Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl draudimo parduoti automobilius žemesne nei rinkos kaina bei pagal atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pašarai“ komanditinei ūkinei bendrijai dėl automobilio grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė restruktūrizuojama (šiuo metu – bankrutuojanti) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Marijampolės pašarai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankui parduoti šį turtą: automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); naują granuliatoriaus PMV515 veleną Nr. (duomenys neskelbtini); naują puspriekabę biriems kroviniams „BODEX“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini); naują automobilį BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); balninį vilkiką MAN TGX 18.440, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); sraigtinį kompresorių Mouvex Typhon II, Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę leisti šį turtą parduoti ieškovei BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, gautas lėšas nukreipiant tiesiogiai atsakovei, susidariusio įsiskolinimo padengimui, iki visiškai bus padengta visa susidariusi skola.

2. Ieškovė nurodė, kad BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ir atsakovė AB Šiaulių bankas sudarė lizingo sutartis, kurių pagrindu atsakovė (lizingo davėja) yra perdavusi ieškovei (lizingo gavėjai) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį automobilius, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą automobiliai pereis lizingo gavėjai nuosavybės teise: 1) sutartis Nr. FS-162-00835-01, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sutartis Nr. FS-162-00835-02, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d., turto ID (duomenys neskelbtini), automobilis VW Golf; 3) sutartis Nr. FS-162-00835-03, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 4) sutartis Nr. FS-162-00835-04, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 5) sutartis Nr. FS-162-00835-05, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 6) sutartis Nr. FS-162-00835-06, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 7) sutartis Nr. FS-162-00835-07, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio VW Golf, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 8) sutartis Nr. FS-164-02525-01, sudaryta 2016 m. gruodžio 9 d. dėl naujo granuliatoriaus PMV515 veleno, Nr. (duomenys neskelbtini); 9) sutartis Nr. FS-171-03104-01, sudaryta 2017 m. gegužės 19 d. dėl naujos puspriekabės biriems kroviniams „BODEX“, Nr. (duomenys neskelbtini); 10) sutartis Nr. FS-173-04279-01, sudaryta 2017 m. liepos 3 d. dėl automobilio BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 11) sutartis Nr. K-4-302843, sudaryta 2014 m. rugsėjo 2 d. dėl balninio vilkiko MAN TGX 18.440, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 12) sutartis Nr. K-4-302874, sudaryta 2014 m. rugsėjo 5 d. dėl sraigtinio kompresoriaus Mouvex Typhon II, Nr. (duomenys neskelbtini); 12) sutartis Nr. FS-162-00835, sudaryta 2016 m. balandžio 26 d. dėl automobilio Land Rover Range Rover, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartys).

3. Ieškovė pažymi, kad Lizingo sutartys tarp šalių buvo sudarytos 2014, 2016, 2017 metais, nustatyti įmokų mokėjimo grafikai, buvo mokamos dalinės įmokos, iš dalies lizingo gavėjai dengiant turto vertę ir tokiu būdu mažinant turto likutinę vertę, todėl šalių interesas yra bendradarbiaujant tarpusavyje ir su restruktūrizavimo administratoriumi parduoti atsakovei priklausančias, tačiau ieškovei nereikalingas transporto priemones už maksimaliai didesnę kainą, tokiu būdu optimaliai padengiant įsiskolinimą kreditorei (atsakovei) bei ieškovei, kaip restruktūrizuojamai įmonei, išvengiant bankroto. Dėl sunkios finansinės padėties ieškovė negalėjo vykdyti Lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl buvo priimtas sprendimas imtis griežtų optimizavimo priemonių ir parduoti lizinguojamus automobilius, tiesiogiai nesusijusius su gamyba, gaminamos produkcijos realizavimu ir veikla.

4. Ieškovės teigimu, atsakovė elgiasi nesąžiningai, neleisdama parduoti ieškinyje nurodytų automobilių už didžiausią galimą kainą, o siekia minėtus automobilius realizuoti pati, todėl kyla grėsmė, jog automobiliai bus parduoti už žemesnę nei rinkos kaina, taip padarant ieškovei žalos, kadangi atsakovė nėra suinteresuota minėtus automobilius parduoti kuo brangiau, kad būtų padengti ne tik jos patiriami nuostoliai, bet pardavus automobilius už didžiausią kainą, dalis lėšų liktų ir ieškovei.

5. Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę Land Rover Range Rover, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad transporto priemonės Lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu buvo perduotos ieškovei valdyti ir naudotis verslo tikslais. Pasirašydama su banku finansinės nuomos sutartis ir visus su šiomis sutartimis susijusius dokumentus, ieškovė prisiėmė ir įgijo visas turto nuomininko teises ir pareigas, taip pat ir atsakomybę už tinkamą prievolių įvykdymą pagal sutartis. Ieškovė įsipareigojo mokėti turto vertės dengimo mokėjimus, palūkanas, delspinigius, administravimo mokestį.

6. Atsakovė akcentuoja, kad šalys Lizingo (finansinės nuomos) sutartyse susitarė, kad turto nuosavybės teisė lieka bankui, kol nebus padengti turto vertės dengimo mokėjimai ir nebus pilnai atsiskaityta pagal Lizingo (finansinės nuomos) sutartis. Ieškovei tinkamai įvykdžius visus įsipareigojimus ir sumokėjus visą sutartyse numatytą turto kainą turtas nuosavybės teise pereis ieškovei. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo (finansinės nuomos) sutartis vykdė netinkamai, nemokėjo įmokų, buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie taip pat nebuvo mokami.

7. Atsakovė teigia, jog 2019 m. lapkričio 8 d. banko raštu ieškovė buvo informuota apie netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą pagal Lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir pareikalauta iki 2019 m. lapkričio 22 d. padengti susidariusį įsiskolinimą. Banko rašte taip pat buvo nurodyta, kad nustatytu terminu nepadengus įsiskolinimų pagal Lizingo (finansinės nuomos) sutartis Nr. FS-162-00835 ir Nr. FS-173-04279, šios sutartys bus nutrauktos. Banko nustatytu terminu įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl sutartys Nr. FS-162- 00835 ir Nr. FS-173-04279 buvo nutrauktos prieš terminą. Nors ieškovės bankas ne vieną kartą reikalavo grąžinti turtą, ieškovė įsipareigojimų nevykdė ir bankui turto negrąžino. Dalis bankui priklausančio turto – transporto priemonė Land Rover Range Rover turto savininkui iki šiol nėra grąžinta. Taigi, ieškovė negrąžindama bankui turto, po Lizingo (finansinės nuomos) sutarčių nutraukimo nepagrįstai turtą naudoja savo ir / ar trečiųjų asmenų reikmėms.

8. Atsakovė pasisakydama dėl ieškinio nepagrįstumo nurodė, kad šalys Lizingo (finansinės nuomos) sutartyse susitarė, kad ieškovei tinkamai įvykdžius įsipareigojimus ir sumokėjus visą sutartyse numatytą turto kainą turtas nuosavybės teise pereis ieškovei. Akcentuojama, kad realizavus transporto priemones, lėšos bus nukreiptos ieškovės kreditorių interesams tenkinti, taigi, toks realizavimas atitiks restruktūrizuojamos įmonės interesus. Bankas, kaip ieškovės kreditorius, yra suinteresuotas automobilius parduoti kaip galima didesnėmis kainomis. Kadangi bankas yra sudaręs daugiau kitų lizingo sutarčių su ieškove, taigi, bankas siekia, kad realizavus perimtas transporto priemones kuo didesnėmis kainomis, gautomis sumomis ieškovė galėtų dengti kitus savo skolinius įsipareigojimus bankui ir kitiems kreditoriams.

9. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti. Ieškovės teigimu, atsakovei realizuoti grąžinto turto vertė yra 36 700 Eur, o pagal sutartį neįvykdytų prievolių suma yra vos 12 682,21 Eur, t. y. tris kartus mažesnė nei perduoto realizuoto turto vertė. Dėl šios priežasties mano, kad atsakovė galimai siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovei grąžinus turtą, kurio vertė yra tris kartus didesnė, nei įsiskolinimas pagal sutartį, atsakovės, kaip kreditorės, interesai bus užtikrinti, todėl tenkinti priešieškinio reikalavimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei automobilį Land Rover Range Rover, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi tenkinus šį reikalavimą, būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos, draudžiančios kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę Land Rover Range Rover, priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas sprendė, jog atsakovės veiksmai, susiję su jai priklausančio turto atsiėmimu ir realizavimu, yra teisėti ir pagrįsti tarpusavio susitarimų pagrindu.

12. Teismas konstatavo, kad bankas nutraukdamas lengvųjų automobilių Lizingo sutartis ir prisiėmęs pareigą realizuoti šiuos automobilius, palengvina įmonės finansinę padėtį, kadangi įmonei nebereikia mokėti įmokų už turtą, kuris iš esmės jokių pajamų įmonei negeneruoja.

13. Teismas sprendė, kad realizavus transporto priemones, lėšos bus nukreiptos ieškovės kreditorių interesams tenkinti, taigi, toks realizavimas atitiks restruktūrizuojamos įmonės interesus.

