Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad, jo nuomone, tai yra politinė byla. Policijos apsupta įmonė, žiniasklaidos ataka, areštai, kratos, išversti P. G. butai – buvo ne kas kita, kaip jam (P. G.) daromas psichologinis spaudimas, kurį dabar vadina mobingu. Pagrindinis tikslas buvo paveikti žmones, kurie daug metų rinko P. G. rinko į Seimą. Tuo metu P. G. jau buvau nusprendęs neiti į rinkimus, bet po šitų visų įvykių, kratų suprato, kad yra siekiama jį pašalinti politikos, todėl nusprendė dalyvauti rinkimuose ir pažiūrėti, kaip žmonės reaguos. Nežiūrint milžiniško puolimo, purvo pylimo, žmonės P. G. išrinko.

P. G. nuo (duomenys neskelbtini) be pertraukų yra Seimo narys. Pagal įstatymą, Seimo narys gali turėti turtą, t.y. ir akcijas, ir nekilnojamąjį turtą, tačiau jis negali vadovauti, t.y. užimti vadovaujančių pareigų įmonėse ir organizacijose ir gauti atlyginimo. Niekada jis (P. G.) ir nevadovavo, UAB „J.“ savininku, akcininku ar darbuotoju niekada nebuvo. (duomenys neskelbtini) pradėjęs politiką, baigė visus verslus. Šeimos nariai UAB „J.“ dirbo. Jų pareigų neatsimena, jie nebuvo viršininkai, buvo eiliniai darbuotojai. Jie taip pat dirbo UAB „J.“, kuri su UAB „J.“ nesusijusi. Visą gyvenimą P. G. veikė kaip Seimo narys daugelio įmonių ir žmonių interesais ir jokio išskirtinio dėmesio UAB „J.“ nerodė. S. M. dėl savo sunkios sveikatos P. G. paprašė patarti versle. Tą P. G. ir darė. P. G. jokios naudos nesiekė ir negavo nei cento, nei antspaudo, nei priėjimo prie sąskaitos neturėjo, pavedimų nedarė, nurodymų nedavė. Žinojo, kad įmonėje tuo metu buvo labai sudėtinga ekonominė situacija. Kiek galėjo, tiek padėjo - tarpininkavo, kad įmonės ar žmonės jiems paskolintų pinigų. Duodavo bendrus patarimus. Neatsimena ar Seimo atskiri nariai buvo P. G. įpareigoję domėtis UAB „J.“, kiek pamena Seimo grupėse ar komitetuose nebuvo svarstomi klausimai susiję su UAB „J.“.

P. G. su R. K. susipažino per S. M., kiek žino, pastarasis daug metų ten dirbo, pradėjo nuo paprasto darbininko. P. G. su R. K. bendravo visais klausimais, jis prašydavo patarimų. P. G. patardavo, pasakydavo savo nuomonę, bet sprendimus R. K. pats priimdavo.

Neneigia, kad P. (R.) P. pasiūlė įsidarbinti UAB „J.“. Ją kažkiek pažinojo, matė, kad ji gana gabi, apsukri, žino rusų, anglų kalbas, dėl to P. G. pasakė S., kad yra žmogus, kuris tiktų į tas pareigas, nes iš UAB „J.“ išėjo administratorė. P. G. ją įdarbino, o vėliau ją pakėlė pareigose. S. M. jos darbu buvo patenkintas. Ji buvo paslaugi, nežiūrėjo darbo laiko ir savaitgaliais kėlė ragelį, pati paskambidavo, buvo komunikabilus žmogus, kokio ir reikėjo. P. G. inkriminuojamu laikotarpiu - 2015-2016 m. su P. P. buvo artimuose santykiuose, vedė bendrą ūkį, be to ji buvo P. G. patarėja Seime. Nutraukė su ja darbo santykius, kada ikiteisminio tyrimo metu buvo uždrausta su jiems bendrauti. Ji negalėjo dirbti, turėjo atleisti iš darbo.

Rusija visose įmonėse (ką patvirtino ir J. M.): pieno, maisto perdirbimo įmonėse rasdavo įvairiausių bakterijų, nors tam laboratorijų neturėjo ir tokių tyrimų negalėjo atlikti, bet prokuratūra prieš jas nepradėjo tyrimo. Rusijos tarnybai radus bakteriją, nustačius, kad į Rusiją įvežama užteršta, nesaugi žmonėms produkcija, tyrimą turėtų pradėti Rusijos prokuratūra, Rusijos veterinarinė tarnyba gindama savo žmones, tačiau šiuo atveju Rusijos ir Rusijos piliečių interesus pradėjo ginti Lietuvos institucijos. Rusijos prekybos tinklas negrąžino nei vieno gramo produkcijos. Viskas buvo sunaudota. Teisme liudiję visi veterinarijos tarnybų atstovai patvirtino, kad Listeria nekontroliuojama ir netiriama produkcijoje, kuri yra termiškai apdorojama. Bet UAB „J.“ buvo tikrinama ir dėl to buvo reiškiami įvairūs reikalavimai.

Dėl naudos gavimo iš UAB „J.“, gali paaiškinti, jog kai (duomenys neskelbtini) traukėsi Rusijos kariuomenė, vienas karininkas lietuvis tarnavęs Lietuvoje (pavardės neprisimena), pasiūlė paimti visą koldūnų gamybos aparatūrą, nes kariuomenėje maitindavo kareivius, vis tiek traukiasi. Tada P. G. pasiūlė tai perimti S. M., nes pats P. G. jau traukėsi iš verslo. Pasakė, kad nieko nekainuos, vis tiek ta kariuomenė išvažiuoja ir taip pradėjo biznį. S. M. ne tik tada, bet ir gal po 10 metų siūlė P. G. įmonės akcijų, kadangi P. G. su juo kažkada turėjo verslą, tačiau P. G. pasitraukė į politiką ir atsisakė verslo, neėmė ir akcijų. Tuomet kai pablogėjo S. M. sveikata, S. M. taip pat P. G. siūlė akcijas. P. G. – neėmė jų. Todėl jei P. G. neėmė akcijų, negi ims kokius pinigus, naudą, kai galėjo, jei būtų norėjęs, legaliai paimti. Jokios naudos P. G. negavo, ką patvirtina ir FNTT atlikti UAB „J.“ patikrinimai, pinigai, kurie gauti buvo per P. P., kiekvieną mėnesį buvo grąžinti į kasą.

Nepamena iš ko sužinojo apie gautus raštus iš Rusijos Federacijos apie tai, kad UAB „J.“ produkcijoje yra rasta Listeriją - gal iš spaudos, gal iš P. P.. P. G. nepamena ar J. M. jį kaip nors informavo apie raštą, gautą iš Rusijos veterinarijos tarnybos dėl UAB „J.“ produkcijoje nustatytų ženklinimo pažeidimų. Negali atsiminti ar P. P. ar dar kas prašė pažiūrėti dėl ko taip kabinėjasi, todėl P. G. dėl UAB „J.“ produkcijos eksporto į Kaliningradą susisiekė su J. M., kaip Veterinarijos tarnybos vadovu. P. G. 2015-07-06 ir 2015-07-07 J. M. skambino tikslu pasikonsultuoti, ką šitoje situacijoje teisės aktų rėmuose galima padaryti, kaip spręsti problemą. J. M. aiškino, kad vargu ar kas pasikeis, nes visoms įmonėms Rusija užsidaro, pasiūlė nuvažiuoti ir pasišnekėti. Sakė, kad Kaliningrado veterinarijos vadovas normalus žmogus ir paaiškins. P. G. J. M. siūlė vykti į Rusiją kartu ir pakalbėti su veterinarijos pareigūnais dėl UAB „J.“ klausimų. Dar P. G. norėjo kalbėtis su premjeru, nes visos įmonės, net tik UAB „J.“ turi problemų. J. M. pasakė, kad yra „nevyjezdnoj, turi gauti leidimą“. P. G. patvirtina, kad liepos 8 d. buvo Kaliningrade ir susitiko su A. I.. Po šio susitikimo ir Kaliningrado veterinarijos tarnybos atstovo paaiškinimo, kad tikrai čia ne jis sprendžia, net ne Maskvos veterinarijos tarnyba, suprato, kad čia yra politika, kuri, kaip pasimatė, vėliau dar sugriežtėjo. Po įvykių Ukrainoje prie Lugansko, Donesko Europos Sąjunga Rusijai pritaikė sankcijas, tada Rusija taikė atsakomąS.s sankcijas ir baigėsi bet kokia visų įmonių prekyba su Rusija. Ir ne tik dėl UAB J.“ P. G. rūpinosi ir važiavo. Buvo ir UAB „A.“ ir UAB „K.“, kurie vežė į Kaliningradą žaliavą, ten perdirbdavo. Buvo ir kitos įmonės ir visiems P. G. paaiškino tą patį. Pažymėtina tik tai, jog Rusijos tarnybos tos produkcijos negrąžino.

P. G. detalių neprisimina, tačiau pirmą kartą į Rusiją važiavo su P.. Nuvažiavę į Kaliningradą buvo susitikę su I.. Susitikimas buvo trumpas. Trumpai susitikus kabinete, nuėjo į kavinę, A. I. pats pasakė, kad kabinete nenori kalbėti, išgėrė arbatos, to pokalbio turinio P. G. detaliai neatsimena, tačiau kelionės tikslas buvo susitikti su I. ir išSiaiškinti situaciją, kodėl taikomos tokios sankcijos. A. I. P. G. paaiškino, kad taikomos politinės priemonės ir rekomendavo net nevežti. Ar P. P. dalyvavo šiame pokalbyje su A. I., neatsimena. P. P. teismui aiškino, kad pokalbyje su A. I. nedalyvavo. P. G. tų detalių neprisimena, kadangi pokalbis buvo labai trumpas. A. I. pasakė, kad negali kalbėti kabinete ir, kad atvažiuotu kada nors kitą kartą ir tada jis viską paaiškins.

Antrą kartą (tikslios datos nepamena) P. G. į Kaliningradą buvo nuvažiavęs su verslininkais, nes eksporto problemas turėjo ne tik „J.“, bet ir kitos įmonės. A. I. nenorėjo kalbėti kabinete, todėl pavakariais, po darbo valandų visi nuėjo pavakarieniauti. Vakarienės metu buvo pasakyta, kad nieko nebus, nei Rusijos veterinarijos tarnybos vadovas, nei jis nepadės, nes čia yra politika, neleis vežti nei vienai įmonei produkcijos į Rusiją. Pasakė susitaikyti su tuo, kad jie (lietuviai) nebeveš produkcijos, sakė, kad jeigu turi licencijas išvežti produkciją į Rusiją, geriu nutraukti prekybą, išsaugoti licencijas ir, pagerėjus politiniams santykiams, gal ir galės atnaujinti prekybą. Taigi, susitikimo metu jiems išaiškino, kad Veterinarijos tarnybos priemonėmis dėl pašlijusių diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Rusijos bus neleidžiama įvežti produkcijos, Taip ir atsitiko, vėliau iš viso buvo uždraustas eksportas, tame tarpe UAB „J.“. Grįžęs po šio susitikimo, P. G. visiems sakė, kad neverta stengtis, prekyba su Rusija nutraukta, taip pat P. G. ir R. K. pasakė kad nieko nevežtų, nes tik problemų turės. Tą kartą, P. G. kvietimu, visi kartu su Rusijos atstovais (viso 7-8 žmonės) papietavo, P. G. norėjo atsiskaityti kortele, bet pasakė, kad galima atsiskaityti tik grynais. P. G. grynų pinigų neturėjo, atsiskaitė kažkas iš Veterinarijos tarnybos, gal ir A. I.. P. G. pasijuto labai nepatogiai, nes visi buvo sukviesti būtent jo iniciatyva. P. G. negali nurodyti kartu buvusių verslininkų, nes pastarieji nenori viešumo.

P. G. neneigia, kad prieš važiuodamas į Kaliningradą, domėjosi, kaip turi elgtis jei prašys pinigų, nes nežinojo, gal Rusijoje kokia senovinė tvarka. Jam sakė jokiu būdu neprašys, nevežti, jeigu ką P. G. vešis - tai kažkokį butelį, bet P. G. net jokio butelio nenuvežė.

Dėl telefoninio pokalbio tarp P. G. ir A. I., įvykusio 2015-10-19 nuo 14.52 val. iki 14 53 val. (4 t., b.l. 65, vertimas b.l. 190), P. G. parodė, jog P. G. buvo susitikę su A. I., jį jau pažinojo, todėl paprašė jo, kad pastarasis dėl eksporto problemų priimtų P. P., kad susiskambintų. P. G. neprisimena, ar P. P. siūlė vykti pas A. I., kad ją A. I. supažindintų su laboratorijos darbuotojais, nes pats P. G. buvo susitikęs tik su A. I., bet su jokiais laboratorijos darbuotojais nesusitiko, nes manė kad tam nėra tikslo, nes greituoju būdu rado Listeriją, o klasikiniu būdu Listerijos nerado. P. G. šioje situacijoje iš principo sprendė klausimus ir ne tik dėl UAB „J.“, bet ir dėl kitų kompanijų, kurios vežė produkciją į Rusiją. Tačiau tapo aišku kad toliau dirbti nebus galima ir, išsaugant licencijas, reikia ieškoti kitų rinkų.

P. G. pripažįsta, kad jis organizavo P. P. susitikimą su A. I.. P. G. prisistatė kaip Seimo narys, A. I. jį pažino. P. G. yra šimtus kartų organizavęs verslininkų susitikimus su įvairiausio lygio ministrais, valdininkais. P. G. nieko blogo nepadarė, kad organizavo UAB „J.“ komercijos direktorės susitikimą su Kaliningrado srities veterinarijos tarnybos vadovu. Jokių blogų ketinimų nebuvo. P. G. tokių klientų turėjo šimtus.

Pagarsinus telefoninį pokalbį tarp P. G. ir R. K., vykusį 2015-11-15 nuo 19 val. 19 min. iki 19 val. 20 min. (4 t., b. l. 112-113) ir telefoninį pokalbį tarp P. P. ir R. K., vykusį 2015-11-15 apie 19 val. 23 min. (4 t., b.l. 113-114), P. G. parodė, jog važiuojant į kiekvieną komandiruotę reikia turėti pinigų – ar kokia nelaimė, ar automobilis sugestų, ar kas. Žodis „laboratorija“ gal išėjo iš konteksto. P. G. laboratorijoje nebuvo, su jos darbuotojais nesusitiko ir nebendravo.

Kai trečią kartą važiavo viena P. P., P. G. jai pasakė, paduoti A. I. pinigus, bet ji pinigus pasiliko sau. P. P. ir pati prisipažino, kad buvo išlaidi. Jeigu būdavo galimybė, ji pinigus pasilikdavo sau. Žinodamas ją, matyt P. G. ir sakė, kad reikės kažkam paduoti, bet tai nebuvo tikslas. Jeigu P. G. būtų pasakęs, kad už vakarienę, ji tikrai nebūtų atidavusi ir vis tiek neatidavė tų pinigų. Pacituotais žodžiais P. G. nesiekė, kad P. P. perduotų kam nors kyšį.

Abu kartus į Kaliningradą P. G. vyko automobiliu „Lexus“. Automobiliu į Kaliningradą gali važiuoti per Kybartus, per Sovietską ir per Nidą. Dėl t. 42, b.l. 142 esančio asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašo, iš kurio matyti, jog P. G. valstybės sieną Kybartuose kirto 2015-04-02, 2015-04-28, automobiliu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) - 2015-07-09. 2015-07-09 - tą pačią dieną, tą pačią minutę per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės postą vyko P. G. ir P. P., P. G. paaiškino, kad 2015-07-09 P. G. į Kaliningradą važiavo su P. P. dviese, susitiko su A. I., išgėrė tik kavos, viskas buvo labai trumpai. Po šito susitikimo P. G. tikrai nebuvo įsipareigojęs kažkaip susimokėti už kažkokias paslaugas, jeigu būtų siekis, tikslas toliau vežti produkciją.

P. P. už P. G. turėjo grąžinti pinigus už pietus, kai jis pietavo su verslininkais iš Lietuvos ir atstovais iš Veterinarijos tarnybos (viso 7-8 žmonės). P. G. nuomone, juos jis kvietė pietauti, jis turėjo ir atsiskaityti. Už šitą vakarienę atsiskaitė A. I. ar kitas žmogus iš Veterinarijos tarnybos, neatsimena. P. G. buvo nepatogu, kad jo iniciatyva visi suvažiavo ir jis sumokėjo. P. G. P. P. nedavė pinigų, kuriuos ji turėjo perduoti. Tuos pinigus galėjo duoti gal R. K., nes P. G. vertinimu, R. K. ar UAB „J.“ turėjo mokėti už tą vakarienę, kadangi važiavo UAB „J.“ ir kitų įmonių interesais. P. G., R. K. jam perduotus pinigus padavė P. P. ir prašė, kad ji grąžintų. Vėliau visi pinigai buvo atiduoti P. P., kad ji juos įneštų į kasą. P. G. pažinojo P. P., ne vienas buvo atvejis, kad pinigus skirtus vienam, ji išleisdavo kitiems reikalams, pinigų negrąžindavo, tą ir pati prisipažino. P. G. galvojo, kad P. P. nuveš ir atiduos A. I. pinigus, bet ji pasinaudojo situacija ir pinigus pasiėmė sau. Taip P. G. iki šiol liko skolingas.

Dėl telefoninio pokalbio tarp P. G. ir R. K., įvykusio 2015-10-06 10.47 val. (dėl pinigų) (4 t., b.l. 54-55), P. G. parodė, jog šio pokalbio detalių neprisimena ir negali pakomentuoti. Gali pasakyti tik tiek, kad neturėjo jokių tikslų, jokios asmeninės naudos, norėjo išspręsti problemas ne tik vienos kompanijos, bet ir kelių kitų kompanijų. Nežino apie kokias fūras čia kalbama.

P. G. neprisimena ar prašė R.P. K. ir J. M., kad dėl dviejų raštų, gautų iš Rusijos dėl UAB „J.“ nustatytų pažeidimų būtų atsakyta vienu raštu.

P. G., kiek pamena, į Kaliningradą vyko (datų nepamena, greičiaS. tai buvo vasarą) du kartus: vieną kartą su P. P., kitą kartą vienas.

Pokalbiuose su Lietuvos Veterinarinės tarnybos darbuotojais nėra fiksuota, kad jis (P. G.) prašytų priimti neteisėtą sprendimą. Tokio dalyko Veterinarijos tarnybos vadovui nepasakų, P. G. sakė ieškoti pagal teisės aktus galimybių spręsti šitas problemas, visada sakė nedaryti jokių lengvatų nei vienai kompanijai, dėl kurių reikalų P. G. kreipiasi. Turi būti laikomąsi visų veterinarinių reikalavimų.

Vyko puolimas tiek prieš „J.“, tiek ir prieš P. G.. Lietuvos laboratorijos bijojo atlikti tyrimus bijodamos uždarymo, jei nebus nustatyta bakterijų, todėl tyrimai buvo atlikti Rygoje ir Varšuvoje - bakterijų nebuvo rasta. Žiniasklaidos atstovai lakstė net į Airiją, Angliją, Vokietiją ir bandė atkalbėti užsakovus, kad neimtų UAB „J.“ produkcijos, tačiau užsakovai atlikę tyrimus jokių bakterijų nerado.

Byloje ne vienas liudytojas patvirtino, kad pagal Rusijoje atliktus tyrimus pirmasis tyrimas ant valstybės sienos buvo greitasis, paskui produkcijos testas buvo atliekamas klasikiniu būdu ir Listerija nerasta. Pažymėtina, jog Listerija nekontroliuojama produktuose, kurie vartojami termiškai apdoroti, nes apdorojant termiškai ji dingsta. Nei Airija, nei Vokietija, nei Anglija, nei Rusija negrąžino ne vieno koldūno ir nei vienos šaldytos kitos produkcijos. P. G. pripažįsta, kad kreipėsi dėl Listerijos į J. M., to neneigia ir tai yra užfiksuota. Kadangi P. P. buvo patarėja ir kuravo užsienio politiką, tai ji daugiauSiai ir prašė kreiptis.

P. G. J. M. prašė duoti nurodymą R.P. K. dėl Listerijos veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu gali kažką padaryti – tai taip, o jeigu ne, tai ne problema.

Dėl P. G. ir J. M. telefoninio pokalbio, įvykusio 2015-08-04 nuo 10.25 val. iki 10.26 val. (4 t., b.l. 16), P. G. paaiškino, jog net neatsimena ar jis buvo pas R.P. K., ar tarėsi ką daryti, nes prekyba su Rusija buvo baigta po apsilankymo Kaliningrade. Apie tai, kad R.P. K. neleidžia eksportuoti produkcijos, P. G. greičiauS. sužinojo iš P. P.. P. G. nuomone, teisės aktų ribose prašyti galima ir jis prašė, veikė tūkstančių žmonių, bei dešimčių, o gal net ir šimtų įmonių labui. Kiek P. G. suprato iš pokalbio, J. M. pasakė „tegul sprendžia K.“. P. G. suprato, kad jis, matyt, geriau tą situaciją žino. Nei vienam P. G. nepasakė išduoti, nors negalima išduoti. J. M. nukreipė pas R.P. K., suprato, kaip jis padarys, taip ir bus.

Apie Listeriją K. P. G. greičiauS. žinoma iš žiniasklaidos, detalių neatsimena. P. G. nustebino, kad žaliavoje buvo rasta Listerija ir tai įmonei, iš kurios perkama žaliava, netaikoma jokių sankcijų. Visą produkciją, žaliavą, kurią perka įmonė, kuri perdirba žaliavą, gauna su Veterinarijos tarnybos sertifikatu, kad ji tinkama vartoti ir kažkodėl žaliavoje viskas tvarkoje, nors rasta žaliavoje.

Dėl P. G. ir J. M. telefoninio pokalbio 2015-08-04 10.32 min. (t. 4, b.l. 18) P. G. paaiškino, kad jo klausimai informacinio pobūdžio. Nėra liepiamojo pobūdžio būtinai išduoti. Jeigu galima – galima, jeigu negalima – negalima. Sprendžia VMVT, ne P. G. priima sprendimus. P. G. galėjo pakartotinai J. M. prašyti skambinti R.P. K., bet nebuvo kažkokio liepiamojo pobūdžio, o patariamojo pobūdžio. Pažymėtina, jog net ir Lietuvos rinkai jeigu būtų produkcija nekokybiška, tai jos niekas nepirktų, todėl niekas nesuinteresuotas pagaminti nekokybišką produkciją – nei veterinarijos tarnyba, kaip kompanija, kuri gamina produkciją. Nekokybiška produkcija paprekiausi metus ar pusę metų ir viskas, baigsis prekyba, bankrutuosi. Kiekviena kompanija suinteresuota pagaminti kiek galima kokybiškesnę produkciją, nes teisėjas yra vartotojas.

Dėl P. G. ir J. M. telefoninio pokalbio 2015-08-04 10.45 val. (4 t., b.l. 22) P. G., parodė, kadangi J. M. ypatingai kontroliuodavo tokioje situacijoje ir savo padalinius, tai be abejonės norėdavo žinoti poziciją ir vietinis padalinys. P. G. neprašė jokio neteisėto veiksmo. Mano, kad J. M. tarėsi su R.P. K.. P. G. neatsimena ar po to kalbėjo su P.R. K.. Gal kalbėjo, bet neatsimena. P. G. nežino ar R.P. K. prašė, kad J. M. leistų išvežti produkciją, kurioje aptikta Listerija.

Dėl P. G. ir V. P. telefoninio pokalbio (2015-08-20 nuo 13.48 val. iki 13.54 val. – 4 t., b.l. 32-34) P. G. paaiškino, kad neatsimena detalių, bet buvo politinis ir generalinis sprendimas – produkcija daugiau nebuvo vežama. Neatsimena detalių ar buvo gauti raštai iš Rusijos dėl ženklinimo pažeidimų. Čia buvo kalbėta apie tuos ženklinimus. Prisimena, kad problema buvo ta, kad per mažomis raidėmis neišskirti alergenai. Jie buvo sužymėti, tik nepadidintomis raidėmis. Buvo įspėjimas pasitvarkyti ir daugiau nefasuoti. Tai buvo pirma ir paskutinė partija. Žmonės gi nežinojo, kad reikia dar kažkokio specialaus leidimo. Turėjo fasavimo cechą, galvojo, kad galima fasuoti bet ką, o paskui pasakė, kad negalima ir jie nebefasavo. Šio klausime sprendime nemato jokios savo (P. G.) įtakos.

P. G. telefoniniai pokalbiai su V. P. daugiau konsultacinio pobūdžio, tas pokalbis buvo smalsumo dėlei, norėjo sužinoti - bakterija kyla ar ne. Jokio prašymo ir nurodymo nebuvo, tik žingeidumas. V. P. P. G. skambino savo interesais, įdomumo dėlei, norėjo sužinoti kaip ten kas vyksta. V. P. nieko neprašė. Kadangi Lietuvoje Listerija nekontroliuojama ir jeigu rastų, tai tą produkciją tiektų Lietuvoje ir nebūtų problemų ant sienos. Jeigu yra, tai būtų geriau sužinoti anksčiau, o ne ant sienos ir žinoti, kur tą produkciją realizuoti – Europos Sąjungoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje ar kur kitur. P. G. nuomone, prašyti nėra nusikaltimas. Neatsimena ar prašė V. P. į tyrimų protokolus nerašyti duomenų apie rastas bakterijas. Mano, kad neprašė. P. G. prašė tik tiek, kad jeigu kartais nustatytų, tai kad žinoti dar prieš išvežant, nes tokiu atveju geriau nevežti, o panaudoti produkciją vietoje.

