Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-96/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-13
Bylos Nr.
2A-96/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
P. M., L. T., V. Š.
Atsakovas
A. Ž., L. V.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-336-538/2011 pagal ieškovų P. M., P. M., L. T., V. Š. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir L. V. (trečiasis asmuo - Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2004 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos raj. 2-ajame notaro biure patvirtinta žemės sklypo su mišku 6.9600 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, pagal kurią P. M. (tėvas) padovanojo minėtą nekilnojamąjį turtą savo dukrai A. Ž..

Šalies argumentai

Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo 2004 m. lapkričio 2 d. sudarytą dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją. Nurodė, kad sandorį sudarė įkalbėtas dukters - atsakovės A. Ž., nors žemę ir mišką jis norėjo atiduoti savo penkiems vaikams po lygiai. Pasak ieškovo, atsakovė A. Ž. teigė, kad tik dovanojimo sutarties pagrindu žemę ir mišką bus galima padalinti kitiems vaikams po lygiai, todėl tokiais savo veiksmais atsakovė A. Ž. jį suklaidino.

Be to, ieškovas prašė pripažinti negaliojančia tarp jo ir atsakovės L. V. 2004 m. lapkričio 19 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

2009 m. lapkričio 12 d. mirė ieškovas P. M. (tėvas), todėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. protokoline nutartimi pastarojo procesinių teisių perėmėjais pripažinti P. M. (sūnus), P. M., L. T. ir V. Š., o pastarieji atsisakė nuo ieškinio reikalavimo dėl 2004 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų P. M. (sūnaus), P. M., L. T. ir V. Š. ieškinį atsakovei L. V. dėl 2004 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o ieškinį dalyje dėl 2004 m. lapkričio 2 d. sudaryto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė.

Spręsdamas ar buvo panaudota apgaulė, ar buvo suklysta, teismas P. M. (tėvo) elgesį vertino lygindamas su apdairaus, atidaus žmogaus elgesiu tokiomis pat aplinkybėmis ir nustatė, kad ieškovų teiginius apie apgaulę ar suklydimą paneigia bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad P. M. (tėvas) norėjo sudaryti būtent dovanojimo sutartį ir padovanoti žemės sklypą su mišku atsakovei A. Ž., o ne sudaryti kitokią sutartį, be atsakovių, trečiojo asmens paaiškinimų, patvirtina tai, jog P. M. (tėvas) gyveno kartu su atsakove A. Ž., ji rūpinosi tėvu, jį prižiūrėjo, todėl darė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad minėtą turtą tėvas dukrai perleido nuosavybėn tam, kad užtikrinti tinkamą rūpinimąsi juo, o ieškovai neneigia, kad atsakovė A. Ž. rūpinosi tėvu. Tiesiogiai sandorį tvirtinusi notarė N. B. patvirtino, kad P. M. (tėvas) sandorio sudarymo metu nebuvo pripažintas neveiksniu ir pilnai suprato savo veiksmų reikšmę bei pasekmes. Notarė, vadovaudamasi CK 6.193 straipsniu, prieš patvirtinant sutartį, išsiaiškino sutarties šalių tikruosius ketinimus, šalims paaiškino ir žemės sklypų planuose nurodė, ką dovanotojas perleidžia, o apdovanotoji įsigyja, sutartis šalims ne tik pažodžiui perskaitė, bet ir išaiškino teisines tokių sutarčių pasirašymo pasekmes, o P. M. (tėvas) laisva valia pasirašė sutartį bei penkerius metus nuo sutarčių sudarymo ir patvirtinimo nesikreipė į notaro biurą, neprašė jokių paaiškinimų, nereiškė jokių pretenzijų. Teismas sprendė, kad P. M. (tėvo) sveikata ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu jam nekliudė apsispręsti ir suvokti savo veiksmus, o taip pat nenustatyta, jog 2004 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu P. M. (tėvas) būtų sirgęs ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas jo suvokimas sudarant dovanojimo sandorį.

Šalies argumentai

Ieškovai teigia, kad P. M. (tėvas) norėjo po lygiai padalyti turtą savo vaikams, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė A. Ž. būtų tyčia atlikusi kokius nors nesąžiningus, apgaulingus veiksmus (pranešusi tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjusi svarbias aplinkybes dėl esminių dovanojimo sandorio elementų) siekdama suklaidinti P. M. (tėvą) arba neleistinai skatinusi jį sandoriui, o ginčas kilo tik praėjus penkeriems metams po sandorio sudarymo, tėvui sunkiai sergant ir kilus nesutarimams tarp ieškovų ir atsakovės A. Ž.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sandorio sudarymo momentu P. M. (tėvo) valia būtų neatitikusi pasirašytojo sandorio esmės. Tuo tarpu ieškovų pateiktas 2008 m. lapkričio 11 d. atsakovės A. Ž. įgaliojimas P. M. atstovauti dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimo į atskirus žemės sklypus, teismo nuomone, neįrodo ginčo sandorio neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įgaliojimas išduotas praėjus ketveriems metams po ginčo sandorio sudarymo ir atsakovė pati sprendė klausimus, susijusius su jos nuosavybe, atsiradusia dovanojimo sutarties pagrindu, todėl sprendė, kad toks atsakovės išduotas įgaliojimas nepatvirtina, jog dovanotojas P. M. (tėvas) buvo apgautas ar suklydo dėl esminių sandorio elementų (CPK 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad į teismą kreipėsi ne kiti P. M. vaikai, o pats tėvas P. M. dėl to, kad dukra nenori pasidalinti gauto turto su kitais vaikais. Tuo tarpu tėvo P. M. išreikšta valia panaikinti ginčijamą sandorį reiškė ir jo priežiūros iš dukros pusės nebuvimą.