14. Teismas pažymėjo, kad nutraukus sutartį, lizingo gavėjas – ieškovė įsipareigojo savo lėšomis grąžinti turtą bankui, taip pat bendradarbiauti su banku, ieškant pirkėjo turtui, siekiant parduoti turtą už nemažesnę nei banko nurodyta kaina, todėl spręstina, kad bankas siekia, jog realizavus perimtas transporto priemones kuo didesnėmis kainomis, gautomis sumomis ieškovė galėtų dengti kitus savo skolinius įsipareigojimus bankui ir kitiems kreditoriams.

15. Teismo sprendime konstatuota, kad suteikus teisę automobilius pardavinėti ieškovei, kuri, įvertinus jos elgesį netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Lizingo (finansinės nuomos) sutartis, kyla rizika, kad ji šių automobilių gali neišsaugoti, automobiliai gali būti sugadinti ar kitaip prarasti.

16. Teismas nustatė, kad šalys Lizingo (finansinės nuomos) sutartyse susitarė, jog turto nuosavybės teisė lieka bankui, kol nebus padengti turto vertės dengimo mokėjimai ir nebus pilnai atsiskaityta pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis, todėl ieškovė negrąžindama bankui turto po Lizingo (finansinės nuomos) sutarčių nutraukimo nepagrįstai turtą naudoja savo reikmėms.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nutraukus sutartį turtas turi būti grąžintas bankui.

18. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl prašomo grąžinti automobilio vertės ir būklės, todėl atmetė ieškovės argumentus dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovė BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Automobilis Land Rover Range Rover ieškovės įgyjamas finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu, o tokio turto įgijimo specifika pasireiškia tuo, kad vykdant sutartį ir atliekant periodinius mokėjimus, neišpirkto turto dalis mažėja, o išpirkto turto dalis didėja. Ieškovė, atlikdama mokėjimus pagal Lizingo sutartį, išpirko dalį transporto priemonės vertės, tačiau sprendimu ieškovė įpareigota automobilį grąžinti atsakovei. Ieškovė neteko ir visų sumokėtų įmokų, ir automobilio visiškai neatsižvelgiant į tai, kokią dalį Lizingo sutarties įmokų ieškovė jau buvo sumokėjusi atsakovei ir kokią dalį lizingo transporto priemonės vertės ieškovė buvo išpirkusi.

19.2. Atsakovei skundžiamu sprendimu buvo suteiktas prioritetas prieš visus kitus kreditorius, kadangi ieškovė buvo įpareigota perduoti didelės vertės materialųjį turtą tiesiogiai atsakovei, todėl nepagrįstai leista atsakovei patenkinti savo reikalavimus į ieškovę pirmiau visų kitų kreditorių.

19.3. Ieškovės tikslas yra maksimalus kreditorių interesų patenkinimas, todėl tokį tikslą žymiai labiau užtikrintų situacija, kuomet ginčo automobilis būtų ieškovės žinioje ir galėtų būti realizuotas už maksimalią kainą, o ne perduotas tik vienam iš kreditorių, dengiant įsipareigojimą išskirtinai tik jam.

20. Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Ieškovė finansinės nuomos sutarties pagrindu netapo jai perduoto turto savininke. Mokėdama turto vertės dengimo mokėjimus, turto nuomininkė automatiškai savininke netampa, o moka bankui už naudojimąsi turtu.

20.2. Finansinės nuomos sutartis, kurios pagrindu transporto priemonė buvo perduota ieškovei, yra nutraukta. Nutraukus finansinės nuomos sutartį prieš terminą turtas turi būti grąžintas bankui.

20.3. Nepriklausomai nuo ieškovės statuso (bankrutuojanti, restruktūrizuojama) pareiga grąžinti bankui kaip savininkui transporto priemonę sulygta banko su ieškove sudarytoje sutartyje, kuri nenumato galimybės ieškovei pardavinėti banko turtą. Pagal finansinės nuomos sutartį, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu ir įsipareigoja grąžinti turtą bankui bei atlyginti nuostolius.

20.4. Finansinės nuomos sutartis yra nutraukta, ieškovė pagal sutartį privalo bankui grąžinti transporto priemonę, nes bankas yra ne tik vienas iš kreditorių, bet transporto priemonės savininkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-772-587/2020 kopiją.

