Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo A. Ž. prašymas dėl teistumo panaikinimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Kauno apygardos teismas 2009-09-08 nutartimi nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-09 nutartimi nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus atmetė.

Nuosprendis įsiteisėjo 2009-09-08. Teismo paskirta bauda sumokėta 2015-10-09 (3 t., b. l. 70).

Kauno apylinkės teisme 2015-12-02 gautas nuteistojo A. Ž. prašymas vadovaujantis BK 97 str. 7 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 str., panaikinti teistumą, suėjus pusei teistumo termino. Nurodo, jog bausmę atliko 2013-01-25, iki nusikalstamos veikos, dėl kurios įvykdymo teismas pripažino kaltu, jis nebuvo teistas, turėjo šeimą. Po bausmės atlikimo nepažeidė baudžiamųjų įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

Kauno apylinkės teismas 2015-12-23 nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos duomenys rodo, kad A. Ž. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2015-10-09, dėl to teistumo terminas jam skaičiuojamas nuo šios datos. Tokiu būdu, A. Ž. teistumas pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. a p p. baigiasi 2018-10-09.

Nuteistasis A. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam teistumą, atsiradusį Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu pripažinus A. Ž. kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir paskyrus jam 50 MGL (6250 Lt) dydžio baudą. Skunde nurodo, kad Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą baudą buvo įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendimą dėl apeliacinio skundo priėmė 2009-09-08, būtent nuo to laiko atsirado prievolė sumokėti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teismo nustatytą baudą. Tačiau Kauno m. apylinkės teismas, nelaukdamas, kol pasibaigs dviejų mėnesių terminas, skirtas baudai sumokėti, tą pačią dieną, kada įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstoliui R. B., o šis savo ruožtu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0085/09/02488 bei ėmėsi priverstinai išieškoti iš A. Ž. 6250 Lt baudą, dėl ko buvo pažeistos apelianto teisės bausmės vykdymo procese.

Pažymėjo, kad į antstolio R. B. sąskaitą 2010-01-22 įnešė 250 Lt, po to periodiškai į tą pačią sąskaitą mokėdavo įvairias sumas, ir 2012-06-22 įnešus 1000 Lt, sumokėtos baudos suma buvo 6147,50 Lt. Antstoliui pareikalavus padengti vykdymo išlaidas, 2013-01-25 į jo sąskaitą papildomai įnešė 710 Lt. Po šios įmokos į antstolio sąskaitą iš viso buvo įnešta 6857,50 Lt. Tačiau antstolis R. B. vykdomosios bylos neužbaigė, kadangi, pasirodo, dalies sumokėtų pinigų jis į VMI baudų surinkimo sąskaitą nepervedė, juos panaudojo vykdymo išlaidoms kompensuoti. Dėl ko tik 2015-10-03 įnešus į antstolio sąskaitą 168,41 Eur, 2015-10-28 antstolis R. B. priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti Kauno apylinkės teismui, nes vykdymas, anot jo, buvo visiškai baigtas. Mano, kad pirmiausiai antstolis turėjo išieškoti 6250 Lt baudą, o po to išlaidas, kurias jis patyrė išieškojimo procese. Tokią išvadą patvirtina bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. BK 47 str. 6 ir 7 d. bei 65 str. analizė rodo, kad bauda atitinkamomis sąlygomis gali būti pakeista kita bausme, tačiau jos suma negali būti didesnė nei ta, kuri buvo nustatyta apkaltinamajame nuosprendyje. Šios aplinkybės patvirtina, jog nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis paskirtą baudą sumoka gera valia, ar bauda išieškoma priverstine tvarka, jos dydis negali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai mano, kad 2013-01-25 į antstolio sąskaitą papildomai įnešęs 710 Lt, kurie ne tik padengė visą paskirtą baudą, bet ją ir viršijo, jis atlikto teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Kritiškai vertina skundžiamos nutarties motyvus susijusius su nuoroda į CPK 753 str. Pabrėžė, kad R. B. vykdytoje byloje buvo tik vienintelis išieškotojas - valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinis skyrius ir nebuvo duomenų, kad VMI būtų sumokėjusi vykdymo išlaidas. Antstolis nenustatė, jog iš skolininko pavyko išieškoti tik dalį sumos, kurios neužtenka, kad būtų padengta paskirta bauda, ir jog daugiau pinigų nebus gauta. Vykdymo byla patvirtina, kad apeliantas nuolat mokėjo atitinkamo dydžio sumas. Dėl to antstolis po to, kai buvo sumokėta suma, prilygstanti teismo skirtajai baudai, ir tuo pačiu pasibaigė baudos išieškojimas, privalėjo toliau tęsti vykdomąją bylą, bet tik dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Iš bylos matosi, kad 2013-01-25 sumokėtos sumos pakako pervesti skirtajai baudai į VMI sąskaitą.