2. Dovanodamas turtą tėvas siekė būtent padalinti jį visiems savo vaikams (tikslą padalinti vaikams turtą po lygiai patvirtino ir atsakovės kviestas liudytojas P. S.), tikėdamasis, kad apdovanotoji dukra atliks visus reikalingus organizacinius veiksmus, tačiau per 5 metus nuo sandorio sudarymo nieko nepadarė, todėl ieškovas buvo apgautas dėl sandorio pasekmių.

3. Tai, kad ieškovas tikėjosi dovanojimo sandoriu įpareigoti atsakovę atlikti organizacinius veiksmus, reikalingus padalinti žemės sklypą į atskirus sklypelius, tenkančius kiekvienam iš vaikų, galima pateisinti tiek ieškovo mažaraštiškumu, tiek ir sąžiningu pasitikėjimu vienu iš vaikų.

4. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad ir pati atsakovė atliko veiksmų dalį, kurių tikslas sutapo su ieškovo siekiamu tikslu – padalinti žemę visiems vaikams po lygiai (atsakovės suteikti 2 įgaliojimai vienam iš brolių P. M. atlikti visus veiksmus, siekiant atidalinti į lygias dalis tėvo turėtą žemės sklypą, jai buvo pateikti ir baigti žemės sklypo padalinimo planai, kurių atsakovė nepasirašė motyvuodama jos netenkinančiu sklypo dydžiu ir vieta). Atsakovės veiksmai išduodant įgaliojimus, ieškovo nuomone, patvirtina, kad ji žinojo apie tėvo tikslą padalinti žemę visiems vaikams ir tik tėvui sunkiai susirgus, atsakovės pozicija iš esmės pasikeitė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. Ž. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad, jos įsitikinimu, ieškinys pateiktas ne ieškovo P. M. (tėvo), kuris prieš mirtį buvo visiškos negalios būklėje, valios pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik vienas iš ieškovų – P. M., todėl byla nagrinėjama šio skundo ribose.

Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad ieškovai neįrodė savo teiginių apie tai, jog šalių tėvas P. M., sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo suklydęs arba apgautas atsakovės (CPK 178 straipsnis).

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad į teismą kreipėsi ne kiti (be atsakovės) P. M. vaikai, o jis pats, kas patvirtina, kad ginčas dėl sandorio esmės kilo tarp pačių sandorio šalių, t. y. tarp P. M. (tėvo) ir atsakovės. Tačiau vertinant šį apelianto teiginį reikia pažymėti, kad P. M. ieškinyje esanti nuoroda į tai, kad atsakovė jį suklaidino dėl dovanojimo sutarties, o žemę ir mišką jis norėjo padovanoti savo penkiems vaikams, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu pats apeliantas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės veiksmus, nes ji sandorio sudarymo metu neatliko jokių nesąžiningų ar apgaulingų veiksmų. Visgi apeliantas teigia, kad atsakovė apgaulingus veiksmus atliko neįvykdydama tikrojo P. M. tikslo – padalinti turtą visiems vaikams. Apelianto nuomone, tėvo valią turtą padalinti visiems vaikams patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas P. S.. Tačiau P. S., priešingai nei nurodė apeliantas, teisme parodė, kad konfliktas vyko tarp P. M. vaikų, nes kai sukilo žemės kaina, ieškovai pradėjo „atakuoti“ atsakovę ir P. M. (tėvą) (1 t., b. l. 183).

Tuo tarpu kiti liudytojai, kurių parodymų apeliantas neaptarinėja, parodė, kad P. M. gyveno su atsakove, buvo jos prižiūrimas, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, aiškindamas P. M. valią ginčo žemę padovanoti būtent atsakovei. Be to, svarbu yra ir tai, kad 2009 m. liepos 8 d. būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. M. (tėvas) įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad žemę atsakovei padovanojo niekieno neprašomas, sugalvojo padovanoti atsakovei, negalvodamas jos padalinti vaikams, kurie jos neprašė (Klaipėdos raj. policijos komisariato baudžiamoji byla Nr. 68-2-00057-08. 2009 m. liepos 8 d. liudytojo apklausos protokolas).

Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina ir atsakovės veiksmai siekiant padalinti dovanotą žemę į atskirus sklypus. Tačiau šiuos veiksmus atsakovė atliko praėjus nemažam laiko tarpui po ginčo sandorio sudarymo, nei viename iš į bylą pateiktų dokumentų, susijusių su atskirų sklypų formavimu apie tai, kad naujai sukurti sklypai priklausys ieškovams, nėra nurodyta. Be to, atsakovė, būdama žemės savininke, galėjo disponuoti žeme savo nuožiūra, o tokie jos veiksmai nepatvirtina apelianto teiginių apie šalių tėvo valią žemę padalinti tarp visų vaikų. Tuo tarpu kalbant apie atsakovės apeliantui išduotus įgaliojimus (vienas kurių buvo panaikintas), reikia turėti omenyje, kad atsakovė dar 2008 m. lapkričio 26 d., t. y. dar prieš paduodant ieškinį nagrinėjamoje byloje) kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu, kuriame nurodė apie kilusį konfliktą tarp P. M. vaikų (apie kurį parodė ir apeliaciniame skunde minimas liudytojas P. S.), kurio pasekoje įgaliojimas ir buvo išduotas (1 t., 62, 63 b. l.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CK 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo P. M. priteistina 3564,42 Lt jam už apeliacinį skundą atidėto mokėti žyminio mokesčio valstybei (1 t., 199 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3564,42 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus 42 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas