Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. M. yra jo sesuo, jie turi bendrą motiną, o A. ir dar vienos mažesnės sesers tėvas yra kitas – T. M., kuris su jų motina išsiskyrė prieš kelis metus ir kartu nebegyvena. Gyveno keturiese, jis buvo vienas vyras šeimoje. Sesę jis augino kaip savo vaiką, santykiai su ja buvo geri, ją prižiūrėdavo, saugodavo, auklėdavo, neleisdavo bendrauti su berniukais, eiti prie upės, nes ten yra nuskendusi jų maža pusseserė, dėl ko sesė ant jo galėjo pykti. Jokių lytinių santykių tarp jų nebuvo. Dėl ko, kaip gydytojai nustatė, A. plyšusi mergystės plėvė, nežino. Jis iš viso su niekuo nėra turėjęs lytinių santykių. Nesupranta, kas ir kodėl jį apkalba. Mano, kad motina su T. išsiskyrė jo iniciatyva, nes jie visi T. bijodavo dėl jo vartoto smurto. Patėviui išvykus jis per draugus motinai surado kitą draugą ir mano, kad dėl to jam T. nori keršyti, nes pastarajam persikrausčius į Klaipėdą sulaukdavo jo grasinančių skambučių dėl išsiskyrimo su motina ir dėl to, kad reikia mokėti alimentus. Praeitų metų vasarą T. išsivežė A. su jaunesne seserimi pas save į Klaipėdą. Iki to laiko jo santykiai su A.a buvo geri. Dėl A. išžaginimo T. iniciatyva vyko čigonų teismas, tačiau ten T. pralaimėjo, visi čigonai suprato, kad A. meluoja. Per čigonų teismą T. neleido A. prieiti prie jo ir motinos, mano, kad jis seserį tiesiog prigąsdino. A. gyvenamoji vieta šiuo metu teismo nustatyta pas T., tačiau iš motinos tėvystės teisės nėra atimtos. Taip pat mano, kad sesuo jį apkalba T. iniciatyva, kad šis jai pasakė ką sakyti, mano, kad apie abortus A. taip pat papasakojo T., nes gyvendama su juo ji tokio žodžio nevartojo ir jo nežinojo. Sesei galimai yra trenkęs kartą, kai norėjo eiti prie upės ir tempė mažąją sesę. Po to jai galėjo būti dėtas kaklo įtvaras.

Iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas F70.0. Kadangi R. M. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t. b.l. 50).

Nepilnametė nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jos namai yra L., ten gyvena ji, maža sesuo, brolis, mama. Jai būnant namuose su broliu R. M. pastarasis ją primušė. Mama ir sesuo tuo menu buvo išėjusios. Iš pradžių jis gulėjo ir žiūrėjo filmą ant lovos. Po to nieko nesakęs brolis metė ją į lovą, suplėšė kelnes, nurengė, ji liko tik su maikute, pats nusirengė, užlindo ant jos ir ją išprievartavo. Ji nenorėjo, kad jis lystų. Lindo į „čia", prie „p.“, įkišo „b.“. Anksčiau jo mačiusi nebuvo, matė pirmą kartą. Ją tuo metu buvo prispaudęs, užlipo ir tada tai darė. Ji gulėjo ant nugaros. Jis buvo ant jos, laikė už pečių su rankomis. Užlipo ant jos su visu kūnu ant viršaus. Kai jis įkišo, jis judėjo. Tada jo rankos buvo ten pat. Po to jis pavargo ir išlipo. Jos kojos buvo „biški“ į šonus, jis buvo ją prispaudęs su kojom. Su rankomis visada laikė. Jis su ta vieta lindo ir prisilietė prie ten. Tada pajuto skausmą, jai skaudėjo, jis su tuo daiktų įkišo jai į vidų. Tuo metu jai buvo 10-11 metų. Neatsimena kiek kartų tai darė. Viskas baigėsi, kai jis pavargo. Suprato, kad pavargo, nes jis nebedarė šito. Kai jis išlindo, matė daug kraujo ant paklodės. Prieš tai ten kraujo nebuvo. Paklodę brolis išmetė į šiukšlyną. Savo kelnes ji po to taip pat išmetė, nes kelnės buvo suplėšytos. Mamai liepė nieko nesakyti, primušė ją. Sakė jei pasakys, užmuš. Ji nesakė, bijojo. Po 4-5 dienų mamai pasakė ką jis padarė, bet mama jam leido daryti su ja ką nori. Kiek tokių kartų po to buvo nežino, bet buvo daug kartų. Ji to nenorėjo, bet jis nachališkai tai padarydavo. Visada, kai jis tai padarydavo, nueidavo, pasakydavo mamai apie tai. Apie tai žinojo mama ir močiutė. Paskutinį kartą, kai jis lindo, paėmė raktus, užrakino kambarį, įsidėjo į kišenę raktus ir vėl lindo prie jos. Taip pat viskas buvo. Kažkur kitur ar su kažkuo kitu niekur nelindo. Lindo tik brolis, niekas kitas nelindo. Su ta vieta lindo prie „p.“. Šlapia nebuvo ir kraujo nebuvo paskutinį kartą. Kitų žmonių namuose nebūdavo. Po paskutinio karto jis nieko nesakė, tik mušė. Po to, kai padarydavo, ją mušdavo su rankomis, su kojomis. Visur mušdavo. Kai mušdavo ji gulėdavo ant žemės. Ant kūno likdavo kaip mėlynės. Mama matė mėlynes, bet nekreipė dėmesio. Kad jis prie jos lindo sesuo viską matė. Mama ją nuvežė abortą daryti. Pusbrolio žmona sakė, kad ji buvo nėščia. Su mama važiavo pas gydytoją Paulauskienę. Tai buvo Panevėžio rajone. Vežė apžiūrėti ir davė siuntimą pas ginekologą. Pas ginekologą suleido kažkokių vaistų, ji užmigo, o atsikėlė jau namuose. Kai išmiegojo, juto skausmą. Skambino tėčiui, verkė, sakė ateiti paimti jos. Tėtis atvažiavo, vasara buvo ir tada ją su mažąja seserimi paėmė. Apie tą įvykį papasakojo tetai, tada tėtis sužinojo. Sėdėjo trise: ji, sesė ir teta M.. Sesuo sakė pasakyti viską tėčiui, ji pradėjo verkti, pasakė viską tetai. Atėjusiam tėčiui pasakė, jis skambino mamai, kad atvažiuotų pasišnekėti. Su tėčiu pas gydytoją buvo kartu su policija. Ten jai apžiūrėjo „p.“. Policijoje pasakė, kad ji „neliesta". Paskui ėjo pas kitą daktarą, tas daktaras tėčiui pasakė, kad seniai jau prie jos buvo lįsta. Nieko apie vyro ir moters santykius nežino (1 t. b.l. 84-90).

Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjos parodė, kad 2014 m., tikslios datos neatsimena, buvo viena su broliu R., jis griebė jai už rankų, pastūmė į lovą, pasakė, kad nori su ja „tai“ padaryti, t.y. atlikti lytinį aktą. Pasakė, kad apie tai pasakys mamai, jis pradėjo ją mušti, kumščiu trenkė kelis kartus į veidą, su koja spardė į įvairias kūno vietas. Nebeturėjo jėgų jam priešintis, jis nuplėšė jos bliuzelę, suplėšė kelnes, išžagino. Jai skaudėjo pilvo apačią. Jis paėmė paklodę, kuri buvo kruvina dideliais taškais, išmetė į šiukšlių konteinerį. Grasino apie tai niekam nesakyti. Po to lįsdavo rankomis, glostydavo kojas, pakišdavo ranką po užpakaliu. Po trijų dienų pasakė savo mamai, ji nieko į tai neatsakė, broliui sakė, kad gali su ja daryti ką nori. Po to jis darydavo tai su ja praktiškai kiekvieną dieną. Jis žagindavo ją ne tik per „p.“, bet ir per užpakalį. Praėjus kuriam laikui susisiekė su pussesere M. M., paprašė pasakyti tėčiui, kad ją pasiimtų. Sekančią dieną, t.y. 2015-06-07, tėtis ją ir seserį išsivežė į Klaipėdą. Tėtis norėjo išsiaiškinti viską pagal čigonų įstatymus. Paskutinį kartą ją brolis žagino prieš 5-6 dienas prieš atvykstant tėčiui. Tada ją metė į lovą, pradėjo ją rengti, ji muistėsi, ją stipriai sumušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Ją nurengė pilnai, nusimovė savo kelnes, pamatė jo „b.“, buvo du rutuliukai ir tas „b.“ buvo nusviręs. Tada jis paėmė jį į savo ranką, įkišo jai į „p.“, atsigulė ant jos ir kilnojosi, kilnojosi ant jos apie valandą, pavargo, tada atsigulė šonu šalia jos ir atsikėlė. Kai atsikėlė ant jos prie „p.“ viršuje buvo tirštas baltas skystis, kurį ji nusivalė. Buvo nėščia nuo jo. Jai vieną dieną pradėjo svaigti galva ir pykinti, nes jis su ja seksą darė kiekvieną dieną, mama ją nuvedė į ligoninę, kur pasišnekėjo su gydytoja. Ligoninė buvo Panevėžyje. Ji atsisėdo pas gydytoją ant kėdės, padėjo ranką ant stalo, gydytoja suleido į ranką kažkokių vaistų. Ten sėdėdama užmigo, o atsibudo namuose. Kai papasakojo tėčiui, jis pamanė, kad jai padarė abortą. Po to jai neskaudėjo nei pilvo, nei „p.“, kraujas visiškai nebėgo. Ji nesutiko sekso daryti (1 t. b.l. 53-55).

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ( t. b.l. 17-18)

Liudytojas Z. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ginekologijos - akušerinės departamente, ginekologu, darbinė patirtis 40 metų. Budėjimo metu buvo atvežta pacientė – A. M., kurią reikėjo apžiūrėti ir nustatyti, ar buvo prievartiniai lytiniai santykiai. Ją atlydėjo daug asmenų, sakė, kad mergaitei skauda, nors ją klausinėjant jokių skausmo simptomų nenustatė, mergaitė sakė, kad ją išžagino. Išvadoje nurodė, kad ji galimai turėjo lytinius santykius, bet anksčiau, nes randiniai pakitimai mergystės plėvėje seni, matė randelius ties 11-12 valanda. Tvirtinti, kad tai įvyko tik dėl lytinio santykio kategoriškai teigti negali. Nenustatė, kad mergaitei buvo prievartiniai santykiai, nes priešinimosi atveju lieka mėlynės, nubrozdinimai ir pan., ko nenustatė. Iš kitos pusės jauno asmens organizmas greitai atsistato. Lytinių santykių metu plyšta vienodai tiek apatinėje, tiek viršutinėje dalyje, tai priklauso nuo padėties, intensyvumo, pasiruošimo, be to, šone yra storesni audiniai. Gali būti keli įplyšimai, gali visai neplyšti. Jei mergystės plėvė įtrūksta iki pagrindo, audiniai nesusijungia, išlieka matomas randelis. Išskyrų pakitimo galimas nustatymas po 2-3 parų po lytinio akto. Jei patenka sperma, išskyros pasidaro pilkšvos, jei moteris nesiima jokių higieninių veiksmų, 2-3 dienas būna tokios išskyros, paskui vėl grįžta į normą. Apžiūrėtai mergaitei atliko ir ultragarsinį tyrimą, nustatė gimdos gleivinių storį. Tuo metu viskas buvo normoje, patologijų ir pilvo skausmų priežasties nenustatė. Tai pasakius mergaitę atlydėjusiems, kilo alasas, lyg jie būtų tikėjęsi daugiau. Bimanualinio tyrimo neatliko, nes ultragarsinis tyrimas parodomo daugiau, o tyrimo su pirštine metu gali pakenkti ( viską išvalyti), jei norėtų atlikti daugiau papildomų tyrimų, be to nenorėjo labiau traumuoti mergaitės.

(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėjus mažametę A. M., rastas nedidelis senas mergystės plėvės įtrūkimas ties 9 valanda pagal laikrodžio ciferblatą. Šis mergystės plėvės pažeidimas padarytas buku daiktu, seniai - tiksliau nustatyti pažeidimo laiko negalima. Daugiau (kitų) sužalojimų žymių mažametės A. M. lytinių organų ir išeinamosios angos srityje bei aplinkoje nerasta. Požymių, jog A. M. buvo pastojusi ir jai atliktas nėštumo nutraukimas, nenustatyta. Nurodyta aborto versija nepasitvirtino (1 t. b.l. 147).

Iš papildomos (duomenys neskelbtini) , matyti, kad 2015-07-09 mažametės A. M. apžiūros metu ((duomenys neskelbtini) bei 2015-07-10 gydytojui ginekologui apžiūrėjus mažametę A. M., nustatyti seni mergystės plėvės įplyšimai, kurie galėjo gautis lytinio akto metu, įstumiant varpą į makštį užduoties aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t. b.l. 151-152).

Iš 2016 m. kovo mėn. 29 d. – 2016 m. gegužės mėn. 30 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Nukentėjusioji A. M. galimai jos atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos metu nesirgo, taip pat šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. M. buvo konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas. Šiuo metu A. M. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas F70.0 bei kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. Kitos reakcijos į stiprų stresą yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų. 2. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį išsivystymą, jos amžių, socialinę brandą, jai konstatuotą protinį atsilikimą galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, (kurie atitinka byloje tiriamus su ja atliekamus veiksmus). 3. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį išsivystymą, jos amžių, socialinę brandą, jai konstatuotą protinį atsilikimą iki byloje tiriamo laikotarpio negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo nei numatyti įtariamojo ketinimų, nei jiems adekvačiai priešintis. Vėliau ji negalėjo aktyviau priešintis dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, išgąsčio, fizinio smurto baimės) bei situacinių aplinkybių (motinos neadekvataus reagavimo). 4. A. M. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. 5. A. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. 6. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" A. M. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio A. M. ambulatorinės tesimo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2016-03-29 nustatytas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų. 7. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį išsivystymą, socialinę brandą bei jai konstatuotą laikiną psichikos sutrikimą - kitas reakcijos į stiprų stresą, F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusias dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, toliau dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime nerekomenduojama dėl jos socialinio pažeidžiamumo (įtarimai pareikšti šeimos nariui - broliui, juolab jos nepalaiko kiti emociškai reikšmingi asmenys - jos motina bei močiutė) (1 t. b.l. 120-130).

Nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2015 metų birželio 7 dieną, praėjus pusantrų metų, kai nematė pas kaltinamojo motiną augusių savo dukterų, nes tuo metu gyveno Rusijoje, po to, kai jam paskambino dukra A., prašydama atvažiuoti, jis atvažiavo į L., kur prie parduotuvės abi jo dukras – A. ir T. atvedė jų močiutė ir jis jas išsivežė pas save į Klaipėdą. Tik mergaitėms įsėdus į automobilį, jos abi puolė į isteriją, pradėjo verkti, T. liepė A. kažką pasakoti, tačiau pastaroji nieko nesakė. Kai parvažiavo į namus, išvažiavo į muitinę, o T. vėl pradėjo šią kalbą su jo dukterėčia M., kuri pradėjo mergaičių klausinėti ir A. verkdama pasakė, kad brolis ją išprievartavo. T. nesakė, kad prie jos būtų lindęs R., ji sakė, kad kai R. būdavo su A., ją išvarydavo į virtuvę, o A. pasiimdavo į lovą. Šią kalbą girdėjo M. ir jo motina. Jam grįžus, A. pakartojo tą patį ir jam. A. sakė, kad motina dėl jos mergystės plėvės pažeidimo pas ginekologą Panevėžyje nevedė, tačiau sakė, kad motina vežė padaryti abortą. A. pati apie tai pasakė tuo metu, kai pasakė apie išžaginimą. A. sakė, kad liepė jai pasėdėti ant kėdės ligoninėje, suleido vaistus, po to ji prabudo namuose lovoje, buvo visa kruvina. A. sakė, kad brolis ją žagino ne vieną kartą, tačiau nesakė kelis kartus, ji kalbėdama verkė, todėl jos detaliau neklausinėjo ir smulkiai visų aplinkybių ji nepasakojo. A. taip pat sakė, kad motina ir močiutė apie tokį jos brolio elgesį žinojo, tačiau mama sakiusi: „jei tu pasielgei taip su seserimi, tai daryk ką nori“. Po šio pokalbio jis skambino mergaičių motinai, kvietė ją atvažiuoti pasikalbėti dėl šio įvykio, ši neatvažiavo ir jis kreipėsi į policiją. Į čigonų teismą nesikreipė, į čigonų teismus nevaikšto. Ilgai nesikreipė į policiją, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl taip elgėsi motina (Z. M.), močiutė (Z. M. motina), kurios žinojo apie šį įvykį ir nieko nedarė.