UAB „J.“ problema dėl žuvies pakavimo yra menkas pažeidimas, apie tai kalbėjo ir J. M.. „J.“ turėjo pakavimo cechą ir matyt nežinojo, kad kiekvienos rūšies produkcijai reikia gauti atskirą licenciją. IšSiaiškinus, kad taip fasuoti negalima, daugiau nefasavo. Ženklinime buvo mažareikšmis pažeidimas, jie buvo tik neišskirti.

Dėl telefoninio pokalbis tarp P. G. ir R. K., įvykusio 2015-11-13 nuo 19.35 val. iki 19.45 val. (t. 4, b.l. 137-138) P. G. paaiškino, jog kadangi jis (P. G.) kalbėjo su J. M. ir jis pasakė, kad tai yra visiškai menkas pažeidimas ir kitos įmonės tokią veiklą vykdo ir prie jų niekas nesikabinėja, sakė, kad tikrai tegul šita partija būna pirma ir paskutinė ir nereikia be reikalo daryti problemos. P. G. pasakė, kad geriau nefasuoti, o jeigu nori - tai jų reikalas, tegul sprendžia, derinasi su Veterinarijos tarnyba (įrašė pateikta viena dalis pokalbio, o kitos pokalbio dalies STT neįrašė).

Dėl telefoninio pokalbio tarp P. G. ir J. M., įvykusio 2015-11-24 nuo 14.11 val. iki 14.12 val., P. G. paaiškino, kad su J. M. buvo kalba apie leidimą išsiparduoti UAB „J.“ sufasuotą žuvies produkciją, pagal teisės aktus toks fasavimo ar ženklinimo nesilaikymas nėra pažeidimas, juolab, kad buvo vienkartinis. Buvo paimta kokybiška produkcija, išfasuota ir daugiau produkcija nebuvo fasuojama.

Dėl P. G. ir R. K. telefoninio pokalbio, įvykusio 2015-11-24 nuo 14.53 val. iki 14.54 val. (t. 4, b.l. 140-141) P. G. paaiškino, kad P. G. nežinojo, kad jie nebefasuos, kad tai pirma ir paskutinė partija. Kitos įmonės fasuoja ir niekas prie jų nesikabinėja. Nustatyti menki dalykai, vis bando išpūsti burbulą.

Dėl automobilio „Lexus“.

P. G. parodė, jog 2012 m. su S. buvo sudaręs nuomos sutartį (pirminė sutartis buvo sudaryta 2008 m.). Jis per visą sutarties laiką važinėjosi ir „BMW X5“, „Mercedes Benz C220“, „Lexus IS“. Vėliau nuomojosi tą „J.“ įsigytą automobilį „Lexus GS 440“. Gegužės mėnesį, kai įsigijo „Lexus GS 440“, sutarties nekeitė ir buvo tęsiama nuoma, daromi mokėjimai. Automobilio nuomos sutartis buvo be identifikacinių duomenų, nes P. G. ir A. D. į Seimo kanceliariją pasikreipus patarimo ir nurodžius, kad gali keistis automobiliai, Seimo kanceliarija pasakė nerašyti konkretaus automobilio, tik automobilio klasę ir viskas bus gerai, todėl pagal Seimo kanceliarijos patarimą sutartyje neįvardinta automobilio markė, kiti identifikaciniai duomenys. Pagal patarimą surašius sutartį, nežiūrint į tai, kad automobilis keitėsi 2015 m. gegužės mėnesį, sutartis ir toliau liko galioti. P. G. mokėjo už automobilį „Lexus“. Buhalterijoje buvo padaryta techninė klaida – išrašydavo sąskaitas faktūras pagal pirmą (2008 m.) sutartį, nors „BMW“ buvo parduotas dar 2012 m. balandžio mėnesį.

Kaltinimas, kad laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2017-02-13 jis (P. G.) neatlygintinai naudojosi automobiliu, yra melas, o prokuroro klausimas ar turi dokumentus, kur būtų parašyta, kad per tą laikotarpį nuo 2015-05-18 iki 2017-02-13 yra mokama būtent už „Lexus“, yra kabinėjimasis. Nepamena ar su S. buvo pasirašytas automobilio „Lexus“ perdavimo aktas. Tai, kad dokumentuose nurodyta 2008 metų sutartis, yra neapsižiūrėjimas, niekas neatkreipė dėmesio į datą. P. G. dokumentus dėl automobilio „Lexus“ nuomos pasirašė su S. D. Neatsimena ar sutartyje yra įvardintas „Lexus“ ar tik automobilis ir kaina aptarta. S. atstovas, akcininkas ir direktorius liudydamas teisme patvirtino, kad buvo nuomojamas automobilis „Lexus“. P. G. automobiliu „Lexus“ važinėjo ir mokėjo, o kaltę, kad sutartyje neįrašytas konkretus automobilis turi prisiimti Seimo kanceliarija, ne ji patarė daryti bendro pobūdžio sutartį. Tarp UAB „J.“ ir S. buvo sudaryta sutartis ir parašytas priedas prie sutarties, kad S. leidžia automobilį nuomoti tretiesiems asmenims, todėl automobiliu naudojosi ir P. P. ir R. K.. Kai UAB „J.“ nusipirko automobilį „Lexus“, iš karto jį išnuomojo įmonei S., tačiau P. G. net nepagalvojo, kad gali būti nepatogu/netinkama nuomotis tą automobilį. Tuo labiau, kad šituo automobiliu naudojosi ir R. K., ir P. P.. Yra užfiksuota, kaip šiuo automobiliu R. K. padarė autoįvykį – važiavo iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos.

Dėl AB DNB banko rašto (t. 30, b.l. 7), kuriame nurodyta sąlyga dėl negalėjimo automobilį pernuomuoti, P. G. nežino, kaip automobilis atsidūrė pas S., gal buvo koks nors jų suderinimas su banku. Bankas jokių priekaištų nereiškė. P. G. už automobilio nuomą S. mokėjo iš savo sąskaitos. Seimas nariams perveda už kanceliarines išlaidas ir nariai už jas turime atsiskaityti – pateikti sąskaitas faktūras už ką mokėta ir pan. Realiai tie pinigai skirti Seimo nario veiklai ir Seimo nariai pagal Valdybos patvirtintą sprendimą tas lėšas gali naudoti. Šiuo metu pakeista tvarka, dabar gali remontuoti automobilį, gali važiuoti taksi, kas anksčiau nebuvo leidžiama. Anksčiau buvo leidžiama automobilį tik nuomoti. Kaip Seimo narys gautus pinigus, P. G. išleido pagal Seimo nustatytą, valdybos patvirtintą metodiką. Pavedimus darė kiekvieną ketvirtį. 2015 metais kokiu automobiliu važiavo, už tokį ir mokėjo. Jeigu nebuvo „Lexus“, reiškia mokėjo už kitą automobilį.

Automobilio priėmimas į eksploataciją, priskyrimas vienam skyriui, išnuomojimas įmonei S. yra įmonių santykiai, kurių P. G. tikrai nežino.

Dėl apmokėjimo už automobilio remontą visaip buvo. Pagal sutartį automobilį aptarnauti ir mokėti už remontą turėjo S.. P. G. yra sumokėjęs apie 900 eurų ir tų pinigų nesusigrąžinęs. Būdavo smulkių remontų – tai traukę ar kaladėlę reikėjo pakeisti, ar durelių įbrėžimus, ar byferį sutvarkyti - P. G. kad būtų pigiau nuvažiuodavo į garažą, pats sumoka, nieko niekam net nesako, net į kasko nesikreipdavo, nors automobilis buvo apdraustas. Per tuos du metus tokiems smulkiems remontams išleista mažiausiai 1000 eurų. Net padangas iš padėvėtų iš vasarinių į žiemines keitė, mokėjo apie porą šimtų eurų ir niekam net nesakė. Tikrai iš „J.“ jis (P. G.) neturėjo jokios materialinės naudos ir tokios nesiekė. Jeigu būdavo stambesni remontai, tai pagal sutartį kam priklausė, tas ir apmokėjo. Taigi, dėl mokėjimų už automobilio remontą, kurą, draudimą buvo visaip. Sutartyje su S. buvo numatyta, kad P. G. gali užsipilti ir kuro. Buvo priedas prie sutarties. S. davė kortelę ir P. G. pildavo kurą iš jų sąskaitos. Kuras įėjo į nuomos kainą. Buvo aptarta nuoma plius iš tos nuomos galėjo įsipilti kuro.

P. G. net nepagalvojo apie tai, kad būtų buvę patogiau išsinuomoti automobilį iš kitos, nesusijusios įmonės, nes nežinojo, kad nuomotis „J.“ automobilį yra negalima. Tuo labiau, kad jis už automobilį mokėjo. P. G. rinkosi iš daug automobilių įvairiausių markių, tačiau jam „Lexus“ pati geriausia mašina.

Dėl 2015-01-05 Automobilio nuomos sutarties, t. 36, b. l. 50; 2017-05-26 sutarties dėl transporto priemonės apmokėjimo sąlygų, t. 36, b. l. 54, P. G. parodė, jog Seimo kanceliarija derino tas sutartis, bendrai sakė, kad sutartys jiems nereikalingos, reikalingos sąskaitos faktūros. Kokį automobilį nuomoji ir iš ko jiems nesvarbu, svarbu, kad būtų sąskaitos faktūros. Kadangi tie automobiliai keičiasi, pasitarė neįrašyti konkrečios markės, įrašyti automobilio klasę.

Dėl 2016-09-16 susitarimo (t. 36, b. l. 45) P. G. paaiškino, kad aiškinosi su Seimo kanceliarija ir kadangi nereikia konkrečiai nurodyti automobilio markės, o Seimo kanceliarijai iš viso sutartis nereikalinga, todėl sudarė bendresnio pobūdžio sutartį. Lygiai taip pat yra priedas prie sutarties, kad S. išduoda kuro kortelę ir leidžia naudotis tretiesiems asmenims. Sutarties neperrašė.

Neneigia, kad nuo 2015-05-18 iki 2017-02-13 važinėjosi automobiliu „Lexus“, bet nesutinka su kaltinimu, kad naudojosi neatlygintinai. Už automobilį „Lexus“ visi pavedimai per banką yra, kas ketvirtį pagal sutartį. Pinigus P. G. mokėjo asmeniškai, nueidavo į banką ir padarydavo pavedimus. Visus pavedimus, mokėjimus, sąskaitas faktūras pristatydavau Seimo buhalterijai. Sąskaitas išrašydavo S., P. G. apmokėdavo, pateikdavo buhalterijai, kitaip nebūtų pervedę už kanceliarines išlaidas lėšų. Jos turėjo būti pagrįstos. Važinėjo automobiliu „Lexus“, kitu automobiliu nevažinėjo ir už kokį tai kitą automobilį negalėjo mokėti. Markės nebuvo įrašyta, bet visi žinojo, kad jids (P. G.) važinėja automobiliu „Lexus“.

Paprašytas paaiškinti dėl t. 10, b. l. 172-174 esančių sąskaitų, kurių apačioje P. G. pasirašo „prekes, paslaugas gavau, pretenzijų neturiu“. 2015-10-16, 2016-05-17, 2016-08-03 už „Lexus GS 450“ sąskaitas išrašytos įmonei „J.“, bet sąskaitą paėmė P. G.. Vieną sąskaitą pasirašė R. K.. Kaltinamasis P. G. parodė, jog greičiausiai tarp jų buvo kažkoks susitarimas, kadangi, kaip S. ir UAB „J.“ turėjo daugiau santykių su visokiais įrengimais. Greičiausiai jie susitarė, kad tegul rašo sąskaitą įmonei „J.“, o jie ten susidengs. Jeigu P. G. būtų pasakę rašyti S. D., būtų rašęs S. D. P. G. į tai nekreipė dėmesio, bet yra ir jo sąskaita, kur jis pats sumokėjo tam pačiam „M.“ už „Lexus“ remontą virš 900 eurų. Mano, jog vėliau buhalteriškai tuos galus įmonės susidengdavo kažkokiu būdu.

Patikrinus dokumnetus, matyti, jog automobilis „BMW X5“, buvo pirmas ir nuomojamas pagal 2008 m. sutartį, kurios numeris ir eidavo visose sąskaitose. Viso kaltinimo šiame epizode esmė yra, kad buvo nurodytas 2008 m. sutarties numeris. Ta 2008 m. sutartis susijusi su automobiliu „BMW X5“. Tą automobilį „BMW X5“ S. pardavė 2012 m.

Jeigu pasižiūrėti sąskaitas faktūras, kurias S. išrašo P. G. (visos sąkaitos 41 tome) ten yra nurodyta, kad prie aprašymo, t.y. už ką ta sutartis, pagrindas nurodytas Sutartis Nr. 08-12-01, 2008-12-01 d. Tai reiškia, kad net ir 2015 m. buvo išrašomos sąskaitos, nurodant pagrindu tą 2008 m. sutartį, o ta 2008 m. sutartis yra skirta automobiliui „BMW X5“, tačiau 2012 m. automobilis „BMW X5“ iš S. buvo parduotas. Vadinasi, P. G., pvz., 2015 m., 2016 m. negalėjo atlikti mokėjimų už automobilį „BMW X5“, nes jis naudojosi kitu automobiliu. O kadangi jis naudojosi kitu automobiliu, bet atliko mokėjimus, kurių pagrindu nurodydavo tą seną sutarties numerį, tai nėra joks neatlygintinas naudojimasis, tiesiog padaryta techninė klaida sąskaitose faktūrose. Nuo 2008 m. mašinos keitėsi, bet nežiūrint šios techninės klaidos, suma už nuomą, kuri aptarta sutartyje, yra pavedimai sumokėta.

M. S. turėjo „BMW X6“, „Jaguar“, džipą „Tuareg“ ir dar kažkokį automobilį. P. G. pasakė M. S., kad UAB „J.“ automobilio atsisako, bijo, pasiūlė šį automobilį nupirkti ir pernuomoti P. G.. M. S. nupirko. P. G. kito automobilio nenorėjo, nes nori žinoti automobilio istoriją, kad nebūtų daužtas, kad nebūtų problemų ir kai perki automobilį, stengiesi kiek galima iš pažįstamų žmonių nusipirkti. P. G. žinojo automobilio istoriją, patį automobilį, žinojo, kad neišlįs kažkokie gedimai ir todėl ir vėl (po to kai „J.“ „Lexus“ pardavė M. S. įmonei) nuomojo tą patį automobilį.

Dėl kuro kortelės – P. G. automobilyje buvo dvi kuro korteles: viena - S. D., bei automobilyje buvo „J.“ kortelė, kadangi automobiliu važinėjo ir „J.“ komercijos direktorė P. P., kurią pastaroji pamiršdavo. Ne paslaptis, kad kartais P. G. su ja važiuodavo kartu, pvz., į Lenkiją. Tas korteles buvo labai sunku atskirti, nes abi „Statoil“. P. G. galėjo korteles sumaišyti, tuo labiau, kad kodai ant kortelių buvo užrašyti. Jeigu P. G. keletą kartų naudojo „J.“ kuro kortelę, tai nenaudojo S. D. kortelės, todėl kalbėdamas su R. K. P. G. sakė, kad kai darys užskaitas, tas išlaidas, kurias padarė neteisėtai, turi sumokėti S., t.y. reikia padaryti užskaitymą. P. G. neneigia, kad gal nepiktybiškai kartais galėjo sumaišyti, bet kaip liudijo ir P. P., ji irgi ne kartą yra užsipylusi kuro iš S. kortelės. Ji niekada nežiūrėdavo, kiek automobilyje kuro, kai grąžindavo automobilį, būdavo, kad ir kuro lemputė dega, o P. G. visą laiką, kai jai reikėdavo važiuoti, užpildavo pilną kuro baką. Taigi, vienas dalykas, kad kurą užpildavo P. G., o antras dalykas, kad buvo dvi visiškai vienodos kortelės, ant kurių kitos pusės buvo užrašyti bar kodai.

Dėl kuro pagal „J.“ kuro korteles pylimo į J. B. automobilį „Audi A4“ įvairiose degalinėse, P. G. parodė, jog kartais jie važiuodavo kartu, kai kada vienas P. G., todėl jis į jos automobilį yra užpylęs kuro. Nėra abejonių, kad ne sau P. G. naudojo tą kurą, ne sau pylėsi, ne savo reikmėms, o jos reikmėms. Dėl aplinkybių, jog pagal filmuotą medžiagą iš to automobilio išlipdavo kaltinamasis ir pildavo degalus, P. G. paaiškino, jog sunku prisiminti, kodėl J. B. jis galėjo užpilti kuro. Gal jam buvo pasakyta, kad reikia užpilti kuro, gal taip įsivaizduoja, gal klysta. Tačiau J. B. buvo susijusi su viešąja įstaiga, kuri, kaip suprato P. G., susijusi su UAB „J.“ ir viešajai įstaigai J. B. padėjo atlikti kažkokius buhalterinius apskaitymus, tai už tai gal jam buvo pasakyta, kad užpiltų kuro iš tos kortelės. Tiksliai pasakyti negali, nes buvo prieš 6 metus, tokia jo versija. Gali būti, kad J. B. jis siūlė įpilti degalų, bet visų tų aplinkybių neatsimena, bet kuras buvo piltas ne jam (P. G.) asmeniškai, jis iš to naudos neturėjo. Taip pat gali būti, kad jis sumaišė korteles.

P. G. negali prisiminti ar į automobilį „Lexus“ ir į J. B. automobilį pylė kurą UAB „J.“ kortele, nes 2015 metai buvo seniai. Statoil kuro korteles turėjo ir „J.“ ir S., abi matė kiek jis užpylė kuro, galbūt matė, kad P. P. pylė, gal jie suvedė balansą ir tie užpylimai buvo išlyginti. P. G. skirtumą atidavė P. P. ar apkeitė ir buvo kvitai. Kita vertus - centų niekas neskaičiavo. P. G. nekaltas, kad UAB „J.“ nevedė kortelių apskaitos. Į automobilį P. G. pylė kurą pagal abi korteles ir taip daroma, kad subalansuoti išlaidas S. už kurą ir UAB „J.“, kadangi buvo sumaišytos kortelės. Kaip baigėsi – nežino, bet mano, kad jie atliko kažkokią matematiką pagal sutartį, pagal pamokėjimus. P. G. į tai nesigilino. Subalansuoti, kad kuro būtų įpilta po lygiai pats labai nesistengė, nes galvojo, kad apie skirtumus jam pasakys. Gal vienu metu kadangi P. G. daugiau užpylė kuro, buvo pasakyta, kad už remontą servise turi apmokėti P. G., nors jie turėjo apmokėti sąskaitą, bet P. G. apmokėjo apie 900 eurų. Buvo ir kiti dalykai, smulkūs remontai – tai sparną nubrėžė, tai dureles kažkokias, tai kaladėlę pakeisti. Pats nuvarydavo į kokį privatų servisiuką, sumoka ir pataiso.

Dėl t. 28, b.l. 139-141 UAB „Circle K Lietuva“ rašto ir priedų, kuriuose nurodyta, kad ant bendrovei „J.“ išduotų kuro mokėjimo kortelių buvo nurodytas įmonės UAB „J.“ pavadinimas, P. G. paaiškino, jog jis pavadinimo UAB „J.“ ant kortelės neatsimena.

P. G. 2015-2016 m. turėj teisę naudotis S. D. kortele ir jis tą kortelę turėjo. Kadangi ta mašina važinėjo ir P. P., ir ne tik ji, tai kai ji važiuodavo, „J.“ kortelę dažniausiai palikdavo automobilyje. Ji pildavo iš savo kortelės, bet būdavo irgi sumaišo korteles.

Kai P. G. reikėdavo kažkokių išlaidų, tai atsiskaitydavo per P. P.. Apmokėdavo bilietus, viešbučius, kitas išlaidas ir po to mėnesio gale jau suvesdavo balansą ir kiek jai reikėdavo įnešti į tą sąskaitą, P. G. jai grąžindavo ir ji įsinešdavo į sąskaitą. Ar įėjo kuras, ar jie buvo paskaičiavę, kad ir už kurą skolingas, P. G. neprisimina.

Dėl (t. 34, b.l. 15-41, 42-151) 2017-08-30 specialisto išvados, kurios 32-ame lape, atsakant į užduoties 3 klausimą nurodyta, kad P. G., atlikdamas finansines operacijas svetima elektroninio mokėjimo priemone UAB „J.“ išduotomis „Statoil“ kuro mokėjimo kortelėmis dvidešimt trimis atvejais, atliekant finansines operacijas savo naudai įgijo kuro už 1101,37 eurus, dėl to UAB „J.“ padaryta 1101,37 eurų nuostoliai, t.y. niekas nepadengė. P. G. paaiškino, kad jis vien pagal dokumentus apmokėjo virš 900 eurų už automobilio remontą, o pagal sutartį už remontą turėjo mokėti arba S., arba UAB „J.“. P. G. pagal sutartį neturėjo mokėti, todėl gal ir apmokėjo, kad buvo išnaudojęs kurą. Mano, kad jam gal buvo pasakyta, kad išnaudojo jų kuro ir turi padengti tą skirtumą. P. G. apmokėti kuro sąnaudas greičiausiai liepė UAB „J.“ direktorius, buhalterė arba P. P.. Virš 900 eurų už remontą mokėjo sąmoningai, kad uždengti nuostolį už kurą. Kai taisydavo automobulį ir apmokėdavo sąskaitas už remontus, atrodo, kad naudodavo ir draudimo franšizes. Kadangi mašina buvo lizinguojama. Kadangi franšizė viską suvalgo, už tai tvarkydavo savo lėšomis nenaudojant franšizės. Kuri įmonė mokėjo už draudimą pagal sutartį - nežino.

Dėl skrydžių, bilietų.

P. G. visą laiką važiuojant į komandiruotes ar net ir savo reikalais, bilietus ir viešbučius prašydavo nupirkti patarėjo ir dabar tai daro. Nupirkus, pasako kiek sumokėjo, P. G. sumoka ir viskas. Jeigu patarėjas pasako, kad neturi pinigų, tai ir avansu kartais sumokėdavo. P. P. daug keliavo, ji žinojo kokie skrydžiai, viešbučiai pigesni, todėl ji ir nupirkdavo bilietus. P. G. tuo dalyku visiškai nesirūpino ir nemano, kad tai yra kažkoks nusikaltimas, juo labiau, kad visi pinigai grąžinti. Atvirkščiai, jeigu paimti balansą, kiek P. G. paėmė iš P. P. ir kiek ji gavo, tai tikrai ji gavo dvigubai daugiau. P. G. nuomone, tokie P. P. parodymai prieš P. G., nes ji užpyko, kad P. G. nesutiko toliau mokėti kredito už jos paimtą paskolą.

P. G. 2015 m. rugsėjo 2-3 d. su E. L. iš Vilniaus į Stokholmą ir atgal matyt skrido. Neatsimena kokiais tikslais skrido į Stokholmą, galvoja, kad tai buvo asmeninis skrydis. Su E. L. jis pažįstamas nuo tarybinių laikų. Dabar jis 15-16 metų gyvena Amerikoje ir čia atvažiuoja kartą į metus arba rečiau. E. L. pažįsta ir P. P., todėl ji žinojo, kad ir jam reikia bilietų. Juk vykstant kartu, nepirks kiekvienas atskirai bilietų. Jeigu dar ir viešbučius atskirai pirktų, tai gyventų skirtinguose. Normalu, kad jeigu skrenda keli žmonės, kelionę organizuoja ir bilietus apmoka vienas žmogus. Tikrai nežino aplinkybių, kaip E. L. užsisakė bilietus. Gali būti, kad P. G. jam pasakė, kad P. G. bilietus perka P. P., tai matyt dėl bilietų jis irgi kreipėsi į ją. Galėjo būti taip, kad P. G. pasakė P. P., kad užsakytų du bilietus, arba su P. P. P. G. bendravo kartu su E. L.. Neatsimena ar E. L. pinigus už skrydį atidavė tieSiai P. P., ar P. G.. P. G. veltui į Stokholmą neskrido, jeigu P. P. pirko bilietus, tai P. G. jai ir pinigus sumokėjo. P. G. nežinoma, kad E. L. būtų sumokėjęs pinigus UAB „J.“.

2016 m. sausio 6-8 d. P. G. su sūnumi S. skrido iš Kauno į Londoną ir atgal. Skrido asmeniniais tikslais. Viską organizavo ir sumokėjo P. P.. Pinigus atidavė arba prieš kelionę, arba po jos, tiksliai neatsimena. P. G. atidavė pinigus ir už save, ir už sūnų. Kokias keliones beorganizuotų, visus pinigus P. G. atiduodavo P. P., kaip ir kitiems patarėjams. Kartais atiduodavo prieš kelionę, prieš perkant, kartais po pirkimo, visaip buvo.

