Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-627-1013/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
II-627-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04108-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas
A. S.
Advokatai
Artūras Melisiakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-627-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04108-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 18.7; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei L. D.,skundą padavusios A. S. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-1146-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1146-2019 (toliau – Nutarimas) A. S. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2019 m. rugpjūčio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) vertėsi prostitucija. A. S. paskirta 140 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. S. dėl Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas remiantis netinkamai surinktais įrodymais. 2019 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), apie 10.00 val. ji bute išgirdo skambutį į duris ir už durų buvę asmenys prisistatė policijos pareigūnais, reikalavo atidaryti duris, grasino, kad išlauš duris, jeigu jos nebus atidarytos. Jai išsigandus ir atidarius duris policijos pareigūnai neišaiškinę jai teisių, nepaaiškinę jos statuso tyrime, atliko nesankcionuotą kratą, todėl buvo pažeista teisė į būsto neliečiamybę. Į butą įėję policijos pareigūnai neatitiko Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi jos butas nebuvo įtrauktas į rizikos grupę. Policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, nes tikrino visus namus: atidarinėjo stalčius, spintas, šaldytuvą. Todėl policijos pareigūnai apsilankė ne tik prevenciniais tikslais, bet atliko ir nuodugnius tikrinimo, daiktų paieškos veiksmus, kurie artimi procesinei prievartos priemonei – kratai. Kratos tvarka yra griežtai reglamentuota ir ji privalo būti sankcionuota. Kadangi teisinio pagrindo atlikti daiktų paiešką patalpose pareigūnai neturėjo, todėl daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, jei toks buvo surašytas, buvo gautas pažeidžiant ANK 599 straipsnyje nustatytas sąlygas. Policijos pareigūnai naudojo psichologinį spaudimą ir privertė pareiškėją pasirašyti prisipažinimą. Policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus mūvėdami taktines pirštines, kadangi buvo norima nepalikti rankų ir pirštų atspaudų ant rastų objektų. Visą pareigūnų veržimosi į būstą procesą filmavo vaizdo kameros, kurių vaizdo įrašai pateikiami teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnai į skundą padavusios A. S. gyvenamąjį butą beldžiasi, tačiau buto durų niekas neatidaro. Vėliau matyti, kaip A. S. išeina į kiemą, prie laiptinės durų, kalba mobiliuoju telefonu ir prie jos prieina policijos pareigūnai, pareiškėja su jais kalbasi apie dvi minutes, tada jie įeina į laiptinę. Vaizdo įraše matosi kaip A. S. sugrįžta prie buto durų kartu policijos pareigūnais ir juos įleidžia į butą, po penkių minučių jie visi išeina iš buto. Visi šie veiksmai aprašyti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, todėl skunde nurodyti teiginiai ir prieštaravimai aplinkybėms yra gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu skundą padavusios A. S. atstovas palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Papildė, kad administracinis nusižengimas nebuvo nustatytas, buvo tik neteisėtu būdu išgautas prisipažinimas. Objektyvių duomenų dėl nusižengimo nebuvo nustatyta ir administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas remiantis prielaidomis. Policijos pareigūnai atėjo su intencija bausti pareiškėją, tai patvirtina pateiktas įrašas. Jokio pažeidimo nebuvo užfiksuota. Policijos pareigūnai buvo ilgai prie durų ir reikalavo atidaryti duris, tačiau įraše nėra garso, be to, jie tupinėjo ir po tomis durimis kažką kaišiojo.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu atsiliepime nurodytus teiginius palaikė. Pažymėjo, kad pareiškėja pati prisipažino dėl administracinio nusižengimo, be to, ji yra buvusi bausta už tokią pačią veiką.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. R. parodė, kad tikslios datos neprisimena, įvykio dieną gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai užsiimama prostitucija, todėl jis su kolega S. P. nuvyko minėtu adresu. Nuvykus buvo susisiekta papildomai su pranešėju dėl tikslaus buto numerio. Tada priėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir skambino į duris, bet niekas neatidarė durų, po to jis su kolega išėjo į lauką ir pastebėjo, kad iš laiptinės išėjo mergina, kalbant su ja ji pasakė, jog kalba rusiškai ir yra iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), ji prisistatė ir įsileido į butą. Būnant bute buvo prašoma dokumento, mergina pasakė, kad dokumentas kitame bute pas draugę. Būnant bute prie lovos matė prezervatyvus ir lubrikantus. Mergina patvirtino, kad užsiima prostitucija. Po to mergina pati nuvedė į kitą butą, ten užėjus, mergina iš spintos ištraukė Ukrainos Respublikos pasą, buvo užsirašyti merginos duomenys ir mergina buvo nuvežta į policijos komisariatą dėl protokolo surašymo, nes ji sutiko su pažeidimu. Į įvykio vietą vyko dėl to, jog buvo gautas pranešimas, merginos bute buvo apie 5-10 minučių. Būnant šiame bute jokių procesinių veiksmų neatliko, tiesiog bendravo su mergina. Į butą įleido pati mergina atrakindama duris. Prieš tai nepavyko patekti į butą, nes durų neatidarė. Pareiškėja parašė paaiškinimą būnant policijos komisariate, rusų kalba, kad prisipažino. Merginai buvo paaiškinta dėl ko ji buvo įtariama ir ji prisipažino. Specialiosios priemonės prieš merginą nebuvo naudotos, ji pati savanoriškai sutiko nuvykti į policijos komisariatą.

Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas S. P. parodė, jog buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) verčiamasi prostitucija, todėl siekiant patikrinti gautą informaciją buvo nuvykta minėtu adresu. Užėjus į laiptinę buvo belstasi į buto duris, bet niekas durų neatidarė. Tada paskambino pranešėjai telefonu, kuri patvirtino buto adresą. Buvo taip pat nueita ir į šalia esantį butą, nes taip pat buvo gauta informacija, kad ir šiame bute galimai užsiimama prostitucija. Policijos pareigūnams būnant kieme išėjo mergina, kurios paklausė kur ji gyvena, mergina nurodė, kad gyvena tame bute, į kurį buvo belstasi. Tada buvo nueita į merginos butą, į kurį ji pati įsileido. Apžiūrint butą pastebėjo sudėtus lubrikantus ir prezervatyvus. Mergina patvirtino, kad verčiasi bute prostitucija. Kadangi mergina neturėjo dokumentų, buvo nueita į kitą butą, į šalia esantį. Į šį butą įsileido ta pati mergina, ten būnant matė tuos pačius daiktus, mergina paaiškino, jog šiame bute gyvena jos draugė iš Ukrainos ir iš spintoje esančio krepšio pateikė Ukrainos Respublikos pasą. Po viso to, mergina buvo pristatyta į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad į butą įleido pati mergina, bute buvo iki dešimties minučių, ten būnant tiesiog apžiūrėjo butą, nes kaimynai taip pat buvo nurodę jaučiamą narkotinių medžiagų kvapą. A. S. sutiko vykti į policijos komisariatą ir ji pati parašė rusų kalba paaiškinimą policijos komisariate, jai niekas netrukdė. Būnant įvykio vietoje buvo susisiekta su buto savininku, ką kalbėjo neprisimena, bet po skambučio mergina išėjo į kiemą. Buvo reikalauta buto savininko atidaryti buto duris, nes norėjo patikrinti gautą informaciją. Būnant bute neatsimena, ar atidarinėjo stalčius, tiesiog buvo žiūrima ar nėra draudžiamą daiktų. Koks tikslus turinys pranešime buvo nurodytas tiksliai neprisimena, tiesiog buvo nurodyta, kad tam tikru adresu yra verčiamasi prostitucija. Mergina prisipažino dėl prostitucijos būnant bute, kuriame ji gyveno, t. y. jos buvo paklausta, kuo ji verčiasi, ir ji pasakė, kad verčiasi prostitucija. Pareiškėjai buvo suteiktas vertėjas ir ji pati parašė paaiškinimą būnant policijos komisariate, jokių prievartos priemonių nebuvo panaudota. Merginai buvo pasiūlyta nuvykti į policijos komisariatą ir ji sutiko dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėja pastebėjo, kad bute yra užsiimama prostitucija, pastoviai ateina vyrai (b. l. 4).

A. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad savaitę verčiasi prostitucija (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal pranešimą kartu su vyresniuoju tyrėju A. R. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu buvo paskambinta pranešime nurodytu mobilaus ryšio telefonu. Susisiekus su pranešėja ji nurodė, kuriame bute įtariamai užsiimama prostitucija, tai buvo (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo laiptinę buvo prieita prie buto durų ir paskambinta skambučiu į buto duris. Vėliau buvo pabarbenta durų rankena ir porą kartų pabelsta ranka į minėto buto duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Kadangi buto durų niekas neatidarė, kartu su kolega išėjo iš namo laiptinės į kiemą. Būnant kieme pastebėjo iš namo laiptinės išėjusią merginą. Pastebėjus merginą prie jos priėjo ir paklausė, kuriame bute ji gyvena. Mergina paprašė kalbėti su ja rusų kalba. Paklausus merginos rusų kalba, kuriame bute ji gyvena, ji atsakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Merginai paaiškinus, kuriame bute ji gyvena, kartu su ja užėjo į butą. Prieš užeinant į butą mergina pati atidarė buto duris ir įsileido į butą. Užėjus į butą buvo paklausta, kuo mergina vardu ir buvo paprašyta pateikti jos tapatybę patvirtinantį dokumentą. Mergina atsakė, kad ji vardu A., yra atvykusi iš Ukrainos, Charkovo miesto, iš merginos žodžių pas Lietuvoje gyvenančią draugę taip pat Ukrainos pilietę. Būnant bute pastebėjo ant stalo, šalia merginos lovos stovintį buteliuką lubrikanto ir ant stalo padėtus prezervatyvus. Paprašius pateikti jos tapatybę patvirtinantį dokumentą, mergina atsakė, kad jos dokumentas yra kitame bute, kur pasak merginos gyvena kita Ukrainos pilietė, jos draugė vardu V. Š., kurios šiuo metu bute nebuvo, kadangi pastaroji kažkur buvo išvykusi. Vėliau kartu su mergina, jai paėmus raktus nuo kito buto buvo nueita į (duomenys neskelbtini) namo butą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Merginai atidarius buto duris buvo užeita į butą. Užėjus į butą mergina nuėjo prie bute esančios spintos ir iš spintoje buvusio krepšio ištraukė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Paėmus dokumentą į rankas pastebėjo, kad tai yra Ukrainos Respublikos pasas išduotas A. S. vardu. Būnant bute A. S. pripažino, kad Lietuvoje ji verčiasi prostitucija ir pasak jos ta pačia veikla, tai yra prostitucija ji užsiėmė ir Ukrainoje, Charkovo mieste. Taip pat būnant (duomenys neskelbtini) namo bute pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini) ant stalo buvo pastebėtas pastatytas lubrikanto buteliukas ir šalia stalo sudėti prezervatyvai. Vėliau A. S. procesinių veiksmų atlikimui buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariato tarnybines patalpas. Pristačius merginą į tarnybines patalpas, jai buvo duotas lapas parašyti paaiškinimą. Merginai surašius paaiškinimą ir paaiškinime pripažinus administracinį nusižengimą buvo surašytas protokolas vadovaujantis ANK 487 straipsnio 2 dalimi (b. l. 6).

Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. S. 2019 m. vasario 12 d. yra bausta už vertimąsi prostitucija jai paskiriant 45 Eur baudą, kuri sumokėta 2019 m. vasario13 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn A. S. už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) vertėsi prostitucija.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 487 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Kaip minėta, teismo posėdžio metu skundą padavusios A. S. atstovas palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Iš skundą padavusios A. S. atstovo teismo posėdžio metu nurodytų teiginių ir skundo argumentų matyti, kad nesutinkama, jog A. S. padarė ANK 487 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismui pateiktame skunde yra teigiama, kad A. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), apie 10.00 val. bute išgirdo skambutį į duris, už durų buvę asmenys prisistatė policijos pareigūnais, reikalavo atidaryti duris, grasino, kad duris išlauš, jeigu jos nebus atidarytos, jai išsigandus ir atidarius duris, policijos pareigūnai atliko nesankcionuotą kratą, buvo pažeista teisė į būsto neliečiamybę. Jos įsitikinimu, į butą įėję policijos pareigūnų veiksmai neatitiko Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi jos butas nebuvo įtrauktas į rizikos grupę.