Nors apylinkės teismas nutartyje pripažino, jog norminiuose aktuose nėra imperatyviai nurodyta, kad vykdymo išlaidos gali būti išieškomos tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, kad nėra detalizuota, kokioje vykdymo proceso stadijoje vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis gali išieškoti, tačiau byloje susidariusią situaciją išaiškino apelianto teisinę padėtį bloginančia linkme, nors to daryti nederėjo. Laikosi nuomonės, kad civilinio proceso įstatymų analizė yra palanki jam ir leidžia manyti, kad antstolis pirmiausiai turėjo pabaigti baudos išieškojimą, o po to išieškoti pinigus, reikalingus kompensuoti vykdymo išlaidoms.

BK 97 str. 7 d. pabrėžiama, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Nustačius, jog A. Ž. baudą sumokėjo 2013-01-25, pusė teistumo termino pasibaigė 2014-07-25. Nuo tos dienos atsirado formalus teisinis pagrindas prašyti, kad teismas panaikintų teistumą. Apylinkės teismo nutartis atmesti prašymą nepraėjus pusei teistumo termino, nepagrįsta.

Atkreipia dėmesį, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šiuo metu yra tos pačios įmonės Laivybos padalinio vadovas, atsiliepimai apie jo darbinę veiklą yra tik teigiami, taip pat yra asociacijos (duomenys neskelbtini) grupės pirmininku, asociacijos (duomenys neskelbtini) grupių tinklo pirmininku. Šios aplinkybės liudija, jog kriminalinė bausmė pasiekė jai keliamus tikslus, o tolesnis apelianto teisių bei laisvių suvaržymas, kuris atsiranda dėl nepasibaigusio teistumo, yra nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus, bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamu atveju teistumą A. Ž. sąlygojo jo atžvilgiu priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendis, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. ir nubaustas 6250 Lt dydžio bauda.

Pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. a pp. asmenys nuteisti už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą laikomi turinčiais teistumą trejus metus nuo realaus bausmės atlikimo. Tuo tarpu BK 97 str. 7 d. numato galimybę pagal nuteistojo prašymą panaikinti teistumą prieš terminą ar sutrumpinti jo laiką, kai yra suėję ne mažiau kaip pusė teistumo termino. Taigi viena iš pagrindinių formaliųjų sąlygų sudarančių pagrindą spręsti nuteistojo prašymą panaikinti jo atžvilgiu teistumą yra tinkamas realaus bausmės atlikimo laiko nustatymas.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos per teismo nustatytą terminą nesumokėjo, dėl ko pradėta priverstinė baudos išieškojimo procedūra. Apie tai, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai A. Ž. buvo informuotas dar 2009-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Apeliantas iš esmės neginčija, kad baudą į antstolio sąskaitą mokėdavo tam tikromis dalimis, šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas išrašas iš antstolio duomenų bazės, tačiau jo manymu antstolis neteisingai paskirstė jo įmokėtas sumas, dalį jų priskirdamas vykdymo išlaidų padengimui. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu apelianto dėstomų aplinkybių vertinimu neturi pagrindo sutikti.

Svarbu tai, kad priešingai nei geranoriško sprendimo įvykdymo atveju, priverstinis baudos išieškojimas neabejotinai sukelia papildomų išlaidų skolininkui kilimą. Viena iš tokių išlaidų rūšių yra vykdymo išlaidos, kurios susidaro dėl konkrečių veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje vykdant priverstinį teismo sprendimą. Neabejotina, kad antstolis pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). Tik pilnai įvykdžius vykdomąjį dokumentą vykdomoji byla laikoma baigta, o įvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 631 str. 6 d., 632 str. 1 p.)

Šiame kontekste vertinant apelianto skundo argumentus susijusius su neva neteisėtais antstolio veiksmais skirstant jam pervestas pinigines lėšas, nesutinkant su vykdymo išlaidų nuskaitymu pažymėtina, kad antstolio atliktų veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas CPK 510 str., 611 str. nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo A. Ž. atžvilgiu priimtas dar 2012-06-01 ir pastarajam įteiktas asmeniškai (t. 3, b. l. 49), tačiau šis antstolio veiksmų jokia apimtimi neskundė, toliau vykdė dalinius mokėjimus. Tai, kad A. Ž. buvo žinoma, jog dalis pervedamų sumų yra nuskaitoma vykdymo išlaidų padengimui taip pat patvirtina ir 2013-01-25 jo atliktas mokėjimas viršijantis turimą sumokėti baudą. Šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas spręsdami nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo, neturi pagrindo kvestionuoti antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, kaip to norėtų apeliantas.

Tai, kad įstatymų normose nėra imperatyviai nurodyta, kad vykdymo išlaidos gali būti išieškomos tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nėra detalizuota ir kokioje vykdymo proceso stadijoje vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis gali išieškoti, nepaneigia apelianto prievolės atlyginti dėl priverstinio sprendimo vykdymo atsiradusias išlaidas.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu paskirtą baudą A. Ž. baigė mokėti tik 2015-10-09 (t. 3, b. l. 70). 2015-10-28 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (t. 3, b. l. 48). Atsižvelgiant į tai, nuteistajam pusė teistumo termino sueina tik 2017-04-09. Akivaizdu, jog šiuo atveju nėra formalaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 97 str. 7 d. nuostatas, dėl ko jo prašymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas. Daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nutartis paliekama nepakeista, o A. Ž. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.