Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6076-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-13
Bylos Nr.: I-6076-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00711-2016-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: M. D.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-6076-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00711-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.2.8; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas M. D. (M. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. vasario 17 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m gruodžio 31 d. laikytas Lukiškių TI-K, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, be to, pareiškėjas anksčiau į teismą nesikreipė, nes negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos (Europos Žmogaus Teisių Teismo (tolia – ir EŽTT) sprendimai dėl Konvencijos 3 straipsnio taikymo neišversti į lietuvių kalbą), be to, nuo pirmųjų dienų laisvės atėmimo įstaigoje pareigūnai grasino pareiškėjui, kad jeigu jis skųsis dėl nežmoniškų laikymo sąlygų, jam bus skiriamos nuobaudos (baudos izoliatoriuje), remiantis suklastotais kaltinimais. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas 7,3 m² ploto kamerose (laikyti 1–4 asmenys). Sąlygos patalpose apgailėtinos, nes patalpos – avarinės būklės, neatitinka higienos normų. Kamerose įrengtos 2 dviaukštės lovos, tarp jų nėra laisvo ploto. Kameroje vienam asmeniui vaikščiojant kiti dėl erdvės trūkumo turėjo sėdėti arba gulėti, tokia situacija buvo 23 val. per parą. Kamerose nėra tiesioginio priėjimo prie lango, nes prie lango stovi lova, be to, įrengtos lango grotos, tarp lango ir grotų yra šiukšlių, jų išvalyti nėra galimybės, o nuo tų šiukšlių sklido smarvė. Pro langą į kamerą nepatekdavo pakankamai dienos šviesos dėl įrengto metalinio tinklelio, kameroje nuolat degdavo dieninė ir naktinė šviesa (nuo 6.00 val. iki 22.00 val.). Kameros duryse įrengtas stebėjimo langelis, tualetas (unitazas) įrengtas prie pat durų, taigi, juo naudojantis, pareigūnai (pareigūnės) gali viską matyti, o tai pažeidžia pareiškėjo teisę į privatumą (kameroje laikomi asmenys, gulėdami lovoje, taip pat gali matyti, kaip kitas asmuo naudojasi tualetu). Be to, tualetas įrengtas tik 1 m atstumu nuo stalo, tualete neįrengta ventiliacija, vanduo paprastai nenusileidžia arba blogai nusileidžia, todėl asmenys priversti būti nuolatinėje smarvėje. Dėl neįrengtos adekvačios ventiliacijos kamerose visada drėgna, išskalbti drabužiai nedžiūsta, o pradeda pūti (be to, rūbai pagal prašymą skalbiami tik kas 2 mėn.). Kameroje spintelė (jos matmenys tik 30 cm x 30 cm, o ji skirta 4 asmenims) maistui ir higienos priemonėms susidėti įrengta ant sienos virš radiatoriaus ir priešais tualetą, be to, dėl radiatoriaus skleidžiamos šilumos maistas greitai džiūsta, genda; kameroje laikomi asmenys buvo priversti maistą laikyti tualete. Kamerose neįrengtos spintos rūbams, asmeninius daiktus reikėjo laikyti krepšiuose po lovomis. Kamerose įrengtas stalas tik 2 asmenims, be to, pastačius televizorių nebelieka vietos valgymui; valgymų metu prie stalo gali valgyti tik 2 asmenys, likusiems nėra vietos, jie priversti valgyti ant lovų. Kamerose radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis įrengti 3 m aukštyje, todėl neįmanoma pasijungti televizijos. Švarai palaikyti kameroje duodamos šluotos be kotų, skystis indams plauti neišduodamas; kameros nedezinfekuojamos. Tualetinio popieriaus duodama vieną kartą per mėnesį (1 ritinėlis), jo užtenka kelioms dienoms, be to, jis yra nekokybiškas, žaloja iki kraujo. Duodamas tik vienas skutimosi peiliukas mėnesiui, dantų pastos duodama tik 50 ml, jos teužtenka 2 savaitėms. Kameroje įrengta kriauklė (prausyklos matmenys – 50 cm x 30 cm), karštas vanduo netiekiamas, o dušu galima pasinaudoti tik kartą per savaitę (jame įrengti 1–2 purkštuvai, o dušu vienu metu naudojasi 1–4 asmenys). Pasak pareiškėjo, duodama sintetinė patalynė (tik 2 paklodės ir pagalvės užvalkalas), nuo jos kyla alergija, čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodami nedezinfekuoti, juose yra parazitų, blakių, blusų, nes Lukiškių TI-K veisiasi katinai ir kiti gyviai. Be to, draudžiama turėti pledus. Elektros energijos tiekimas ribojamas, tad net sergant naktį nėra galimybės išgerti karštos arbatos, reikia laukti 6.00 val. Lukiškių TI-K maisto energetinė vertė tesudarė 1 500 kcal, o pareiškėjas (ūgis – (duomenys neskelbtini) cm, svoris – (duomenys neskelbtini) kg) sportuoja, be to, giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti jam maisto iš laisvės.

2.2. Pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį vedami visi kameroje laikomi asmenys (1–4) tik 1 valandai, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3) nuostatoms, Konvencijos 3 straipsniui. Be to, pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. vasario 17 d. drausti ilgalaikiai pasimatymai su žmona.

2.3. Pareiškėjo nuomone, prie Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams įtakos turi ir tai, kad pareigūnai reguliariai netikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo, nors, sprendžiant iš pareigūnų elgesio, akivaizdu, kad dalis iš jų serga šiuo sutrikimu.

2.4. Pasak pareiškėjo, laisvės atėmimo vietos pareigūnai atsisakė paimti pareiškėjo prašymus ir juos registruoti, taip pat atsisakė siųsti pareiškėjo prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjui bus paskirta nuobauda, jeigu jis bandys skųstis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų ar pateiks kokį nors su šia problema susijusį prašymą. Pasak pareiškėjo, tais atvejais, kai jam pavykdavo išsiųsti prašymus, atitinkami viešojo administravimo subjektai atsisakydavo pateikti informaciją arba teikdavo melagingą informaciją.

2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3, 8, 14 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271. 6.272 straipsniais, EŽTT praktika (bylomis Canali prieš Prancūziją, Varnas prieš Lietuvą), nurodo, kad Lukiškių TI-K jis laikytas nežmoniškomis (kankinimo) sąlygomis, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, t. y. pareiškėjui priteistinas 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 2,22 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 8–18).

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

2. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. sausio 17 d., 2016 m. sausio 22 d. – 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 10 d. – 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 13 d., 2016 m. vasario 15 d. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

8. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

9. Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Stalai kamerose pagaminti, vadovaujantis protingumo principais: nedidelėje kameroje negali būti įrengtas didelis stalas. Standartinėse kamerose įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų medinę spintelę naudoja kaip stalą. Taigi, kameroje, kurios plotas yra apie 8 m² ir kurioje apgyvendinti 4 asmenys, visi kalinamieji gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę: 2 – prie stalo, 2 – ant lovų prie spintelės.

10. Dėl kamerose esančių grotų

Vadovaujantis TI taisyklių 14.1 punktu, langų angoje įrengtos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

11. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

12. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

13. Dėl higienos priemonių išdavimo

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytus reikalavimus. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

14. Dėl pasivaikščiojimo

Motyvuojamoji dalis

14.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

14.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi, valymo darbus atlieka kiemsargis. Be to, pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai; tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).

14.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,13 m² iki 37,40 m², III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Pažymėtina, kad TI taisyklėse, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, įsakyme Nr. V-124, ir Lietuvos higienos normoje ar kituose teisės aktuose nenustatytas pasivaikščiojimo kiemeliuose plotas tenkantis vienam asmeniui.

15. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje bei siekdami aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, taip pat mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą, griežtai besivadovaudami Įstatymo 10 straipsniu ir BVK 70 straipsniu.