23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti apeliantės pateikto teismo procesinio sprendimo (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantės teigimu, atsakovei skundžiamu sprendimu buvo suteiktas prioritetas prieš visus kitus kreditorius, kadangi ieškovė buvo įpareigota perduoti didelės vertės materialųjį turtą tiesiogiai atsakovei, todėl nepagrįstai leista atsakovei patenkinti savo reikalavimus į ieškovę pirmiau visų kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

26. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties specifika lemia tai, jog lizingo dalykas (nagrinėjamu atveju – automobilis) perduodamas lizingo gavėjui (apeliantei) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą lizingo daiktas pereis gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita, o iki tol lizingo dalyko savininku yra lizingo davėjas (atsakovė) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnis).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ir atsakovė AB Šiaulių bankas 2016 m. balandžio 26 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00835 dėl automobilio Land Rover Range Rover, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Šios Lizingo sutarties pagrindu transporto priemonė buvo perduota ieškovei valdyti ir naudotis. Pagal Lizingo sutarties 3.9 punktą, turto nuosavybės teisė pereina bankui ir priklauso visą sutarties galiojimo laikotarpį bei jam pasibaigus iki turto perdavimo klientui. Lizingo sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, jog nuosavybės teisę į turtą (transporto priemonę) klientas (ieškovė) įgyja sumokėjęs grafike ir sutartyje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį. Taip pat iš Lizingo sutarties 9.5 punkto matyti, jog ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu ir įsipareigoja grąžinti turtą bankui bei atlyginti nuostolius.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad lizingo davėjas (atsakovė) iki visos kainos už lizingo daiktą sumokėjimo turi visas savininko teises į lizingo būdu perkamą daiktą, tarp jų ir teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, jei lizingo sutartis, gavėjui ją iš esmės pažeidus, nutraukiama. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčija, kad ieškovė netinkamai vykdė Lizingo sutartį, t. y. laiku nemokėjo lizingo įmokų, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti lizingo objektą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ne bankrutuojančiai įmonei, ir jei ji iki galo tinkamai neįvykdo Lizingo sutarties, jai neatsiranda nuosavybės teisė į lizingo dalyką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad atsakovė yra ginčo transporto priemonės savininkė, apeliantė nėra sumokėjusi visų mokėjimų pagal Lizingo sutartį, tarp šalių nebuvo pasirašytas visų sutarties sąlygų įvykdymą ir nuosavybės teisių į lizingo dalyką perdavimą patvirtinantis priėmimo – perdavimo aktas, o Lizingo sutartis dėl netinkamo jos vykdymo buvo atsakovės nutraukta, turėjo pagrindą konstatuoti, kad apeliantė turi grąžinti lizingo davėjui jam priklausantį turtą (CPK 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog grąžinus transporto priemonę atsakovei bus pažeisti ieškovės kreditorių interesai, kadangi, kaip minėta, lizingo dalyko savininkė yra atsakovė, o ne bankrutuojanti bendrovė.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu sprendimu ieškovę įpareigojus automobilį grąžinti atsakovei, apeliantė neteko ir visų sumokėtų įmokų, ir automobilio neatsižvelgiant į tai, kokią dalį Lizingo sutarties įmokų ieškovė jau buvo sumokėjusi atsakovei ir kokią dalį lizingo transporto priemonės vertės ieškovė buvo išpirkusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šio argumento pagrįstu.

30. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011)

31. Iš Lizingo sutarties 9.7 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog nutraukus sutartį dėl kliento padarytų esminių jos pažeidimų visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami. Kaip minėta šios Nutarties 28 punkte, Lizingo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės padarytų esminių jos pažeidimų, t. y. ieškovei tinkamai ir laiku nesumokėjus visų lizingo įmokų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju šalims Lizingo sutartyje sulygus, kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę grąžinti Lizingo sutarties objektą atsakovei, nevertinant dalies lizingo įmokų sumokėjimo fakto ir santykio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovė yra sumokėjusi dalį lizingo objekto kainos, realiai nesumokėjus visos lizingo dalyko kainos, nelemia nuosavybės teisės į transporto priemonė perėjimo ieškovei.

32. Apeliacinio skundo argumentas, kad maksimalus kreditorių interesų patenkinimas galėtų būti pasiektas, kuomet ginčo automobilis būtų ieškovės žinioje ir galėtų būti realizuotas už maksimalią kainą, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Akcentuotina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos galimybę transporto priemonę realizuoti didesne kaina ir (ar) atsakovės ketinimą realizuoti turtą nepagrįstai žema kaina. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios Nutarties 28 punkte nustatyta, jog ginčo transporto priemonės nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ne bankrutuojančiai įmonei, todėl neegzistuoja nei įstatyminis, nei sutartinis pagrindas ieškovei vykdyti lizingo dalyko realizavimo procesą.

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

36. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37. Atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė prašymą priteisti jai 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. vasario 1 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 454,80 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 891,24 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 330 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas pradėtas įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla (t. y. po 2020 m. gruodžio 29 d.), atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos (juridinio asmens kodas 151472139) administravimo išlaidų atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui (juridinio asmens kodas 112025254) 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.