Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MAX REKADA“ ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 13 198,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „MAX REKADA“ direktoriaus pareigose. Atsakovui nustatytas 555,00 Eur mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu, nuo sprendimo priėmimo dienos, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Po darbo sutarties nutraukimo su atsakovu, susipažinus su įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas išrašu nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) „Business debit MC“ persivedė į savo atsiskaitomąją sąskaitą kaip avansą 11 408,00 Eur, 1 700,00 Eur išsiėmė grynais, 8,48 Eur atsikaitė už pirkinį parduotuvėje „Norfa“, 66,63 Eur išleido už du pirkinius vaistinėje „Camelia“. Atsakovas pasiėmė iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos bei atsiskaitė už pirkinius bendrai 13 183,11 Eur sumai bei 15,58 Eur buvo sumokėta AB „Šiaulių bankas“ už pinigų pervedimus bei už pinigų išgryninimą (banko komisiniai atlyginimai). Šių piniginių lėšų panaudojimas ieškovės veikloje nebuvo apskaitytas ir nėra ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Pinigai nebuvo panaudoti ieškovės interesams. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 13 198,69 Eur žalą, kurią privalo pilnai atlyginti atsakovas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2002 m. pažįsta A. (A.) O. (toliau – A. O.), tačiau artimai su juo nedraugavo. Apie 2012 m. A. O. įsteigė UAB „MAX REKADA“. Jo paprašytas atsakovas leido įmonės buveinę įregistruoti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš A. O. pasakojimų žinojo, kad bendrovė užsiima statybų verslu Lietuvoje ir užsienyje. Atsakovas, A. O. paprašytas, 2019-09-04 pardavė ieškovei UAB „MAX REKADA“ savo automobilį Chrysler Voyager už 2 500,00 Eur, nors Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje A. O. prašymu buvo nurodyta mažesnė, tai yra 1 500,00 Eur suma, nei realiai sutarta kaina. Tam, kad atsiskaityti už automobilį, A. O. nurodymu atsakovas pateikė savo banko sąskaitos numerį ir asmens dokumento kopiją ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei Kaune. Atsakovas elektronine bankininkyste nesinaudojo, todėl buvo sutarta, kad A. O. paskambins ir praneš apie pinigų sumokėjimą. Be to, A. O. tuo pačiu paprašė atsakovo per jo asmeninę sąskaitą išgryninti UAB „MAX REKADA“ pinigus. Šį prašymą A. O. aiškino tuo, jog jo įmonėje dirba ne Lietuvos piliečiai - baltarusiai, ukrainiečiai - ir jie neturi bankuose sąskaitų, todėl atlyginimus jiems moka grynais. Atsakovas sutiko su A. O. prašymu, buvo susitarta, kad pervedus pinigus į asmeninę atsakovo sąskaitą, apie tai A. O. informuos atsakovą telefonu, jis pinigus išgrynins ir sutartu laiku perduos arba pačiam A. O., arba su juo tuo metu kartu gyvenusiai K. K., kurią visi vadino rusišku vardu S., arba jų iš Kaliningrado srities atvažiuos paimti A. O. sūnus R. (R.) Okun. Pirmasis pavedimas į atsakovo sąskaitą buvo padarytas 2019-09-12, 2 300,00 Eur sumoje kaip dalinis mokėjimas už automobilį, atsakovas 2019-09-15 iš jų išgrynino 2000,00 Eur iš tą pačią dieną juos perdavė A. O.. Be to, A. O. pranešė atsakovui, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai iš kažkokios