16. Dėl pareigūnų elgesio

16.1. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

16.2. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

16.3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

17. Dėl maitinimo

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. UAB „Pontem“ virtuvėje Lukiškių TI-K maistas gaminamas bei suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Skiriami maisto produktų kiekiai nustatyti Lietuvos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (su pakeitimais), maistas skiriamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriuos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai nustato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę nemažiau kaip 2 298 kcal. Žymėtina, kad 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal. Pažymėtina, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris, patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale; leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

18. Dėl dirbtinio apšvietimo

Pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistų areštu dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109, nepertraukiamas miegas yra nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kėlimasis – 6.00 val., todėl dirbtinis apšvietimas išjungiamas 22.00 val. ir įjungiamas 6.00 val.

19. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

20. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

21. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 37 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 2,22 Eur (37 x 0,06 Eur).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas M. D. (M. D.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8–18), asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 19–20)):

– pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. gruodžio 31 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 106 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 299A (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 299A buvo 3 asmenys;

– 2016 m. sausio 7 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę;

– 2016 m. sausio 14 d. atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 291 (plotas – 7,73 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 291 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 18 d. – 2016 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. sausio 21 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2016 m. sausio 22 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 23 d. – 2016 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 122 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 335 (plotas – 7,71 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 335 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 27 d. – 2016 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. vasario 8 d. išvyko į Kauno apskrities areštinę;

– 2016 m. vasario 10 atvyko iš Kauno apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. vasario 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 283 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 283 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. vasario 16 d. – 2016 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 283 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. vasario 22 d. išvyko į Kauno apskrities areštinę.

2. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. sausio 17 d., 2016 m. sausio 22 d. – 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 10 d. – 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 13 d., 2016 m. vasario 15 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (atsiliepimas (b. l. 8–18)).

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-39, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 106 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 109 santykinė oro drėgmė ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kamerose Nr. 106 ir Nr. 109 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta (b. l. 45–46).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 51–53).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 47–49).

II

1. Pareiškėjas M. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 10 000 Eur.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. D. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. D. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. vasario 21 d. (b. l. 8-18).

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. D. į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. gruodžio 31 d., o 2016 m. vasario 22 d. išvyko (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8-18); asmens įskaitos kortelę (b. l. 19-20)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas M. D. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 26 paras (pareiškėjas 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. sausio 17 d., 2016 m. sausio 22 d. – 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 10 d. – 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 13 d., 2016 m. vasario 15 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, jo tam tikrą laiką nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimas (b. l. 8–18))). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 51–53). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 47–49). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-39, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 106 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 109 santykinė oro drėgmė ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kamerose Nr. 106 ir Nr. 109 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta (b. l. 45–46). Kita vertus, teismas įvertina kamerų būklę pagal fotonuotraukas (b. l. 26-33, 35-44). Nors pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nepakankamo laiko pasivaikščioti, tačiau jis pats pripažįsta, kad gaudavo pasivaikščioti laiko kasdien po vieną valandą, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pasak pareiškėjo, laisvės atėmimo vietos pareigūnai atsisakė paimti pareiškėjo prašymus ir juos registruoti, taip pat atsisakė siųsti pareiškėjo prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjui bus paskirta nuobauda, jeigu jis bandys skųstis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų ar pateiks kokį nors su šia problema susijusį prašymą. Pasak pareiškėjo, tais atvejais, kai jam pavykdavo išsiųsti prašymus, atitinkami viešojo administravimo subjektai atsisakydavo pateikti informaciją arba teikdavo melagingą informaciją. Tačiau teismas tai vertina kritiškai, nes jokių duomenų, kad pareiškėjas skundėsi dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai byloje nėra nustatyta. Taip pat byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.

Todėl teismas daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, dėl kurio pareiškėjas teismui pateikė skundą, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiškai įvertina ir kitus smulkesnius pažeidimus.

6. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (26 paras pareiškėjas M. D. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“) ) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 290 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 290 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

7. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. vasario 21 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 26 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis