- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-13130-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė
- Pažeidėjas
- V. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., išnagrinėjusi V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionėliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2016 m. birželio 29 d., apie 16.44 val., Dzūkų g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pravažiuodamas pro stovintį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222, 223, 226 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. pripažino, kad jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas, jam neatlikta techninė apžiūra, neneigė galėjęs kliudyti ir apgadinti „Mitshubishi Colt“ automobilį, tačiau tikino to nepajutęs ir tyčia iš eismo įvykio vietos neišvažiavęs. Tikrai buvo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vyko pas asmenį, kuriam ketino parduoti automobilį, kadangi jam reikėjo pinigų, o prieš tai užsuko į nurodytą parduotuvę. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto ir negirdėjo, priešingu atveju, nebūtų pasišalinęs. Atsitrenkimo galėjo nepajusti, kadangi barškėjo automobilio pakaba, garsiai grojo muzika. Ant savo automobilio jokių apgadinimų neužfiksavo, pirkėjas ant jo transporto priemonės jokių apgadinimų taip pat nieko nepastebėjo.
Rašytiniame paaiškinime V. J. išreiškė iš esmės analogišką poziciją - iki 2016-07-01 turėjo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuodavo tik jis. Apie įvykį Dzūkų g. 1 sužinojo tik dabar. Teko lankytis toje parduotuvėje, tačiau išvažiuodamas iš jos nepastebėjo, kad būtų kur nors atsitrenkęs. 2016-07-01 automobilį pardavė kitam asmeniui (b. l. 11).
Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas B. B. parodė, kad eidamas iš parduotuvės, adresu Dzūkų g. 1, matė, kaip automobilis, atbuline eiga važiuodamas iš stovėjimo aikštelės, atsitrenkė į stovintį automobilį „Mitshubishi“, po ko iš įvykio vietos išvažiavo. Automobilis atsitrenkė galu, viską matė apie 15 m atstumu. Tai, kad kilo eismo įvykis, suprato išgirdęs didelį garsą, po to pastebėjo, kad įlenktos nukentėjusios transporto priemonės dešinės pusės durys. Po įvykio vairuotojas apsidairė, ar niekas nematė, nesustojo, iš automobilio neišlipo ir skubiai išvažiavo. Jis priėjęs prie kaltininko automobilio rodė šiam sustoti, tačiau pastarasis padidino greitį, ir pavojingai manevruodamas, išvažiavo į pagrindinį kelią. Liudytojo teigimu, vairuotojas važiavo greitai, pavojingai, į pagrindinį kelią iššoko net nežiūrėdamas, gerai, kad toje vietoje nebuvo žmonių, nes viskas galėjo baigtis tragiškai.
V. J. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš V. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-69941267-16 matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio R. K. 2016-06-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-29, 16.44 val., gautas pranešimas, kad Dzūkų g. 1, Vilniuje, „Peugeot“ atsitrenkė į stovintį „Mitshubishi“ ir pasišalino (b. l. 5). Nukentėjusios transporto priemonės savininko E. T. paaiškinime nurodyta, kad 2016-06-29, apie 16.44 val., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad į jo stovėjusį automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 8). B. B. paaiškinime nurodyta, kad 2016-06-29, apie 16.35 val., jis matė autoįvykį Dzūkų g. 1, Vilniuje, kurio metu automobilis „Peugeot“ atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilį vairavo vyriškis, apie 45 metų amžiaus. Automobilis „Peugeot“ išvažiuodamas atbuline eiga iš parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelės, galine dalimi atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilio vairuotojas po susidūrimo staigiai išvažiavo iš įvykio vietos. Liudytojas teigia dar bandęs jį ranka stabdyti, nes nuo smūgio buvo didelis garsas, bet vairuotojas pavojingai manevruodamas nuvažiavo Dzūkų gatve. Vizualiai atrodė, jog vairuotojas galimai yra neblaivus (b. l. 10). Automobilio „Mitshubishi“ apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose, o pats eismo įvykis – eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7, 15).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. J. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat pastarajai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, bei važiuodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį bei pastarąjį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, tikindamas neva dėl pakabos bildėjimo ir garsios muzikos jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto bei negirdėjo, teismas tokius V. J. parodymus vertina kritiškai ir laiko juos pastarojo gynybine pozicija. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. negalėjo logiškai paaiškinti, dėl ko nepajuto kontakto su kitu automobiliu. Nors pastarasis tikino neva bildėjo automobilio pakaba, be to, garsiai grojo muzika, tačiau šiuo atveju nurodytos aplinkybės objektyviai negalėjo sutrukdyti pajusti kontaktą, kuris, sprendžiant pagal nukentėjusios transporto priemonės „Mitshubishi Colt“ apgadinimus, buvo pakankamai stiprus. Iš byloje esančių minėtos transporto priemonės apžiūros fotolentelių matyti, jog automobiliui „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gana ženkliai apgadintos priekinės dešinės pusės durelės (b. l. 15). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas B. B. parodė, kad atsitrenkimo garsas buvo labai stiprus, ant nukentėjusios transporto priemonės liko akivaizdūs apgadinimai. Maža to, liudytojas parodė ir tai, kad po kontakto vairuotojas apsidairė, tačiau neišlipo ir automobilių neapžiūrėjo, liudytojui priėjus visai šalimais (apie 1 metrų) atstumu) ir ranka rodant sustoti, į tokį reikalavimą nereagavo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo B. B. parodymais, laikyti jį esant šališką, suinteresuotą duoti V. J. apkaltinančius parodymus. Pastarasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, jokių santykių su juo neturėjo. Tai, kad vairuotojas suprato sukėlęs eismo įvykį, matyti iš tolesnių liudytojo B. B. parodymų, t. y. V. J. po kontakto su kitu automobiliu apsidairė ir nesustojęs, padidinęs greitį, pavojingai manevruodamas, nuvažiavo pagrindinio kelio link. Anot liudytojo, į pagrindinį kelią vairuotojas įvažiavo net neapsidaręs, kas tik patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. itin skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos, juo labiau, kad jis tam turėjo priežasčių, t. y. jo transporto priemonė nebuvo drausta, jai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, dėl ko toks automobilis negalėjo dalyvauti viešajame eisme. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad iš karto po eismo įvykio V. J. automobilį pardavė, galimai siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Taigi įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, jog V. J. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokius jo veiksmus pagrįstai kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinama V. J. asmenybė (9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis suvirintoju, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus V. J. ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas baudas, jų dydį nustatant mažesnį už galimą skirti vidurkį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti V. J. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog minėtas ATPK straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013). Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, V. J. padarė itin šiurkštų pažeidimą, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl KET pažeidimų (beje, tame tarpe ir padarytų ta pačia transporto priemone), paskirtų baudų nemoka. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda (tiek už atskirus pažeidimus, tiek galutinė subendrinta) nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 123 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 eurų dydžio baudą.
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 eurų dydžio baudą.
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 25 eurų dydžio baudą.
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. J. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 000 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16060874993. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).