant į tai, kad terminas, per kurį kreditorė UAB „Kauno gelžbetonis“ turėjo teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, rašytinių paaiškinimų pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas UAB „Kauno gelžbetonis“ pateiktus rašytinius paaiškinimus ir pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti. Atsisakius priimti UAB „Kauno gelžbetonis“ pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, netenkinamas ir UAB „Kauno gelžbetonis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮRĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

16. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Damansta“, administratoriumi paskyrė Giedrių Mikulį, nustatė 6 mėnesių terminą parengti ir pateikti teismui UAB „Damansta“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 23 d. Teisėjų rezoliucijomis terminas restruktūrizavimo plano projektui pateikti buvo pratęstas du kartus, galutinė restruktūrizavimo plano pateikimo data – 2020 m. rugsėjo 1 d. RUAB „Damansta“ administratorius 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui RUAB „Damansta“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą, prašydamas patvirtinti RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo planą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad RUAB „Damansta“ kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo planą ir RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo bylą nutraukė.

17. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ĮRĮ, o ne JANĮ nuostatas. Apelianto teigimu, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Damansta“ iškelta restruktūrizavimo byla ir nustatytas 6 mėnesių terminas UAB „Damansta“ pateikti restruktūrizavimo plano projektą, įsiteisėjo 2020 m. sausio 23 d., laikytina, kad restruktūrizavimo procedūra prasidėjo būtent 2020 m. sausio 23 d., t. y. įsigaliojus JANĮ. Tokiems apelianto argumentams apeliacinės instancijos teismas pritarti neturi pagrindo.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme gautas 2019 m. lapkričio 4 d. Taigi, atsakovės restruktūrizavimo procedūra inicijuota iki JANĮ įsigaliojimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad pradėjus restruktūrizavimo procesą pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮRĮ normas, iš esmės nėra įmanomas restruktūrizavimo plano pateikimas teismui pagal naujai įsigaliojusį JANĮ. Pradėjus restruktūrizavimo procesą pagal ĮRĮ, skirtingai nei pagal JANĮ, nėra sudaromas susitarimas dėl pagalbos tarp juridinio asmens ir kreditorių, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas. Tokie kreditoriai yra restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurie kaip tik ir gali balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Pradėjus restruktūrizavimo procesą pagal ĮRĮ, atitinkamai nesudarius susitarimo dėl pagalbos, restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių neatsiranda (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-981-381/2020). Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, pagrįstai taikė ĮRĮ nuostatas.

19. Be to, nors atsakovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūra vyko po JANĮ įsigaliojimo, tačiau bendrovės restruktūrizavimo procedūra inicijuota vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, o atsižvelgiant į tai, kad kreditorių balsavimas dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 4 punktas) patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatytą taikymo išimtį, todėl šiuo atveju nagrinėjamam klausimui dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo taikytinos ĮRĮ nuostatos.

20. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.

21. Iš administratoriaus pateikto 2020 m. rugpjūčio 31 d. RUAB „Damansta“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dėl pritarimo RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo plano projektui ir siūlymo teismui tvirtinti RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo planą „už“ balsavo 64,38 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, prieš balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 6,57 proc. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad RUAB „Damansta“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, jog prieš susirinkimą buvo gauti Luminor banko, Luminor Lizingo, UAB Bauen pranešimai apie jų reikalavimų dydžių pasikeitimus. Nustatęs, kad prašymą dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo administratorius pateikė teismui tik 2020 m. rugsėjo 2 d., šie kreditorių finansinių reikalavimai nėra patikslinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad RUAB „Damansta“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo metu šių kreditorių balsai negalėjo būti skaičiuojami pagal naujai pateiktus duomenis. Teismas konstatavo, kad už RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo plano projektą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 51,24 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, prieš balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 16,97 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.

22. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo kreditorių reikalavimų vertinės išraiškos skaičiavimais, atskirajame skunde nurodo, kad administratorius, gavęs informaciją, kad dalis kreditorių sumažina savo finansinį reikalavimą, kreditorių susirinkimo dieną negalėjo jos ignoruoti ir skaičiuojant balsus dėl pritarimo RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo plano projektui vadovavosi aktualia informacija. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kadangi šių kreditorių patikslinti finansinių reikalavimai teismo nėra patvirtinti, todėl RUAB „Damansta“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių kreditorių balsai negalėjo būti skaičiuojami pagal naujai pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir skaičiuojant minėtų kreditorių patikslintus reikalavimus, dėl pritarimo RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo plano projektui ir siūlymo teismui tvirtinti RUAB „Damansta“ restruktūrizavimo planą balsavusių „už“ reikalavimų suma sudarytų 64,38 proc. visų reikalavimų sumos, o tai sudaro mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, todėl bet kuriuo atveju nėra tenkinama ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui sąlyga.

23. Atsižvelgdamas į kreditorių pritarimo reikšmę įmonės restruktūrizavimo proceso sėkmei, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio (savo iniciatyva) kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti, t. y. restruktūrizavimo plano tvirtinimas negalimas, jei planas neturi įstatyme nustatytos kreditorių daugumos palaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012). Taigi, įstatyme įtvirtintos kreditorių daugumos pritarimas restruktūrizavimo plano projektui yra privalomoji restruktūrizavimo proceso tęstinumo sąlyga. Todėl nustačius, kad proceso eigoje nebuvo pasiektas susitarimas tarp restruktūrizuojamos bendrovės ir jos kreditorių, neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai, kad šiuo atveju restruktūrizavimo bylos nutraukimas, kai restruktūrizavimo plano projektui pritarė dauguma įmonės kreditorių, pažeidžia tiek RUAB „Damansta“ teisėtus interesus išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, tiek kreditorių teisę kuo greičiau patenkinti savo finansinius reikalavimus, nedalyvaujant bankroto procedūroje.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias ĮRĮ ir JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.