Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui Mindaugui Kondratui,

išnagrinėjęs M. R. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-6770114-14, priimto I. L. atžvilgiu, panaikinimo ir griežtesnės nuobaudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas E. G. 2014 m. sausio 28 d. surašė I. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-6699329-14 už tai, kad ji 2013-12-29, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jos šuo, vardu Sole, nekeltų grėsmės, neužpultų ir nesužeistų pareiškėjo M. R. pudelio veislės šuns, vardu Tobis, dėl ko atsirado žala pareiškėjo turtui, taip pat laiku nepaskiepijo savo šuns, vardu Sole. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais I. L. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ (toliau – ir Gyvūnų laikymo taisyklės) 5.4 ir 17 punktų reikalavimus I. L. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 10 dalį. Išnagrinėjęs I. L. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas P. R. 2014 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-6770114-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino I. L. kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 110 straipsnio 10 dalyje, ir skyrė jai galutinę subendrintą nuobaudą - 500 Lt baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu I. L. prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir paaiškino, kad su priimtu Nutarimu ji sutinka, savo kaltę dėl pažeidimų pripažįsta. Šuo yra paskiepytas, ji tuo metu neturėjo skiepų paso. Jos šuo Solė yra mišrūnas, mama yra bokserė, o tėtis, kaip manoma, yra kažkoks kurtas, bet tiksliai, koks, nežino, tą galėtų nustatyti tik genetiniai tyrimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Šios straipsnio sankcijoje numatyta, jog šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. O ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

I. L. Nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 10 dalį dėl to, kad pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių 5.4 ir 17 punktų reikalavimus, tai yra už tai, kad ji 2013-12-29, apie 13 val., Nugalėtojų g. 3D, Vilniuje, neužtikrino, kad jos šuo, vardu Sole, nekeltų grėsmės, neužpultų ir nesužeistų pareiškėjo M. R. pudelio veislės šuns, vardu Tobis, dėl ko atsirado žala pareiškėjo turtui, taip pat laiku nepaskiepijo savo šuns, vardu Sole.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad I. L. pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 10 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. I. L. kaltė dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tai yra išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, M. R. 2013-12-30 prašymu bei paaiškinimu, A. R. 2014-01-09 patikslinimu, veterinarijos klinikos UAB „Greitoji žirafa“ 2013-12-29 pažyma, išrašu iš ligos istorijos, nuotraukomis, R. M. 2014-01-14 paaiškinimu, vakcinacijos pažymėjimu bei pačios I. L. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu, jog pažeidimus ji pripažįsta, dėl jų gailisi. Nutarimą priėmusi institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Skundu neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 110 straipsnio 10 dalyje, o keliamas klausimas dėl griežtesnės (papildomos) nuobaudos paskyrimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O remiantis ATPK 30² straipsniu, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Vertindamas I. L. skirtos nuobaudos pagrįstumą teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga nustatyta, kad skiriant I. L. nuobaudą už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 110 straipsnio 10 dalyje numatytų pažeidimų padarymą buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, padėjo išaiškinti pažeidimus ir jo dalyvius (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei paskirta teisinga ir proporcinga padarytiems pažeidimams galutinė subendrinta nuobauda. ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Taigi sankcijoje numatytas gyvūno (šiuo atveju šuns) konfiskavimas nėra privaloma nuobauda. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde M. R. nurodo, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas, skirdamas nuobaudą, neįvertino, jog yra ir I. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o būtent, kad I. L. priklausantys šunys kitiems asmenims priklausančius gyvūnus užpuola jau ne pirmą kartą, I. L. jau buvo administracine tvarka bausta už šuns nepriežiūrą, po 2012 metais I. L. skirtos baudos už šuns nepriežiūrą jai priklausantys šunys buvo ne kartą pastebėti vieni be priežiūros bėgiojantys Nugalėtojų gatvėje, be to, I. L., įkalbėdama L. G. duoti melagingus parodymus, bandė perkelti atsakomybę už įvykį jiems, tai yra nukentėjusiems. Šios M. R. nurodomos aplinkybės nelaikytinos I. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Pirmiausia, iš pažymos apie I. L. baustumą matyti, kad 2012-06-21 nutarimu I. L. iš tikrųjų buvo nubausta už tos pačios rūšies pažeidimus, tai yra pagal ATPK 110 straipsnio 1 ir 5 dalis, ir jai paskirta 500 Lt bauda. Šią baudą ji sumokėjo 2012-07-18. ATPK 36 straipsnyje nurodoma, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos vykdymas pasibaigė 2012-07-18, nuo to laiko naujų administracinių teisės pažeidimų I. L. nepadarė, o nagrinėjamus pažeidimus ji padarė praėjus daugiau negu metams po ankstesnės nuobaudos įvykdymo, laikytina, kad I. L. nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Be to, M. R. skunde nurodyti argumentai dėl I. L. sistemingos šunų nepriežiūros nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, bylos duomenimis, daugiau iš M. R. ar kitų asmenų skundų dėl I. L. šunų nepriežiūros po nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo negauta. I. L. buvo nubausta tik už vieną veiksmą, dėl nuolatinės netinkamos šuns priežiūros ji kaltinama nebuvo. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju Nutarime teisingai konstatuota, jog I. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad tiek liudytojos, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų parodymų pakeitimas ar patikslinimas šiuo atveju taip pat negali būti laikomas I. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad iš pradžių, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. L. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. O remiantis pirminiais liudytojos L. G. parodymais taip pat nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes liudytoja pakeitė savo parodymus, todėl pirminiai jos parodymai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju šuns konfiskavimas nėra proporcingas padarytam pažeidimui, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje nagrinėjamu atveju bus pasiekti neskiriant šuns konfiskavimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad bylą tyręs pareigūnas neatsižvelgė į jo pastebėjimus apie tai, kad jo dukrai priklausantį šunį užpuolė ir sužalojo I. L. priklausantis pavojingo šuns mišrūnas, o tokiems šunims laikyti yra nustatyti specialūs reikalavimai ir būtina turėti leidimą, ir aplinkybės, ar jo šuo buvo užpultas pavojingo šuns mišrūno, visai netyrė, nurodo, kad neturėdamas specialių žinių pareigūnas privalėjo pasitelkti specialistus kinologus. Tačiau minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai tinkamai vertino aplinkybes ir pagrįstai nelaikė šuns vardu Solė pavojingo šuns mišrūnu, kadangi iš byloje esančių šio gyvūno registracijos pažymėjimo, taip pat vakcinacijos pažymėjimo matyti, kad šuo vardu Solė yra mišrūnė, tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta, jog ji yra pavojingo šuns mišrūnė. Šuns savininkė I. L. taip pat nurodė, jog Solė yra mišrūnė, tačiau negalėjo konkrečiai įvardinti kokių šunų veislių mišrūnė ji yra. O Lietuvos kinologų draugijos pateiktoje pažymoje nurodyta, jog kalytė Solė labiausiai panaši į kurto (vipeto, greihaundo) ar Erdelio terjero mišrūną, tačiau teigti, kad tai yra būtent kurios nors iš šių veislių šuo ar mišrūnas galima būtų tik atlikus genetinius tėvystės tyrimus, o jokios kovinės ar pavojingos veislės požymių šis šuo neturi. Teismas pažymi, kad genetiniai tyrimai Lietuvoje nėra atliekami, byloje duomenų, kad šuo Solė būtų pavojingo šuns mišrūnas, nėra, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad I. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir 10 dalį, o ne pagal kitas, griežtesnę administracinę atsakomybę numatančias, minėto straipsnio dalis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo P. R. 2014 m. sausio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-6770114-14 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti griežtinama, nenustatyta, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. R. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo P. R. 2014 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-6770114-14 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.