J. gyvena jo dėdė, jo motinos brolis, pas kurį su A., prieš parašant pareiškimą policijai, važiavo, kad čigonai sužinotų, ką brolis jai padarė, tačiau jokių teismų J. nebuvo. J. A. pasakojo kas jai buvo padaryta. Šis pokalbis vyko dalyvaujant jam, jo motinai, M. ir dėdės šeimai – viso apie 7 žmonėms. Z. M. giminių ir jos pačios ten tuo metu nebuvo. Po to jis nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl A. išžaginimo. Susitikimas J. jokios įtakos tam neturėjo.

Konfliktų su R. neturėjo, su jo motina konfliktuodavo žodžiu, smurto prieš ją nevartojo. Jis nei R.i, nei kam nors kitam negrasino, kad R. ką nors padarys.

A. nuo 2015 m. birželio 7 d. gyvena pas jį. Kartu su jais gyvena jo dukterėčia M. su dviem vaikais ir jo motina. T. jis taip pat nenorėjo atiduoti Z. M., bet turėjo atiduoti, nes nėra įrašytas jos tėvu. Motinai T. atidavė rugpjūčio pabaigoje. Pragyvenimui iš savivaldybės gauna pašalpą 102 eurus, taip pat A. pensiją 220 eurų, nes jai yra nustatytas invalidumas, dėl ko – tiksliai nežino, jai kažkas negerai su atmintimi, ji mokosi mokykloje, 5 klasėje ir mokosi gerai. Neįgalumas A. buvo nustatytas tuo metu, kai gyveno su motina.

Pagal čigoniškus papročius labai svarbu, kad iki vestuvių mergaitė nebūtų turėjusi lytinių santykių. Kai jo sesuo tekėjo, sakė, kad mergaitė, o pasirodė, kad ne mergaitė, tai vyras ją paliko iš karto.

Liudytoja Z. M. parodė, kad jos buvęs vyras T. M. ją mušdavo, girtuokliavo, konfliktuodavo, jam viskas buvo negerai, rūpėjo tik pinigai, jis ne kartą teistas. Ji su T. M. išsiskyrė, kai dukrai A. buvo apie 7 metus, sūnus nenorėjo, kad ji su T. M. gyventų. T. M. atvažiuodavo aplankyti dukrų, tačiau jie pastoviai susipykdavo. Kartais T. M. dukras pas save išsiveždavo savaitei. Kai paskutinį kartą T. M. dukras išsivežė pas save 2015 m. birželio mėnesį, jų nebenorėjo grąžinti. Iš kitų čigonų išgirdo šnekas, kad T. M. pradėjo kaltinti jos draugą A. B., jog šis išprievartavo mergaites (T. M. ir Z. M. dukras), po to tuo pačiu kaltino jų pusbrolį R. M.. Žino, kad T. M. vedė A. pas gydytojus, jai su A. neleido net telefonu kalbėti. Mano, kad T. M. A. primokė ką kalbėti, taip pat šmeižė ją, jog ji girtauja, nesirūpina vaikais, kad A. abortus darė, norėjo jai atimti motinystės teises. Be to, jam nepatinka, kad ji gyvena su kitu vyru. A. nori gyventi pas tėvą Klaipėdoje, kur ji gali elgtis laisvai, o ji reikalauja laikytis režimo, lankyti mokyklą, 9 val. eiti miegoti. Konfliktą dėl dukrų gyvenamosios vietos su T. M. norėjo išspręsti čigoniškai, nesikreipiant iš karto į policiją, o išsiaiškinant tarpusavyje. Jei T. M. sako teisybę, kad A. išprievartavo pusbrolis, pati dėl to kreiptųsi į policiją. T. M. telefonu jai sakė, kad ką norės, tą ir sakys, o A.a viską patvirtins. Kai nuvyko į policiją prašydama padėti susigrąžinti iš T. M. vaikus, sužinojo, kad jis parašė pareiškimą policijai dėl A. išžaginimo tuo kaltindamas jos sūnų. Po kurio laiko T. M. jai grąžino mažąją dukterį, nes jis nėra įrašytas šios dukters tėvu, o A. jis prisiteisė alimentus iš jos. Nurodė, kad visi čigonai žino, kad T. M. apie tai, jog jos sūnus išžagino A., meluoja. Mano, kad T. šią istoriją sugalvojo specialiai, kad A. pasiliktų pas save ir už ją gautų alimentus.

Jos sūnus (kaltinamasis) A. mylėjo, A. niekada jai nesiskundė, kad prie jos kas lenda, niekada apie prievartavimus nesakė, ji A. niekada pas ginekologą nevedė ir aborto jai nedarė. A. jai yra skundusis tik kad R. jai neleidžia prie upės eiti, mano, kad jei jis ją būtų mušęs, būtų pasiskundusi. Kodėl A. plyšusi mergystės plėvė nežino, galėjo užsigauti, nes buvo užsigavusi tarpvietę dviračiu, gal kai ją vedė pas daktarus, gal daktarai bukais daiktais užkabino. Su dukra jokios kalbos ta tema nebuvo. Ji nėra pasakojusi dukrai apie abortą, mokytoja irgi apie tai nepasakojo. A. turi invalidumą dėl problemų su galva, ji atsilikusi, ne taip protauja. Mano, kad jos sūnus tikrai nekaltas, to, kuo kaltinamas, nedarė, nes priešingu atveju dukra jai tikrai būtų pasakiusi. Su dukra jos santykiai buvo geri, ją mylėjo. Kai buvo sprendžiamas klausimas su kuriuo iš tėvų jai gyventi, A. pasirinko tėvą, motyvuodama tuo, kad ji paskutiniu metu turėjo sugyventinį, kuris A. nepatiko, sakė, kad pas tėvą jai bus geriau gyventi.

Ši byla birželio mėnesį taip pat buvo nagrinėjama čigonų teisme Jonavoje, kuriame dalyvavo jos ir T. giminės, atvykę ir į šį teismą. Važiavo T. kvietimu. Čigonų teismas nusprendė, kad mergaitė meluoja. A. iš pradžių kalbėjo apie jos esamą vyrą, po to savo pusbrolį, po to apkaltino jos sūnų. Jai su dukra tuo metu neleido net pakalbėti. Kai čigonų teismas nusprendė, kad A. meluoja, T. parašė pareiškimą policijai.

Sūnus R. visą laiką gyvena su ja, draugių neturi ir neturėjo, su policija jokių reikalų taip pat nebuvo. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jų šeimą pradėjo lankyti po šio įvykio, kai A. pas ją nebegyveno, o prieš tai įskaitoje nebuvo, ji yra tvarkinga motina. A. yra reikėję dėti kaklo įtvarą, nes buvo užsigavusi sūpynėmis.

Susipažinus su A. M., kai A. dar gyveno su mama, R. santykiai su A. buvo broliški, jie nesipyko, nesimušė. Mano, kad T. viską daro iš pykčio, nes bet kokia kaina nori susigrąžinti buvusią žmoną, nors žino, kad gyvenant kartu jis mušė Z. M., nebuvo draugiškuose santykiuose su R., tyliai jo nekentė. Gyvenant su Z. M. jie miegojo viename kambaryje su vaikais, su žmona lytiškai santykiauti stengėsi vaikams sumigus, nors galimai A. galėjo tai netyčia pamatyti.

Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamasis bendrauja su jos anūku, pažįsta jo močiutę, žino ir Z. M.. Z. M. prašymu yra važiavusi į J., kur turėjo būti čigonų teismas dėl to, kad su A. M. permiegojo jos patėvis. Apie tai pirmiausia kalbėjo mergaitės tėvas, po to senyvo amžiaus čigonė. Nuvykus buvo daug žmonių, jautėsi nejaukiai. Mergaitė taip pat sakė, kad patėvis ją išprievartavo, po to sakė ant pusbrolio, galiausiai ir ant brolio. Kažkas liepė mergaitės motinai ją nuvesti pas gydytoją, tačiau minėta sena čigonė ėmė bartis, kad ja netikima. Gėdino mergaitę, tačiau ji sakė, kad nemeluoja. Tas kalbas girdėjo apie 40 čigonų.

Žino, kad Z. M. gyvenant su T. M., ji buvo mušama, T. M. gerdavo, yra trenkęs buteliu ir praskėlęs galvą.