Tokius skundo argumentus paneigia į bylą pateiktas vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas policijos pareigūnų patekimas į minėtą butą bei liudytojais apklaustų teismo posėdžio metu policijos pareigūnų parodymai. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai atvykę į laiptinę beldė į duris, skambino durų skambučių, lietė durų rankeną, niekam durų neatidarius, jie išėjo į lauką. Policijos pareigūnams išėjus, iškart iš minėto buto, kurio durų niekas nebuvo atidaręs, išeina mergina. Kitame vaizdo įraše matyti iš laiptinės išėjusi mergina, prie kurios prieina policijos pareigūnai, su minėta mergina pareigūnai kalbasi apie dvi minutes ir visi kartu grįžta į laiptinės vidų. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad mergina sugrįžta prie buto durų kartu policijos pareigūnais, ji pati atrakina duris ir įleidžia policijos pareigūnus į vidų. Policijos pareigūnai bute užtrunka penkias minutes ir tada kartu su mergina išeina iš buto. Taigi į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas policijos pareigūnų ketinimas laužti duris arba kitoks agresyvus elgesys, iš šio vaizdo įrašo matyti, kad durys policijos pareigūnams nėra atidaromos, nors buto viduje asmuo yra, o vėliau, kai policijos pareigūnai sutinka merginą lauke, ji pati su jais grįžta ir įleidžia į butą atrakindama duris. Tai akivaizdžiai paneigia anksčiau minėtą skundo argumentą, kad buvo grasinama duris išlaužti ir policijos pareigūnai į buvo vidų pateko A. S. išsigandus ir atidarius duris. Kaip matyti iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. P. ir A. R. parodymų, jų nurodytos aplinkybės atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, todėl jų duoti parodymai yra teisingi ir nėra pagrindo jais abejoti.

Skunde, be kita ko, keliamas policijos pareigūnų veiksmų pagrįstumo klausimas vadovaujantis Policijos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, kadangi A. S. buto nepriklausė rizikos grupei. Policijos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja pareigūnų teises įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją ir šio straipsnio 1 punktas numato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę prevenciniais tikslais lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai atvyko į A. S. butą ne prevenciniais tikslais, bet kadangi buvo gautas konkretus pranešimas apie galimą neteisėtą veiką – vertimąsi prostitucija nurodytu adresu. Tą patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, duoti teisme – teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. R. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai užsiimama prostitucija, todėl jis su kolega S. P. nuvyko minėtu adresu, teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas S. P. parodė, jog buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) verčiamasi prostitucija, todėl siekiant patikrinti gautą informaciją buvo nuvykta minėtu adresu. Nors skundą padavusios A. S. atstovas iš esmės kėlė klausimą dėl galimų policijos pareigūnų neteisėtų procesinių veiksmų atliktų pareiškėjos bute, tačiau byloje nebuvo užfiksuota jokių duomenų apie atliktus procesinius veiksmus pas pareiškėją būnant bute. Liudytojai A. R. ir S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jie jokių procesinių veiksmų bute iš esmės neatliko, jie bute buvo apie penkias minutes ir tiesiog pareikalavo pareiškėjos pateikti jos tapatybę patvirtinantį dokumentą, būnant buto viduje A. S. pareigūnams prisipažino, kad vertėsi prostitucija, bute pastebėti sudėti lubrikantai ir prezervatyvai. Tai, kad policijos pareigūnai A. S. bute buvo tik penkias minutes, patvirtina ir anksčiau minėto vaizdo įrašo trukmė. Atsižvelgiant į gana trumpą laiką būnant bute, teismo nuomone, policijos pareigūnai negalėjo atlikti nuodugnių procesinių veiksmų ir neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, susijusiais su tuo, kokių veiksmų jie ėmėsi įėję į A. S. butą.

Kaip matyti iš byloje esančio A. S. paaiškinimo, ji prisipažino, kad verčiasi prostitucija. Skundą padavusios A. S. atstovas teismo posėdyje ginčijo jos prisipažinimą, teigdamas, kad prisipažinimas buvo išgautas neteisėtu būdu. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atstovo pozicija. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų policijos pareigūnų parodymų, A. S. dėl vertimosi prostitucija jiems prisipažino dar būnant buto viduje, kartu su jais išvyko į policijos komisariatą ir ten rašė paaiškinimą, t. y. kaip nurodė policijos pareigūnai teismo posėdyje, būnant bute A. S. buvo paklausta kuo ji verčiasi ir ji pati nurodė, kad užsiima prostitucija (ši aplinkybė taip pat buvo užfiksuota ir S. P. tarnybiniame pranešime, kad pareiškėja Lietuvoje verčiasi prostitucija, tuo pačiu vertėsi ir būdama Ukrainoje). Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais policijos pareigūnų parodymais bei tarnybinio pranešimo duomenimis, kadangi jie nėra suinteresuoti iškreipti bylai reikšmingų aplinkybių, parodymai teisme bei tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys yra nuoseklūs. Be to, byloje esantis A. S. paaiškinimas patvirtina, kad ji pati rusų kalba ranka parašė, kad verčiasi prostitucija, tuo pačiu nurodė net laikotarpį, kad prostitucija verčiasi savaitę, ir konkrečią veiksmų vietą – (duomenys neskelbtini). Teikiant šį paaiškinimą dalyvavo vertėja. A. S. policijos komisariate turėjo galimybę pakeisti savo poziciją, tačiau to nepadarė. Jokių duomenų, kad prisipažinimas, įvertinus tai, kad A. S. prisipažino pareigūnams besiverčianti prostitucija tiek bute, tiek atvykus į policijos komisariatą, galėjo būti išgautas prievarta, byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad A. S. už vertimąsi prostitucija jau yra bausta 2019 m. vasario 12 d. jai paskiriant 45 Eur baudą, kuri sumokėta 2019 m. vasario13 d. Tai, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad prisipažinimas dėl vertimosi prostitucija nebuvo išgautas prievarta, o buvo pateiktas laisva valia, kadangi A. S. ir anksčiau yra vertusis prostitucija ir už tai bausta.

Taip pat pažymėtina, kad kaip matyti iš policijos pareigūno A. R. parodymų teismo posėdžio metu, S. P. tarnybinio pranešimo duomenų, su A. S. jie bendravo jai suprantama rusų kalba, atliekant procesinius veiksmus policijos komisariate, A. S. buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, todėl teismas neabejoja, kad A. S. suvokė dėl kokios priežasties su ja bendrauja policijos pareigūnai, ir dėl kokių priežasčių ji vyksta į policijos komisariatą. Be to, kaip matyti iš anksčiau minėtų vaizdo įrašų, A. S. su policijos pareigūnais iš namų išvyksta jos atžvilgiu nepanaudojus jokių specialiųjų priemonių.

Taigi įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendžia, kad skunde nurodyti argumentai dėl galimai neteisėtų policijos veiksmų A. S. atžvilgiu yra paneigti byloje esančiai įrodymais. A. S. skunde ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, todėl jie laikytini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Teismas darydamas savo išvadas vadovaujasi objektyviais ir detaliais įrodymais byloje, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, t. y. vaizdo įrašu, liudytojų parodymais teisme, tarnybiniu pranešimu, A. S. rašytiniu paaiškinimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog A. S. bute policijos pareigūnai buvo gana trumpą laiko tarpą, jų elgesys užfiksuotas vaizdo įraše negali būti laikomas kaip agresyvus arba viršijantis jų įgaliojimus. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad jie tikrino gautą informaciją dėl galimo vertimosi prostitucija, jie teisėtai pateko į A. S. butą, ji juos pati įleido ir būnant bute nebuvo atlikti nesankcionuoti procesiniai veiksmai. A. S. į policijos komisariatą buvo nugabenta savo laisva valia ir būnant ten bei dalyvaujant vertėjai ji raštu nurodė savo poziciją dėl galimo administracinio nusižengimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų galima abejoti A. S. prisipažinimu, kad A. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) vertėsi prostitucija. Dėl nurodytų argumentų, įvertinus tai, kad A. S. jau yra bausta pagal ANK 487 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-1146-2019, kuriuo už ANK 487 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pakartotiną vertimąsi prostitucija, buvo paskirta minimali įstatyme numatyta nuobauda, laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-1146-2019 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė