- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-9794-824/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06205-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 8 – ojo notaro biuro notarė B. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. G. kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo E. G. įprastinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti notarę B. V. vesti paveldėjimo bylą po E. G. mirties.
Pareiškime nurodė, jog pareiškėja I. G. yra E. G., mirusio 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), motina. Po sūnaus Evaldo mirties pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-ąjį notarų biurą dėl palikimo pagal apyrašą priėmimo. 2019 m. birželio 25 d. notarė B. V. atsisakė užvesti paveldėjimo bylą, nes nuo 2018 m. sausio 29 d. mirusysis E. G. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Mirusysis nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau turėjo kreditorinį reikalavimą buvusiam darbdaviui Lietuvoje pagal vykdomąjį raštą, kurio suma viršija 10 000,00 eurų. Paaiškino, kad mirusiojo E. G. įprastinė gyvenamoji vieta buvo ir liko Lietuvoje, nes mirusysis laikinai išvyko iš Lietuvos, kol vyko jo teisminis ginčas su darbdaviu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kadangi teismo procesas užsitęsė, tai tam, kad tvarkyti sveikatos klausimus, pareiškėjos sūnus išsiregistravo iš Lietuvos 2018 m. sausio 29 d. Nors E. G. deklaravo išvykimą, tačiau buvo Lietuvos pilietis, įsidarbino laikinai (duomenys neskelbtini), turto neturėjo, šeimos nesukūrė ir norėjo grįžti į Lietuvą gavus pinigus pagal vykdomąjį raštą. Mirusysis nenutraukė savo ryšių nei su Lietuva, nei su tėvais, ir niekada nebuvo kalbėjęs, kad nenori grįžti gyventi į Lietuvą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 8 – ojo notaro biuro notarė B. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. G. ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 2019 m. kovo 27 d., buvo pareiškėjos I. G. sūnus (el. b. l. 8-9). Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad E. G. 2018 m. sausio 29 d. išvyko į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Iš Klaipėdos miesto 8 – ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d. pareiškėja I. G. ir L. G. kreipėsi į notarę dėl palikimo pagal apyrašą priėmimo mirus jų sūnui, tačiau notarė nurodė, kad negalima vesti pavedėjimo bylos, kadangi mirusiojo E. G. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo E. G. įprastinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos fakto – nustatymo.
Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta.
Pareiškėja nurodė, kad sūnus laikinai išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kol Lietuvoje vyko teisminis ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Besitęsiant teismo procesui, tam, kad E. G. galėtų kreiptis į medicinos įstaigas užsienyje, deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Galutinis sprendimas mirusiojo darbo byloje priimtas 2019 m. vasario 27 d., o pareiškėjos sūnus žuvo 2019 m. kovo 27 d.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl atleidimo iš darbo. Minėtas sprendimas apskųstas Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą patikslino. 2018 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštų matyti, kad mirusiojo E. G. gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 48-50).
Duomenų, kad E. G. (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę, kitą registruotiną nekilnojamąjį daiktą, siekė į (duomenys neskelbtini) perkelti savo nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ir (ar) šeimos interesus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad palikėjas, nors ir nuo 2018 m. sausio 29 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šioje šalyje buvo tik jo ekonominių interesų centras, tačiau jis išlaikė pakankamai glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (Lietuva), ir būtent Lietuvoje išliko jo socialinio gyvenimo interesų centras. Esant nustatytoms aplinkybėms, nustatytina, kad palikėjo E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog nėra duomenų apie notarės atsisakymą užvesti paveldėjimo bylą po palikėjo mirties, kai priimtas sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), todėl teismas netenkinta pareiškėjos prašymo įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – užvesti paveldėjimo bylą po palikėjo mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. kovo 27 d., nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.