Liudytojas D. P. parodė, kad su kaltinamuoju bendrauja nuo vaikystės. Yra vežęs uošvienę E. B. į J., kartu važiavo Z. M., jos sesuo, senelis, daugiau jam nepažįstamų čigonų. J. buvo čigonų suėjimas, kalbama apie čigoną, vardu A., kad jis išprievartavo Z. M. dukrą A.. Iš ten buvusių jam pažįstamų žmonių matė T., jo motiną, seserį, kitų nepažinojo. Kalbėdamas T. rėkavo, mergaitei neleido ištarti nei žodžio. Po to kalba pakrypo apie kitą vyrą, S. sūnų, dar vėliau buvo kaltinamas R., kol visi suprato, kad T. meluoja. Dėl to išvyko namo. Tuo metu apie R. jokios kalbos negirdėjo, jis nebuvo kaltinamas. Apie tai, kad kaltinamas ir R., iš uošvienės sužinojo vėliau. Tokie kaltinimai jį labai nustebino.

Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis su šeima gyvena kaimynystėje. Kol Z. M. gyveno su T., tarpusavyje dažnai pykosi, sumušta buvo išvežta į ligoninę. Vaikas prašydavo nemušti mamos, kol Z. M. su T. išsiskyrė. Vėliau T. grasindamas išsivežė dukras pas save, Z. buvo susiradusi kitą vyrą, dėl ko T. ėmė skleisti, kad Z. vyras išprievartavo A.. Dėl to Z. M. prašė kartu važiuoti į J., paimti mergaitę ir nuvesti pas gydytoją apžiūrai, tačiau nuvykus į J. T. giminės neleido, sakė, kad jau buvo ją nuvedę, mergaitės nedavė. T. buvo agresyvus, grasino, priekaištavo, kad Z. M. išėjo už kito vyro, norėjo primušti A. ( Z. M. vyrą), mergaitės išžaginimu ėmė kaltinti Z. M. pusbrolį R., dar po kurio laiko apkaltino ir R. M., T. sakė, kad jam taip nurodė dukra. Būnant J. buvo daug čigonų, tačiau be T. iš jų žinojo tik jo motiną ir M..

Liudytojas A. J. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Z. M. prašymu ją ir dar kelis čigonus vežė į Jonavą, kur vyko čigoniškas teismas dėl Z. M. dukros A. išžaginimo. Jonavoje nuvyko į medinį namą, ten buvo pilna čigonų. A. pasakė, kad ją išprievartavo A. (jos mamos sugyventinis). Vyresniesiems aiškinantis, ji ėmė sakyti, kad tai buvo ne A., o R.. T. M. pradėjo rėkauti, grasinti, kad užmuš, papjaus, nedovanos. Čigonų teismas nusprendė, kad kaltinami čigonai nekalti. Apie R. M. tą dieną jokios kalbos nebuvo. Po kelių dienų sužinojo, kad A. išžaginimu apkaltino R..

Liudytojas A. B. parodė, kad A. išžaginimu pradžioje buvo kaltinamas jos patėvis, po to jo sūnus, dar vėliau buvo apkaltintas ir R. M.. Taip A. kalbėjo L., tuo metu šalia jos tėvo T. nebuvo. Apie tai sužinojo iš mergaitės motinos. Praėjus apie porai savaičių dėl mergaitės išžaginimo T. kvietimu išsiaiškinti vyko į Jonavoje vykusį čigonų teismą, kur buvo daugybė čigonų. Iš jų pažinojo tik kartu vykusius. Kodėl susirinkimas buvo Jonavoje, nežino. Buvo siūlyta mergaitę nuvesti pas gydytojus, tačiau mergaitės giminės nesutiko. A. susirinkime nematė, jos kalbant negirdėjo. Čigonų teisme daugiausiai kalbėjo T., kitiems pasisakyti jis neleido, tik kaltino visus iš eilės. Čigonų teismas išteisino kaltinamąjį. Pats taip pat netiki tokiais kaltinimais. Mano, kad taip T. kalba iš pykčio, norėdamas susigrąžinti žmoną.

Liudytoja L. M. parodė, kad yra Z. M. teta. Iš jos skambučio sužinojo, kad jos ( liudytojos) sūnus R. išprievartavo jos dukrą A., nes taip sako T., A. tėvas. Pasakius apie tai sūnui jis ėmė verkti, jam buvo šokas, jis sakė, kad nekaltas, prašė A. vežti pas gydytojus. Dėl šio įvykio važiavo aiškintis į J.. Vyko gal 3 ar 4 mašinomis. Nuvyko į kažkokį namą Jonavoje, kur buvo daug čigonų, iš jų pažinojo tik T., jo motiną, seserį ir A.. T. aiškino, kad R.išprievartavo jo dukrą, tikslesnių aplinkybių neaiškino. Prieš tai kaltino A. patėvį. Abu kaltinami asmenys ten taip pat dalyvavo. Z. M. prašė leisti mergaitę nuvežti pas gydytojus, bet T. neleido, todėl visi suprato, kad jis meluoja, iš ten išvažiavo. Mergaitė nieko nesakė, prie jos prieiti neleido. Tuo metu apie R. kalbos nebuvo, apie tai pradėjo kalbėti gal po kelių savaičių.

Z. M. gyvenant su T., ji buvo mušama, T. grasino ją užmušti, matė, kaip T. Z. M. buteliu perskėlė galvą, dėl ko ją teko vežti siūti. R. T. taip pat nemylėjo, grasino, mušė, dėl to R. norėjo, kad mama su juo negyventų. Seses R.labai prižiūrėjo, saugojo jas.

Liudytojas R. M. parodė, kad Z. M. dukros A. buvo apkaltintas, kad jis ją išprievartavo. Prieš tai taip pat buvo apkaltintas jos patėvis A., po to brolis R.. Dėl to aiškintis važiavo į J., kur buvo daug čigonų. Jo klausė, ar padarė, kuo kaltinamas, tačiau jis gynėsi, prašė mergaitę vesti pas gydytojus. Paskutinį kartą su A. bendravo būdamas aštuonerių. Čigonų teismo metu T. buvo girtas, agresyvus, jam grasino, kad užmuš, iš pradžių kaltino A., po to jį, vėliau sakė, kad kaltas ir R.. A. kalbėti neleido. Visi buvę suprato, kad T. kaltinimai nepagrįsti. Visi išvažiavo. Su R. bendrauja, netiki, kas jis galėtų išprievartauti A.. Jis A. ir dar mažesne seserimi rūpinosi, prižiūrėjo, nematė jo net šaukiančio ant mergaičių.

Liudytoja D. B. parodė, kad L. gyvena viename name su M., jie pirmame aukšte, ji antrame. Kol šeimoje gyveno T., nenorėdavo eiti pro šalį, nes jų durys būdavo atidarytos, jis buvo konfliktiškas, girtavo, mušdavo žmoną. Tuo tarpu R. su A. bendravo broliškai, netiki, kad jis galėjo padaryti, kuo yra kaltinamas. Girdėjo Z. M. telefoninį pokalbį su T., tuo metu buvo šalia, jis grasino apkaltinti ką panorėsiąs, iš pradžių kaltino A. patėvį, kad jis išprievartavo A., tada kitą berniuką, dėl ko vyko čigonų teismas, kuriame negalima meluoti, paprastai ten gali dalyvauti tik seni čigonai. Pati ten nedalyvavo, teismą organizavo T.. Paprastai čigonų bendruomenė į mažamečio vaiko išprievartavimą žiūri kaip į didelę nuodėmę, už tai atima laisvę. Šiuo atveju čigonų teisme buvo nuspręsta, kad T. meluoja. Dar po savaitės, ar dviejų, dukros išžaginimu T. apkaltino R.. Kol A. gyveno jų name, nėra jos mačiusi sumuštos, ar nuskriaustos, mama jai viską pirko, kieme ji buvo linksma, žaisdavo, vėliau su patėviu A. sutarė gerai, nieko keisto jos ar patėvio elgesyje nepastebėjo.

Liudytoja K. B., parodė girdėjusi, kad vyko čigonų teismas dėl to, kad išprievartauta mergaitė, kur vėliau paaiškėjo, kad ji apkalbėjo patėvį, po to pusbrolį, dar vėliau buvo apkalbėtas kaltinamasis. Pati tame čigonų teisme nedalyvavo.

Liudytojas R. G., parodė, kad gyvena P. rajone, yra girdėjęs, kad mergaitė buvo apkaltinusi savo patėvį, po to vaikiną vardu R., išprievartavimu. Čigonų teisme, kuriame buvo nuspręsta, kad mergaitė meluoja, nedalyvavo, apie tai sužinojo iš kitų tautiečių.