- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- 1-504-1034/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59017-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, 2016 m. sausio 28 d. jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai – motinai S. Ž. susitaikius, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 14 d., apie 08.15 val., buto koridoriuje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – tėvu R. Ž. metu, dešine ranka sudavė vieną smūgį į petį ir vieną kartą į veido sritį, kas nukentėjusiajam R. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog grįžo namo, susipyko su tėvu ir paskui nesusivaldė, priėjo ir trenkė tėvui į veidą. Dėl to gailisi. Buvo išgėręs, grįžo ryte po vakarėlio. Kiek pamena, įėjęs jam į petį trenkė, po to į veidą. Tėvas supyko ir puolė kviesti policiją. Kaip ir neturi problemų su alkoholiu, bet kai išgeria, turi problemų. Kritiškai, blogai vertina savo veiksmus. Nori atsiprašyti tėvo. Supranta, kad tėvų negalima mušti. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
2018 m. gruodžio 14 d. apklaustas kaip įtariamasis K. Ž. parodė, kad priklausomybių neturi ir niekada nuo jų nesigydė, galvos traumų neturėjo. Gyvena su tėvais 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 13 d. nuo 13.00 val. gėrė alų pas draugus, kiek išgėrė, nepamena, daug. Grįžo į minėtą butą 2018 m. gruodžio 14 d. apie 08.00 val. girtas. Tėvas buto koridoriuje, pradėjo jam moralizuoti, kad girtas, priekaištavo. Tokios kalbos pradėjo K. jį erzinti, nuo savęs norėjo tėvą nustumti, todėl kaire ranka jį nuo savęs stumdamas trenkė jam į kairį petį. Po šio jo smūgio tėtis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant koridoriaus grindų. Tuomet, kai tėtis atsikėlė, dar kartą kaire ranka tyčia trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Tėtis po šių veiksmų iškvietė policiją. Dėl savo elgesio labai gailisi. Myli savo tėvus ir nori su jais gyventi, tėvo atsiprašyti ir su juo susitaikyti (b. l. 69-70).
2018 m. gruodžio 14 d. 09.20 val., Vilniaus m. 1 PK K. Ž. buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 33).
2018 m. gruodžio 14 d. 08.17 val. Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sūnus puola muštis, trenkė pranešėjui R. Ž. į ranką, į veidą (b. l. 8).
2018 m. gruodžio 14 d. nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apie 08.15 val. jo namuose sūnus K. Ž., žodinio konflikto metu, ranka sudavė jam į kairį petį ir į kairį skruostą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant jo veido kairės pusės (prie akies) matosi patinimas. Sūnus smurtavęs ir anksčiau, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. 2018 m. gruodžio 17 d. nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad K. Ž. yra jo sūnus. Į namus K. grįžo 2018 m. gruodžio 14 d. apie 08.00 val. Sūnus buvo labai girtas, tai suprato iš jo veido, akių, sklindančio kvapo, nerišlios kalbos (buvo vartojama daug keiksmažodžių). Kažkuriuo metu buto koridoriuje K. ranka (ar kumščiu), kuria ranka tiksliai nepamena, vieną kartą trenkė R. Ž. į kairės pusės veidą ir pataikė į kairę akį. Nuo sūnaus suduoto smūgio pajuto skausmą. K. atsiprašė, R. Ž. jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 7-11, 16-17).
2018 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos ir pareiškėjo R. Ž. apžiūros metu nustatyta, jog buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aplinka tvarkinga, išmėtytų daiktų nėra. Ant pareiškėjo R. Ž.veido kairės pusės (prie akies) matosi patinimas. Pareiškėjas blaivus, K. Ž. iš pažiūros neblaivus, elgėsi neadekvačiai.
2018 m. gruodžio 14 d. vaizdo/garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo/garso įrašo pav. VID_20181214_082636[1].mp4, 1.32 min trukmės. Vaizdo įraše girdisi kelių asmenų balsai. Kas konkrečiai ką kalba, sunku identifikuoti (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. Ž. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis K. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad grįžo namo, susipyko su tėvu ir paskui nesusivaldė, priėjo ir trenkė tėvui į veidą. Dėl to gailisi. Buvo išgėręs, grįžo ryte po vakarėlio. Kiek pamena, įėjęs jam į petį trenkė, po to į veidą. Tėvas supyko ir puolė kviesti policiją. Kaip ir neturi problemų su alkoholiu, bet kai išgeria, turi problemų. Kritiškai, blogai vertina savo veiksmus. Nori atsiprašyti tėvo. Supranta, kad tėvų negalima mušti. Sutiktų atlikti viešuosius darbus. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina ir nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, alkotesterio duomenys bei BPC garso įrašas.
Teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog K. Ž. 2018 m. gruodžio 14 d., apie 08.15 val., buto koridoriuje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – tėvu R. Ž. metu, dešine ranka sudavė vieną smūgį į petį ir vieną kartą į veido sritį, kas nukentėjusiajam R. Ž. sukėlė fizinį skausmą. Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad K. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nukentėjusysis R. Ž. yra kaltinamojo tėvas (b. l. 41).
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas) bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam K. Ž. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kuriuos jis iš esmės sutiko atlikti. Atsižvelgiant į kaltinamojo K. Ž. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 44-56), nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą, teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme numatytam bausmės dydžio vidurkiui. Nors prokurorė prašė kaltinamajam skirti maksimalų viešųjų darbų bausmės dydį – 1 metus, pažymėtina, jog tam nėra pagrindo, K. Ž. anksčiau neteistas, be to, nustatyta tiek jo atsakomybę lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybės.
K. Ž. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2018 m. gruodžio 14 d., 08.30 val., paleistas 2018 m. gruodžio 14 d., 15.00 val. (b. l. 61, 79). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamos bausmės laiką.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, K. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vaizdo ir garso įrašas – saugomas prie bylos (b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 40 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Ž. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 40 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 14 d. 08.30 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 15.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
K. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią K. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, vaizdo ir garso įrašą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.
3. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
4. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.
5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.
6. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.