tai firmos užsienyje, 2019-09-27 jam buvo pervesta 1 400,00 Eur iš Rumunijos, mokėtojas S. T., šiuos pinigus atsakovas išgrynino 2019-10-01 ir perdavė kažkuriam iš pirmiau nurodytų trijų asmenų. Be to, 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovas, paprašytas A. O. , nuvežė UAB „MAX REKADA“ darbininkus į Vokietiją, už tai A. O. žadėjo atsilyginti ir iš tikrųjų į atsakovo sąskaitą kaip atlyginimas 2019-10-16 buvo pervesti 425,55 Eur. A. O. dar prieš tai buvo minėjęs, kad įformins atsakovą kaip UAB „MAX REKADA“ darbuotoją tam, kad jei kas nors tikrintų, būtų galima pateisinti pinigų į atsakovo sąskaitą pervedimus. Atsakovas tam neprieštaravo, tačiau jokios darbo sutarties nepasirašinėjo ir pareiškia, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, nes jame esantis parašas yra ne atsakovo. Atsakovas pripažįsta, kad A. O. paprašytas, yra pasirašęs kažkokius jam pateiktus dokumentus, tačiau į jų turinį niekada nesigilino ir tų dokumentų neskaitė. 2019-11-04 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 2 108,00 Eur , kitą dieną dar 2 000,00 Eur. Iš jų 2 000,00 Eur atsakovas išgrynino 2019-11-06, dar 2 000,00 Eur išgrynino 2019-11-07, ir visus juos, t. y. 4 000,00 Eur, perdavė arba minėtai K. K., arba A. O. sūnui R. O., kuris tam tikslui specialiai atvykdavo iš Kaliningrado srities į Klaipėdą, tokiu atveju susitikimas su juo vykdavo Naujojoje perkėloje per Kuršių marias Smiltynės pusėje. Viso R. O. atsakovas išgrynintus pinigus perdavė 3 ar 4 kartus. 2019-11-11 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 2 000,00 Eur, visus juos atsakovas išgrynino 2019-11-13 ir perdavė vienam iš pirmiau minėtų trijų asmenų. 2019-11-25 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 300,00 Eur, atsakovas juos išgrynino 2019-11-27 ir taip pat perdavė vienam iš pirmiau paminėtų trijų asmenų. 2019-12-11 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 2 000,00 Eur, 2019-12-12 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 3 000,00 Eur, iš jų atsakovas 2 000,00 Eur išgrynino 2019-12-13, 2 000,00 Eur 2019-12-15, ir 900,00 Eur 2019-12-16, visus šiuos pinigus perdavė vienam ir pirmiau paminėtų trijų asmenų. 2019 m. gruodžio mėn. viduryje A. O. informavo atsakovą, kad reikia vykti į banką patvirtinti jo, kaip bendrovės direktoriaus, parašą. Atsakovas su A. O. į banką nuvyko 2019-12-16, jam buvo išduota mokėjimo kortelė, suteikianti teisę atlikti pinigines operacijos, jis, dalyvaujant A. O. ir jo paprašytas, nuo sąskaitos nuėmė 1 000,00 Eur ir juos perdavė A. O.. Po to atsakovas, panaudojant mokėjimo kortelę, iš ieškovės banko sąskaitos išgrynino dar 700,00 Eur: 2019-12-23 – 300,00 Eur, 2020-01-28 – 400,00 Eur, iš jų 300,00 Eur panaudojo ieškovės automobilio Chrysler Voyager , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui, 400,00 Eur panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nes jokio atlyginimo, išskyrus 2019-10-16 bankinį pavedimą 425,55 Eur sumai, nebuvo gavęs, taip pat du kartus pirko sau vaistus - 2019-12-31 už 33,21 Eur ir 2020-01-29 už 33,42 Eur. Taigi, priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas jokios žalos ieškovei nepadarė, šias aplinkybes patvirtina su šiuo atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai.

Liudytoja K. K. teismo posėdyje parodė, kad su A. O. susipažino 2015 m., nuo 2016 m. pradėjo kartu gyventi. Ši draugystė tęsėsi iki 2020 m. gegužės mėn. – iki kol A. O. per UAB „MAX REKADA“ vykdė statybos darbus. Faktiškai įmonei vadovavo pats A. O.. Kadangi jis pats negalėjo valdyti įmonės, oficialiai įmonės vadovu buvo paskirtas E. J.. UAB „MAX REKADA“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „ELV projektai“. UAB „MAX REKADA“ Buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei buvo perduotas įmonės atsiskaitomosios sąskaitos kodų generatorius. Sprendimas perduoti kodų generatorių buvo priimtas todėl, kad A. O. nemoka lietuvių kalbos ir pats piniginės perlaidos nebūtų sugebėjęs atlikti. Taigi A. O. davus buhalteriui nurodymą, šis atlikdavo nurodyto dydžio perlaidą į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas pinigus išgrynindavo ir perduodavo A. O., ar A. O. sūnui R. O., arba jos dukrai E. K.. Perduotos pinginės lėšos buvo naudojamos A. O. ir jos asmeniniams poreikiams tenkinti.

Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad A. O. buvo jos mamos K. K. sugyventinis. Ji su juo susipažino maždaug prieš ketverius metus. Prieš metus ar dvejus A. O. jos kartą buvo paprašęs nuvykti į Lietuvą paimti pinigus. Lietuvoje pinigus jai perdavė E. J.. Su E. J. susitiko autobusų stotyje, Klaipėdoje. Jis nuvežė ją į butą, kuriame anksčiau gyveno jos motina su A. O.. Ten E. J. jai perdavė pinigus. Nežino kiek pinigų buvo perduota, neskaičiavo. Kitą dieną grįžo namo, į Kaliningradą. Gautus pinigus perdavė A. O.. Žino, kad tokiais pačiais tikslais paimti pinigų į Lietuvą vyko ir A. O. sūnus R. O..

Liudytoja E. L. teismo posėdyje parodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė. Su UAB „MAX REKADA“ 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Sudarant buhalterinių paslaugų sutartį UAB „MAX REKADA“ atstovavo A. O.. Įmonei buvo priskirta atsakinga darbuotoja L. K., kuri tvarkydavo visus su UAB „MAX REKADA“ buhalterija susijusius reikalus. Jų žinioje buvo UAB „MAX REKADA“ kodų generatorius. Šį kodų generatorių turėjo iki 2020 m. liepos 27 d.

L. K. teismo posėdyje parodė, kad tvarkė su UAB „MAX REKADA“ buhalterija susijusius reikalus. Bendravo pagrinde su A. O. ir K. K.. Įmonę turėjo vieną atsiskaitomąją sąskaitą. Jų žinioje buvo UAB „MAX REKADA“ kodų generatorius. Pavedimai į E. J. atsiskaitomąją sąskaitą buvo daromi gavus nurodymą iš A. O.. Nurodymai paprastai buvo duodami el. laiškais. Juos rašė A. O. arba K. K.. Su E. J. nėra bendravusi. UAB „MAX REKADA“ kasininkas buvo A. O.. Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas E. J. buvo įdarbintas UAB „MAX REKADA“, paskirtas šios įmonės direktoriumi, darbo pradžia (duomenys neskelbtini), sutartas mokėti atlyginimas atsakovui – 555,00 Eur. Iš UAB „MAX REKADA“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. iš šios atsiskaitomosios sąskaitos į atsakovo E. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 11 408,00 Eur: 2019-11-04 – 2 108,00 Eur; 2019-11-05 – 2 000,00 Eur; 2019-11-08 – 2 000,00 Eur; 2019-11-25 – 300,00 Eur; 2019-12-11 – 2 000,00 Eur; 2019-12-12 – 3 000,00 Eur. Nurodoma atliktų mokėjimų paskirtis – avanso išmokėjimas.

Nuo 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovui E. J. buvo sudarytos sąlygos naudotis mokėjimo kortele, susieta su ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“. Laikotarpiu nuo 2019-12-16 iki 2020 m. sausio 28 d. iš nurodytos ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos atsakovas išgrynino 1 700,00 Eur: 2019-12-16 – 1 000,00 Eur; 2019-12-23 – 300,00 Eur; 2020-01-28 – 200,00 Eur; 2020-01-28 – 100,00 Eur; 2020-01-28 – 100,00 Eur.

Atsakovas E. J. įmonės mokėjimo kortele taip pat keletą kartų pasinaudojo atsiskaitydamas už pirkinius parduotuvėse: 2019-12-27 parduotuvėje „Norfa“ išleista 8,48 Eur, 2019-12-31 vaistinėje „Camelia“ išleista 33,21 Eur, 2020-01-29 vaistinėje „Camelia“ išleista 33,42 Eur.

(duomenys neskelbtini) UAB „MAX REKADA“ vienintelio akcininko A. O. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš užimamų UAB „MAX REKADA“ vadovo pareigų.

Iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, 2019 m. rugsėjo 27 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 1 400,00 Eur, mokėtojas T. S.. 2019 m. rugsėjo 29 d. atsakovas iš atsiskaitomosios sąskaitos išgrynino 1 400,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-11-04 iki 2019-12-16 iš atsiskaitomosios sąskaitos taip pat buvo išgryninta 11 200,00 Eur: 2019-11-04 – 2 000,00 Eur; 2019-11-05 – 2 000,00 Eur; 2019-11-11 – 2 000,00 Eur; 2019-11-25 – 300,00 Eur; 2019-12-11 – 2 000,00 Eur; 2019-12-13 – 2 000,00 Eur; 2019-12-14 – 900,00 Eur.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašą nustatyta, kad R. O. lankėsi Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuo laiku: 2019-11-04 nuo 19.43 val. iki 22.06 val., 2019-11-05 nuo 17.42 val. iki 20.04 val., 2019-12-15 nuo 15.09 val. iki 19.34 val.

