- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-12
- Bylos Nr.
- AN2-200-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00381-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 1.3.6Teisėsaugos institucijų užduočių vykdymas (ANK 17 str.)
- 20.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties K. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. S. Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1900 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas – Piniginės lėšos Eurai 80 Vienetų skaičius, už tai, kad ji 2024 m. kovo 8 d. apie 8.02 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu Lexus XE2 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą vyko iš Lietuvos Respublikos į Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija) ir raštu deklaravo 8200 Eur. Deklaracijos (duomenys neskelbtini) Muitinio tikrinimo metu paaiškino, kad 200 Eur jos asmeninėms reikmėms, o 8000 Eur yra skirti jos tėvui gyvenančiam Rusijos Federacijoje. Tuo K. S. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, numatytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutinkant su šiuo nutarimu K. S. atstovas advokatas A. G. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, motyvuojant tuo, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnio 1 dalyje bei nurodant, jog K. S. nepagrįstai paskirta per griežta administracinė nuobauda, t. y. bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi skundas buvo atmestas, konstatuojant, jog byloje esantys duomenys patvirtina K. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. atstovas advokatas A. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti bei Institucijos priimtą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. S. atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašoma paskirtą piniginę baudą sumažinti iki 200 Eur ir nekonfiskuoti K. S. priklausančių 8000 Eur.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, žodiniais paaiškinimais, jų nepagrįstai nevertino bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
3.2. Skunde nurodoma, jog K. S. minėtą dieną vyko savo automobiliu iš Lietuvos į Rusiją aplankyti savo tėvą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis bei vežėsi su savimi jai priklausančias pinigines lėšas – 8200 Eur, kurios buvo nuimtos iš jos banko sąskaitos. Asmuo vykdamas į kitą šalį gali su savimi vežtis 10 000 Eur ir šių pinigų nereikia deklaruoti. Kai buvo sustabdyta K. S. muitinės darbuotojams nurodė, kad su savimi vežasi 8200 Eur, kuriuos deklaravo nurodžiusi muitinės darbuotojams. Pinigai buvo skirti jos tėvui nupirkti dovaną – laikrodį, kurio kaina nuo 4000 iki 5000 Eur bei nusipirkti krištolinį šviestuvą ir staliuką. Visi pinigai buvo skirti pačios K. S. asmeniniam naudojimui.
3.3. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog pinigai priklausė K. S.. Skundžiamoje nutartyje nepagrįsti pamąstymai, jog K. S. būtų užtekę 200 Eur asmeninėms išlaidoms. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėja minėtoje šalyje planavo praleisti savaitę laiko.
3.4. Nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje teismas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad pinigų gabenimas, nepagrindžiant, kad jie skirti asmeniam naudojimui nulemia tai, kad 8000 Eur atitinka aprašyto konfiskuotino turto požymius.
3.5. Be to, skunde nurodoma ir tai, jog nustačius, jog padarytas ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemonės. K. S. anksčiau nėra bausta už analogiško pažeidimo padarymą, jai paskirta 1900 Eur dydžio bauda, nors dažnu atveju asmenims yra skiriamos švelniausios bausmės – 200 Eur. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. atstovo advokato skundą, Institucija prašo palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė Kybartų kelio poste muitinės pareigūnams nurodė, kad savo asmeninių pinigų gabena su savimi 200 Eur, kiti 8000 Eur vežami tėvui į Rusiją. Dėl ko, K. S. pažeidė ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtintą nuostatą, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, įvežti euro banknotus, išskyrus asmeniniam naudojimui. Nagrinėjant bylą Institucijoje bei teisme, apeliantė savo parodymus pakeitė, paaiškindama, jog ir 8000 Eur suma yra skirta jos asmeniniam naudojimui. Tačiau šie teikti K. S. paaiškinimai, teisingai buvo įvertinti kritiškai.
4.2. Skiriant K. S. baudą, buvo atsižvelgta į tai, jog nėra nustatyta nei jos atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, dėl ko Institucijos manymu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai paskirta už sankcijos vidurkį kiek mažesnė bausmė. Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų, todėl Institucijos manymu, K. S. pagrįstai paskirta ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. atstovo advokato A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, K. S. nesutinka su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje padarymu, teigiant, jog pinigines lėšas su savimi į Rusijos Federaciją vežėsi savo asmeniniam naudojimui, dėl ko nėra ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjos kalte padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi pagrindo. Iš esmės Institucijos skundžiamame Nutarime išdėstyti pagrįsti ir išsamūs argumentai dėl K. S. kaltės.
6. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinki faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. S. 2024 m. kovo 8 d. apie 08.02 val. automobiliu Lexus XE2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą vyko iš Lietuvos Respublikos į Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija). K. S. rašytine deklaracija (Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 8 d.) deklaravo, kad iš Lietuvos į Rusiją gabena 8200 Eur. K. S. paaiškino, kad vyko iš Lietuvos į Rusiją. Nurodė, kad gabena asmeninius 200 Eur bei 8000 Eur buvo skirti tėvui, kuris gyvena Rusijoje ir dirba Lietuviškoje įmonėje ir todėl negali iš lietuviškos banko kortelės nuimti pinigų.
8. Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taigi, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), t. y., jog 5i straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui, arba b) diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nei Institucija, nei apylinkės teismas iš esmės neįrodė, jog K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįrodė, jog iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenami pinigai (8000 Eur) nebuvo skirti K. S. asmeninėms lėšoms. Visgi, skundą nagrinėjantis apygardos teismas, su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio teisinio pagrindo.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto vyresniojo inspektoriaus 2024 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad K. S. raštu deklaravo 8200 Eur (deklaracijos (duomenys neskelbtini)). Muitinio tikrinimo metu K. S. paaiškino, kad 200 Eur yra jos asmeninėms reikmėms, o 8000 Eur yra skirti jos tėvui, gyvenančiam Rusijos Federacijoje (administracinio nusižengimo b. l. 39). Šias aplinkybes patvirtino ir pati K. S. iš karto, 2024 m. kovo 8 d. pateikdama paaiškinimą Kauno teritorinės muitinės viršininkui. Paaiškinime nurodė, jog vykstant iš Lietuvos į Rusiją, patikros metu pareigūnams pasakė tik apie savo turimus 200 Eur. Vėliau pareigūnams parodžius, kokią tašę reikia paimti iš mašinos ir nueiti su jais į patikrą, iš jos ištraukė savo šuniuką ir pinigus – 8000 Eur, kuriuos vežė savo tėvui, kuris gyvena Rusijoje, dirba Lietuvos įmonėje, o iš lietuviškos sąskaitos būdamas Rusijoje negali išsiimti pinigų (administracinio nusižengimo b. l. 38). Atkreiptinas dėmesys, jog K. S. 2024 m. balandžio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė kiek skirtingas aplinkybes dėl pinigų gabenimo priklausomumo. Minėtame paaiškinime nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją vyko aplankyti savo tėvo, gimtadienio proga savo tėvui norėjo nupirkti 4000–5000 Eur vertės laikrodį, taip pat nusipirkti krištolinį šviestuvą, kurio kaina apie 2500 Eur ir staliuką, kurio kaina 500 Eur. Šiuos pinigus planavo išleisti savo reikmėms, o juos išgrynino iš savo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ (administracinio nusižengimo b. l. 14–15). Šios aplinkybės nurodomos ir pateiktame apeliaciniame skunde. Visgi, aukštesnysis teismas, susipažinęs tiek su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tiek su visais K. S. teikiamais paaiškinimais, administracinėn atsakomybėn patrauktos K. S. teiktus paaiškinimus vertina kritiškai.
11. Kaip jau minėta, ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama į Rusiją, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui išvežti euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo manymu, yra itin reikšmingi pirminiai apeliantės teikti paaiškinimai, kurie Institucijai buvo teikti tą pačią pažeidimo dieną. K. S. nurodytos aplinkybės, jog 8000 Eur vežė savo tėvui, gyvenančiam Rusijoje yra tikėtinos ir logiškos. Priešingai nei nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patraukta K. S. išties būdama Rusijos Federacijoje planavo įsigyti 4000-5000 Eur vertės laikrodį ar kitus pakankamai brangius daiktus. Iš esmės, fizinis asmuo vykstantis į Rusijos Federaciją gali savo reikmėms gabenti grynųjų pinigų banknotų tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu ir juos privalo deklaruoti muitinei sienos kirtimo poste. Kaip nurodė pati K. S., pas savo tėvą, gyvenantį Rusijos Federacijoje planavo būti savaitę laiko, todėl Institucija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsižvelgdama į pirminius K. S. paaiškinimus, pagrįstai darė išvadą, jog tik dalis gabenamų pinigų – 200 Eur buvo skirti jos pačios asmeninėms išlaidoms, svečiuojantis Rusijoje. Juolab, nagrinėjamu atveju itin svarbu atsižvelgti ir į tai, jog kita dalis pinigų – 8000 Eur, kurie Institucijos nustatyta, buvo skirti Rusijoje gyvenančiam asmeniui, buvo gabenami ne kartu su asmeniniais 200 Eur laikytais piniginėje, tačiau jie buvo laikomi kitoje vietoje, kaip pati nurodė K. S. „tašėje“, kuriuos ištraukė tik pareigūnams nurodžius, jog reikės parodyti joje esančius daiktus. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog 8000 Eur priklauso K. S., o tai patvirtina banko išrašas, nepaneigia to, jog buvo pažeistos minėto ES Tarybos reglamento nuostatos. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas pinigų priklausomumas ar jų įgijimas.
12. Skunde akcentuojama tai, jog nagrinėjamu atveju buvo nesilaikoma teismų formuojamos praktikos, visgi apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skunde nėra nurodoma jokie šiuos argumentus patvirtinantys duomenys, t. y. skunde nėra nurodoma teismų praktika, nuo kurios neva nukrypo skundą nagrinėjantis apylinkės teismas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog vien tai, kad nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai.
13. Administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma, sudaranti vientisą ir logišką įrodymų grandinę, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog K. S. veiksmai, t. y., tai, kad iš iškarto po įvykio pripažino, jog 8000 Eur vežė iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Respubliką ne savo asmeniniam naudojimui, o savo tėvui, juos laikė atskirai nuo savo asmeninių pinigų, turėdama žinoti apie draudimą gabenti grynuosius pinigus, išskyrus asmeniniam naudojimui į Rusiją, pagrįstai laikytini kaip neteisėti, dėl ko ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
14. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
15. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
16. Institucijos skundžiamu Nutarimu K. S. už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1900 Eur bauda. Iš esmės pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, jog įprastai tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose yra skiriamos švelniausios sankcijoje numatytos nuobaudos, dėl ko K. S. nepagrįstai paskirta pernelyg didelė bauda – 1900 Eur. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas, sutikti su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, K. S. nėra bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Visgi, į visas šias aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn patrauktos K. S. asmenybę, buvo atsižvelgta paskiriant jai baudą, kurios dydis yra nustatytas ženkliai mažesnis už sankcijos vidurkį. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės skiriant švelnesnę baudą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Todėl, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, sprendžia, jog K. S. paskirta bauda – 1900 Eur, paskirta teisėtai, nepažeidžiant protingumo ir proporcingumo principų.
17. Visgi, aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, K. S. charakterizuojančius duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą (8000 Eur) yra neproporcinga.
18. ANK 515 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).
19. Institucija Nutarimu skirdama administracinio poveikio priemonę – 8000 Eur konfiskavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamos K. S. veika pripažintina neatsargia ir savo pobūdžiu nepanaši į tyčinę, tačiau sukelia tokias pačias sunkias pasekmes (pažeidžiama tarptautinė sankcija). Vertinant turto konfiskavimo klausimą proporcingumo aspektu, kadangi tokia veika yra susijusi ir su visuomenės gerovės bei saugumo klausimu, įgyvendinant proporcingumo principą, tampa svarbūs ir visuomenės bendrojo intereso poreikiai. Iš esmės, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su šiais Institucijos argumentais, tačiau šiame kontekste taip pa pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriant administracines nuobaudas, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-648/2022).
20. Kaip jau minėta, už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra būtina taikyti administracinio poveikio priemonę – konfiskavimą. Paliekama diskrecija, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti šią poveikio priemonę, ar ne. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. S. anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą bausta nebuvo, t. y. tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Be to, konfiskuoto turto vertė – 8000 Eur yra kiek daugiau nei 4 kartus didesnė nei jai paskirta bauda – 1900 Eur, kas aukštesniojo teismo vertinimu yra neproporcinga padarytam nusižengimui bei pačios K. S. asmenybei. Padarytu administraciniu nusižengimu iš esmės žala nebuvo padaryta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. S. nėra linkusi sistemingai pažeidinėti teisės reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo padarymą lėmė norėjimas padėti savo artimam giminaičiui – tėvui, jam perduodant pinigų sumą, kadangi pats negali išsigryninti pinigų. Manytina, kad paskirta 1900 Eur dydžio bauda yra pakankama priemonė nuobaudos paskirčiai ir tikslams įgyvendinti, dėl ko aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė – 8000 Eur konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio miesto rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį:
Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 8 d. Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria K. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas – Piniginės lėšos Eurai 80 vienetų skaičius ir juos grąžinti K. S..
Kitoje dalyje Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 8 d. Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.