- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 1S-836-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- V. B.
dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas trims mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi V. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis V. B. prašo panaikinti minėtą nutartį. Teigia, jog pareikšti kaltinimai dar nėra pagrindas teigti, kad jis įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir pareikštas kaltinimas dar neįrodo, kad yra toks pavojingas visuomenei, jog būtų reikalinga taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, teismas iš esmės atsižvelgė į tai, jog yra anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, tačiau šiuo metu inkriminuojamos veikos dar neįrodytos ir todėl nėra pagrindas teigti, kad gali daryti naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvą, jog pakeistu kardomąją priemonę, 2014-02-08 vėl įvykdė nusikalstamas, tačiau prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kol kas šios veikos nėra įrodytos. Skunde teigia, jog kita labai svarbi aplinkybė yra ta, jog visi galimi įrodymai yra užfiksuoti ir šioje tyrimo stadijoje reikia atsižvelgti į jo sveikatos būklę – šiuo metu serga (nustatytas neįgalumas), todėl yra reikalinga nuolatinė kvalifikuota medicininė pagalba, o būnant suėmime jos negauna, todėl blogėja sveikata. Kardomosios priemonės sušvelninimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturės lemiamos įtakos šios bylos išnagrinėjimui, o šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje procesiniai tikslai būtų pasiekti ir netaikant griežčiausios priemonės – suėmimo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo V. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
V. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su E. B. ir G. V., kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu, dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2013-07-18 apie 21.00 val., viešoje vietoje, Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) namo, įžūliu elgesiu iš chuliganiškų paskatų dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams formalią ir mažareikšmę dingstį, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ž., t. y. G. V. sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau 2 smūgių į veidą, jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam su medžio šaka į galvos sritį ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką bendrais veiksmais su E. B., G. V. sudavė nukentėjusiajam A. Ž. ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiais, kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami dešinio momens ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, smakre ir dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, nugaros kairėje pusėje ir alkūnėse dėl ko nukentėjusiajam A. Ž. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2013-07-29 apie 02.00 val., Panevėžyje, neturėdamas teisėto pagrindo darė poveikį E. Č. psichikai, o būtent tiesiogiai telefonu, grasindamas panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį E. Č. perduoti jo naudai turtą – pinigus 800 litų pažadėdamas duoti mobilųjį telefoną, po ko nukentėjusysis reikalaujamus 800 Lt, priklausančius L. Č., jam perdavė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis ir Š. T., 2014-02-08 d., apie 17.30 val. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrininkų grupėje, iš nukentėjusiojo mažamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, jo motinai J. D., priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ su SIM kortele, o būtent: suderintais bendrais veiksmais abiems kartu pastojus nukentėjusiajam kelią, mažamečiui D. D. laikant rankose mobilaus ryšio telefoną, Š. T. stebint, V. B. suėmęs už rankoje laikyto telefono, jį iš nukentėjusiojo ištraukė ir iš karto perdavė Š. T., o Š. T. telefono nukentėjusiajam negrąžinus, taip kartu su Š. T. atvirai užvaldė J. D. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele bendros 1589 Lt vertės, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2014-02-08 apie 17.35 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo D. D. atžvilgiu, tai yra laikydamas D. D. už striukės gaubto, neturėdamas teisėto pagrindo darė poveikį D. D. psichikai, o būtent vertė nukentėjusįjį D. D. perduoti jo naudai turtą – pinigus 50 litų pažadėdamas grąžinti mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S3“, po ko nukentėjusysis reikalaujamus 50 Lt, priklausančius Z. G., jam perdavė prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013-08-12. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas trims mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-06 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas - pakeista į kardomąją priemonę - namų areštą.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. B. buvo vėl laikinai sulaikytas 2014-02-10. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2014-03-27 ir 2014-04-09 nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas. Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, suėmimo terminas šio teismo 2014-06-13 nutartimi buvo pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant pasibaigus anskčiau paskirtam suėmimo terminui.
Nors apeliaciniame skunde V. B. teigia, jog jam inkriminuotos veikos nėra įrodytos ir todėl nėra pagrindas teigti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau pažymėtina, jog tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, o duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Susipažinęs su bylos duomenimis ir juos patikrinęs, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tokie duomenys yra – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti tyrimo veiksmų protoklai.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad V. B. kaltinamas trijų tyčinių apysunkių ir vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.
Kardomoji priemonė – suėmimas – V. B. buvo skirta ir jos terminas tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog V. B. darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Jau ankstesnėje nutartyje aukštesnysis teismas nurodė argumentus, dėl kokių priežasčių padaryta išvada, kad V. B. būdamas nesuimtas gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir šios nutarties priėmimo momentu suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindas nėra išnykęs, o būtent: nustatyta, jog V. B. kaltinamas trijų, BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 181 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų, tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu; 2012-11-10-19 buvo atleistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir byla nutraukta, V. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės; Panevėžio apygardos teismo 2012-12-19 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-22 nuosprendžiu, V. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant trejiems metams bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Minėto proceso metu jam buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimo, iš suėmimo V. B. buvo paleistas 2013-03-22. Tačiau ir ši neigiama patirtis – ankstesnis teistumas bei teisių suvaržymas ankstesnio nuosprendžio vykdymo metu, kaltinamajam V. B. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir galimai padarė naujas, tokios pačios rūšies, nusikalstamas veikas. Veikos, kurių padarymu jis yra kaltinamas šioje byloje, galimai įvykdytos ne tik per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl dviejų veikų, kai V. B. buvo paleistas iš suėmimo ir jam skirta kardomoji priemonė – namų areštas, V. B. galimai įvykdė dar dvi veikas.
Kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad visi jo kaltę įrodantys duomenys užfiksuoti ir todėl nėra procesinio pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, neleidžia tvirtinti, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nagrinėjamu atveju nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo paskyrimo ir termino pratęsimo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog suėmimas nėra taikomas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – jos suimtasis trukdys procesui, o padaryta išvada, kad suimtasis V. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Skundo argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo išvados ir todėl daroma išvada, kad apylinkės teismo skundžiama nutartis pagrįsta.
Kaltinamojo sveikatos būklė, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl nustatyto neįgalumo, blogos sveikatos, nepaneigia padarytos išvados, jog suimtasis V. B. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, V. B. šioje proceso stadijoje buvo pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. B. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.