Iš E. K. asmens dokumento nustatyta, kad ji 2019 m. spalio 7-8 dienomis lankėsi Lietuvos Respublikoje.

Iš AB „Šiaulių bankas“ rašto nustatyta, kad prie UAB „MAX REKADA“ atsiskaitomųjų sąskaitų internetu prisijungti turi teisę šie asmenys: A. O. (išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės: kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini), kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)); D. O., (tapatybės patvirtinimo priemonė: elektroninis parašas), G. J.-V. (tapatybės patvirtinimo priemonė: elektroninis parašas).

2019 m. rugsėjo 4 d. tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis, kuria atsakovas pardavė, o ieškovė įgijo automobilį Chrysler Voyager, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. įmonė atliko UAB „MAX REKADA“ automobilio Chrysler Voyager remonto darbus. Remonto darbų kaina – 300,00 Eur. Su Rangos tiekėju už suremontuotą automobilį atsiskaitė atsakovas.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės pažeidus fiduciarines pareigas bendrovei

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę. Pažymėtina, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos, padarytos galimai atsakovo neteisėtu veikimu ieškovei, atlyginimo. Ieškovės vertinimu, atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas įmonei, o būtent, būdamas UAB „MAX REKADA“, vadovu, turėdamas teisę disponuoti ieškovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ esančiomis lėšomis, jas naudojo ne įmonės, o savo interesais.

Teismas, išklausęs ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovės teiginiai yra iš dalies pagrįsti.

Teismas sutinka su ieškove, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020-01-29 iš ieškovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos buvo išmokėta 13 198,69 Eur (į šią sumą įskaityti ir banko komisiniai mokesčiai). Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių taip pat nėra. Piniginės lėšos iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos buvo išmokėtos trimis būdais: atlikus pingines perlaidas iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą; išgryninus pinigines lėšas panaudojant įmonės mokėjimo kortelę; atsiskaitant už prekes parduotuvėse panaudojant įmonės mokėjimo kortelę.

Pasisakant dėl pirmo iš nurodytų atvejų, pažymėtina, jog finansinių operacijų iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos į bet kurią kitą atsiskaitomąją sąskaitą autorizavimui yra būtinas kodų generatorius. AB „Šiaulių bankas“ į byla pateiktais duomenimis nustatyta, jog kodų generatorius, susietas su ieškovės atsiskaitomąja sąskaita, yra išduotas tik vienas – vieninteliam įmonės akcininkui A. O.. 2019 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Sudarius buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, A. O. turėtą įmonės kodų generatorių perdavė (duomenys neskelbtini), kuris šios žinioje buvo iki 2020 m. liepos 27 d. Liudytojų K. K., E. L. ir L. K. parodymais nustatyta, kad UAB „MAX REKADA“ visi mokėjimai, įskaitant atliktas pinigines perlaidas į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, vyko tokia tvarka: A. O. arba ginčo metu buvusi jo draugė K. K. elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekdavo su už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakinga (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. K.; šiai buvo duodami nurodymai kam ir kokio dydžio mokėjimus reikia atlikti; L. K., gavusi nurodymą, įvykdydavo jį. Kadangi kodų generatorius buvo išduotas tik vienas, atsakovas pats savarankiškai negalėjo atlikti finansinių operacijų. Be to, pagal liudytojas E. L. ir L. K., atsakovas niekada nesikreipė į buhalterinę apskaitą tvarkantį subjektą dėl mokėjimo patvirtinimo.

Byloje esantys duomenys, taip pat neteikia pagrindo išvadai, jog piniginės lėšos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervestos įvardijamu tikslu, tai yra kaip avansas atsakovui, ar kad atsakovas pervestas sumas panaudojo savoms reikmėms. Ginčo šalys darbo sutartyje sutarė, jog atsakovui bus mokamas 555,00 Eur darbo užmokestis. Šiuo atveju atsakovui išmokėta pinigų suma ženkliai viršija netgi jo turėtas gauti pajamas visu išdirbtu įmonėje laiku. Atsakovas teisme paaiškino, kad pinigai į jo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesti tam, kad šis galėtų išgryninti juos ir perduoti A. O.. Dalis išgrynintų pinigų buvo perduoti asmeniškai A. O., kita dalis – per A. O. sūnų R. O.. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja K. K.. Ji nurodė, kad šie pinigai buvo jos ir A. O. pragyvenimo šaltinis. Teismas neturi pagrindo abejoti H. K. parodymais, kadangi pastaroji ginčo metu gyveno su A. O., juos siejo artimi santykiai, be kita ko, ji teikė (duomenys neskelbtini) darbuotojai nurodymus, kam ir kokio dydžio mokėjimai iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos turi būti atliekami. Liudytoja K. K. buvo aktyviai įsitraukusi į įmonės komercinę veiklą, todėl jai turėjo būti žinoma ir atliekamų atsakovui mokėjimų tikroji paskirtis. Be to, iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad gautas lėšas atsakovas nedelsdamas išgrynindavo. A. O. ir K. K. atvykę į Lietuvą laikinai apsistodavo atsakovo sutuoktinei priklausančiame bute Klaipėdoje, tuo tarpu R. O. 2019 m. lapkričio 4, 5, gruodžio 15 dienomis lankėsi Lietuvoje. Taigi pinigų perdavimas vienam iš šių asmenų fiziškai buvo įmanomas.

Nors į bylą yra pateiktas notaro patvirtintas R. O. liudijimas, kuriame nurodoma, kad jis netarpininkavo tarp atsakovo ir savo tėvo A. O. pinigų perdavime, teismas abejoja šio liudijimo objektyvumu. Liudijime nėra pasisakoma, kokiomis aplinkybėmis R. O. 2019 m. lapkričio 4, 5 gruodžio 15 d. lankėsi Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad itin panašiu būdu A. O. buvo perduotos anksčiau (iki ginčo) iš trečiojo asmens į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą pervesto lėšos. Tai yra 2019 m. rugsėjo 27 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą T. S. pervedė 1 400,00 Eur, 2019 m. rugsėjo 29 d. atsakovas išgrynino pinigines lėšas, o 2019 m. spalio 7 d. jas perdavė, pagal A. O. prašymą, iš Kaliningrado srities į Lietuvą atvykusiai E. K., kuri kitą dieną grįžusi į Kaliningradą atidavė pinigus A. O.. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampa su liudytojų E. K. ir K. K. parodymais, be to, juos papildo rašytinė bylos medžiaga (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, kad pagal įmonės viduje susiklosčiusią praktiką, visus UAB „MAX REKADA“ reikalus, kiek tai susiję su įmonės piniginių lėšų panaudojimu, tvarkė ne įmonės vadovas, o vienintelis jos akcininkas A. O.. Šiuo atveju ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas turėjo galimybes iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos į savo atsiskaitomąją sąskaitą atlikti mokėjimus, kad mokėjimai buvo atlikti atsakovo iniciatyva ir kad atsakovas jam pervestas pinigines lėšas panaudojo ne įmonės, o savo interesais. Todėl laikytina, kad 11 408,00 Eur suma, kurią ieškovė įvardija įmonės patirtais nuostoliais dėl 2019-11-04 (2 108,00 Eur), 2019-11-05 (2 000,00 Eur), 2019-11-08 ( 2 000,00 Eur), 2019-11-25 (300,00 Eur), 2019-12-11 (2 000,00 Eur), 2019-12-12 (3 000,00 Eur) atliktų mokėjimų į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą nebuvo padaryti neteisėtu atsakovo veikimu.

Pasisakant dėl antrojo piniginių lėšų išmokėjimo iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos būdo, tai yra pinigų išgryninimo naudojantis įmonės mokėjimo kortele, matyti, kad tokiu būdu nuo ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos buvo nuskaičiuota 1 700,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad 1 000,00 Eur įmonės mokėjimo kortelės jam išdavimo dieną išgrynino ir perdavė A. O., 400,00 Eur išsimokėjo sau kaip atlyginimą dėl nemokamo darbo užmokesčio ir 300,00 Eur panaudojo, atsiskaitydamas už įmonės automobilio remontą.

2019 m. gruodžio 16 d. atsakovas iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išgrynino 1 000,00 Eur. Vertinant atsakovo išdėstytus argumentus pastebėtina, kad, viena vertus, į bylą nepateikta rašytinių duomenų, kuriuose atsispindėtų tai, jog būtent 2019-12-16 atsakovui buvo išduota su įmonės atsiskaitomąją sąskaitą susieta mokėjimo kortelė ir kad mokėjimo kortelės išdavimo metu kartu su atsakovu buvo A. O.. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų apie mokėjimo kortelės panaudojimą iki 2019 m. gruodžio 16 d. Akivaizdu, kad atsakovui turint įmonės mokėjimo kortelę, siekiant išgryninti pinigines lėšas iš atsiskaitomosios sąskaitos, tų piniginių lėšų pervedimas pirmiau į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, būtų perteklinis veiksmas. Įvertinus ir tai, jog visus įmonės finansinius reikalus tvarkė A. O., nemanytina, jog atsakovas galėjo įgyti mokėjimo kortelę be vienintelio įmonės akcininko žinios. Atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija dėl 1 000,00 Eur panaudojimo nustatytų aplinkybių kontekste yra tikėtina. Ieškovė neteikė įrodymų ir neįrodinėjo, kada, kokiu tikslu atsakovui buvo išduota mokėjimo kortelė, ar mokėjimo kortelę atsakovas galėjo įgyti ir įgijo savarankiškai, tai yra be A. O. ar kitų asmenų pagalbos.

2019 m. gruodžio 23 d. atsakovas iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išgrynino 300,00 Eur, o 2020 m. sausio 28 d. 400,00 Eur. Kad 300,00 Eur suma buvo panaudota ieškovės automobilio remonto išlaidoms padengti įrodo 2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaita-faktūra RM Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsispindi automobilio remonto išlaidų sąmata, kurią sudaro 300,00 Eur ir 2020 m. spalio ū d. kasos pajamų orderio kvitas apie pinigų sumokėjimą, kurį atliko atsakovas. Tuo tarpu dėl 400,00 Eur sumos panaudojimo atsakovo nurodytos aplinkybės aiškiai rodo, kad piniginės lėšos buvo panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Pažymėtina, kad individualūs darbo ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo sprendžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Atsakovo savavališkas 400,00 Eur nusiskaičiavimas ieškovei galimai neišmokėjus darbo užmokesčio nelaikytinas teisėtu materialinių teisių gynimo būdu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog 2019 m. gruodžio 16 d. nuo ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos nuskaičiuoti 1 000,00 Eur ir 300,00 Eur buvo panaudoti ne įmonės veikloje. Dėl kitų piniginių sumų teismas palaiko ieškovę - 2020 m. sausio 28 d. iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išgrynintas lėšas atsakovas panaudojo ne įmonės interesais. Toks piniginių lėšų panaudojimo būdas pripažintinas neteisėtu veikimu prieš įmonę.

Pasisakant dėl trečio piniginių lėšų panaudojimo būdo nustatyta, kad atsakovas ieškovės mokėjimo kortele 2019-12-27 pasinaudojo parduotuvėje „Norfa“, kur išleido 8,48 Eur, 2019-12-31 pasinaudojo vaistinėje „Camelia“, kur išleido 33,21 Eur, ir 2020-01-29 dar kartą pasinaudojo vaistinėje „Camelia“, kur išleido 33,42 Eur. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad šių apsipirkimų metu įgytos prekės buvo panaudotos išimtinai jo poreikiams. Ginčo tarp šalių nėra. Ir šis atsakovo ieškovei priklausančių piniginių lėšų naudojimas savo asmeninių poreikių tenkinimui pripažintinas neteisėtu veikimu prieš įmonę.

Nagrinėjamu atveju ieškovei padarytą žalą sudaro atsakovo ne įmonės interesais išleista pinigų suma bei dėl piniginių lėšų išgryninimo 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. sausio 28 d. susidaręs banko komisinis mokestis. Atsakovas iš viso ne įmonės interesais panaudojo 475,11 Eur (400,00 Eur+ 8,48 + 33,21 Eur + 33,42 Eur =475,11 Eur), tuo tarpu dėl piniginių lėšų išgryninimo nurodytomis dienomis susikaupęs banko komisinis mokestis siekia 4,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovei padarė 479,46 Eur turtinę žalą. Tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas veikė tyčia, pagal susiklosčiusią situaciją, jis privalėjo suprasti savo daromų veiksmų žalingumą ieškovei.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies iš ir atsakovo ieškovės naudai priteistinas 479,46 Eur turinės žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 035,00 Eur, kurių 335,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 1 700,00 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovas rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų į bylą nepateikė. Teismas byloje patenkino 4 proc. ieškinio reikalavimų. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 4 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 81,40 Eur (2 035,00 Eur x 4 proc. = 81,40 Eur).

2020 m. spalio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. J. 479,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 479,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „MAX REKADA“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2020 m. spalio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.