- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- 1S-330-843/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11555-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Linas Žukauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo kaltinamosios T. B. gynėjo advokato Lino Žukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajai T. B. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. B. kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. S., D. D. Č. (D. D. Č.), 2022 m. balandžio 5 d., apie 5.30 val., atvykę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį nuomavo S. S., neturėdama teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą (grasinant), panaudojant fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą prieš jos valią, t. y. su V. S. sakydami nukentėjusiajai, kad ji (nukentėjusioji) jiems yra skolinga ir turi jiems duoti 5 000 Eur už jų paslaugas ir už leidimą dirbti su masažais, jai (T. B.) nukentėjusiajai nurodžius, kad „mes šiandien atvažiavome iškelti tam tikras sąlygas, kad dirbsi mums, keliam masažų kainą, dirbsime 50/50 ir dirbsi mums“, o nukentėjusioji supratusi, kad pusę pinigų – 50 procentų pelno už jos teikiamas erotinio masažo paslaugas ji turės atiduoti T. B. ir jos nusikalstamos veikos bendrininkams – D. D. Č. ir V. S., nesutikus su tokiais jų reikalavimais, tvirtinant, kad ji pinigų neturi ir už jokias paslaugas jiems mokėti nesiruošia, o V. S. grasinant nukentėjusiajai, kad „sulaužys nosį, nukirps, padegs, sudegins arba nuskus plaukus, apipils briliantine žaluma, sulaužys ranką, skiria jai 5 000 Eur baudą“, t. y. V. S. grasinant, o D. D. Č. gąsdinant (bauginant) nukentėjusiąją su žiebtuvėliu, V. S. sudavus nukentėjusiajai vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, D. D. Č. sudavus nukentėjusiajai nemažiau vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, t. y. panaudojus fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajai fizinį skausmą, D. D. Č. nurodžius, kad ji (nukentėjusioji) skolinga 4 000 Eur ir turės atidirbti jiems, o jie kels reklamą, tokiais savo veiksmais T. B., veikdama bendrininkų grupėje grasinant ir panaudojant fizinį smurtą, naudodama psichinę prievartą, vertė nukentėjusiąją S. S. perduoti turtą prieš jos valią savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai, t. y. prievartavo turtą. Šiais savo veiksmais T. B. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, T. B. kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. S., D. D. Č., 2022 m. balandžio 5 d., apie 5.30 val., atvykę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį nuomavo S. S., neturėdama teisėto pagrindo, kartu su nusikaltimo bendrininkais naudojant psichinę prievartą (grasinant) ir panaudojant fizinį smurtą, atvirai vertė nukentėjusiąją S. S. savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą prieš jos valią, t. y. V. S. su D. D. Č. grasinant ir panaudojant fizinį smurtą, sudavus nukentėjusiajai po vieną kartą delnu į kairės veido pusės žandą, taip sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir palaužiant jos valią priešintis atimant galimybę jai priešintis, ji (T. B.) kartu su nusikaltimo bendrininkais V. S. ir D. D. Č. ieškojo pas nukentėjusiąją pinigų tikrindami jos drabužių kišenes, vaikštinėdami po butą ieškojo pinigų vazose, šlepetėse, po kilimu, reikalavo iš nukentėjusios, kad ši atiduotų jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“, V. S. išėmus telefono SIM kortelę, ji (T. B.), laikydama nukentėjusiosios telefoną savo rankose, pareikalavo, kad ši įvestų slaptažodį, atrakintų telefoną ir atsijungtų nuo visų paskyrų, o nukentėjusiajai iškart nepavykus tai padaryti, D. D. Č. nukentėjusiajai pagrasinus „tu ką juokauji ar ruošiesi su mumis žaisti žaidimus“, ji pasišalindama iš nukentėjusiosios nuomojamo buto kartu su nusikaltimo bendrininkais V. S., D. D. Č. pagrobė nukentėjusiajai S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 13 Pro Max 1 TB“, 1859 Eur vertės, kurį ji (T. B.) išeidama laikė savo rankose, 50 Eur grynųjų pinigų, kuriuos nukentėjusioji dėl grasinimų panaudoti fizinį smurtą ir panaudoto fizinio smurto prieš ją ištraukusi iš kuprinės padėjo ant stalo, t. y. pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. S. priklausantį 1 909 Eur vertės turtą, tuo padarydama nukentėjusiajai bendrą 1 909 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, nurodydamas, jog kvalifikuojant T. B. veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nebuvo inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – apiplėšimas įsibraunant į patalpą, todėl jos veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
4. Kaltinamajai T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo T. B. laikino sulaikymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 3 d. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės –suėmimo terminas kaltinamajai T. B. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajai T. B. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. sausio 3 d. Suėmimas T. B. paskirtas ir tęsiamas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad ji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamosios T. B. gynėjas advokatas L. Žukauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir kaltinamajai T. B. pratęstą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į intensyvią priežiūrą ar kitą (kitas) kardomąją (kardomąsias) priemonę (priemones). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė vieną suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, atitinka jos (T. B.) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (BK 180 straipsnio 1 dalis, 181 straipsnio 2 dalis), tačiau suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, konstatuotas nepagrįstai, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
6.2. Gynėjas cituoja BPK 121 ir 122 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje T. B. suėmimas trunka jau daugiau kaip 6 mėnesius ir dar yra pratęstas iki 2023 m. sausio 3 d., todėl, vertinant kaltinamosios padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir asmenybę, suėmimas šiuo atveju atlieka ne kardomąją, bet laisvės atėmimo bausmės, kuri dar nėra paskirta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, funkciją.
6.3. Svarstant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, yra būtina įvertinti kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, tačiau būtent šios aplinkybės, kurias ignoravo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tik patvirtina, jog kaltinamoji T. B. nesiruošia slėptis ar bėgti nuo teismo.
6.4. Skundžiamoje nutartyje teismas papildomai atsižvelgė į tai, jog dėl prokuroro pateikto prašymo pakeisti esmines faktines veikos aplinkybes, T. B. veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, o tai priklauso BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šie teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, nes kaltinimo apimtis ir esminės galimai padarytos veikos aplinkybės nepasikeitė, o tai, kad pabaigus įrodymų tyrimą byloje prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį, nei sumenkina, nei patvirtina manymo, jog kaltinamoji būdama laisvėje bėgs ar slėpsis nuo teismo.
6.5. Nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje dėstoma motyvacija, kad nuo suėmimo kaltinamajai T. B. skyrimo pradžios situacija nepasikeitė ir suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nėra išnykęs. Iš esmės skundžiama nutartis grindžiama tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios galėjo būti aktualios skiriant suėmimą pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau šiuo metu, kai byla jau baigiama nagrinėti ir suėmimas taikomas daugiau kaip šešis mėnesius, bėgimo ar slėpimosi nuo teismo rizika yra maksimaliai sumažėjusi. Suėmimo terminą pratęsęs teismas neįvertino suėmimo trukmės pagrįstumo, tik formaliai konstatavo, jog suėmimo pagrindas ir jo taikymo sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad kiekvieną kartą privalo būti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams (sprendimas byloje Smirnova v. Rusija). Objektyviai įvertinus tokius griežčiausios kardomosios priemonės tolimesniam taikymui turinčius esminę reikšmę aspektus, kaip suėmimo trukmė, režimas, kuriuo suimtas asmuo yra laikomas suėmimo vykdymo įstaigoje, atsiranda objektyvus pagrindas įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje. Tik išskirtinės priežastys gali pateisinti ilgą laiką trunkančio kardomojo kalinimo termino tęsimą, kas, anot kaltinamosios T. B. gynėjo, nebuvo padaryta nagrinėjamu atveju. Gynėjo manymu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nesant prieš asmenį priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, teismai turėtų ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.
6.6. Pratęsdamas suėmimo terminą dviem mėnesiais, teismas neatsižvelgė į Lietuvoje T. B. turimus socialinius ryšius, abstrakčiai nurodydamas, kad byloje jau anksčiau pateiktas asmens įsipareigojimas suteikti T. B. gyvenamąją vietą yra deklaratyvaus pobūdžio, šį motyvą pateisindamas ankstesnėmis teismų nutartimis, kurios buvo priimtos nagrinėjant skundus dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo) T. B. atžvilgiu. Teismui pateiktas V. P. pareiškimas, pagal kurį ketinimas suteikti gyvenamąją vietą kaltinamajai T. B. galioja ir toliau, todėl prašoma šį prašymą svarstyti. Kaltinamąją sieja pakankamai tamprūs socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, ji turi planų čia įsidarbinti, gauti karo pabėgėlio statusą, todėl jos išvykimas atgal į Ukrainą ar kitą užsienio valstybę praktiškai yra neįmanomas.
6.7. Kaltinamoji T. B. pilnai pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teisiamojo posėdžio metu viešai atsiprašė nukentėjusiosios S. S., pilnai atlygino jai padarytą žalą. Kartu įvertinant ir tai, kad T. B. anksčiau niekada nebuvo teista, neturi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus, suėmimo taikymas jos atžvilgiu yra pernelyg griežta kardomoji priemonė.
6.8. Vilniaus apygardos teismas tik itin formaliai pasisakė dėl T. B. sveikatos būklės, nes byloje yra medicininio pobūdžio dokumentai, kurie patvirtina, kad ji serga sunkia neurologinio pobūdžio liga ir besitęsiantis suėmimas jos sveikatos būklę toliau komplikuoja.
6.9. Remdamasis EŽTT sprendimuose formuojama praktika, kaltinamosios T. B. gynėjas nurodo, kad taikant procesines prievartos priemones, taip pat ir skiriant kardomąsias priemones, ypač griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, visų pirma privaloma laikytis teisėtumo principo. Viešasis interesas negali persverti teisėtumo – pamatinio baudžiamojo proceso principo. Nors viešasis interesas reikalauja sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas, tačiau tai nesiejama su besąlygišku griežčiausios kardomosios priemonės taikymu, nes procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos.
6.10. Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamajai T. B. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta nesilaikant BPK nuostatų. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant ir kitas, švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas turėtų būti pakeista kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra, kurios esmė – kaltinamojo kontrolė gyvenamojoje vietoje (kuri T. B. bus suteikta) elektroninėmis stebėjimo priemonėmis ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios T. B. gynėjo advokato L. Žukausko skundas atmetamas
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis, kuria T. B. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.
9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra pakankamai. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų apklausos protokoluose, nukentėjusiosios S. S. parodymų protokoluose, liudytojo R. S. parodymuose, pačios kaltinamosios apklausos protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
10. Kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajai T. B. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – pagrįstai manant, kad būdama laisvėje ji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamosios šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Priešingai, nei nurodo kaltinamosios gynėjas, šių aplinkybių svarba ir aktualumas nepriklauso nuo bylos nagrinėjimo stadijos.
11. Žemesnysis teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, atsižvelgė į visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, su kurių vertinimu aukštesnysis teismas sutinka. T. B. kaltinama galimai padariusi vieną sunkų nusikaltimą (BK 181 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą šio straipsnio sankcijoje taip pat numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga. Žemesnysis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog prokuroras 2022 m. spalio 19 d. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, T. B. kaltinant padarius ne BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį, o BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą gresia griežta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamosios gynėjo teigimu, prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą į sunkesnį nepatvirtina manymo, jog kaltinamoji būdama laisvėje bėgs ar slėpsis nuo teismo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek kaltinant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, yra pagrindas tai vertinti kaip „kitą aplinkybę“, nurodytą BPK 122 straipsnio 2 dalyje, kadangi už abi nurodytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Vis tik, byloje atsiradus galimybei, kad kaltinamoji baigiamuoju teismo nuosprendžiu bus pripažinta kalta padariusi sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią gali būti skiriama griežtesnė bausmė, tai didina kaltinamosios bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką.
12. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir kitas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamoji T. B. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo – kaltinamosios silpnus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva bei sveikatos būklę. Pateiktais baudžiamojoje byloje duomenimis nustatyta, jog T. B. yra Ukrainos Respublikos pilietė, deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, ankščiau neteista, administracine tvarka bausta (baudos sumokėtos). Kaltinamosios gynėjo teigimu, žemesnysis teismas nurodytus duomenis nustatant kaltinamosios ryšį su Lietuva įvertino formaliai, taip pat neatsižvelgė į byloje esantį V. P. pranešimą apie įsipareigojimą kaltinamajai suteikti gyvenamąją vietą, taip pat to paties asmens pranešimą dėl galimybės suteikti T. B. darbo vietą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žemesnysis teismas nedetalizavo aplinkybių, kurių pagrindu priėmė išvadą dėl kaltinamosios ryšių su Lietuva stiprumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat sprendžia, jog kaltinamoji Lietuvoje nėra susaistyta tampriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie realiai sulaikytų ją nuo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo. Kaltinamoji yra užsienio valstybės pilietė, bylos duomenys patvirtina, kad jai išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje nebegalioja. Ji niekur nedirba. Pati kaltinamoji yra nurodžiusi, kad jos šeima gyvena Ukrainoje. Jai artimas asmuo, kaip buvo nurodoma ankstesniuose teismo posėdžiuose svarstant suėmimo pratęsimo klausimą, būsimas sutuoktinis V. S., taip pat yra kaltinamasis šioje byloje ir šiuo metu yra suimtas. Taigi, kaltinamoji nėra susijusi su Lietuva stipriais socialiniais ar ekonominiais ryšiais.
13. Byloje yra duomenys dėl gyvenamosios vietos suteikimo kaltinamajai, tačiau, kaip jau ne kartą minėta ankstesnėse žemesniojo ir aukštesniojo teismų nutartyse, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog nurodomas būstas priklauso V. P., bei šio asmens ir kaltinamosios ryšį. Be to, byloje buvo pateiktas ir kito asmens pranešimas dėl gyvenamosios vietos kaltinamajai suteikimo, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gyvenamosios vietos pastovumo. Tas pats asmuo, V. P., pateikė pranešimą ir dėl galimybės įdarbinti kaltinamąją, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, kad T. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo.
14. Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajai, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamosios sveikatos būklę. Kaltinamosios gynėjo teigimu, teismas neįvertino to, jog kaltinamoji serga sunkia neurologinio pobūdžio liga, o besitęsiantis suėmimas komplikuoja jos sveikatos būklę. Baudžiamojoje byloje yra pateikti medicininiai dokumentai dėl kaltinamosios lėtinės ligos ir vartojamų vaistų ligos simptomams malšinti, tačiau medicininių dokumentų išrašuose taip pat pateikta informacija apie kaltinamąją ištikusius priepuolius, kuriuos lėmė narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas. Taigi, sveikatos pablogėjimų neišvengta ir kaltinamajai esant laisvėje. Be to, kaip pažymėta ir ankstesnėse teismų nutartyse, įkalinimo įstaigose yra sudarytos galimybės gauti medicininę pagalbą bei vaistus, o dėl tinkamo sveikatos priežiūros neužtikrinimo kaltinamoji gali kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją.
15. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdama laisvėje ir bandydama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamoji gali pasislėpti, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
16. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Vis dėlto, įvertinusi pirmiau aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo T. B. skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Specialiosios teisės sustabdymas kaltinamosios atveju nėra aktualus, kadangi jai pareikštas kaltinimas nėra susijęs su specialiosios teisės panaudojimu. Intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, neeliminuotų galimos kaltinamosios pasislėpimo rizikos, ypač vertinant jau aptartus duomenis, kad kaltinamoji nėra susijusi su Lietuva stipriais socialiniais ar ekonominiais ryšiais, neturi deklaruotos ir pastovios gyvenamosios vietos. Įvertinusi jau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nei viena švelnesnė kardomoji priemonė, nei jų kompleksas šiuo atveju nebūtų pakankamas ir neeliminuotų kaltinamosios slėpimosi ar bėgimo nuo teismo rizikos.
17. Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajai taikoma jau šešis mėnesius ir yra pratęsiama dar dviem mėnesiams. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama baudžiamoji byla. Šiuo atveju už sunkiausią nusikalstamą veiką, kurią padarius kaltinama T. B., numatoma septynerių metų laisvės atėmimo bausmė (BK 180 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaltinamosios suėmimo laikas neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto termino. Atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra baigiamojoje stadijoje, yra numatyta nuosprendžio paskelbimo data, tačiau BPK 119 straipsnyje, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių paskirtį, greta kitų numatytas ir tikslas užtikrinti nuosprendžio vykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jos teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
18. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajai T. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams – paliekama galioti. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajai taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios T. B. gynėjo advokato Lino Žukausko skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajai T. B. pratęstą suėmimą dviejų mėnesių terminui palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.