P. G. skrido ir iš Vilniaus į Kijevą. Kijeve turi daug pažįstamų europarlamentarų, su kuriais susitinka, pabendrauja. Buvo labai įdomi ta jų politinė situacija, P. G. įdomu pakalbėti ir sužinoti situaciją iš pirmų lūpų, ne tik žiniasklaidoje skaityti. Galvoja, kad bilietus skrydžiui į Kijevą užsakė P. P.. Pinigus jai P. G. atidavė ar prieš, ar po neprisimena, visaip galėjo būti.

P. G. iš dalies nežinojo, kad P. P. perka skrydžių bilietus per UAB „J.“, galvojo, kad gal kartais R. K. duoda pinigų, jei P. P. jų neturi, o ji pinigų niekada neturėjo. Už P. P. nupirktus bilietus visus pinigus grąžindavo. Ir P. G. ir E. L. grąžino pinigus, o P. P. pinigus įnešė kasą. P. G. faktiškai nežinojo, kad P. P. savarankiškai, P. G. nežinant, pirko bilietus per UAB „J.“. Vienu atveju bilietus greitai liepė užsakyti R. K., nes gal su P. P. P. G. negalėjo susisiekti, gal ji nekėlė ragelio. Tada gal jis (R. K.) ją pagavo ir pasakė užsakyti. Čia buitiniai dalykai, aplinkybes labai sunku prisiminti.

Dėl P. P. kortelės paėmimo – gali paaiškinti, jog ji buvo gana išlaidi ir dėl to buvo pykčių, barnių. Būdavo, kad tik gavus atlyginimą, už poros savaičių jau žiedus užstato lombarde. Ir taip nuolat. P. G. baigėsi kantrybė, pasakė, kad paima tą kortelę iš jos, kiek reikės gaus ir dar daugiau. Žinoma, ji pyko. Svarbiausia - kiek paimta pinigų per ją, visi iki cento grąžinti į kasą. Ir ne po metų, ne prasidėjus tikrinimams, o buvo grąžinti kas mėnesį į kasą.

Dėl pinigų pervedimo. P. G. paaiškino, kad kam prašydavo pinigų, tai nelabai ir prisimena, bet greičiauSiai ar dėl to, kad pamiršdavo savo kortelę, nes tikrai dažnokai pamesdavo, ar koks renginys (duomenys neskelbtini) būdavo, ar kažkokia bendruomenė prašydavo pinigų 100 eurų ar kiek, na tokių smulkių pinigėlių. Tai greičiauSiai pinigų prašydavo tiems reikalams, faktiškai Seimo nario veiklai. Visi tie pinigai buvo grąžinti į kasą. Paskolinti nedraudžiama, bet svarbiauS., kad pinigai nebūtų nenusisavinti, P. G. UAB „J.“ pinigų nenusisavino. O kokioms reikmėms tuo metu ir kodėl labai reikėjo pinigų, negali prisiminti, nes seniai buvo. Klaipėdos rajone yra pažįstamų ir kolegų, tai jeigu reikėdavo, skolindavosi ir bendriems kažkokiems reikalams, prašydavo, kad uždėtų, o paskui jiems grąžindavo. Nepamena atvejo, kad pinigai būtų gaunami labai anksti iš ryto, o ne iš vėlaus vakaro. Pažymi, kad P. P. pinigai grąžinti su kaupu ir ji tai paliudijo.

Dėl 2015-09-25 pokalbio, vykusio tarp R. K. ir P. G. nuo 8.00 val. iki 8.03 val. (4 t., b. l. 37-39) P. G. paaiškino, jog buvo pamesta jo kortelė ir galbūt per tą laiką įmetė pinigų. P. G., net negalvojo, kad pinigai iš įmonės, galvojo, kad R. K. pervedė savo pinigus. P. G. tų smulkių detalių nežinojo. P. G. iš viso niekam nėra skolingas, yra visiems grąžinęs. Dėl lapkričio 3 d. prašymo R. K., kad R. permestų į savo kortelę 100 eurų, galėjo būti, kad jis (P. G.) vėl kažkur buvo palikęs kortelę. Detalių neatsimena, bet tai ne kažkokie dideli pinigai.

Dėl 2016-01-22 nuo 7 val. 44 min. iki 7 val. 45 min. vykusio telefoninio pokalbio tarp P. P. ir P. G. (t. 4, b. l. 172-173), dėl 2016-03-04 nuo 22 val. 15 min. iki 22 val. 59 min. vykusio telefoninio pokalbio tarp P. P. ir R. K. (t. 4, b. l. 174-179), kaltinamasis P. G. paaiškino, jog kiek supranta jis buvo (duomenys neskelbtini). Nė karto apygardoje nebuvo atvejo, kad kažkas kažkiek nepaprašytų – 100, 50 ar 200 eurų. Žinoma, visos sumos neduodavo, bet pagal galimybes kažkiek pinigėlių duodavo. Būna ir toks atvejis, sakai „prašyk“ ir gal koks verslininkas padės ar panašiai. Jis gi negali visiems dalinti pinigų, siųsdavo į savivaldybę, socialinį skyrių ir pašydavo, kad tiems žmonėms padėtų. Aplinkybių, detalių neprisimena. Visi pinigai grąžinti į kasą, sau nei kiek nepaliko ir UAB „J.“ nėra skolingas. Jis ir P. P. nėra skolingas, ir P. P. nėra skolinga. P. G. patvirtino, jog kaltinime nurodytas pinigų sumas iš UAB „J.“ gavo, bet viską grąžino per P. P.. Atiduodavo jai pinigus asmeniškai, o ji įnešdavo į kasą.

Mano, kad P. P. parodymuose, kad ji tuos pinigus įnešė į kasą iš savo širdies draugo, nėra tiesos. P. P. atsakydama į P. G. klausimą patvirtino, jog ji iš jo (P. G.) gaudavo daug daugiau. Tačiau gal dar papildomai gavo iš savo širdies draugo.

Dėl t. 4, b.l. 117-118 užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp R. K. ir P. P. (2015-11-16 nuo 10.02 val. iki 10.08 val.) kaltinamasis P. G. parodė, jog pagal balansą (patikrinimą atliko FNTT), P. G. visus pinigus grąžino - kiek gavo pinigų, visi įnešti į kasą. P. G. galvodavo, kad pinigus skolina ne UAB „J.“, o R. K.. P. G. tiesiogiai UAB „J.“ į kasą negrąžino nei cento, viską atiduodavo P. P., o ji atiduodavo UAB „J.“. Gal kartai pinigus paduodavo ir asmeniškai R. K., bet dažniauSiai per P. P.. Pasakydavo, kad tai pinigai padengti skolai, kadangi ėmė, reikia grąžinti. Jeigu pinigai būdavo ne asmeniniai, R. K. juos įnešdavo į kasą, o jeigu pinigai būdavo paimti asmeniškai iš R. K., tai R. K. asmeniškai ir grąžinti.

P. G. į politiką atėjo iš verslo, nežinojo, kad pinigus jam pervedinėja įmonė, galvojo, kad asmeniškai R. K. duodavo tuos pinigus. O kita vertus, tai P. G. nemato didelio nusikaltimo, jeigu įmonė perveda, o po to tie pinigai grąžinami. Būtų didesnė problema, jeigu pinigai nebūtų grąžinti. P. G. iš UAB „J.“ ar R. K. turtinės naudos negavo. Gavo pinigus, bet juos grąžino ir nesijaučia įsipareigojęs nei UAB „J.“, nei R. K.. Jo (P. G.) atstovavimas UAB „J.“ interesams absoliučiai niekaip nesusijęs su automobiliais, gautais pinigais ir skrydžių bilietais.

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. dėl kaltės pozicijos neišreiškė, parodymų nedavė (t. 43, b. l. 57). 2021-01-15 papildomos apklausos metu P. G. parodymų nedavė, bet pateikė rašytinius parodymus, nurodydamas, kad kaltės klausimu pasisakyti negali, nes jokios turtinės ar asmeninės naudos negavo ir nesiekė gauti. 2015 m. liepos mėn. jo iniciatyva įvyko susitikimas su A. I., pietavo didele kompanija, bet neturėjo grynųjų pinigų susimokėti už pietus, o banko kortelės nepriėmė, todėl už jį sumokėjo A. I.. Būtent todėl ir siūlė P. P. turėti 500 eurų, kad susimokėti už jo inicijuotus pietus. Dėl automobilio nuomos nurodė, kad visoms komisijoms yra pateikęs dokumentus apie tai, kad išlaidos buvo pilnai apmokėtos, tik padaryta techninė klaida – mokėjimo dokumentuose nurodyta sena 2008-12-01 sutartis su S.. P. P. buvo jo kaip Seimo nario padėjėja, todėl jos prašė nupirkti skrydžių bilietus į Stokholmą, Londoną, Kijevą, po to bilietams išleistus pinigus jai grąžino. Apie tai, kad ji naudojosi UAB „J.“ lėšomis, nežinojo. Taip pat ir su 1800 eurų. Žino, kad P. P. yra grąžinusi į įmonę visus jai, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtus pinigus ir nėra jokio įsiskolinimo UAB „J.“ (t. 43, b. l. 59).

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė laikytina įrodyta liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos atlikimo protokoluose užfiksuotais faktais, specialistų išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas S. M. parodė, jis yra šimtaprocentinis UAB „J.“ akcininkas ir steigėjas. P. G. yra jo draugas. Nepamena kuriais metais S. M. patyrė pirmą infarktą, šiaip turėjo tris. P. G. atėjo į ligoninę jo aplankyti. Įmonės reikalai buvo labai blogi ir S. M. svarstė, kad įmonę greičiauSiai reikia uždaryti, parduoti. P. G. įkalbėjo palaukti, neskubėti. Tada S. M. paklausė P. G. ar pastarasis padėtų susitvarkyti, nes dėl sveikatos - infarkto, be to laukė akių operacija, pats S. M. nesugebės nieko padaryti. Prašė P. G. ne kaip Seimo nario, o kaip draugo. Tiesiog S. M. su P. G. turėjo daug bendrų biznių, S. M. P. G. pasitikėjo, paprašė pakontroliuoti direktorių, nes skaityti S. M. dėl sveikatos jau nebegalėjo, nieko nematė. P. G. sutiko. S. M. netgi pasiūlė perrašyti dalį akcijų, tačiau P. G. griežtai atsisakė, net supyko. Toks pokalbis buvo seniai, tikrai dar iki visų įvykių dėl Listerijų. P. G. S. M. pasiskambindavo, jie pasikonsultuodavo, pasitardavo kaip ir ką daryti. P. G. įmonei nevadovavo, šiek tiek pakontroliuodavo direktorių, gal kartais ir dar daugiau.

Žino, kad 2015-2016 m. P. G. buvo Seimo narys. Negalima sakyti, kad S. M. pasiūlė įmonę kontroliuoti, tiesiog paprašė kai galės, kai turės laiko - padėti. Žino, jog daug verslininkų, prašydavo P. G. tai patarimo, tai pagalbos, dailininkai jam skambindavo dėl parodų organizavimo ir P. G. padėdavo, niekada neatsakydavo, daug kam yra padėjęs be jokio atlygio. Lygiai taip pat ir S. M. paprašė padėti, kiek jis gali. Kiek galėjo, padėjo, nes 2015-2016 m. įmonė veikė jau pelningai. Prieš tai būdavo labai blogai. Dividendus S. M. gavo dar iki to (nepamena kuriais metais) ir šiemet, o šiaip viskas buvo investuojama. Atėjus naujam direktoriui (R. K.), mano, kad P. G. labai jo kontroliuoti nereikėjo, nes pats pakankamai gerai tvarkėsi, išbrido iš skolų. Iki tol situacija tikrai buvo labai prasta. Dėl komercijos direktoriaus priėmimo sprendė direktorius, o dėl paties direktoriaus priėmimo, vėliau atleidimo sprendė S. M.. R. K. seniau buvo dirbęs įmonės UAB „J.“ gamyboje ir gerai užsirekomendavo.

Gamybos S. M. nekontroliavo, pasitikėjo pilnai direktoriumi. Prieš tai buvę direktoriai buvo ne tokie, dėl to reikėjo P. G. pagalbos, kad truputį prižiūrėtų.

Įmonėje sprendimus dėl brangių įrengimų, technikos pirkimo priimdavo S. M. su direktoriumi, bet S. M. praktiškai visada pasitardavo su P. G., nes P. buvo geras komersantas, mokėdavo ir pasiderėti palankesnėn pusėn.

Dėl automobilio „Lexus“ pirkimo su P. G. S. M. nesitarė, pats nutarė pirkti, nes kai prasidėjo eksporto reikalai, atvažiuodavo užsieniečiai ir „J.“ darbuotojai važiuodavo į užsienį, todėl nusprendė, kad turi būti viena reprezentacinė mašina. Automobilis „Lexus“ buvo išnuomotas latviams, nes jis nebuvo ištisai užkrautas. UAB „J.“ savo reikmėms Lietuvoje ja labai retai naudojomės, todėl S. M. pasiūlė P. G. nepirkti mašinos, o imti šitą mašiną ir važinėti. P. G. pasakė, kad gali imti mašiną, bet tada reikia nuomoti, jis visas savo mašinas nuomojo per „D.“, taip buvo padaryta ir su šiuo „Lexus“ automobiliu: UAB „J.“ išnuomavo „D.“, o P. G. iš jų. Mašina ne visuomet buvo pas P. G., tačiau negali pasakyti, kiek kartų ir kam iš įmonės darbuotojų jis duodavo naudotis šiuo automobiliu. S. M. siūlydamas P. G. automobilį „Lexus“, kainos neaptarė, čia buvo direktoriaus reikalai. S. M. nežino, kad įmonės „J.“ dokumentuose buvo pavaizduota, kad automobilis perduodamas į gamybos cechą, o ne nurodoma kad yra išnuomojamas „D.“ ar P. G.. Apie tai pirmą sykį girdi. Kas be P. G. naudojosi automobiliu „Lexus“ reprezentaciniais reikalais, nežino. Tai spręsdavo direktorius.

P. G. žmona įmonėje dirbo buhalterijoje, paskui išėjo į savo verslą, dirbo sūnus. Ar G. G. dirbo bendrovėje, nežino. Lyg tai dirbo. Kur buvo jos darbo vieta – nežino. Nežino, kad G. G. buvo daromi pavedimai į Angliją, bent jau neprisimena. S. M. su P. G. draugavo šeimomis. P. G. bendrovėje „J.“ nedirbo, atlyginimo negavo. Kiek S. M. žino, piniginių įsipareigojimų, sutarčių su bendrove nebuvo, išskyrus tuos atvejus, kad kažkoks darbuotojas paskolino jam kelis eurus.

UAB „J.“ produkcija buvo eksportuojama į Rusiją, į Baltarusiją, į kai kurias vakarų šalis. Apie pretenzijas įmonei „J.“ iš Rusijos veterinarijos tarnybos S. M. sužinojo tik įvykus įvykiams dėl kurių nagrinėjama byla. Tyrėja S. M. išsikvietusi prigąsdino, kad su ta Listerija jis norėjo išnuodyti pusę Lietuvos. Tada dar nebuvo žinoma, kad Listerija yra visiškas niekis. S. M. tik kitą dieną pasigilino, kas tai yra. Apie susidariusę situaciją S. M. sužinojo ne tik iš tyrėjos, tada jau skambėjo žiniaskaidoje. Pradėjus domėtis, gamybos vadovė ar technologė pasakė, kad Listerija yra niekis - žūva verdant 80 laipsnių temperatūroje, dėl ko S. M. padarė išvadą, kad Rusija spaudė Lietuvą ir tiesiog buvo surastas pretekstas, kaip sustabdyti eksportą. Pretenzijos buvo reiškiamos visoms įmonėms: „P.“, „R.“. Visų įmonių eksportas buvo sustabdytas dėl vienokių ar kitokių priežasčių. 2015-2016 m. nežinojo, kad iš Rusijos gauti raštai apie pažeidimus „J.“ produkcijai. S. M. P. G. neprašė, kad jis kreiptųsi į Lietuvos ir Rusijos veterinarijos tarnybas, kad išspręsti kiluS.s problemas dėl Listerijos, ženklinimo pažeidimų, dėl žuvies fasavimo įmonėje „J.“. Apie žuvį S. M. sužinojo gerokai vėliau, po visko.

Apie tai, kad P. G. per P. P. sąskaitą buvo išmokami įmonės „J.“ pinigai - nežinojo. Su S. M. to nei R. K., nei buhalterė nederino. Dėl nedidelių sumų su S. M. niekas nederindavo. Mano, kad kuro mokėjimo kortelės įmonės veikoje yra smulkmena ir tokių reikalų S. M. nesprendė. Apie skrydžių bilietus pirkimą P. G. iš „J.“ sąskaitos S. M. nieko nežino. Kiek žino, nupirko bilietus, kad būtų greičiau, prasčiau. Net nepamena, pas ką klausė dėl bilietų pirkimo. P. G. pinigus už bilietus grąžino.

P. G. su P. P. draugavo. Ar jie gyveno santuokoje, S. M. nežino, bet jie kartu kažkurį laiką buvo kartu. Dėl bendro ūkio vedimo, tai sykį girdėjo, kaip jie tarėsi kažką pirkti.

Teisme apklaustas R. K. parodė, jog jis nuo 2012-03-29 iki 2016-10-03 dirbo įmonės „J.“ generaliniu direktoriumi. P. G. akcininku nebuvo, įmonėje „J.“ funkcijų ir pareigų neturėjo. Tiesiog turėjo artimą santykį su įmonės šimtaprocentiniu akcininku - S. M.. R. K. funkcijos buvo visos įmonės valdymas: kontroliuoti pardavimus, gamybą, finansus ir visus kitus dalykus. P. P. tuo metu buvo komercijos direktorė.

Tuo laikotarpiu, kai R. K. buvo įmonės generaliniu direktoriumi, įmonė ar jis (R. K.) asmeniškai piniginių reikalų su P. G. neturėjo. Tiesioginių piniginių santykių su P. G. nebuvo, bet, kiek jam yra žinoma, tų pinigų reikėdavo P. P., o tarp jos ir P. G., kaip R. K. suprato, buvo bendras ar šeimyninis gyvenimas. R. K., kaip vadovui, svarbu buvo tik tai, kad pervedus P. P. pinigus, pastaroji juos grąžintų ir jeigu mėnesio gale ji juos grąžina -viskas yra gerai.

R. K. P. G. prašymu pinigus pervesdavo į P. P. sąskaitą, nes pastaroji buvo materialiai atskaitingas komercijos žmogus, kuriam reikėdavo pinigų komandiruotėms, prezentacijoms ir visiems kitiems dalykams. Suma gali būti nuo 1000 iki nesvarbu kokios sumos. Kokios sumos paprašydavo, tokią sumą, R. K. ir pervesdavo. SvarbiauS., kad mėnesio gale būtų pateikti atskaitingi dokumentai, kurie patvirtintų išlaidas, o jeigu jų nėra – pinigai grąžinti į kasą.

R. K. už bilietus ir skrydžius atsakingas nebuvo, negalėjo vienas apimti tiek funkcijų. Bilietus ir visus komandiruočių reikalus tvarkydavo P. P.. R. K. gaudavo nurodymą, kad ji kažkur turi skrydžius arba kažkas yra numatyta ir jis juos patvirtindavo.

Šiai dienai supranta, kad nenormalu, kad žmogus, kuris nėra siejamas su įmone, nėra nei savininkas, nei akcininkas, nei darbuotojas, naudojasi įmonės turtu. Bet tuo metu, galimai R. K. dar nebuvo žinomos aplinkybės kur tie pinigai, kas už juos buvo nupirkta ir kur jie nukeliavo. Įmonėje yra tūkstančiai sąskaitų ir jas visas sutikrinti ir sužiūrėti yra pakankamai sudėtinga. Dėl įvykusio padarė išvadas. R. K. padarytos klaidos pripažintos, kiek aplaidžiai, į kažkur neatkreipus dėmesio ir trūkstant patirties buvo padaryti blogi sprendimai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklaustas įtariamuoju pasinaudojo savo teise neduoti parodymų (16 t., b. l. 10-11, 12-14, 15-18, 32-33, 34-36), tačiau iš Kauno apylinkės teismo 2020-05-29 nuosprendžio bei Kauno apylinkės teismo 2020-05-14 teiS.mojo posėdžio protokolo (17 t., b. l. 1-9, 10-110) matyti, jog kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2013-03-29 iki 2016-10-03 dirbo UAB „J.“ generaliniu direktoriumi. R. K. pripažino, kad buvo keli atvejai, kada skambino P. G., kuris parašė R. K. pervesti pinigus į bendrovės komercijos direktorės P. P. sąskaitą. R. K. suprato, kad pinigų reikia pačiam P. G.. Anksčiau ne kartą pervesti pinigų yra prašiusi ir P. P., kuri mėnesio pabaigoje pinigus sugrąžindavo. R. K. suprato, kad pinigai pervedami kaip paskola, kuri skirta P. G. ir P. P. bendram naudojimui. 2015-09-25 paskambino P. G. ir paprašė pervesti 400 eurų. R. K. pinigus pervedė. 2015-11-03 P. G. prašymu R. K. pervedė 100 eurų. 2016-01-22 P. G. prašymu R. K. pervedė 300 eurų. 2016-03-11 P. G. prašymu R. K. pervedė 1000 eurų. Viso per keturis kartus R. K. pervedė 1 800 eurų. Pavedimus dažniauSiai suformuodavo R. K., kartais buhalterė G. D.. Pavedimą pasirašyti galėjo tik R. K.. Visi šie pinigai bendrovei buvo grąžinti. Pinigus įnešdavo P. P.. Žala įmonei nepadaryta. R. K. nepažįsta J. B. ir nežino, kaip pas ją atsirado bendrovės „J.“ „Statoil“ kuro kortelė. Iš bylos medžiagos sužinojo, kad P. G. davė J. B. bendrovės „J.“ kuro kortelę. Šios kortelės sąskaitą J. B. pylėsi kurą. Bendrovėje „J.“ buvo dvi „Statoil“ kortelės, iš kurių vieną turėjo R. K., kitą - P. P.. Kortelių naudojimo tvarka bendrovėje nebuvo patvirtinta. Pas P. G. bendrovės „J.“ kuro kortelė galėjo atsirasti per P. P., su kuria P. G. palaikė artimus santykius. Jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. R. K. pripažino, kad 2015-08-31 jis pasirašė PVM sąskaitą – faktūrą, kuria buvo padarytas pavedimas 754 sumai P. G. ir E. L. lėktuvo bilietams skrydžiui į Stokholmą apmokėti. Dėl šių bilietų R. K. kalbėjo su P. P., kuri užsakinėjo bilietus bendrovėje „K.“. R. K. mano, kad PVM sąskaita – faktūra buhalterinėje apskaitoje užregistruota nebuvo. Bendrovės „J.“ pinigus R. K. pervesdavo P. P. avansu, o ji pinigus grąžindavo į bendrovės „J.“ sąskaitą. Tuo metu P. P. buvo P. G. padėjėja Seime. 2015-12-15 R. K. apmokėjo P. G. ir S. G. kelionės į Londoną bilietus. P. G. paskambino ir pasakė, kad neprisiskambina P. P.. P. G. paprašė R. K. apmokėti bilietus. R. K. išrašė 2015-12-15 PVM sąskaitą–faktūrą ir tokiu būdu sumokėjo 348 eurus už kelionės į Londoną bilietus. 2016-07-25 R. K. iš bendrovės „J.“ sąskaitos sumokėjo 59 eurus bendrovei „K.“ už P. G. kelionės į Kijevą bilietą. R. K. nežino, ar šie pinigai buvo grąžinti bendrovei „J.“. R. K. parodė, kad P. G. bendrovėje nedirba, jis nėra jo giminė, tačiau jie yra pažįstami. R. K. suprato, kad galimai daro nusikalstamą veiką, tačiau P. G. bendravo su bendrovės „J.“ akcininku S. M., kuris buvo tiesioginiu R. K. darbdaviu, todėl suprato, kad turi vykdyti tuos nurodymus. R. K. pripažino, kad jo didžiauS. klaida, kad jis vykdė visus žodinius akcininko nurodymus ir nesuprato galimų pasekmių. Akcininko S. M. nurodymu buvo nupirktas automobilis „Lexus“. Taip pat akcininko S. M. siūlymu 2015-05-14 su latvių įmone S. buvo sudaryta automobilio „Lexus“ nuomos sutartis. Kai bendrovė „J.“ lizingo būdu nusipirko automobilį „Lexus“ prie bendrovės „J.“ atvažiavo S. „D.“ direktorius A. D. su P. G. ir pasakė, kad reikia automobilį išnuomoti S., kuri automobilį išnuomojo P. G.. Su A. D. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią visi nuomos pinigai turėjo būti sumokėti po trijų metų, pasibaigus nuomos sutarčiai. Nuomos pinigų suma sudarė 16 373,70 eurų. Kada prasidėjo patikrinimai S. nuomos sutartį nutraukė ir už automobilio nuomą sumokėjo bendrovei 16 373,70 eurų. Po to R. K. nedirbant generaliniu direktoriumi automobilis „Lexus“ buvo parduotas.

R. K. paaiškino, jog Kauno apylinkės teismo 2020-05-29 nuosprendyje (t. 17, b.l. 10-110 (nuosprendžio 5-6 lapai) jo parodymai yra teisingi. Įmonei tik nupirkus automobilį „Lexus“, jis buvo pernuomotas P. G.. R. K. paaiškino, kad įmonėje yra akcininkas, kuris priima tam tikrus sprendimus, bet šiai dienai R. K. žino, kad už viską yra atsakingas jis (R. K.). Gal jam, kaip jaunam dirktoriui, tuo metu šiek tiek trūko ir informacijos apie patį įmonės valdymą ir atsakomybes. Šiai dienai supranta, kad padarė klaidas, kurias pripažino teismui. Akcininko sprendimo R. K. negali įtakoti, nes yra laisvai samdomas darbuotojas, kuriam reikia uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą. Versle lengviau į viską žiūrima: į pažintis, draugus, susitarimus, netgi gali būti žodiniai susitarimai, gali būti žodiniai pinigų paskolinimais ir t.t., gal tai ir nusižengimas įstatymui, bet versle visokių dalykų pasitaiko, yra pasitikėjimas ir pan.

Perkant automobilį „Lexus“, buvo manoma, kad jis bus komercijos direktorei, kuri tuo metu neturėjo automobilio, tačiau vėliau sprendimai pasikeitė. Tuo metu įmonė turėjo automobilį „Nissan Juke“. Juo važinėjo komercijos direktorė, bet tuo automobiliu naudojosi ne tik ji, bet ir kiti, netgi R. K.. Kartais komercijos direktorei, priimant svarbius svečius, automobilis „Nissan Juke“ buvo per mažas ir nereprezentuojantis įmonę. Automobilis „Lexus“ bus perkamas komerciniais tikslais, įmonės įvaizdžio gerinimui su užsienio klientais. Dėl to kurį laiką tuo automobiliu naudojosi ir įmonės darbuotojai. R. K. neprisimina ar automobilis „Lexus“ buvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto apskaitą. Tokius dalykus gali pakomentuoti buhalterija, reikėtų pažiūrėti dokumentus.

Įmonė „J.“ užsiėmė šaldytų pusgaminių gamyba. Produkcija buvo eksportuojama į Vokietiją, Europos Sąjungą, kol turėjo leidimus ir galėjo vežti ir į trečiąS.s šalis. Tuo laikotarpiu produkcija buvo eksportuojama ir į Kaliningradą.

Dėl t. 21, b. l. 171-172 ir t. 22, b.l. 56 esančio 2015-07-21 Rusijos veterinarinės priežiūros tarnybos rašto, kuriame nurodyta, kad 2015-07-10 atlikus laboratorinius tyrimus UAB „J.“ produkcijoje, (duomenys neskelbtini) vištienos mėsa partijoje, turinčioje 2015-06-29 sertifikatą, aptikta bakterija Listerija, R. K. paaiškino, jog jam nurodytos aplinkybės žinomos. Kiek pamena, važiuojant per sieną, atliekami greitieji testai, kurie kartais parodo teigiamus rezultatus. Taip įvykus būna atliekamas kažkoks natūralus tyrimas (plačiau pakomentuoti šito klausimo negali, nes tai yra daugiau technologiniai dalykai ir tiksliai jų nežino). Atlikus pakartotinį tyrimą, bakterijos nerado su produkcija viskas buvo gerai. Ar dėl šito rašto R. K. kalbėjo su P. G., neatsimena.

Dėl t. 21, b.l. 160-161; t. 22, b.l. 47 esančio 2015-07-22 analogiško turinio rašto, kad rasta bakterija Listerija, tik skiriasi diena ir pasirašęs asmuo, R. K. parodė, jog tiksliai nepamena ar žinojo apie šį raštą, tačiau tokie dalykai, kaip Listerija arba pan., yra menkaverčiai. Šiuo klausimu įmonėje dirba atsakingi darbuotojai. R. K., kaip direktoriui buvo svarbus galutinis rezultatas – kur surasta, kad atsitiko, dėl ko. Bendrovėje „J.“ nuolat buvo atliekami patikrinimai net po keletą kartų per mėnesį. Nuo to laiko, kiek dirba „J.“ įmonė, ji buvo ypač valstybės institucijų, padidintos priežiūros įmonė. Tikliai neprisimena, bet radus Listerijos bakteriją, bendrovėje buvo imtasi veiksmų, buvo ieškoma iš kur gali atsirasti – ar su žaliavos tiekėju, ar kaip kitaip.

Dėl byloje esančio 2016-07-14 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole t. 4, b.l. 1-188, užfiksuoto P. G. ir J. M. pokalbio, įvykusio 2015-07-06 nuo 12:09:28 val. iki 12:13:15 val. (t. 4, b.l. 2-3), iš kurio matyti, kad P. G. konsultavosi su J. M. dėl Kaliningrade „J.“ produkcijoje aptiktos bakterijos, R. K. paaiškino, kad P. G. galėjo žinoti, kad įmonė turi kažkokių problemų dėl Listerijos, nes su juo artimai bendravo P. P., gali būti kad apie tai jis iš jos sužinojo.

Pats R. K. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pas jos direktorių J. M. yra kažkada (datos nepamena) buvęs su P. P.. Juos išsikvietė tarnyba, tačiau tai buvo dėl kažkokių menkaverčių pažeidimų. Tiksliai neatsimena ar šiame susitikime dalyvavo P. G.. Gali būti, kad ir dalyvavo.

Kauno veterinarijos tarnyboje R. K. yra buvęs. P. K. R. K. pats asmeniškai dažnai užvažiuodavo pasikalbėti, jeigu atsitikdavo kažkokie dalykai arba pasitarti dėl žaliavų tiekėjų. Jie plačiau mato visus tiekėjus, nes tikrina visas įmones. Pasitardavo, iš kur galima saugiai pirkti vištieną, kas gamina saugią kalakutieną. Pasitardavo dėl eiliškumo. Labai dažnai važiuodavo su įmonės technologe pasidėlioti procesus, kaip užkardyti tam tikrus dalykus. Tai normalus dalykas. Ar susitikimuose su K. dalyvaudavo ir P. G., nepamena, nes tai buvo labai seniai. R. K. su daug žmonių yra buvęs pas K..

R. K. nėra žinoma ar P. G. Veterinarijos tarnyboje kaip nors atstovavo, rūpinosi „J.“ interesais.

Kiek R. K. žinioma, P. P. vyko į komandiruotę Kaliningrade. Į tokias keliones R. K. asmeniškai jos nesiųsdavo, ji pati planuodavosi, nes jos veikolos sritis buvo eksportas, jos buvo klientai, jos buvo atsakomybė. Apie kelionės detales R. K. žino tik simboliškai, neatsimena su kuo ji važiavo, nežino su kuo ji turėjo susitikti Kaliningrade, jeigu buvo duoti pinigai kelionei į Kaliningradą, tai greičiauS., kad jie buvo pervesti į sąskaitą. Komandiruotei visada yra darbuotojui pervedami pinigai nenumatytoms išlaidoms.

Dėl t. 4, b. l. 1-188 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo 113 lape užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp R. K. ir P. G., R. K. paaiškino, kad neatsimena apie kokius 500 eurų buvo kalbama. Neprisimena visų pokalbių, jų gali būti labai daug. Žmogus važiuoja į komandiruotę ir komandiruotėje reikalingi pinigai. Apie pinigus laboratorijai nieko negali pasakyti. R. K. asmeniškai P. P. jokių pinigų neduodavo.

R. K. neprisimena ar su P. G. kalbėjo apie bendrovėje „J.“ fasuotą šaldytą žuvies produkciją. Bendrovė „J.“ buvo fasavusi žuvies produkciją. Galimai tai buvo R. K. klaida, nes gavus prašymą iš UAB „R.“ sufasuoti žuvies pirštelius, R. K. asmeniškai priėmė sprendimą, nežinodamas, kad „J.“ neturi leidimo fasuoti žuvies produkciją. Nebuvo kažkokio didelio pažeidimo, viskas buvo atskirta, viskas buvo sudėliota teisingai. Įmonei tuo metu buvo ypatingai sunkūs laikai. Tai nebuvo kasdieninis darbas, tai buvo į mėnesį vienas kartas. Tuo metu nebuvo gaminami koldūnai, nebuvo fasuojami koldūnai, viskas pieš ir po buvo prieš tai išplauta, dezinfekuota. Leidimo tokiai veiklai neturėjo. Konstatavus pažeidimą, daugiau žuvies nebefasavo. 4 t., b. l. 1-188 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo 137-138 lape užfiksuoto telefoninio pokalbio (dėl produkcijos fasavimo) tarp jo (R. K.) ir P. G. – nepamena. Kiek R. K. žinoma, jam vadovaujant įmonei, UAB „J.“ žalos nepatyrė.

Liudytoja P. P. teisme parodė, kad P. G. pažįsta. 2015–2016 metais jų santykiai buvo artimi, buvo pora ir gyveno kartu. 2015–2016 m. laikotarpiu dirbo UAB „J.“, šioje bendrovėje įsidarbino gal 2013 m. balandžio mėn. Kai susipažino su P., kažkaip išėjo kalba, kad šiai įmonei reikalingas darbuotojas, ir jis pasiūlė, kad gali nuvežti P. P. pasikalbėti dėl darbo. Su P. G. nuvažiavo į įmonę, o po kažkurio laiko, pradėjo ten dirbti administratorės pareigose. Po kurio laiko perėjo į komercijos direktorės pareigas ir dirbo su eksportu, su visom užsienio valstybėm, su visais klientais, kuriuos įmonė turėjo užsienyje: Anglijoje, Airijoje ir t.t. Pareigos buvo – dirbti su užsienio šalimis. Tuo pačiu metu P. P. buvo P. G. padėjėja Seime. Darydavo viską, ką liepdavo: padėdavo dėl renginių, dėl maketavimo dėl spaudos darbų, dėl skrajučių ir pan., tai buvo įvairūs organizaciniai darbai.

Vienu metu dirbo ir bendrovėje „J.“, ir Seimo nario padėjėja, visi darbo laikai buvo suderinti per atsakingą žmogų, kuris įdarbina. Seime buvo žinoma, kad P. P. dirba bendrovėje „J.“. Bendrovės „J.“ kadrų vadovas, derino šituos aspektus Seime su moterimi, kuri įdarbina. Dirbant bendrovėje „J.“, ir Seimo nario padėjėja darbas buvo suderintas skirtingu darbo laiku - skirtingomis valandomis.

P. P. santykiai su „J.“ generaliniu direktoriumi R. K. buvo darbiniai ir draugiški. Tuo metu, kai iš Rusijos buvo gauti laiškai apie „J.“ produkcijoje – koldūnuose rastas Listerijos bakterijas, P. P. buvo komercijos direktorė. Dėl šitų dalykų pirmiauS. buvo pasitarime su J. M.. Be to, kalbėjo su Veterinarijos tarnyba, bet apie tai daugiau galėtų pasakyti technologė R. T., kuri daugiau bendravo dėl tų tyrimų. Veterinarijos tarnyba tikrindavo gamybą, imdavo laboratorinius tyrimus, bet šiais klausimais P. P. neužsiėmė. Kodėl vyko pas J. M. ir ką J. M. galėjo padėti, dabar jau sunku viską prisiminti. Tokie raštai buvo gauti pirmą kartą, daugiau nėra kur kreiptis, tik į Veterinarijos tarnybą, juolab J. M. geranoriškai įmonei duodavo komercinių patarimų dėl užsienio rinkų.

Koks buvo P. G. ryšys su įmone „J.“ - P. P. įsivaizdavo, kad jis yra savininkas. P. P. žino, kad Seimo narys negali užimti kažkokių kitų vadovaujančių pareigų, negali turėti ryšių su kažkokiom įmonėm, tačiau kažkada seniai per televiziją girdėjo, kaip P. G. pasisakė, kad ten yra jo įmonė. Gal jis juokavo. Taip galvojo, gal dar ir dėl to, kad P. G. ją nuvežė ir darbino UAB „J.“. P. P. manė, kad P. G. yra faktinis šios įmonės vadovas. S. M. ne kartą buvo įmonėje, jis įmonės akcininkas.

Į komandiruotes P. P. važiuodavo dažnai, ir ne tik į Kaliningradą. Kai atsitiko listerijų problema, be abejonės buvo važiuota ir ten. Buvo Veterinarijos tarnyboje. Su kuo konkrečiai Kaliningrade buvo susitikusi, nepamena ir įvardinti pavardėmis negali, bet tai buvo oficialus užregistruotas vizitas. Kiek kartų P. P. buvo Kaliningrade, neatsimena. Bet ten važiavo ir viena, bet vieną kartą važiavo kartu su P. G.. Kaliningrade buvo susitikusi su A. I., galimai Kaliningrado veterinarijos tarnybos viršininku. Į susitikimus, į komandiruotes važiuodavo ir jos „Nisasan Juke“, priklausančiu bendrovei „J.“, ir P. G. automobiliu. Kai gyveno kartu su P., P. P. naudodavosi viskuo, tame tarpe ir jo automobiliu „Lexus“. Kam priklausė automobilis „Lexus“, kuriuo tuo metu važinėjo P. G. – nežino. Apie tai, kad bendrovės „J.“ automobilis „Lexus“ buvo pernuomotas Latvijos įmonei, iš kurios P. G. tą automobilį išsinuomojo, P. P. tik skaitė spaudoje, bet realiai šitų dalykų nežino, nes tai neįėjo į jos kompetenciją.

UAB „J.“ buvo degalinės kuro kortelė, ją papildydavo. Kiek reikėdavo darbo reikalais, tiek P. P. kuro ir užsipildavo, o mėnesio pabaigoje į buhalteriją ateidavo sąskaita - faktūra. Grynieji pinigai kurui užsipilti nebuvo išduodami. Kiek tokių kortelių buvo išduota bendrovei „J.“ – nežino, bet tikrai ne viena. Nežino kiek kas kortelėmis naudodavosi. Nežino ar P. G. turėjo „J.“ kuro kortelę. P. P. tokią kortelę tikrai turėjo. P. G. mašinoje kažkokių kuro kortelių tikrai būdavo, bet P. P. neatsimena, ar ten buvo „J.“ ar kažkokios kitos įmonės kuro kortelės. Kadangi viskas buvo bendrai, tai P. G. gal ir pasinaudodavo jai duota kortele. Kai kartu gyveni, o automobilyje yra kortelė, tai galėjo ir ji pasinaudoti jo kortele arba jis galėjo pasinaudoti jos kortele. P. P. P. G. kortele naudodavosi, tame tarpe ir banko. P. P. nežino, ar bendrovėje „J.“ buvo atliekamas vidaus kontrolės tyrimas, kas ir kiek išnaudoja kuro, ar pagrįsti jo limitai. P. P. nežino, kiek K. turėjo pavaduotojų bendrovėje „J.“. Oficialiai nežino, kas tas jo pavaduotojas galėjo būti, o gal neturėjo jis pavaduotojų. P. P. buvo komercijos direktorė. Su finansais, bankų prisijungimais ir piniginiais srautais ji nedirbo. P. P. R. K. pavaduotoja nebuvo, jos pareigos ir darbas buvo konkrečiai apibrėžtas. Savo atostogų metu generalinis direktorius dirbdavo nuotoliniu būdu, niekas nieko už jį nepadarydavo. Dėl raštų, sutarčių pasirašymo, darbuotojų priėmimo ir atleidimo generalinio direktoriaus atostogų metu reikia klausti kadrų vadovės, kuri su direktoriumi viską derina. P. P. už direktorių jokių raštų nepasirašydavo, jo niekur nepavaduodavo. Kiekvienas net ir atostogų metu dirbo savo darbą, nes niekas kitas darbo nepadarys. Atlyginimas bendrovėje „J.“ būdavo mokamas bazinis, plius procentas nuo pardavimo. Atlyginimą mokėdavo pavedimu.

P. P. prisijungimų prie banko neturėjo, pati padaryti pavedimą negalėjo. Važiuojant į užsienį, yra tam tikras dienpinigių koeficientas, važiuodavo į užsienį dalyvauti parodose ir t.t., tad priklausydavo ir dienpinigiai. Už tuos gautus dienpinigius vykdavo atsiskaitymas, t.y. reikėdavo parodyti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kas liečia finansus, direktorius buvo itin griežtas ir kiekvienas centas būdavo skaičiuojamas. Jeigu iki atlyginimo pritrūkdavo pinigų, pavyzdžiui, 100 eurų, buvo galima direktoriaus paprašyti ir duodavo. Dirbama buvo tikrai daug. Nors draugiškai gyveno, bet būdavo reikalaujama atlikti darbą, buvo ataskaitos. Visą laiką mėnesio pabaigoje turėdavo būti viskas iki cento atsiskaityta. Niekas nežiūrėjo, kas esi ir kiek išleidai, viską turi grąžinti į kasą.

Su P. G. gyveno kartu, buvo bendra buitis ir bendras ūkis, tad ji ir jo kortele naudodavosi, o jis jos kortele irgi galėjo naudotis. Ar būdavo P. G. sąskaitoje pinigų, P. P. nežino, nes neleisdavo tūkstančiais. Leisdavo pinigus maistui ar kažkokį rūbą nusipirkdavo, bet tai tikrai nežiūrėdavo jo sąskaitos likučio.

Jei P. G. reikėjo bilietų lėktuvams, ji juos užsakinėjo. Tos sąskaitos būdavo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui „J.“ todėl, kad ji pati turėdavo apmokėti ir gal tuo metu neturėdavo, iš ko apmokėti, tačiau vėliau pinigus grąžindavo į kasą. Galbūt todėl, kad P. G. žinomas žmogus, prašė, kad išrašant sąskaitą nebūtų nurodoma keleivio pavardė. Pats P. G. jos to neprašė. Gali būti, kad bilietus P. P. pirko ne tik P. G., o ir jo sūnui bei kitiems, nors jie su „J.“ nesusiję. Šios sąskaitos būdavo pateikiamos „J.“ turbūt todėl, kad P. P. neturėjo savo pinigų. Bilietus nupirkdavo, o paskui iš P. G. pinigus už bilietus pasiimdavo.

Apie tai, kad „J.“ eksportuojamoje produkcijoje aptiko Listerijos bakterijas P. P. sužinojo iš oficialių raštų, kuriuos gavo įmonė, o P. G. sužinojo iš jos. Dėl aptiktos bakterijos Listerija P. P. bendravo su J. M.. P. G. pasiūlė, kad reikia nuvažiuoti ir dėl šitų dalykų pasikalbėti su Veterinarijos tarnyba ir išSiaiškinti, kas čia yra. Taip pat buvo važiuota ir į Kauno veterinarijos tarnybą. P. P. neatsimena, kas kas inicijavo išvyką į Kaliningrado veterinarijos tarnybą dėl Listerijos bakterijų. Vieną kartą į Kaliningradą ji važiavo su P. G. dviese. Tą kartą ji buvo Veterinarijos tarnybos biure pas I., paskui buvo lauko kavinėje ir kalbėjosi. Tačiau P. P. dalyvavo ne viso susitikimo su I. metu. Susitikus lauko kavinėje, turbūt P. G. jos paprašė eiti palaukti automobilyje. Po šio pokalbio P. G. sakė, kad čia yra politika, kad eilinį kartą tuo įsitikino. Ką jie ten kalbėjo, P.P. nežino. Susitikimas lauke su I. truko apie 20 minučių. Kelionės tikslas buvo išSiaiškinti dėl tų raštų, dėl jų reikšmės. Tai buvo bendrovės „J.“ klausimai. Dėl to į Kaliningradą P. P. važiavo 2-3 kartus. Vieną kartu kai važiavo kartu su P. G., o du kartus viena. Apie pinigus, apie atsilyginimus su I. nebuvo kalbama. Į Veterinarijos tarnybą P. P. pinigų nevežė. Ji P. G. nesakė, kad Veterinarijos tarnybai perdavė pinigus. P. G. jai paskambino ir paklausė, kaip kelionė. Jis jai duodavo kelionei pinigų. Tai ji tuos pinigus ir išleido, pasiimdama juos sau. Dėl jos pokalbio su P. G. 2015-10-21 16.28 val. – 16.33 val. (t.4, b.l. 67-68), tai yra pokalbis apie susitikimą su I.. P. P. tuos 500 pasiėmė sau. P. G. sakydama, kad pinigus paliko, P. G. apgavo. Niekas pinigų neprašė. Vežėsi įmonės katalogus. Ką I. turėjo užrašyti ant katalogo, dabar jau neatsimena. Apie pinigus jis išvis nekalbėjo.

Nepamena, kiek buvo gauta raštų iš Kaliningrado veterinarijos tarnybos dėl 2015 m. nustatytų „J.“ produkcijos pažeidimų. Ar vyko į Kaliningradą dėl produkcijos ženklinimo trūkumų, susipažinti su Kaliningrado laboratorijos darbuotojais - neatsimena. Kas organizavo jos kelionę, geriauS. remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes dabar nebepamena.

Galėjo būti, kad ji P. G. davė „Statoil“ bendrovei „J.“ išduotą kuro kortelę – reikia remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymias. Nieko konkrečiai apie kuro kortelę pasakyti negali, bet korteles, pavyzdžiui, banko, P. G. vis pamesdavo ir kas kartą reikėdavo užsakinėti naują. Gali būti, kad ir ji yra sumaišiusi kuro korteles, jeigu jos buvo vienodos. Kiek pamena, kodai ant kortelės būdavo parašyti, ji mintinai tų kodų nežinodavo. Jeigu P. G. mašinoje būdavo kortelių, tai visko gali būti – kortelės galėjo būti ir sumaišytos. Kai P. G. jai duodavo savo automobilį „Lexus“ juo važiuoti į užsienį ar kitur, jis visada užpildavo kuro. Ar buvo P. G. iš įmonės aprūpinamas automobiliu ir kuru, nežino ir šiuo metu jau negali prisiminti, ar apie tai kalbėjo telefoniniuose pokalbiuose su R. K..

Nebeprisimena, kiek kartų lankėsi Vilniaus centrinėje veterinarinėje tarnyboje. Vieną kartą tai tikrai buvo su R. T.. Galbūt dėl to ženklinimo buvo, nes kažkas buvo blogai suženklinta. Kas dalyvaudavo susitikimuose, tiksliai pasakyti negali, ten buvo daug žmonių, gal keturi darbuotojai. J. M. tikrai buvo, buvo dar trys žmonės, o su P. P. buvo R. T.. Ar P. G. buvo kartu tiksliai nebepamena.

P. P. Į Kauno teritorinę veterinarijos tarnybą važiuodavo dažnai, nes reikėdavo pasiimti sertifikatus, plombas.

P. G. ėmė pinigus iš UAB „J.“, nes savo pinigų nenorėjo leisti. Bendrovei „J.“ nėra skolinga už tuos pinigus, kurie buvo pervesti į jos sąskaitą. P. P. neatsimena, kad jos akivaizdoje P. G. būtų priiminėjęs lemiančius sprendimus dėl darbuotojų priėmimo į darbą. Jai neteko matyti, kad P. G. naudotų įmonės ‚J.“ antspaudą. P. G. prisijungimo prie UAB „J.“ banko sąskaitų tikrai neturėjo. P. P. nėra mačiusi, kad P. G. būtų atlikęs mokėjimus iš UAB „J.“ banko sąskaitos kartu su buhaltere ar R. K., nėra mačiusi, kad P. G. UAB „J.“ vardu pasirašytų kokias nors sutartis ar kokį kitą dokumentą.

Gali patvirtinti, kad piniginis balansas jos naudai buvo didesnis. Pinigų iš P. G. tikrai gaudavo - pats P. duodavo ir neprašant, ir prašant. P. G. pavedimų jos į sąskaitą nedarydavo, viską iš P. pasiimdavo grynais.

P. P. nurodė, jog visos tikslesnės aplinkybės nurodytos ikiteisminio tyrimo protokoluose ir prašo jais vadovautis. Ji palaikė visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog maždaug 2011 m. vasarą ji susipažino su P. G.. P. G. pasiūlė P. P. dirbti bendrovėje „J.“. Sakė, kad bendrovė priklauso jo draugui ir jis labai norėtų, kad joje ji dirbtų. 2012 m. balandžio mėn. P. P. buvo įdarbinta bendrovėje sekretore. Maždaug po pusantrų metų, atsilaisvinus bendrovės komercijos direktorės etatui, buvo įkalbėta tapti komercijos direktore. Nedrįso imtis šių pareigų, tačiau P. G. sakė padėsiąs ir pamokysiąs. Pradėjusi dirbti suprato, kad P. G. yra neoficialus šios bendrovės savininkas. Jis dalyvavo įmonėje vykstančiuose susirinkimuose kai buvo sprendžiami svarbesni įmonės reikalai, vaikščiodavo po gamybos cechus, viskuo domėjosi. Dar po kurio laiko P. G. pasiūlė P. P. tapti jo, kaip Seimo nario padėjėja. P. P. sutiko. Maždaug 2014 m. ji dirbo P. G. padėjėja. P. P. nuolat būti Seime nebuvo būtina. Jos darbas buvo padėti P. G., kaip Seimo nariui, vykdyti agitaciją, rūpintis įvairiomis priemonėmis agitacijai. Sutinkant dirbti padėjėja, su P. G. nebuvo kalbėta apie tai, kad jis paims ir panaudos jos darbo užmokestį savo reikmėms. Darbo užmokestis už darbą Seime P. P. buvo pervedamas į jos sąskaitą DnB banke. Maždaug 2015 m. rudenį P. G. paprašė P. P. perduoti jam savo banko kortelę, kuria galima iš P. P. sąskaitos išsiimti pinigus. P. G. sakė, kad jam reikia pinigų. P. P. perdavė P. G. banko kortelę. Beveik metus laiko P. G. iš P. P. sąskaitos nuimdavo jos darbo užmokestį. P. P. turėjo dar vieną kortelę ir paskutiniu metu stengėsi pati kuo greičiau išsiimti atlyginimą už darbą Seime. Maždaug metus laiko P. P. į tą pačią banko sąskaitą nešė bendrovės „J.“ direktoriaus jai perduotus grynuosius pinigus, kuriuos P. G. taip pat išsiimdavo. Kodėl ir kokiu tikslu R. K. prašydavo įnešti pinigus P. G., P. P. nežino. R. K. nesakė, ji neklausė. Maždaug prieš pusė metų P. G. pasakė P. P., kad jis pametė UAB „J.“ „Statoil“ kuro kortelę. P. P. tiksliai nežino bendrovėje nustatytos kuro kortelių naudojimo tvarkos, tačiau žino, kad kortelių yra nedaug ir jos nėra priskirtos konkretiems bendrovės darbuotojams. P. P. nežino, kiek benzino ir kokioms sumoms užsipylė P. G.. P. P. mano, kad R. K. visus UAB „J.“ reikalus tvarkė pasitaręs su P. G.. P. P. su R. K. nesitarė ir nedavė P. G. kyšio už tai, kad jis paveiktų įstaigų vadovus ar darbuotojus, jog pastarieji veiktų bendrovės „J.“ naudai.

2015 m. vasarą P. P. ir bendrovės „J.“ maisto technologė R. T. buvo pakviestos į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Šioje tarnyboje P. P., R. T. ir P. G. susitiko su tarnybos direktoriumi J. M. ir jo vadovaujamos tarnybos darbuotojais. Šio susitikimo metu buvo kalbama apie iš Rusijos Federacijos gautus dokumentus dėl bendrovės „J.“ produkcijos, kuri neatitiko kažkokių reikalavimų. Po šio susitikimo P. P. su P. G. važiavo į Kaliningradą pas aukšto rango pareigūną, galimai pas Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. P. G. žinojo pas ką reikia važiuoti ir sakė, kad pats asmeniškai nori sužinoti, ar dokumentus dėl netinkamos produkcijos atsiuntė dėl politinių motyvų ar dėl konkurencinės kovos. P. P. ir P. G. susitikimas su Rusijos pareigūnu vyko iš pradžių pareigūno kabinete, vėliau kavinėje. P. P. nesijautė reikalinga, todėl iš susitikimo išėjo ir pokalbio tarp P. G. ir Rusijos pareigūno negirdėjo. Po šio susitikimo P. G. pasakė, kad tai ne politiniai reikalai. Po kurio laiko P. G. ar R. K. nurodė P. P. nuvežti tam pačiam Rusijos pareigūnui iš Rusijos gautų dokumentų kopijas. P. P. nuvežė ir tam pačiam Rusijos pareigūnui, jo darbo kabinete perdavė dokumentų kopijas. Po to P. P. pas tą patį Rusijos pareigūną vyko trečią kartą. Šį kartą P. P. vykdė P. G. nurodymą. Ji iš Rusijos pareigūno turėjo sužinoti kokie reikalavimai keliami jų produkcijai. Rusijos pareigūnas pasikvietė kitą pareigūną, kuris P. P. paaiškino tai. Šį kartą P. P. su savimi vežėsi apie penkis šimtus eurų, kuriuos dėl visa ko jai davė R. K.. P. P. suprato, kad ji šiuos R. K. duotus pinigus, esant reikalui, gali ir turi perduoti Rusijos pareigūnui. P. P. tokios pinigų sumos nebūtų drįsusi pasiūlyti Rusijos pareigūnui, nes jis buvo labai aukšto rango ir ne tokio lygio, kad prašytų pinigų. Rusijos pareigūnas buvo labai nepatenkintas ir klausė P. P., ko jie čia važinėja. P. P. nežino, kaip išsisprendė situacija, tačiau bendrovės „J.“ produkcija buvo gabenama į Kaliningradą iki 2016-01-01, o vėliau pirkėjai nebeužsisakė produkcijos (14 t., b. l. 9-11).

P. P. santykiai su P. G. buvo artimi, todėl P. G. prašymu, jam P. P. davė savo banko kortelę, kurios pagalba P. G. iš P. P. sąskaitos DnB banke išsiimdavo P. P. už jos darbą Seime pervestą darbo užmokestį. Buvo, kad ir P. G. duodavo P. P. savo banko kortelę, leisdamas už joje esančius pinigus nusipirkti kokių nors prekių. Maždaug metus laiko į tą pačią savo banko sąskaitą P. P. įnešdavo jai R. K. perduotus grynuosius pinigus. P. P. nežino, iš kur R. K. imdavo pinigus, tai yra ar iš bendrovės „J.“ kasos ar duodavo iš savo asmenines lėšas. R. K. ir P. G. piniginius reikalus tvarkydavo be P. P.. P. P. matė, kad P. G. pinigus iš sąskaitos išsiimdavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Lenkijoje, Graikijoje). Jai tai nepatiko, todėl P. P. R. K. pasakė, kad daugiau grynųjų pinigų neims ir į savo sąskaitą neneš. P. P. prašė R. K. apie tai informuoti P. G., tačiau į tai R. K. nieko neatsakė.

Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, 2015 m. vasarą ji su R. T. ir P. G. buvo nuvykusi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kur įvyko susitikimas su J. M. ir kitais tarnybos darbuotojais. Šio susitikimo metu buvo kalbama apie iš Rusijos Federacijos gautus dokumentus dėl bendrovės „J.“ produkcijoje rastos bakterijos listerija. Problema buvo tokia, kad dėl šios bakterijos galėjo būti uždraustas bendrovės „J.“ produkcijos eksportas į Rusiją. Siekiant išvengti tokių sankcijų, norint suprasti, ar tyrimų išvados yra realios ir pagrįstos, ar politinio pobūdžio, P. P. kartu su P. G. vyko į Kaliningradą. Bendrovė „J.“ ėmėsi visų priemonių išSiaiškinti, kurioje produkcijos gamybos stadijoje ar žaliavoje galėjo atsirasti bakterija listerija. Bendrovėje buvo dezinfekuojamos patalpos ir įrenginiai. P. P. pas tą patį Rusijos pareigūną vyko tris kartus, iš kurių vieną kartą su P. G. ir du kartus viena. Kuomet vyko viena, ji P. G. ir R. K. nurodymu vežė Rusijos pareigūnui dokumentus ir turėjo gauti informaciją, apie jų laboratorinių tyrimų specifiką. Trečią kartą vykdamas pas Rusijos pareigūną P. P. su savimi vežėsi penkis šimtus eurų, kuriuos jai davė R. K.. Jai R. K. ir P. G. nedavė nurodymo perduoti pinigus Rusijos pareigūnui. Ji pati suprato, kad jeigu tas pareigūnas paprašys ar jai pasitaikytų proga, tai ji Rusijos pareigūnui perduotų R. K. duotus pinigus. P. P. R. K. duotus penkis šimtus eurų pasiliko sau, o P. G. ir R. K. pasakė, kad pinigus perdavė Rusijos pareigūnui (4 t., b. l. 12-14).

Dirbant bendrovėje „J.“ P. P. pagrindinėmis darbo funkcijomis buvo klientų paieška užsienyje ir įmonės produkcijos realizavimas. Jeigu produkcija buvo tiekiama į Rusiją, Baltarusiją arba JAV, tai P. P. rašydavo prašymus Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl produkcijos veterinarinio patikrinimo. Tokiuose prašymuose P. P. nurodydavo laiką, kada specialistai turi atvykti ir paimti mėginius ir šalį, į kurią bus eksportuojama produkcija. Tokie prašymai buvo siunčiami elektroniniu paštu. Produkcijos mėginiai buvo imami prieš savaitę iki produkcijos išvežimo. Toliau su veterinarijos specialistais dirbo R. T.. Veterinarinio tyrimo atsakymai buvo pateikiami po 5-6 dienų. P. P. nuvykdavo į Kauno valstybinę maisto ir veterinarinę tarnybą, kur veterinarinių tyrimų pagrindu buvo išduodami sertifikatai. Sertifikatų originalai keliaudavo su pagaminta produkcija užsakovui, o sertifikatų kopijos buvo saugomos pas P. P. ir Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, pas inspektorę I. U.. Iš Kaliningrado buvo skundas dėl produkcijoje aptiktų bakterijų. Dėl to vyko susitikimai Vilniaus ir Kauno valstybines maisto ir veterinarijos tarnyboje. Į šiuos susitikimus vyko P. P., R. T., P. G.. Ji neprisimena, ar į susitikimus vyko R. K.. Susitikimuose dalyvavo tarnybos direktorius J. M. ir du ar trys J. M. vadovaujamos tarnybos darbuotojai. Susitikimas buvo konsultacinio pobūdžio, kadangi nebuvo žinoma, ką daryti dėl produkcijoje rastų bakterijų. Dėl bakterijos buvo kalbama, kokių priemonių imtis ir ką daryti, kur ieškoti bakterijos šaltinio. J. M. patarė, kad reikia dezinfekuoti patalpas, įrangą, o bakterijų ieškoti ne mėsoje, o bulvėse. Po šio susitikimo įmonėje buvo atlikta dezinfekcija ir dėl bakterijų buvo tikrinama žaliava. Įmonės produkcija, kurioje buvo rastos bakterijos, iš Kaliningrado nebuvo grąžinta. P. G. atstovavo bendrovę „J.“, tačiau pačioje įmonėje jis niekada nedirbo. P. P. suprato, kad P. G. yra šios įmonės savininkas, nors 100 procentų įmonės akcijų priklausė S. M.. Tai P. P. matė iš įmonės dokumentų. P. G. pats per televiziją yra sakęs, kad įmonė „J.“ yra jo. P. G. pas P. P. domėjosi įmonės reikalais, daugiau bendravo su direktoriumi R. K.. Kartais tokiuose susitikimuose dalyvavo P. P., tačiau buvo, kad jos paprašydavo išeiti ir jie kabinete likdavo dviese. P. P. kartu su P. G. gyveno nuo 2013 m. iki 2015 m. Jiems gyvenant kartu, kalbėjosi apie įmonės veiklą, apie eksportą. P. G. davė P. P. patarimų dėl įmonės reikalų, tačiau ji darydavo taip, kaip jai atrodė reikalinga (14 t., b. l. 18-22).

Gavus skundą iš Rusijos Federacijos dėl įmonės produkcijoje aptiktos bakterijos listerija, P. P. su P. G. vyko į Kaliningradą pas veterinarinės tarnybos pareigūną I., kuris pasakė, kad užsiėmęs ir pasiūlė susitikti kavinėje. Kavinėje vykuS.me P. G. susitikime su I. P. P. nedalyvavo. Po šio susitikimo P. G. pasakė P. P., kad čia ne politika, o galimai konkurencija. Antrą kartą P. P. į Kaliningradą pas I. vyko viena. Ji R. K. ar P. G. nurodymu turėjo nuvežti I. iš Rusijos gautus protokolus rusų kalba su pretenzija apie produkcijoje rastus pažeidimus ir išSiaiškinti, kiek tai yra rimta. Nuvykusi, P. P. parodė I. dokumentus ir paklausė, kiek tai rimta. Susitikimas buvo trumpas. I. nieko konkretaus į P. P. klausimus neatsakė. Trečią kartą P. P. vyko pas I., kad išSiaiškinti kokios yra Rusijoje leistinos bakterijų normos. I. buvo nepatenkintas vizitu ir pasakė, kad dėl P. P. rūpimų klausimų reikia paSiaiškinti. P. P. vykstant į Kaliningradą R. K. davė jai 500 eurų kelionės išlaidoms. Nurodymo šiuos pinigus perduoti I. nebuvo. Šiuos 500 eurų P. P. išleido savo asmeniniams poreikiams.

P. G. naudojosi bendrovei „J.“ priklausančiu automobiliu „Lexus“. Šiuo automobiliu P. G. ir P. P. vyko į Kaliningradą. P. P. ir R. K. turėjo bendrovei „J.“ išduotas „Statoil“ kuro korteles. P. P. jai duotą „Statoil“ kuro kortelę davė P. G., kuris šia kortele naudojosi. Kuomet P. G. pametė jam duotą kuro kortelę, P. P. davė P. G. kitą kuro kortelę. P. P. nežino, ar R. K. žinojo, kad P. G. naudojosi bendrovei „J.“ išduotomis „Statoil“ kuro kortelėmis. P. P. atlyginimą už darbą „J.“ gaudavo į kitą savo sąskaitą. Šios sąskaitos kortele P. P. neleido naudotis P. G., nes tai buvo jos asmeniniai pinigai. P. P. tvarkė P. G. ir jo sūnaus S. skrydžio į Londoną pas dukrą dokumentus per kelionių agentūrą. P. P. mano, kad P. G. buvo bendrovės „J.“ savininku, todėl už bilietus buvo mokama iš bendrovės „J.“ sąskaitos (14 t., b. l. 23-28).

P. P. dėl visų, su įmonės „J.“ veikla susijusių klausimų kreipdavosi į P. G., nes jį laikė įmonės savininku. Galimai R. K. yra sakęs P. P., kad ji apie įmonės reiklaus informuotų P. G.. P. P. visuomet informuodavo P. G. apie įmonės veiklą ir iš jo gaudavo patarimų kaip tvarkytis įmonėje. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje P. P. bendravo su I. U., iš kurios pasiimdavo sertifikatus. Darbe nurodymus gaudavo iš P. G. arba R. K.. P. P. kreiptis į J. M. nurodė P. G. arba R. K.. P. P. buvo girdėjusi, kad Kauno Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu yra R.P. K.. Bet su juo pažįstama nebuvo. P. P. prisimena, jog vyko su R. T. į susitikimą su J. M.. Šį susitikimą suorganizavo P. G.. Jis nurodė P. P. atvykti pas J. M.. Susitikime dalyvavo P. P., R. T., P. G., J. M. ir dar trys nepažįstami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Šio susitikimo tema buvo iš Rusijos Federacijos gautų dokumentų aptarimas. Taip pat buvo kalbama apie neteisingos informacijos ant produkcijos pakuotės užrašymo. P. P. su R. T. iš susitikimo išėjo anksčiau, susirinkimui dar nepasibaigus. P. P. tiksliai laiko neprisimena, tačiau tuo metu į Rusijos Federaciją eksportuojamai produkcijai nebuvo išduotas sertifikatas, nes iš laboratorijos nebuvo gauti tyrimo rezultatai. Apie šią problemą P. P. informavo P. G., kuris P. P. nukreipė pas J. M.. P. P. nuvyko pas J. M. ir jį informavo, kad reikia vežti produkciją į Rusijos Federaciją, tačiau jai neišduoda sertifikato. J. M. nurodė P. P. vykti į Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą pas R.P. K.. P. P. nuvyko pas R.P. K., kur apie valandą ar pusantros valandos laiko laukė, kol bus išduotas sertifikatas. P. P. suprato, kad buvo laukiama tyrimo rezultatų. Po kurio laiko sertifikatas buvo išduotas.

Susipažinusi su 2015-08-04 d. apie 11 val. 14 min., 12 val. 31 min. ir 14 val. 21 min. užfiksuotais pokalbiais ir SMS žinute P. P. parodė, kad garso įrašuose ji kalbasi su J. M.. Šių telefoninių pokalbių metu P. P. susitarė su J. M. dėl susitikimo, informavo, kad atvyko pas J. M. ir žinute padėkojo už priėmimą.

Dėl 2015-08-04 apie 15 val. 20 min. pokalbio P. P. parodė, kad jos pašnekovas - J. M.. P. P. nuvyko pas R.P. K. ir paklausė dėl sertifikato. R.P. K. buvo nustebęs, galimai nežinojo, kad jai neišduodamas sertifikatas. Tada P. P. paskambino J. M. ir telefono ragelį perdavė R.P. K.. Tą pačia dieną sertifikatas P. P. buvo išduotas.

Susipažinusi su 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. 23 min. ir 17 val. 42 min. užfiksuotais telefoniniais pokalbiais P. P. parodė, kad šių pokalbių metu P. P. suprato, kad P. G. reikia pinigų – 300 eurų. Šiuos pinigus P. P. iš savo sąskaitos DnB banke pervedė į asmeninę P. G. sąskaitą, galimai SEB banke, tačiau P. G. pinigų neva negavo, priekaištavo jai. P. G. pagalvojo, kad pinigus P. P. pervedė į savo kitą kortelę, taip pat DnB banke, kuria naudojosi abu. Minėti 300 eurų į P. P. sąskaitą buvo pervesti iš bendrovės „J.“ sąskaitos. Šie pinigai nebuvo P. P. atlyginimas, tai pinigai, kurie buvo skirti P. G.. P. P. negali pasakyti, kodėl pinigai iš bendrovės „J.“ nebuvo tiesiogiai pervedami P. G. į jo asmeninę sąskaitą, šito reiktų klausti R. K..

Dėl 2015-09-28 apie 13 val. 35 min. telefoninio pokalbio P. P. parodė, kad pokalbio metu P. G. prašė pervesti jam 105 eurus. Ji visuomet vykdė šiuos P. G. nurodymus dėl pinigų pervedimo, nes nenorėjo su juo pyktis. P. G. jai neatsiskaitė, kur jis išleisdavo pinigus. Kartais P. P. atsiimdavo iš P. G. pinigus, tiesiog paprašydavo ir jis jai duodavo pinigus grynais.

Susipažinusi su 2015-10-19 apie 16 val. 42 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra P. G.. Pokalbio metu buvo kalbama apie kelionę į Kaliningradą, pas veterinarijos tarnybos vadovą A. I.. Šios kelionės tikslu buvo parodyti A. I. Rusijos Federacijos raštą, atsiųstą į Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, kad jis pakomentuotų rašto turinį, jo svarbą ir pakonsultuotų, kaip toliau elgtis. Tai buvo svarbu žinoti, nes jeigu neleis įvežti produkcijos į Rusijos Federaciją, tai nebus galima įvežti produkcijos ir į Baltarusiją. Tokiu būdu būtų prarasta rinka Baltarusijoje. Šį kartą P. G. dėl kažkokių priežasčių kartu vykti negalėjo.

Susipažinusi su 2015-10-21 apie 16 val. 28 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad ji pasakojo P. G. apie savo susitikimą su A. I., kuris buvo nustebęs ir nežinojo, kad iš Rusijos Federacijos buvo nusiųstas raštas į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. A. I. pažadėjo paSiaiškinti dėl šio dokumento, susisiekti su laboratorija. Šio telefoninio pokalbio metu buvo kalbama apie tai, kad R. K. buvo davęs P. P. 500 eurų tam atvejui, jeigu A. I. paprašytų kyšio. Tačiau A. I. kyšio P. P. neprašė, kyšio sumos ant lapuko neužrašė. P. P. 500 eurų pasiliko sau, nes jai labai reikėjo pinigų, o P. G. pasakė, kad pinigus perdavė A. I.. Tokiu būdu P. P. apgavo visus.

Susipažinusi su 2015-10-21 apie 19 val. 19 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad ji informavo P. G. apie pokalbį su A. I., kuris patikino P. P., kad iš Rusijos pusės dėl „J.“ bus viskas gerai. P. P. parodė, kad apie pokalbio metu minimą susitarimą tarp P. G. ir A. I. ji nieko negali pasakyti, nes tarp jų vykuS.me pokalbyje nedalyvavo (14 t., b. l. 29-37).

P. P. apie penkis metus dirbo bendrovėje „J.“ ir gaudavo maždaug 1000 eurų per mėnesį algos. Susipažinusi su savo sąskaitos banke išrašais P. P. parodė, kad bendrovėje buvo numatytos premijos už gerus darbo rezultatus. Premijos priklausė nuo apyvartos, nuo parduotos produkcijos. Kiek prisimena, tai premijos buvo mokamos kas mėnesį. Jos banko sąskaitos išrašuose nurodytus 50 001,92 eurus P. P. išsiėmė ir išleido savo poreikiams. P. P. 2015-2016 m. gyveno visapusiškai, savęs nevaržydama. Už bendrovės „J.“ veiklą materialiai buvo atsakingas generalinis direktorius R. K. ir galimai buhalterė G. D..

P. P. 2015 m. gruodžio mėn. P. G. prašymu, užsakė bilietus P. G. ir jo sūnaus skrydžiui į Angliją. P. P. už šiuos bilietus pinigų nemokėjo, kaip buvo apmokėta nežino ir neprisimena, ar P. G. kam nors atidavė pinigus už šiuos bilietus. P. P. bilietus kelionėms, kurios susiję su darbu, pirkdavo kelionių agentūroje, o apmokėjimas už bilietus vykdavo pagal bendrovės „K.“ pateiktą sąskaitą - faktūrą. Už asmenines keliones P. P. susimokėdavo iš savo lėšų.

P. P. buvo suteiktas tarnybinis automobilis „Nissan Juke“, kurio kuro sąnaudas buvo apmokamos iš įmonės sąskaitos.

Susipažinusi su 2015-07-06 apie 12 val. 09 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovu yra J. M.. Iš įmonės „T.“ buvo atsiųstas Kaliningrado pareigūnų atlikto tyrimo protokolas. Telefoninio pokalbio metu P. P. cituodama gautą tyrimo protokolą informavo J. M., kad Kaliningrado srities darbuotojai įmonės „J.“ koldūnuose su vištiena aptiko bakteriją listerija. P. P. norėjo J. M. konsultacijos ar patarimo.

Susipažinusi su 2015-07-10 tyrimų protokolu Nr. 6004/pl. P. P. parodė, kad čia tas pats protokolas, kurį jie gavo iš „T.“. Galimai buvo gautas juodraštinis tyrimo protokolo variantas dėl to 2015-07-06 vyko pokalbis apie 2015-07-10 tyrimo protokolą.

Susipažinusi su 2015-07-06 apie 12 val. 22 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovu yra J. M.. P. P. turėjo vykti į Kaliningradą, nes įmonė „T.“ buvo jos klientė. Vykti reikėjo tikslu išSiaiškinti, ar tikrai rasta bakterija, ar tai tik Rusijos pozicija, kad Lietuvą išmesti iš rinkos. J. M. pokalbio metu patarė vykti į Kaliningradą.

Susipažinusi su 2015-07-07 apie 10 val. 12 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad kalba su J. M.. P. P. iš J. M. žodžių suprato, jog su A. I. kabinete nekalbėti, o pokalbis turi vykti neoficialioje aplinkoje, kad tokie reikalai tvarkomi tradiciškai, kartu išgeriant. P. G. su A. I. bendravo ne kabinete, o kavinėje, nes buvo baiminamasi politinių pasekmių. Buvo planuojama A. I. pavaišinti kavinėje pietumis, tačiau P. G. pokalbis su A. I. truko labai trumpai.

Susipažinusi su 2015-09-25 apie 17 val. 23 min. telefoniniu pokalbiu parodė, kad ji negali pasakyti, kodėl telefoninio pokalbio metu P. G. sako P. P., kad viskas iššvaistyta, jog dėl to vietoj P. P., kad nebūtų problemų reikia „apiformint“ J..

Susipažinusi su 2015-09-25 apie 17 val. 42 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, ji šio pokalbio metu informavo P. G., kad pinigus į jo bankinę kortelę (sąskaitą) ji įnešė.

Susipažinusi su 2015-09-28 apie 13 val. 35 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad kalba P. G., kad ji nežino, kam P. G. reikėjo 100 eurų, nes jis apie savo išlaidas ataskaitų nedavė.

Susipažinusi su 2015-10-21 apie 16 val. 28 min. telefoniniu pokalbiu, P. P. parodė, kad pokalbio metu ji papasakojo P. G. apie savo susitikimą Kaliningrade su A. I., apie tai, kad A. I. buvo nustebęs dėl jam parodyto iš Maskvos gauto rašto ir „J.“ problemų. P. P. neprisiminė, ką turėjo omenyje siūlydama A. I. parašyti sumą. P. P. parodė, kad šio pokalbio metu ji P. G. sumelavo, kad A. I. perdavė 500 eurų. Šiuos pinigus P. P. pasiliko sau. Suvokė, kad duoti pinigus yra nusikalstama.

Susipažinusi su 2015-10-21 apie 19 val. 19 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad šio pokalbio metu ji papasakojo P. G. apie savo pokalbį su A. I..

Susipažinusi su 2015-10-22 apie 16 val. 05 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad ji negali paaiškinti, kam P. G. buvo reikalinga pokalbio metu įvardyta pinigų suma. Jis P. P. nedavė ataskaitų apie savo išlaidas.

Susipažinusi su 2015-11-03 apie 13 val. 44 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu, kurio metu P. G. prašo pervesti 100 Eur, P. P. parodė jos pašnekovas yra P. G..

Susipažinusi su 2015-11-05 d. apie 15 val. 13 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra P. G.. Šio pokalbio metu ji su P. G. kalbėjo apie piniginius reikalus. Tokį pokalbį apibūdino kaip jų su P. G. partnerystės reikalų aptarimą ir jų bendro ūkio vedimą. P. P. nežino, ar „J.” mokėjo pinigus P. G.. P. G., jos įsitikinimu, buvo UAB „J.” savininkas, todėl P. P. nesigilino už ką ir kodėl jam buvo mokami pinigai. P. G. buvo patogiau pinigus iš UAB „J.” gauti per P. P.. Kadangi ji kartu su P. G. gyveno, todėl pinigai buvo bendri.

Susipažinusi su 2015-11-15 apie 19 val. 23 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad ji kalba su R. K.. P. P. nesuprato, kodėl dar kartą turėjo vykti į Kaliningradą pasikalbėti su A. I.. Pokalbių metu ji tarėsi tiek su P. G., tiek su R. K. ką ir kaip kalbėti su A. I.. Reikėjo susitikti su laboratorijos darbuotojais Kaliningrade, galimai aiškintis dėl tyrimų, susijusių su bakterija listerija.

Susipažinusi su 2015-11-16 apie 14 val. 54 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra P. G.. Susisiekti su laboratorijos darbuotojais Kaliningrade buvo P. G. mintis.

Susipažinusi su 2015-11-16 apie 15 val. 31 min. užfiksuotu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra P. G., kuriam ji papasakojo apie pokalbį su A. I..

Susipažinusi su 2015-11-16 apie 16 val. 34 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad šio pokalbio metu jos pašnekovas yra R. K., kuriam ji papasakojo apie savo susitikimą su A. I.. Nevažiuoti pas A. I. P. P. negalėjo, nes tai buvo P. G. nurodymas.

Susipažinusi su 2015-12-15 apie 8 val. 03 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra R. K.. Pokalbio metu R. K. P. P. nurodė užsakyti du bilietus skrydžiui į Londoną. Skristi turėjo P. G., ir jo sūnus S. G.. P. G. gal kartą į metus skrisdavo kažkur. Bilietai dažniauSiai būdavo užsakomi bendrovėje „K.“ ir apmokami galimai iš UAB „J.“ sąskaitos. Pokalbio metu paminėta G. yra P. G. dukra.

Susipažinusi su 2015-12-15 apie 8 val. 08 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra R. K.. P. P. šio pokalbio metu sužinojo, jog kartu su P. G. skrenda S. G.. Šie duomenys buvo reikalingi bilietų užsakymui.

Susipažinusi su 2015-12-15 apie 8 val. 15 min. užfiksuotu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovė yra K. G.. Šio pokalbio turinys susijęs su bilietų įsigijimu. Į Londoną turėjo skristi P. G. ir jo sūnus S. G..

Susipažinusi su 2015-12-15 apie 13 val. 44 min. užfiksuotu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovė yra K. G.. P. P. parodė, kad sąskaita faktūra turėjo būti atsiųsta dėl bilietų apmokėjimo. Sąskaita siųsta į įmonę „J.“ ir apmokėta iš įmonės lėšų. P. P. nemokėjo iš savo lėšų už šiuos bilietus, tiksliai tą prisimena. Sakydama frazę: „Tik vardų, pavardžių į sąskaitą faktūrą nerašykit“, turėjo omenyje tai, kad nereikia sąskaitoje faktūroje jokių pavardžių, tuo labiau nenorėjo viešinti P. G. pavardės, kad ji atsispindėtų sąskaitoje faktūroje.

Susipažinusi su 2016-01-04 apie 10 val. 38 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovė yra K. G.. Ji iš pokalbio datos mato, kad P. G. skrido ne 2015 m. gruodžio, o 2016 m. sausį. Šio pokalbio metu kalbama apie P. G. skrydį į Londoną.

Susipažinusi su 2016-01-04 apie 15 val. 37 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra S. G. ir jie kalba su apie bilietus 2016-01-06 skrydžiui į Londoną S. G. kartu su P. G.. S. G. buvo apmokėtas bilietas pagal vieną sąskaitą faktūrą iš įmonės lėšų.

Susipažinusi su 2016-01-22 apie 7 val. 44 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad pašnekovas yra P. G.. P. P. neatsimeta, apie ką kalba P. G., bet pokalbio metu minimas pinigų pervedimas, tai ta pati piniginė tema kaip ir ankstesniuose pokalbiuose.

Susipažinusi su 2016-01-22 apie 9 val. 33 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad šio pokalbio metu ji informavo P. G., kad jam pervesti pinigai iš UAB „J.“. Pinigus P. G. iš „J.“ sąskaitos pervesdavo R. K.. P. P. neturėjo prieigos prie įmonės sąskaitos. P. P. pinigus P. G. pervesdavo tik iš savo asmeninės bankinės sąskaitos.

Susipažinusi su 2016-03-04 apie 22 val. 15 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra R. K.. Šio pokalbio metu jie kalba apie dainininką, apie apmokėjimus atlikėjams už jų teikiamas paslaugas. Sakydama frazę: „ ... kad kokia merga nebūtų, kad neatjungtų pinigų,...“, turėjo omenyje, kad P. G. gali pinigus leisti kitom moterims. Iš P. G. elgesio P. P. suprato, kad yra kita moteris. Su R. K. pokalbio metu kalba, kad įmonė yra P. G. ir baiminasi, jog jis pinigus iššvaistys kokiai nors moteriškei, nes yra patiklus ir geras žmogus, išlaidaujantis, vaišingas, o įmonei pinigus uždirbo ji su R. K. ir jiems skaudu ir pikta. Įmonė prieš jiems su R. K. pradėjus dirbti dirbo nepelningai, galimai buvo skolų, o jie su R. K. savo darbu įmonę atgaivino, ji pradėjo nešti pelną ir būtų skaudu, jeigu P. G. pinigus iššvaistytų kokios nors moteriškės naudai.

Susipažinusi su 2016-03-11 apie 5 val. 13 min. užfiksuotu pokalbiu P. P. parodė, kad jos kalba P. G.. Iš pokalbio ji suprato, kad P. G. skubiai buvo reikalingi pinigai. P. G. nesakė, kam jam reikėjo taip anksti ryte pinigų.

Susipažinusi su 2016-03-11 apie 6 val. 38 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra R. K.. P. P. šio pokalbio su R. K. metu piktinosi, kad P. G. nuolat reikėjo pinigų, tačiau kokiems tikslams ar poreikiams, nežino. Ji tik įtarė, kad jis turi kitą moterį. Ji kategoriškai pasakė, kad P. G. iš jos negaus jokių pinigų.

Susipažinusi su 2016-03-11 apie 10 val. 15 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra P. G.. Šio pokalbio metu ji informavo P. G., kad galimai pinigai jam yra pervesti. Su P. G. kalbėjo mandagiai, nes nenorėjo jo pykdyti. Su P. G. nebandė kalbėtis, nes jo kalba trumpa ir jis neSiaiškintų su ja. P. P. žinojo, kad P. G. nepratęs, jog jam moteris kažką gali pasakyti prieš.

Susipažinusi su 2016-06-21 apie 8 val. 30 min. užfiksuotu pokalbiu P. P. parodė, kad šio pokalbio metu ji su R. K. aptarė įmonės skolininkų sąrašą. Su R. K. pykosi dėl paskolos pinigų, kuriuos buvo paėmusi namo pirkimui, o P. G. nemokėjo įmokų už tą paskolą, kaip buvo tartasi. P. G. su ja nesikalbėjo tuo metu, kai imdavo spausti jį dėl susitarimo padėti išmokėti paskolą, jis jai nieko neaiškindavo ir ji turėjo pati iš savo lėšų mokėti paskolą. P. G. jai nepadėjo. Šiuo metu ji pati moka paskolą už nupirktą gyvenamąjį namą, nors su P. G. tarėsi, kad namas bus bendras. P. G. su ja negyvena apie metus laiko. 2016 m. P. G. su ja negyveno, nors buvo bandymai vėl pradėti gyvenimą kartu. P. P. per R. K. išsakydavo savo nepasitenkinimą P. G., žinojo, kad R. K. su P. G. dažniau bendrauja ir perduos jos emocijas ir nepasitenkinimą. Į P. G. dėl „J.“ problemų P. P. kreipėsi kaip į savininką, nes P. G. dalyvavo įmonės veikloje, pradedant technika, baigiant produkcijos receptais ir sveikinimo atvirukais. Ji negalėjo nepasitarti su P. G. net ir smulkiausiu klausimu. Tuo labiau R. K., kaip įmonės generalinis direktorius, jai pats nurodydavo įvairiais klausimais, susijuSiais su įmonės veikla, tartis su P. G.. Įmonės akcininką S. M. P. P. pažįsta, tačiau su juo niekada nesitarė jokiais klausimais, susijuS.s su įmonės veikla (14 t., b. l. 38-45, 46-56, 57-64, 65-80, 81-94).

P. P. bankinių sąskaitų paskutiniai skaičiai – „24“, „84“. Ji turėjo šias sąskaitas tik DnB banke. P. G. turėjo sąskaitą SEB banke. P. P. į minimas DnB banko sąskaitas gaudavo atlyginimą iš bendrovės „J.“ ir iš Seimo. Ji turėjo dvi bankines korteles, kurių viena naudojosi P. G.. Jis naudojosi sąskaita, kurios paskutiniai skaičiai yra „84“ bankine kortele, kurios numerio nepamena. Šios kortelės P. G. negrąžino. P. P. išsiėmė kitą bankinę kortelę. Kita bankine sąskaita ir banko kortelėmis P. G. nesinaudojo. Buvo susitarimas su P. G., kad bankine sąskaita, kurios paskutiniai skaičiai „84“ naudosis P. G., prieš tai pasiklausdamas jos ar informuodamas ją, kad nuims pinigus iš sąskaitos. P. P. taip pat naudojosi šia sąskaita ir joje esančiais pinigais. Bendrovė „J.“ P. P. pervesdavo darbo užmokestį į sąskaitą, kurios paskutiniai skaičiai yra „24“. P. P. taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), kuri visiškai nesusijusi su UAB „J.“ ir gaudavo iš šios įmonės atlyginimą, kuris buvo pervedamas į sąskaitą, kurios paskutiniai skaičiai yra „24“. P. G. su šia įmone jokių sąsajų neturi. P. G. dažniauSiai turėjo ir naudojosi bankine kortele, kurios sąskaitos paskutiniai skaičiai yra „84“. Buvo, kad P. G. pamesdavo šios sąskaitos bankinę kortelę. P. P. išimdavo naują. P. P. taip pat naudojosi sąskaita, kurios paskutiniai skaičiai yra „84“, nes pervesdavo iš sąskaitos pinigus į kitą savo sąskaitą. P. G. pykdavo, kad sąskaita būdavo tuščia, šmaikštavo, kad ji lošia azartinius žaidimus. P. P. sunku atsekti, kokią pinigų sumą iš minimos sąskaitos yra paėmęs P. G., o kokią sumą ji. P. P. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) P. G. vykdavo savaitgaliais. P. P. kartais važiuodavo kartu su P. G., kartais atskirai, pavyzdžiui, vasaros metu užvažiuodavo pas P. G. į (duomenys neskelbtini), vykdama prie jūros, jai būdavo pakeliui. (duomenys neskelbtini) P. G. gyveno bute, kurio adreso nepamena, neįsiminė, nežino, kam priklauso šis butas. Šiame bute jie kartu nakvodavo. P. P. yra tekę gryninti (duomenys neskelbtini) pinigus iš mieste esančių bankomatų, tačiau tikslių datų neatsimena, bankomatų adresų neįsiminė. (duomenys neskelbtini) jai asmeniškai yra tekę nusiimti tiek grynus pinigus, tiek mokėti kavinėse, parduotuvėse. (duomenys neskelbtini) jai taip pat yra tekę būti su P. G., lankydavosi kaimo šventėse, mugėse, žirgų varžybose ir pan. Pinigus yra gryninusi tiek Priekulėje, tiek kituose aplinkiniuose miesteliuose, kadangi mugėse apsipirkdavo ir atsiskaityti tekdavo grynais pinigais. Kada Priekulėje P. P. grynino pinigus bankomate, neatsimena.

Į klausimą, ką gali parodyti apie projektą „UAB „J.“ dalyvavimas tarptautinėse parodose“, kuriam buvo panaudoti 406,39 eurai, P. P. parodė, kad minimą projektą įgyvendino ji, tai dviejų metų projektas. Ji vyko į parodas su stendais, kuriuose pristatė UAB „J.“ produkciją. Parodos vyko Lenkijoje, Latvijoje. Apie šias parodas yra pateikusi atskaitas UAB „J.“, taip pat pagrindė išlaidas, patirtas dėl projekto įgyvendinimo. Šiam projektui galimai panaudota ir daugiau lėšų, nes daryti ir stendai, dizaino paslaugos, kuro išlaidos, nuoma parodų metu, pragyvenimas ir maitinimas.

Į klausimą, kokiu pagrindu, kieno nurodymu buvo pervedami avansai kaip UAB „J.“ atskaitingam asmeniui, pvz.: 2015-09-28 - 300 eurų, 2015-09-29 - 100 eurų; 2015-10-02 - 1054,00 eurų, o 2015-10-08 - 122 eurai, 2015-10-26 - 878 eurai; 2015-11-03 - 100 eurų, 2015-11-13 - 300 eurų, 2015-11-16 - 300 eurų, kodėl per mėnesį buvo pervedama ir kieno nurodymu po kelis kartus mokėti tokie avansai P. P. parodė, kad taip, jai būdavo mokami avansai bendrovėje „J.“, kadangi ji daug kartų vyko į komandiruotes. Jai buvo priskirtas darbas su užsienio šalių klientais. Lietuvos mastu ji nedirbo, už tai buvo atsakingas R. K.. Ji pranešdavo R. K., kad turi vykti į kokią nors šalį ir reikalingos tam lėšos, kurios pervedamos, o grįžusi išlaidas pagrįsdavo dokumentais (PVM sąskaitos faktūros, čekiai iš viešbučių, kavinių, parduotuvių, visos ir kt.), o kas likdavo iš nepanaudotų lėšų, grąžindavo. Kaip buhalterijoje buvo apskaityta paaiškinti negali, nors pasirašydavo buhalteriniuose dokumentuose. Avansiniai apmokėjimai buvo mokami ir kelis kartus per mėnesį, kadangi tuo metu buvo toks poreikis dėl išvykų į parodas.

Į klausimą, kodėl grąžino kaip nepanaudotas avansinias lėšas už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-05-01 – 12193,80 eurų P. P. parodė, kad šią sumą grąžino per visą klausime nurodytą laikotarpį. Grąžino pinigus, kurių nepanaudojo. Įmonėje buvo labai griežta buhalterė G., todėl viską reikėjo daryti sąžiningai. Ji nepasisavino iš įmonės lėšų, neturėjo tokio tikslo. R. K. taip pat palaikė tvarką įmonėje, buvo reiklus finansinėms išlaidoms. Pamena, kad buvo pateikusi išlaidų čekį, kuriuo įsigijo kvepalus ir buvo pasakyta, kad toks čekis netinka ir kad jų neneštų. P. P. paaiškino, kad šį čekį pateikė atsitiktinai, neturėdama tikslo gauti apmokėjimą asmeninėms reikmėms iš įmonės.

Į klausimą, ar R. K. duodavo jai nurodymus pervesti P. G. pinigus per savo sąskaitą P. P. parodė, kad taip, būdavo tokie nurodymai. Pamena, užfiksuoto pokalbio metu tokį nurodymą yra gavusi. Gerai pamena 2016-03-11 įvykį. Anksti ryte P. G. jai paskambino ir paprašė susitikti Kaune degalinėje, esančioje autostradoje Vilnius – Klaipėda, prie kavinės „T.“. Šio susitikimo metu P. G. labai skubėjo, pasakė, kad jam reikia pinigų, jis vyksta į (duomenys neskelbtini), tačiau jam pinigų nedavė, nes 1 000 eurų neturėjo. Po to ji paskambino R. K. ir pasakė, kad reikia pervesti P. G. 1000 eurų, ir tai reikia padaryti per jos sąskaitą. Tai pasakė R. K. daryti ne savo iniciatyva, o tik po to, kai šį nurodymą gavo iš P. G. ir jį perdavė R. K.. Mano, kad P. G. neprisiskambino R. K. tą dieną, todėl kreipėsi į ją dėl pinigų ir kad žinią perduotų R. K.. P. P. piktinosi, nes šią dieną teko anksti keltis, važiuoti į susitikimą su P. G., o buvo šventinė diena. Ji atsisakė vykti į UAB „J.“ ir daryti pavedimą į savo sąskaitą, nes nėra to dariusi niekada, neturi prisijungimų prie sąskaitų, o jeigu ir turėtų, nedarytų vien iš savo moteriškų ambicijų. Šį pavedimą 1000 eurų sumoje tikriauSiai atliko R. K., kuris pervedė pinigus į jos sąskaitą „24“, o iš šios sąskaitos P. P. pervedė į sąskaitą „84“ ir apie tai informavo P. G. SMS trumpąja žinute. P. P. nežino, kodėl buvo tokia pinigų pervedimo schema, t. y. iš UAB „J.“ pervedimas jai, o po to ji pervedė P. G.. Apie tai galėtų pasakyti R. K.. Su ja apie tai nekalbėjo nei R. K., nei P. G.. Jai liko tik paklusti, bet po to ji ėmė piktintis, priešintis. Pamena, kad P. G. su R. K. užsidarydavo kabinete įmonės patalpose ir tarpusavyje kalbėjosi. P. P. į šiuos pokalbius nekvietė. 2016-03-11 (duomenys neskelbtini) P. P. nebuvo, pinigų negrynino nei (duomenys neskelbtini), nei kur kitur. P. P. mano, kad P. G. šią dieną turėjo bankinę sąskaitos, kurios paskutiniai skaičiai yra „84“ kortelę. P. P. žinojo, kad P. G. nusiima pinigus iš jos sąskaitos, nes jis apie tai pranešdavo, taip pat sakydavo, kad jam reikia pinigų. Kuomet kartu gyveno, ji į visa tai žiūrėjo, kaip į bendro ūkio vedimą, bet pašlijus santykiams, jos tokie dalykai netenkino. Kada vedė bendrą ūkį, P. G. informuodavo, kur panaudoja pinigus, tačiau vėliau nesakydavo, kur panaudoja pinigus ir ją tai piktino, įtarė, kad yra kita moteris, kurios poreikius jis tenkina finansiškai. P. P. neįžvelgė jokio kriminalo dėl pinigų pervedimo iš UAB „J.“ P. G., kadangi jį visada laikė įmonės savininku, o R. K. buvo jam pavaldus ir jis vykdė nurodymus. Jokių pinigų pervedimo schemų neįžvelgė. Be to, gyvenant kartu, P. P. P. G. duodavo žodinę ataskaitą apie tai, kokie darbai nuveikti įmonėje, kas planuojama nuveikti ir pan.

Į klausimą, dėl 2015-09-25 iš UAB „J.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į P. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesto 400 eurų avanso pervedimo į P. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), P. P. parodė, kad ji negali pasakyti, kad avansinis pervedimas iš UAB „J.“ buvo skirtas P. G.. Galėjo būti ir taip, kad buvo skolinga P. G. už komandiruotėje patirtas išlaidas, todėl avansai būdavo pervedami ir tokiu tikslu. Negali atriboti avansinių pervedimų ir pervedimų į savo kitą sąskaitą, kuria naudojosi P. G.. P. P. mano, kad šis pervedimas P. G. buvo skolos pervedimas.

Dėl 2015-09-26 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) Priekulės seniūnijoje bankomate išgrynintų 50 eurų, tą pačią dieną – 230 eurų Kaune, Jonavos g. 282, P. P. parodė, kad neatsimena nei datos, nei kuris iš jų grynino pinigus. Šiuo laikotarpiu jie kartu gyveno su P. G. ir į Priekulę P. P. yra vykusi.

Dėl 2015-09-28 iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) Kauno m., Veiverių g. 49 bankomate išgrynintų 170 eurų, tą pačią dieną – 100 eurų Vilniuje, Ukmergės g. 24; dėl 2015-10-23 iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) Vilniuje, Gedimino pr. 6 bankomate išgrynintų 400 eurų; dėl 2015-11-03 iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) Vilniuje, Gedimino pr. 6 bankomate išgrynintų 100 eurų; dėl 2015-11-14 iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) Klaipėdos g. 17, Gargžduose bankomate išgrynintų 180 eurų; dėl 2015-12-04 iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) bankomate Klaipėdos g. 3, Gargžduose išgrynintų 100 eurų, 2015-12-04 - 40 eurų Veiverių g. 49, Kaune ir 2015-12-05 – 50 eurų Klaipėdos g. 3, Gargžduose, P. P. parodė, kad ji neatsimena nei datų, nei kuris jų grynino pinigus. Neneigia, kad P. G. galėjo prašyti šių pinigų, pamena, kad išklausytų pokalbių metu buvo tokie prašymai.

Dėl 2016-01-11 iš UAB „J.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaip avansą atskaitingam asmeniui, t. y. P. P. į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestų 1 000 eurų, iš kurių 300 eurų ji 2016-01-22 pervedė į kitą savo sąskaitą DnB banke (DUOMENYS NESKELBTINI), iš kurių 50 eurų 2016-01-23 P. G. išgrynino iš bankomato, esančio Klaipėdos g. 3, Gargžduose, P. P. parodė, kad neatsimena nei datos, nei kuris iš jų grynino pinigus. Neneigia, kad P. G. galėjo prašyti šių pinigų. Pamena, kad išklausytų pokalbių metu buvo tokie prašymai.

Dėl 2016-01-23 iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) bankomate Klaipėdos g. 3, Gargžduose išgrynintų 50 eurų, 2015-12-04 - 40 eurų Veiverių g. 49, Kaune ir 2015-12-05 – 50 eurų Klaipėdos g. 3, Gargžduose, P. P. parodė, kad ji neatsimena nei datos, nei kuris iš jų grynino pinigus. Neneigia, kad P. G. galėjo prašyti šių pinigų. Pamena, kad išklausytų pokalbių metu buvo tokie prašymai.

Dėl pinigų išgryninimo 2016-03-07 11 val. 39 min. bankomate Gedimino pr. 60, Vilniuje – 400 eurų, kur vaizdo įraše užfiksuotas P. G.; dėl pinigų išgryninimo 2016-05-05 20 val. 24 min. bankomate Gedimino pr. 60, Vilniuje – 500 eurų, kur vaizdo įraše užfiksuotas P. G. bei dėl pinigų išgryninimo 2016-05-16 11 val. 24 min. bankomate Gedimino pr. 60, Vilniuje – 300 eurų, kur vaizdo įraše užfiksuotas P. G., P. P. parodė, kad ji neneigia, kad tokie faktai buvo. Tuo metu P. G. turėjo bankinės sąskaitos su paskutiniais skaičiais „84“ kortelę (14 t., b. l. 95-100).

P. P. dėl mobilaus ryšio telefono „iPhone 6s“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), atmintyje, programoje „iMessage“, rasto susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2016-02-15 08.58.17 iki 2016-02-17 19.39.09 tarp abonento „+(duomenys neskelbtini)“ ir abonento „(duomenys neskelbtini)“ (viso 7 laiškai) parodė, kad ji susirašinėjo su K. G., kuri dirba kelionių agentūroje, dėl, galimai, bilietų užsakymo.

Į klausimą, kokiu pagrindu jai buvo mokamas avansas 2015-09-25 - 400 eurų, 2015-11-03 - 300 eurų, 2016-01-22 - 100 eurų, 2016-03-11 - 1000 eurų P. P. parodė, kad avansiniai apmokėjimai buvo derinami su R. K.. Jokių rašytinių prašymų skirti avansą nebuvo, tik žodinis susitarimas. Avanso sumą derino preliminariai, skaičiuodavo pagal viešbučių įkainius, kurą ir pan. Dėl 2015-09-25 - 400 eurų, 2015-11-03 - 300 eurų, 2016-01-22 - 100 eurų, 2016-03-11 - 1000 eurų mokėjimų buvo žodinis susitarimas su R. K.. P. P. neformuodavo pavedimų. Pinigus iš įmonės sąskaitos pervesdavo tik R. K.. P. P. to negalėdavo daryti, nes visi prisijungimai prie sąskaitos buvo tik pas R. K., kuris griežtai kontroliavo sąskaitas. P. P. nepanaudotus pinigus grąžindavo į įmonės kasą grynais pinigais. Buvo išduodamas kasos pajamų orderis.

Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988 (2015-11-30) P. P. parodė, kad šis dokumentas patvirtina jos nepanaudotų grynųjų pinigų - 700 eurų įnešimą į įmonės kasą. Šiame orderyje yra jos parašas.

Dėl 2015-09-25 - 400 eurų, 2015-11-03 - 300 eurų, 2016-01-22 - 100 eurų, 2016-03-11 - 1000 eurų avansinių apmokėjimų P. P. parodė, kad jos parašų tokiuose pavedimuose nėra, tuo labiau, kad šių pavedimų ji neformuodavo. Mano, kad pavedimus formavo G. D. arba R. K..

Dėl 2016-01-22 komandiruotės į Rygą, P. P. parodė, kad ji ne kartą yra vykusi į komandiruotę į Latviją, Rygą, kur vyko įmonės produkcijos pristatomų gaminių paroda, tačiau laikotarpių nepamena. Po kiekvienos komandiruotės P. P. buhalterijai pateikdavo išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Dėl 2015-09-30 pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959 P. P. parodė, kad kasos pajamų orderį (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959 pasirašė ji, įnešdama į įmonės kasą 733,61 eurą, kaip nepanaudotus pinigus. Nepamena, kodėl nepanaudojo šių pinigų. Pagrįsti nepanaudotas lėšas nereikėjo. Reikėjo pagrįsti tik tuos pinigus, kuriuos išleido. Turėjo pateikti dokumentus (čekiai, sutartys, sąskaitos faktūros).

Dėl 2016-01-31 kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022 P. P. parodė, kad kasos pajamų orderį (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022 dėl nepanaudoto avanso - 1 388 eurų pasirašė ji, neprisimena, kodėl nepanaudojo šių lėšų.

Dėl 2016-03-31 atlikto 1700 eurų grąžinimo pagal kasos pajamų orderį (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056 P. P. parodė, kad kasos pajamų orderį (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056 pasirašė ji, pinigus į kasą įnešė grynais, o kodėl nepanaudojo lėšų, nepamena.

Kodėl nebuvo suformuotos avansinės apyskaitos 2015 m. lapkritį ir 2016 m. sausio mėnesį P. P. negali pasakyti, nepamena.

Į klausimą, ką gali parodyti dėl tokio sistemingo pinigų išmokėjimo jai kaip avanso ir jų grąžinimo, kaip nepanaudotų P. P. parodė, kad ne visada panaudojami pinigai. Į klausimą, kodėl nepanaudotus pinigus grąžino grynais, o ne bankiniu pavedimu, P. P. parodė, kad galimai pinigai buvo išgryninti iki to laiko, kada reikėjo grąžinti.

Kodėl ji 2015-09-25, gavusi avansinį apmokėjimą iš UAB „J.“ į savo sąskaitą, tuoj pervedė pinigus iš savo sąskaitos į P. G. sąskaitą, nors lėšos buvo skirtos kaip avansinis apmokėjimas atskaitingam įmonės darbuotojui, P. P. parodė, kad P. G. prašė pinigų, todėl ji pervedė. P. P. nežinojo, kad P. G. su R. K. kalbėjo apie šį pinigų pervedimą. Žino tik kelis atvejus, vienas jų - 2016-03-11, kada tikrai žinojo, kad R. K. turėjo pervesti jai, kaip įmonės atskaitingam asmeniui avansinį apmokėjimą, o ji iš tų pinigų – P. G..

Į klausimą, kodėl jai pervesti pinigai kaip avansas buvo tuoj gryninami 2016-03-11 P. G. (duomenys neskelbtini), nors lėšos buvo skirtos kaip avansinis apmokėjimas atskaitingam įmonės darbuotojui, P. P. parodė, kad apie tai jau atsakė ankstesnės apklausos metu. Ji buvo įsitikinusi, kad UAB „J.“ buvo P. G. įmonė. P. P. tai yra sakęs P. G..

Į klausimą, kodėl jai pervestus pinigus kaip avansinį apmokėjimą iš UAB „J.“ tuoj pervesdavo į kitą savo sąskaitą (2015-11-03 ir 2015-01-22), po ko jie tuoj buvo gryninami P. G. (duomenys neskelbtini), nors lėšos buvo skirtos kaip avansinis apmokėjimas atskaitingam įmonės darbuotojui P. P. parodė, kad ji pervesdavo avansinius apmokėjimus į kitą savo sąskaitą, kadangi ja naudojosi P. G. (kortele) ir jis panaudotų visus pinigus, kurie būtų sąskaitoje, nes pasižymėjo kaip išlaidus žmogus, o ji tokiu būdu ribodavo jo poreikius, todėl tokį būdą sumąstė pati. Jai taip pat buvo aktualu kontroliuoti jį dėl išlaidų sumų. Apie kitą sąskaitą, į kurią pervesdavo lėšas iš sąskaitos, į kurią jai būdavo vedamas atlyginimas ir avansiniai apmokėjimas, sugalvojo pati, kaip jau minėjo, kad kontroliuoti išlaidas, šioje sąskaitoje beveik nebūdavo pinigų, išskyrus P. G. prašomus pinigus (14 t., b. l. 101-105).

P. P. į klausimą, ar ji, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) sąskaitos išraše, 2015-09-25 10 val. 39 min. iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (esančios AB DnB banke) gavo 400 eurų avansą, parodė, kad ji neneigia, jog 2015-09-25 10 val. 39 min. iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (esančios AB DnB banke) gavo 400 eurų avansą. Jeigu dokumentuose yra užfiksuota tokia finansinė operacija, vadinasi, taip ir įvyko. P. P. avanso prašydavo iš R. K.. Jis, būdamas generaliniu direktoriumi, vienintelis bendrovėje spręsdavo finansinius klausimus, galėjo atlikti įmonės sąskaitoje finansines operacijas. P. P. galimai R. K. 2015-09-25 prašė pervesti kaip avansą 400 eurų. Pinigai buvo prašomi darbinei veiklai, susijuSiai su komandiruotėmis ir kitomis darbinėmis išlaidomis. R. K. pervedė 400 eurų. P. P. niekada nelindo į UAB „J.“ sąskaitą, neturėjo prisijungimo kodų. Juos turėjo tik R. K., kuris niekada nesiūlė atlikti finansinių operacijų įmonės sąskaitoje, prisijungimo kodų nesakė. Buhalterė G. D. negalėjo naudotis sąskaita, išskyrus tai, kad suformuodavo mokėjimo pavedimą. R. K. pervesdavo iš sąskaitos atlyginimus, avansus.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2015-09-25 10 val. 56 min. iš savo banko sąskaitos mokėjimo nurodymu Nr. 194 pervedė iš bendrovės „J.“ gautus kaip avansą 400 eurų pervedė į P. G. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) (esančią AB SEB banke) P. P. parodė, kad ji pervedė 400 eurų į P. G. priklausančią sąskaitą SEB banke, kadangi jis prašė pinigų, bet nepaaiškino, kokiems tikslams jam reikalingi pinigai. P. P. nepamena, ar ji buvo skolinga P. G.. Bet kiek pamena, nebuvo jam skolinga. Nežino, ar P. G. buvo skolingas UAB „J.“. R. K. neminėjo apie P. G. įsiskolinus įmonei. P. G. prašė jos 2015-09-25 pervesti jam 400 eurų. Galimai jis skambino dėl šių pinigų pervedimo jai, bet irgi negali to patvirtinti. Nežino, ar jis žinojo, kad tai yra UAB „J.“ pinigai. Nepamena, ar sakė jam apie tai, kad pinigai pervedami iš bendrovės sąskaitos. Neatsimena, ar informavo R. K., G. D., kad 400 eurų perduos P. G.. Nežino, ar pastariesiems buvo žinomos aplinkybės dėl šios pinigų sumos pervedimo P. G.. Pinigus, kuriuos buvo skolinga įmonei ir jų nepanaudodavo, P. P. visuomet grąžindavo. To reikalauja buhalterinės apskaitos taisyklės. Pinigus grąžindavo tiek iš pagrindinio gaunamo atlyginimo įmonėje, taip pat iš širdies draugo, kurio apklausos metu neįvardino, tai yra privatu. Kartais pinigus iš P. G. pasiimdavo tiesiog iš jo piniginės abipusiu susitarimu, tačiau kada, kokias pinigų sumas ir kokiose vietose iš jo paimdavo pinigus, dabar nepamena.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše - 2015-09-17 iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 340 eurų komandiruotei į Poznanę, P. P. parodė, kad jeigu tokie duomenys nurodyti dokumentuose, vadinasi, taip ir buvo, t. y. ji gavo 340 eurų komandiruotei. Poznanėje, kiek pamena, vyko maisto gaminių paroda, kurioje atstovavo UAB „J.“ su jų gaminama produkcija tam, kad užmegzti tarptautinius santykius, rasti partnerių.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše - 2015-09-28 iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 300 eurų avansą P. P. parodė, kad jeigu tokie duomenys nurodyti dokumentuose - išrašuose, vadinasi, taip ir buvo, t. y. ji gavo 300 eurų avansą iš UAB „J.“.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše - 2015-09-29 iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 100 eurų avansą, P. P. parodė, kad ji gavo aptariamą 100 eurų avansą iš UAB „J.“.

Dėl 2018-01-31 specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių susijusių su avanso išmokėjimu 2015 m. rugsėjo mėn., P. P. parodė, kad ji buvo komandiruotėse Rygoje ir Poznanėje. Komandiruotės buvo susijusios su UAB „J.“ produkcijos pristatymu šiose šalyse. Komandiruotės išlaidos buvo pagrįstos dokumentais, kuriuos pateikė darbovietei, t. y. kuro, maisto, nakvynės, mokesčių apmokėjimą už kelius, registracijos į parodą mokestis, stendų parodai nuoma. P. P. parodų metu gyveno viešbučiuose. Grįžusi iš komandiruočių, pateikdavo išlaidas pagrindžiančius dokumentus buhalterei, taip pat rašydavo ataskaitas apie komandiruotes, pateikdavo nuotraukas iš parodų, partnerių vizitines korteles. Nurodytų komandiruočių metu patirtas išlaidas patvirtina pateikti buhalterei dokumentai – čekiai, sąskaitos faktūros, nuotraukos, ataskaitos, partnerių vizitinės kortelės.

Dėl kasos pajamų orderio Nr. 0001959 P. P. parodė, kad ji 733,61 eurų perdavė apskaitininkei A. K.. Pateiktame orderyje yra jos parašas. Pinigus įnešė 2015-09-30, kaip ir nurodyta orderyje, tuo labiau, kad tai paskutinė mėnesio diena ir reikėjo atsiskaityti už gautus pinigus. 400 eurų, kuriuos grąžino į bendrovės kasą, P. P. galėjo paimti iš įvairių šaltinių, pradedant pagrindiniu atlyginimu, santaupomis, širdies draugo dovanotais pinigais, taip pat ir iš P. G.. Į klausimą, ar P. G., R. K. jai davė 400 eurų, kad juos perduotų A. K., kad padengtų 400 eurų įsiskolinimą bendrovei dėl P. G. perduotų pinigų, P. P. parodė, kad ne, R. K. niekada nėra davęs grynųjų pinigų ar daręs pavedimus į asmeninę sąskaitą iš savo asmeninės sąskaitos. Iš P. G. pinigus pasiimdavo pati, kaip minėjo, jam nieko neaiškindama, tarp jų tuo metu buvo susiklostę tokie santykiai, kad vienas kito lėšomis naudojosi be įspėjimų, kaip šeima, t. y. bendroms ūkinėms reikmėms – maistui, buitinėms prekėms. 400 eurų faktiškai apmokėjo ji, gaudama pinigus iš UAB „J.“, turi mintyje, kad per jos sąskaitą. Dėl sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) ir sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančios AB DnB banke) išrašų ir į klausimą ar ji, kaip nurodyta jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išraše, 2015-11-03 13 val. 34 min. iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 100 eurų avansą P. P. parodė, kad jeigu nurodyta dokumentuose, išrašuose, jog gavo 100 eurų, vadinasi taip ir buvo. P. P. nepamena, kurio UAB „J.“ darbuotojo prašė 100 eurų pervedimo, bet už pinigų paskirstymą bendrovėje buvo atsakingas tik R. K.. Be R. K. dalyvavimo jokie finansiniai klausimai įmonėje nebuvo sprendžiami. Vyr. buhalterė G. D. tokių sprendimų nepriimdavo. 100 eurų iš UAB „J.“ sąskaitos pervedė R. K., nes tik jis galėjo daryti finansines operacijas sąskaitoje. 100 eurų jai buvo pervesta aptariamu laikotarpiu kaip atskaitingam asmeniui vykdyti darbines funkcijas.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) ir sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančios AB DnB banke) išrašuose 2015-11-03 13 val. 45 min. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) mokėjimo nurodymu Nr. 228 pervedė į kitą savo sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančią AB DnB banke) bendrovės „J.“ jai kaip avansą pervestus 100 eurų, P. P. parodė, kad ji aptariamus 100 eurų pervedė į kitą savo sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) galimai P. G. prašymu, bet nesidomėjo, kam jam reikalingi pinigai. Sąskaita (DUOMENYS NESKELBTINI) naudojosi P. G..

Į klausimą, kodėl jai bendrovės „J.“ pervesti 100 eurų negalėjo būti išgryninami ar kitaip panaudojami iš jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) P. P. parodė, kad taip buvo daroma, nes taip buvo patogu P. G.. Matomai aptariamu laikotarpiu su juo nebuvo vienoje vietoje, viename mieste ir negalėjo jam perduoti pinigų grynais. Teko pasirinkti lėšų pervedimo į sąskaitą būdą. Kaip minėjo, jis naudojosi jai priklausančia bankine sąskaita (DUOMENYS NESKELBTINI). Tiksliai pasakyti negali, kas išsiimdavo pinigus, nes ir ji būdavo adresu Vilniuje, Gedimino pr. 6. 2015 m. lapkričio mėn. P. G. turėjo jos sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančios AB DnB banke) debetinę kortelę. P. P. tiksliai nepamena, ar ji, ar P. G. 2015-11-03 grynino 100 eurų iš sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI). Ji nežino, ar R. K., G. D. žinojo, apie pinigų perdavimą P. G.. P. P. nežino, ką šiuo atveju R. K. tarėsi su P. G. dėl pinigų pervedimo ir nepamena, ar P. G. jos prašė, kad 2015-11-03 ji pervestų jam 100 eurų į kitą savo sąskaitą, kurios debetinė kortelė buvo pas P. G..

Į klausimą, kodėl ji bendrovės „J.“ pinigus - 100 eurų, jai duotus kaip avansą darbo funkcijoms vykdyti, pervedė bendrovėje „J.“ nedirbančiam Seimo nariui P. G., P. P. parodė, kad ji pervesdavo P. G. pinigus, kadangi jis jos prašydavo pinigų. Ji nesvarstė ir nekreipė dėmesio, kad perveda pinigus, kurie yra UAB „J.“, kadangi mėnesio gale juos visus grąžindavo į bendrovės buhalteriją. Jeigu pinigų negrąžintų, būtų įsiskolinimas jai ir vis tiek iš jos juos išreikalautų, pavyzdžiui, išskaičiuotų iš atlyginimo. Nei P. G., nei R. K. pinigų nedavė apskritai ir šiuo atveju - 100 eurų, kad juos grąžintų į UAB „J.“.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2015-11-13 iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 300 eurų avansą, P. P. parodė, kad ji 2015-11-13 gavo 300 eurų avansą. Ji neabejoja dokumentais, išrašais, kuriuose fiksuota ši operacija.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2015-11-16 iš UAB „J.“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB DnB banke, gavo 300 eurų avansą, P. P. parodė, kad ji 2015-11-16 gavo 300 eurų avansą. Tai fiksuota operacija. Dėl kasos pajamų orderio Nr. 0001988 2015 m. lapkričio mėn. P. P. parodė, kad dokumente yra jos parašas, kuriuo ji patvirtino 700 eurų grąžinimą bendrovei „J.“. Pinigus P. P. grąžino 2015-11-30 A. K., kad ji juos apskaitytų. A. K. informuodavo, koks yra einamojo mėnesio įsiskolinimas bendrovei kaip atskaitingo asmens.

Į klausimą, (pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ji 2015 m. lapkričio mėn. iš bendrovės „J.“ gavo viso 700 eurų (lentelė Nr. 1) ir 2015 m. lapkričio mėn. pagal kasos pajamų orderį į bendrovės kasą grąžino 700 eurų) iš kur gavo 100 eurų, kuriais bendrovei „J.“ kompensavo P. G. atiduotus 100 eurų, kitaip tariant, kas faktiškai apmokėjo P. G. 2015-11-03 perduotus 100 eurų, P. P. parodė, kad aptariami 100 eurų nėra didelė suma. Šiuos pinigus P. P. grąžino į bendrovės sąskaitą. Pinigus grąžinimui galėjo paimti iš įvairių šaltinių – savo santaupų, duotų tuometinio širdies draugo, kurio asmenybės neprivalo atskleisti. Dėl sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) ir sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančios AB DnB banke) išrašų, t. y. dėl 2016-01-22 9 val. 25 min. iš bendrovės „J.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) P. P. gautų 300 eurų komandiruotei į Latviją, Rygą, P. P. parodė, kad jeigu dokumentuose fiksuota tokia operacija, vadinasi ji gavo 300 eurų komandiruotei į Rygą. Mano, kad prašė pinigų pervedimo komandiruotės tikslams pas R. K., nes kaip minėjo, be jo, niekas jai pinigų nepervestų. 300 eurų pinigų suma buvo reikalinga darbo reikalams, komandiruotės į Rygą reikmėms apmokėti.

Dėl 2016-01-22 9 val. 31 min. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) mokėjimo nurodymu Nr. 228 pervedimo į kitą savo sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančią AB DnB banke) bendrovės „J.“ jai kaip avansą komandiruotei pervestų 300 eurų, P. P. parodė, kad ji pervedė 300 eurų, kaip ir matyti iš dokumentų išrašų. P. P. nepamena, kodėl atliko 300 eurų pervedimą, taip pat nepamena ir aptariamų 300 eurų išgryninimo aplinkybių. Galimai P. G. turėjo jai priklausančios sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančios AB DnB banke) debetinę kortelę. P. G. galėjo išgryninti 300 eurų, kurie buvo pervesti iš UAB „J.“ sąskaitos. P. P. nepamena, ar R. K., G. D. žinojo, kad šiuos pinigus P. P. perduos P. G.. G. D. tikrai nežinojo, kad pinigai pervedami P. G., o dėl R. K. P. P. negali patvirtinti, ar jis žinojo, ar ne tokias aplinkybes. Mano, kad P. G. prašė 300 eurų pervedimo į kitą jos sąskaitą, kurios debetinę kortelę jis turėjo. Nepamena, ar sakė P. G., kad perveda pinigus, kuriuos gavo iš UAB „J.“.

Į klausimą, kodėl ji bendrovės „J.“ pinigus - 300 eurų, jai duotus kaip avansą darbo funkcijoms vykdyti, pervedė bendrovėje „J.“ nedirbančiam Seimo nariui P. G. P. P. parodė, kad su P. G. tuo laikotarpiu gyveno, todėl pinigus pervedė jam kaip sugyventiniui. Nei R. K., nei P. G. pinigų nedavė grąžinimui į UAB „J.“. Pinigus grąžino iš kitų šaltinių, t. y. santaupų, draugo dovanotų.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2016-01-11 iš UAB „J.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 1 000 eurų avansą, P. P. parodė, kad ji gavo 1 000 eurų avansą, tas faktas užfiksuotas dokumentuose.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2016-01-21 iš UAB „J.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 44 eurų avansą už komandiruotę į Rygą, P. P. parodė, kad ji gavo 44 eurų avansą, tuo labiau tas faktas užfiksuotas dokumentuose. Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2016-01-28 iš UAB „J.“ sąskaitos (esančios AB DnB banke), gavo 44 eurų avansą už komandiruotę į Rygą, P. P. parodė, kad ji gavo 44 eurų avansą, tas faktas užfiksuotas dokumentuose. Kaip nurodyta kasos pajamų orderyje Nr. 0002022 už 2016-01-31 P. P. A. K. perdavė 1 388 eurų. Šiame orderyje yra jos parašas. Į klausimą, (pagal buhalterinės apskaitos dokumentus P. P. 2016 m. sausio mėn. iš bendrovės „J.“ gavo viso 1 388 eurų (lentelė Nr. 1) ir 2016 m. sausio mėn. pagal kasos pajamų orderį į bendrovės kasą grąžino 1 388 eurų) iš kur gavo 300 eurų, kuriais bendrovei „J.“ kompensavo P. G. atiduotus 300 eurų, kitaip tariant, kas faktiškai apmokėjo P. G. 2016-01-22 perduotus 300 eurų P. P. parodė, kad aptariamus 300 eurų grąžino bendrovei iš anksčiau nurodytų šaltinių.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančią AB DnB banke) išraše 2016-03-11 7 val. 11 min. iš bendrovės „J.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) gavo 1 000 eurų avansą, P. P. parodė, kad apie šias aplinkybes davė parodymus ankstesnėje apklausoje detaliai. Neneigia, kad gavo 1 000 eurų avansą, kurį pervedė į sąskaitą R. K.. Pati to negalėjo padaryti, kadangi prie įmonės sąskaitos prieigos neturi. Prieš atliekant avanso pervedimą, vyko telefoniniai pokalbiai tiek su P. G., tiek su R. K.. Aptariamus 1000 eurų jos prašė 2016-03-11 anksti ryte P. G., o ji šių pinigų prašė pas R. K.. Tas fiksuota 2016-03-11 telefoninių pokalbių metu. Apie šias aplinkybes davusi anksčiau parodymus.

P. P., kaip nurodyta jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) ir sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančios AB DnB banke) išrašuose 2016-03-11 9 val. 29 min. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) mokėjimo pavedimo Nr. 271 pervedė į kitą savo sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) (esančią AB DnB banke) bendrovės „J.“ jai kaip avansą pervestus 1 000 eurų. Aptariamą pervedimą atliko P. G. prašymu, tai užfiksuota telefoninių pokalbių metu. Pinigų negalėjo išgryninti ir duoti jų P. G., kadangi jis buvo, berods, Gargžduose, o ji Kaune, savo gyvenamojoje vietoje. „J.“ jai pervestus 1000 eurų iš P. P. sąskaitos nuėmė ir išgrynino P. G., kuris turėjo sąskaitos (DUOMENYS NESKELBTINI) debetinę kortelę. R. K. žinojo apie tai, kad pinigų 1000 eurų reikėjo P. G.. Apie tai kalbėjo telefonu. G. D. ar kitiems asmenims apie šias aplinkybes P. P. nepasakojo. R. K. pervedė 1 000 eurų tikslu juos perduoti P. G.. P. G. prašė pervesti jam 1 000 eurų į kitą jos sąskaitą, kurios debetinė kortelė buvo pas P. G.. P. G. žinojo, kad 1000 eurų pervedami iš UAB „J.“. Į klausimą, kodėl bendrovės „J.“ pinigus – 1 000 eurų, duotus kaip avansą darbo funkcijoms vykdyti, pervedė bendrovėje „J.“ nedirbančiam Seimo nariui P. G. P. P. parodė, kad tai darė P. G. prašymu. Manė, kad P. G. yra UAB „J.“ savininkas. Nei P. G., nei R. K. jai nedavė pinigų grąžinimui į UAB „J.“.

Į klausimą, ar ji kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2016-03-10 iš UAB „J.“ sąskaitos gavo 341 euro avansą, P. P. parodė, kad gavo aptariamą 341 eurų avansą. Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2016-03-14 iš UAB „J.“ sąskaitos, esančios AB DnB banke, gavo 140 eurų avansą už komandiruotę į Baltarusiją, P. P. parodė, kad ji gavo aptariamą 140 eurų avansą.

Į klausimą, ar ji, kaip nurodyta sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2016-03-23 iš UAB „J.“ sąskaitos, esančios AB DnB banke, gavo 120 eurų avansą už vizą į Rusiją, P. P. parodė, kad ji gavo aptariamą 120 eurų avansą už vizą į Rusijos Federaciją. Kaip nurodyta kasos pajamų orderyje Nr. 0002056 už 2016 m. kovo mėn. 31 d. P. P. 1700 eurų perdavė A. K.. Kasos pajamų orderyje yra jos parašas. Pinigus faktiškai perdavė A. K. 2016-03-31, jos darbo vietoje UAB „J.“ patalpose.

Į klausimą, (pagal buhalterinės apskaitos dokumentus 2016-03-01 P. P. gauto avanso likutis buvo 317,50 euro, 2016 m. kovo mėn. P. P. iš bendrovės „J.“ gavo viso 1 601 eurų (lentelė Nr. 1) avanso ir 2016 m. kovo mėn. pagal kasos pajamų orderį į bendrovės kasą grąžino 1 700 eurų) iš kur gavo 1 000 eurų, kuriais bendrovei „J.“ kompensavo P. G. atiduotus 1 000 eurų, kitaip tariant, kas faktiškai apmokėjo P. G. 2016-03-11 perduotus 1 000 eurų P. P. parodė, kad 1 000 eurų pasiėmė iš savo anksčiau nurodytų šaltinių, t. y. santaupų, draugo, galimai ir iš P. G..

P. P. dėl 2015-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP-02462 ir P. G. bei E. L. kelionės dokumentų parodė, kad šių aplinkybių nepamena. Nepamena aplinkybių, nei davė nurodymą užsakyti jiems skrydžius, nei kas davė P. G. ir E. L. bilietų užsakymui reikalingus duomenis. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. P. G. buvo Seimo narys. E. L. pareigų nežino. E. L. pažįsta, šiuo metu su juo nebendrauja. Kiek žino, E. L. gyvena JAV, kitos aplinkybės apie šį asmenį nežinomos. P. P. nepamena, kas priėmė sprendimą bendrovės „J.“ lėšomis apmokėti P. G. ir E. L. kelionės bilietus, bet tikrai ne ji. Ar P. G., E. L., R. K., G. D. žinojo, kad P. G. ir E. L. kelionės bilietai į Stokholmą ir atgal apmokami iš bendrovės „J.“ lėšų, P. P. nežino. Ji vykdė įvairius nurodymus, duotus R. K., kaip tiesioginio vadovo. G. D. nurodymų neduodavo. E. L. nurodymų nėra davęs. P. G. duodavo nurodymus ir kaip padėjėjai Seime. Klausimų su finansais bei mokėjimais P. P. nesprendė ir jų neatliko. Kodėl pastarieji vyko į aptariamą kelionę, ar P. G. ir E. L. kelionės bilietai buvo nupirkti už kokias nors jų paslaugas P. P. nežino.

2015-08-31 kasos pajamų orderyje serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001943 užfiksuotas faktinis 1 654 eurų įnešimas į bendrovės „J.“ kasą. Dokumente yra jos pavardė, kas patvirtina, jog pinigus ji perdavė A. K..

Į klausimą, (iš bendrovės apskaitos registro – Atskaitingi asmenys 2435 (EUR) P. P. matyti, kad P. P. 2015 m. rugpjūčio mėn. apskaitytas gautas avansas 900 eurų (600+300) ir 2015-08-31 atliktas 754 eurų apmokėjimas UAB „K.“ nurodant, kad „per klaidą asmeninis darbuotojos skrydis apmokėtas iš įmonės sąskaitos“. Šios bendrovės išlaidos, viso 1 654 eurai pagal pateiktą susipažinti kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001943 apmokėtos P. P.) kodėl, kieno nurodymu, kieno lėšomis P. P. bendrovei „J.“ sumokėjo už P. G. ir E. L. kelionės bilietus iš Vilniaus į Stokholmą ir atgal viso 754 eurus, P. P. parodė, kad nepamena klauS.mų aplinkybių. Jeigu dokumentuose užfiksuotos tokios operacijos bei įrašai, neneigia, kad taip ir įvyko. 754 eurus grąžino UAB „J.“, kadangi buvo įsiskolinimas už einamąjį mėnesį ir privalėjo padengti skolą. Pinigus grąžino iš savo anksčiau nurodytų šaltinių. Nei P. G., nei R. K., nei E. L. pinigų nedavė grąžinimui į UAB „J.“. Į klausimą, ar „J.“ iš bendrovės „K.“ gavo 2015-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP-02462 dėl P. G. ir E. L. kelionės bilietų apmokėjimo, P. P. parodė, kad apie tai nieko nežino, reiktų klausti G. D..

Susipažinus su pateikta 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra Nr. KP-02815, P. P. 2015-12-15 elektroniniu laišku, P. G. kelionės dokumentu P. P. parodė, ji užsakė bilietus P. G. nurodymu, tai nebuvo keista, kadangi manė, kad jis yra įmonės savininkas, o ji kaip pavaldinė, vykdė nurodymus. Į Londoną skrido P. G. su S. G.. Nepamena, kas davė G. duomenis, bet iš kažko juos gavo. Iš P. G. gavo tokį nurodymą užsakyti bendrovės „J.“ vardu. Sprendimo bendrovės „J.“ lėšomis apmokėti P. G. ir S. G. kelionės bilietus nepriėmė, o kas priėmė sprendimą, nežino. Apmokėjimo nedarė. Nežino, ar P. G., S. G., R. K., G. D. žinojo, kad P. G. ir S. G. kelionės bilietai apmokami iš bendrovės „J.“ lėšų. Nežino, ar bilietai buvo nupirkti už kokias nors paslaugas. Į klausimą, ar ji, P. G., S. G., R. K. bendrovei „J.“ sumokėjo 348 eurų už P. G. ir S. G. kelionės bilietus, P. P. parodė, kad šių aplinkybių nepamena. P. G., S. G., R. K. bei kiti asmenys neperdavė 348 eurų jai už kelionės bilietus. Į klausimą, ar bendrovė „J.“ iš bendrovės „K.“ gavo 2015-12-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP-02815 dėl P. G. ir S. G. kelionės bilietų apmokėjimo P. P. parodė, kad ji negali atsakyti į šį klausimą, nes su buhalterinės apskaitos dokumentais įmonėje buvo nesusijusi.

Į klausimą, ar P. G., R. K., G. D. žinojo, kad P. G. kelionės bilietai į Kijevą apmokami iš bendrovės „J.“ lėšų P. P. parodė, kad ji nežinojo, ką žino klausime nurodyti asmenys apie šias aplinkybes. Į klausimą, ar P. G. kelionės bilietai buvo nupirkti už kokias nors jų paslaugas P. P. parodė, kad jai tokios aplinkybės nežinomos. Į klausimą, ar ji, P. G., R. K. bendrovei „J.“ sumokėjo 59 eurus už P. G. kelionės bilietus, P. P. parodė, kad ji šių aplinkybių nepamena. Į klausimą, ar jai P. G., R. K. ar kiti asmenys perdavė 59 eurus, tai yra pinigų sumą, kurią bendrovė „J.“ sumokėjo už P. G. kelionės bilietus P. P. parodė, kad P. G., R. K. neperdavė 59 eurų, tai yra pinigų sumos, kurią bendrovė „J.“ sumokėjo už P. G. kelionės bilietus. Į klausimą, ar bendrovė „J.“ iš bendrovės „K.“ gavo 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KP-02827 dėl P. G. kelionės bilieto apmokėjimo, P. P. parodė, kad tokių aplinkybių nežino, buhalterinėje apskaitoje nedalyvavo, su PVM sąskaitom faktūrom nedirbo. Jeigu buvo atvejų, kuomet gaudavo į elektroninį paštą tokį dokumentą, perduodavo įmonės buhalterei arba sekretorei.

P. P. parodė, kad 2015-2016 m. bendrovė išdavė kuro mokėjimo korteles, tačiau kada, kokie kortelių numeriai, kiek kortelių, nepamena. Pamena, kad buvo išduota kortelė, kurią perdavė P. G., o jis ją pametė, tuomet buvo išduota kita, bet ji gali klysti. Už kurą bendrovė „J.“ mokėjo bankiniais pavedimais. P. P. žino, kad duomenys iš UAB „Statoil“ buvo pateikiami UAB „J.“ bendroje sąskaitoje, kurią apmokėdavo R. K. bankiniu pavedimu, kaip įmonės atsakingas asmuo už finansines operacijas. Ar kiti bendrovės darbuotojai yra davę P. G. kuro korteles, P. P. nežino. Ji yra davusi P. G. kuro kortelę, tačiau kada, kokioje vietoje, nepamena. Į klausimą, ar ji turėjo teisę bendrovėje nedirbančiam Seimo nariui P. G. išduoti naudojimui bendrovei „J.“ išduotas kuro mokėjimo korteles, P. P. parodė, kad ji buvo tikra, jog P. G. yra UAB „J.“ savininkas ir gali naudotis kuro kortele. Į klausimą, ar P. G. žinojo, kad jis naudojasi bendrovei „J.“ išduotomis kuro kortelėmis, kitaip tariant bendrovės „J.“ turtu, P. P. parodė, kad ji negali atsakyti už P. G., tuo labiau, kad UAB „J.“ yra P. G. įmonė. Iš UAB „J.“ sąskaitos buvo mokama apskritai už kurą pagal gautas sąskaitas iš UAB „Statoil“. Sąskaitas apmokėdavo R. K.. Kas, kada priėmė sprendimus leisti P. G. naudotis bendrovei „J.“ išduotomis UAB „Statoil Fuel and Retail Lietuva“ kuro mokėjimo kortelėmis P. P. nežino. Ji sprendimų įmonėje nepriimdavo. Ji buvo vykdytoja, darydavo tą, kas buvo liepiama, t. y. visi einamieji darbai, užsienio kontaktų užmezgimas su partneriais, užsakymų, katalogų kūrimas. Į klausimą, ar bendrovės „J.“ vadovas, buhalterė žinojo, kad P. P. perdavė P. G. naudotis kuro mokėjimo kortelėmis, P. P. parodė, kad ji niekam nesakė, kiek pamena, jog davė P. G., jo prašymu, kuro kortelę. P. P. nežino, ar R. K., G. D. ėmėsi priemonių, kad atimti iš P. G. kuro mokėjimo korteles ir nutraukti bendrovės turto švaistymą. Už kurą P. G. ar kiti asmenys jai pinigų nedavė. P. G. jos informuodavo, kada, kur, kiek ir kam kuro įpylė ir už jį atsiskaitė jam jos duota kuro mokėjimo kortele. Apskritai jis neatsiskaitydavo nei apie savo išlaidas, nei apie kitas savo gyvenimo detales. Į klausimą, ar P. P. už P. G. įsipiltą kurą sumokėjo įmonei „J.“ ar kitiems „J.“ darbuotojams, savininkui P. P. parodė, kad ji niekam nemokėjo už P. G. įsipiltą kurą. Į klausimą, ar žino, kad 23 atvejais P. G. panaudodamas bendrovei „J.“ išduotas kuro mokėjimo korteles įsigijo 1 096,25 litrų kuro už 1 101,37 eurus įskaitant 191,15 eurų PVM P. P. parodė, kad jai tokios aplinkybės nežinomos. P. P. parodė, kad 2015 - 2017 m. P. G. naudojosi automobiliu „Lexus“, bet ji nežino tikslios markės pavadinimo bei valstybinio numerio (14 t., b. l. 118-134.).

Iš liudytojos R. T. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji nuo 2005 m. pradėjo dirbti UAB „J.“ operatore ir šiuo metu yra generalinio direktoriaus pavaduotoja - technologe. Įmonės vadovas (direktorius) 2015-2016 metais buvo R. K., jam R. T. buvo tiesiogiai pavaldi. Jos darbas yra susijęs su technologiniu gamybos procesu, t. y. ji dalyvauja gamybos procese, kontroliuoja gamybos vadovo, sandėlininko darbą, dalyvauja naujų produktų kūrimo procese, prekių ženklinimo procese ir atsakinga už rizikos veiksnių analizę ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą (RVASVT), tai reiškia, kad yra atsakinga už naujai sukurto produkto priskyrimą RVASVT programai. Bendrovės „J.“ veikla susijusi su maisto pusgaminių gamyba ir prekyba. Įmonėje veikia gamybinis cechas, yra žaliavos priėmimo padalinys, sandėlis, kuriame yra šaldikliai, šaldytuvai, pieno produktų atskira kamera, sausų produktų patalpa, kurioje kontroliuojama patalpos temperatūra, daržovių patalpa, mėsos įdarų ruošimo patalpa, ne mėsos įdarų ruošimo patalpa (į kurią negali pateikti žalia mėsa, bet virta gali būti, nes ji yra termiškai apdorota), taip pat yra virtuvė, Tešlų maišymo zona, Pusgaminių formavimo cechas. Įdarai technologiniu koridoriumi, išvengiant kryžminės taršos su žaliava, patenka į gamybinį cechą, kur aparatų pagalba gaminami koldūnai, cepelinai, virtiniai. Balandėliai ir tarkuotų bulvių cepelinai formuojami rankiniu būdu. Pagaminti pusgaminiai patenka į atvėsinimo kamerą, kur nulinėje temperatūroje atvėsta, po ko patenka į šokines kameras, kur temperatūra yra – 25 laipsniai. Sušalusi produkcija fasuojama fasavimo ceche aparatu arba rankiniu būdu. Sufasuota ir paženklinta produkcija patenka į sandėliavimo patalpą, kurioje palaikoma – 18 laipsnių temperatūra. Įmonė yra sudariusi sutartis su 2 logistikos įmonėmis UAB „P.“ ir UAB „B.“, kurios išveža „J.“ gamintą produkciją ir atrenka ją gamybos tinklams. Eksportuojamas prekes pasiima užsakovai iš užsienio valstybių - Airijos, Vokietijos, Anglijos, Graikijos, JAV, Baltarusijos. Daugiau apie eksporto prekybą galėtų papasakoti komercijos direktorė P. P.. Už prekybą Lietuvoje yra atsakingas R. K. ir J. A.. Per dieną yra pagaminama apie 10-15 tonų produkcijos. Su finansiniais dalykais R. T. nesusijusi. Ji bendrauja tik su tiekėjais, nes turi teisę pasirinkti tiekėjus. Atsiskaitymai su tiekėjais vyksta per įmonės buhalteriją.

R. T. pažįsta Seimo narį P. G., su juo yra bendravusi kelis kartus, kuomet jis buvo atvykęs į UAB „J.“. Šių susitikimo tikslių datų, pokalbių temų neatsimena, jos buvo nereikšminga. Ji nežino, su kuo iš įmonės darbuotojų bendrauja P. G., kadangi ji dirba gamybos ceche, esančiame pirmame aukšte ir įmonės administracinėse patalpose, kurios yra atskirame bloke antrame aukšte, būna retai, kuomet ją pakviečia direktorius arba ji ateina susitikti su tiekėjais. P. G. įmonėje „J.“ nedirba. Jo buvusi sutuoktinė R. G. dirbo UAB „J.“, tačiau jos pareigų ji tiksliai nežino. Koks yra P. G. vaidmuo įmonės veikloje, ji nežino.

Per metus įmonėje yra numatomi 3 planiniai Maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus darbuotojų patikrinimai. Taip pat patikrinimai atliekami gavus skundą dėl gaminamos produkcijos. Tikrinama įranga, temperatūra, gamybinės patalpos, darbuotojų apranga ir pan. R. T. tenka bendrauti su Maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – tarnyba) darbuotojais I. U., G. P. ir kitais inspektoriais, kurie atvyksta į įmonę ir atlieka patikrinimus. Su šių tarnybų darbuotojais R. T. nepalaiko nedarbinių santykių. Esant reikalui, ji skambina minimos tarnybos darbuotojams ir sulaukia konsultacijos jai rūpimais klausimais, kaip pvz., dėl ženklinimo, dėl sertifikatų, reikalingų produkcijos išvežimui į Rusiją ir Baltarusiją, dėl prekių eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir JAV (reikalinga gauti tarnybos išduodamus sertifikatus). Tokiu būdu tarnybos darbuotojai atvyksta į įmonę ir paima produkcijos mėginius, po ko mėginiai yra vežami į Rizikos vertinimo institutą ir mėginius ištyrus dėl mikroorganizmų buvimo produktuose, gaunamas veterinarijos sertifikatas dėl produktų atitikimo higienos normoms.

Nuo 2016 m. vasario mėn. produktai Rusijos rinkai negaminami, kadangi negauta užsakymo. Kiek pamena, 2015 m. pavasarį ar vasarą, tikslios datos nepamena, Rusijoje ištyrus jų gaminamą produktą – koldūnus „P.“ ir „D.“, buvo rasti skaidulų krakmolo pėdsakai, kas nebuvo paženklinta etiketėje. Produktas iš rinkos nebuvo išimtas. Be to, 2015 m., tikslios datos neatsimena, tarnyba informavo įmonę, kad Rusijoje tiriant ekspres metodu (greitasis metodas) „J.“ eksportuojamoje produkcijoje buvo rasta bakterija listerija. Kiek prisimena, ištyrus Rusijos veterinarijos tarnyboje produkciją laboratorijoje, auginat pasėlį buvo nustatyta, kad produkcijoje šios bakterijos neaptikta. Produktai nebuvo nei utilizuoti, nei grąžinti atgal į Lietuvą, t.y. jie buvo parduoti Rusijos rinkoje.

R. T. 2015 m., tikslios datos neatsimena, galimai rudenį, dalyvavo susitikime, kuris vyko Kauno VMVT viršininko R.P. K. kabinete. Šiame susitikime dalyvavo bendrovės „J.“ direktorius R. K. ir P. G.. R. T. nežino, kodėl susitikime dalyvavo P. G.. Be jų, susitikime buvo ir G. P., I. U.. Kiek pamena, šio susitikimo metu kalbėjo apie raštą, gautą iš Rusijos Federacijos, kuriame pateikta informacija apie tai, kad „J.“ gaminamoje produkcijoje – koldūnuose, kurių pavadinimų nepamena, buvo aptikti komponentai, kurie neįtraukti į ženklinimo etiketę. Šio susitikimo metu R. T. klausinėjo tiek R.P. K., tiek G. P. apie koldūnų receptūros sudėtį, jų gamybos technologiją, buvo bandoma paSiaiškinti, ar galėjo pakliūti komponentai – karageninas, krakmolas, skaidulos ir soja į gaminius. R. T. paaiškino, kad receptūroje šie komponentai negalėjo pakliūti į gaminius, nes jie nenaudojami receptūroje, ji turėjo prielaidą, kad komponentai galėjo patekti su žaliavomis. Pavyzdžiui, skaidulų gali būti ir miltuose, kurie naudojami gaminant tešlą. Kaip galėjo skaidulos pakliūti į įdarą gamybos procese, nežino, tuo labiau, kad buvo rasti nedideli kiekiai šių komponentų. Be to, neaišku, kaip Rusijoje buvo atliekami šie tyrimai, t. y. ar tirtas įdaras, ar tirtas visas koldūnas, į kurį pateko dalis tešlos. Buvo daug klausimų ir R. T. bandė į juos atsakyti. Šio susitikimo metu R. T. tik pasisveikino su P. G.. R. T. negali paaiškinti P. G. dalyvavimo tikslo šiame susirinkime. Šio susitikimo metu R. T. jautėsi nemaloniai, kadangi jai buvo užduodami klausimai, susiję su jos atliekamomis funkcijomis įmonėje, jautė atsakomybę už pagamintą produkciją ir turėjo atsakinėti į jai užduodamus klausimus, todėl ji nesvarstė, kodėl P. G. dalyvauja šiame susitikime. Šio susitikimo metu P. G. neužtarė R. T.. R. K. palaikė R. T., kadangi žino, jog produkcija gaminama sąžiningai.

2015 m., galimai vasarą, tikslios datos nepamena, R. T. teko būti Vilniuje VMVT pas direktorių J. M. kartu su P. P., R. K., P. G. ir kažkokiais VMVT darbuotojais. Kiek pamena vyko pokalbis ta pačia tematika dėl rašto iš Rusijos apie aptiktus komponentus, kurie nepaženklinti etiketėje. Susitikimas buvo labai trumpas. Šis susitikimas vyko prieš susitikimą Kauno VMVT, tačiau kokiu intervalu, negali pasakyti. Visa koldūnų „D.“ partija buvo išgabenta kaip eksportas į Kaliningrado sritį. Įmonėje nelaikoma ir nesaugoma ši produkcija. Minimi koldūnai kaip ir kita tą dieną pagaminta ir skirta eksportuoti produkcija buvo tiriama laboratorijoje, tačiau tik dėl bakterijos salmonela. Tyrimai buvo reikalingi tam, kad gauti veterinarijos sertifikatą, o tyrimai atliekami tik dėl bakterijos salmonelos. Dėl listerijos tyrimai nebuvo atliekami, nes sertifikatui gauti pakako tyrimų dėl salmonelos, kadangi reikalavimas dėl šios bakterijos yra reglamentuotas tiek Lietuvos įstatymuose, tiek Europos Sąjungos reglamentuose, o apie bakteriją listerija nieko nepasisakyta ir reikalavimų šiam tyrimui nekelia. Po to kai Rusijoje „J.“ gaminiuose buvo nustatyta bakterija listrerija buvo pradėti tyrimai ir dėl listerijos. Visa žaliava, iš kurios 2015-06-22 buvo pagaminti koldūnai buvo panaudota. Įmonėje žaliava nuolat pasipildo. Pavyzdžiui, kiauliena įmonei tiekiama iš kelių tiekėjų keturis kartus per savaitę, įvairiais kiekiais, priklausomai nuo numatomos pagaminti produkcijos, gautų užsakymų gamybai. Vištiena, kurios žaliavoje buvo nustatyta bakterija listerija, tiekiama iš K., nes ši įmonė buvo atrinkta Rusijos kaip tiekėjai jų rinkai. Tiekėjas pateikia žaliavą įmonei, kartu su pažymėjimu, kad žaliava atitinka Rusijos reikalavimus. Žaliavos atsekamumas įmonėje yra saugomas metus rizikos vertinimo analizės sistemos žurnaluose, tai yra kol galioja pagamintas produktas. Jeigu produktas pagamintas 2015-06-22, tai dokumentai saugomi iki 2016-06-22 ir naikinami 2017 m. pradžioje. Įmonėje nepriimama žaliava be jos tinkamumą patvirtinančių dokumentų. Žaliava nesimaišo su kitomis žaliavomis. Kiekviena partija laikoma atskirai. Ji yra koduojama. R. T. nežino, ar dar kokie nors gaminiai buvo pagaminti iš tos žaliavos, iš kurios buvo pagaminta koldūnų „D.“ partija.

2015-07-21 ir 2015-07-22 buvo gauti raštai iš Rusijos, kad koldūnuose „D.“ (į receptūrą įtraukta tik vištiena) aptikta bakterija listerija ir šiuo klausimu 2015-07-28 ir 2015-07-30 įmonėje „J.“ buvo atliekami Kauno VMVT patikrinimai. 2015-07-30 buvo atrinkti aplinkos mėginiai (ploviniai) ir produkcijos mėginiai (8 pozicijos), nes buvo planuojamas vežimas į Rusiją. Buvo tiriama nauja produkcija, kadangi jos pagaminimo data yra 2015-07-27, 28 d. ir 29 d. Šioje produkcijoje nebuvo aptikta bakterijų. 2015-07-28 buvo tiriama žaliava – jautienos kotletinė ir vištiena, o 2015-08-04 joje nustatyta bakterija listerija.

Į klausimą, kaip gali paaiškinti faktą, kad jautienos žaliavoje, gautoje iš UAB „U.“ pagal 2015-07-27 PVM sąskaitą faktūrą UMA 56402, kurioje buvo nustatyta bakterija listerija, o iš jos pagamintuose koldūnuose „S.“ nebuvo nustatyta bakterija listerija, bei į klausimą, kaip gali paaiškinti faktą, kad vištienos broilerių žaliavoje, gautoje iš AB „K.“ 2015-07-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą KPC 2867702 ir 2015-07-28 serija KPC Nr. 2868522, kurioje buvo nustatyta bakterija listerija, o iš jos pagamintuose koldūnuose „S.“, „D.“, „K.“, „G.“, „E.“ „S.“, čeburekuose su vištiena, žemaitiškuose blynuose su mėsa. nebuvo nustatyta bakterija, R. T. parodė, kad apie laboratorinius tyrimus nieko negali paaiškinti. Apie tai ji nepagalvojo. Tuo metu vyko gamyba, buvo didelis tempas, nebuvo laiko gilintis į šiuos tyrimus. Tiesiog pasitikėjo tyrimų rezultatais ir Kauno VMVT darbuotojais.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu matė jai pateiktus dokumentus – 2015-07-30 ir 2015-07-28 Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo aktą Nr. 33MPĮP-39 ir Nr. 33MPĮP-39, kuriuos ji pasirašė kaip dalyvavęs įmonės atstovas – technologė. R. T. neanalizavo tos aplinkybės, kad iš žaliavos, kurioje aptikta listerija, pagamintuose gaminiuose bakterija nebuvo aptikta. Kaip minėjo, gamyboje yra tempas, todėl tikrai nesigilino į šiuos klausimus. Tuo labiau, kad ji neabejojo nei Kauno VMVT darbuotojais nei laboratorinius tyrimus atliekančiais darbuotojais. R. T. negali paaiškinti, ar žaliava laikoma apkrėsta bakterija listerija visa apimtimi, ar tik dalimis. Mikrobiologija nėra jos kompetencija. Gavę atsakymą, kad produkcijoje nebuvo nustatyta listerija, buvo gautas sertifikatas ir jie išleisti į eksportą. Kauno VMVT leido eksportuoti šią produkciją. R. T. nepriėmė jokių sprendimų. Ji yra tik gamybos vykdytoja.

Dėl 2015-10-12 15 val. 36 min. telefoninio pokalbio R. T. parodė, kad šio pokalbio metu ji kalbasi su P. G.. Ji kalba telefonu, kurio numeris priklauso R. K.. R. T. neprisimena, kaip ir kur vyko šis pokalbis. Ji nesinaudojo šiuo R. K. telefonu, galimai jis jai davė telefonu kalbėti su P. G., bet nepamena tiksliai. Neatsimena, ar tai pirmas jos pokalbis telefonu su P. G., tačiau jis į ją kreipiasi vardu. Į klausimą, kaip paaiškins pokalbį, kodėl P. G. kalba su ja apie UAB „J.“ veiklą daugiskaitoje: „imsimės“, „imsimės papildomai kontrolės“, „atliksime dažnai tyrimus“ R. T. parodė, kad ji apklausos pradžioje minėjo apie susitikimą pas Kauno VMVT vadovą, kur buvo kalbama apie įmonės produkcijoje nustatytus komponentus. Negali paaiškinti, kodėl P. G. šio pokalbio metu duoda jai patarimus, mano, kad jai teko kalbėtis su P. G. kaip šio klausimo specialistei. Ji suprato, kad turi paaiškinti P. G. šią situaciją, tiesiog atsakydama jam į jo klausimą. Ji nežino, koks yra P. G. vaidmuo įmonėje „J.“, su ja niekas apie tai nekalba, ji yra tik samdoma darbuotoja. Į klausimą, kodėl ji davė P. G. ataskaitą apie tai, kad produktuose buvo aptikti komponentai – krakmolas, soja, karageninas, R. T. parodė, kad ji tiesiog atsakė į P. G. klausimą.

Dėl 2015-10-21 15 val. 16 min. telefoninio pokalbio garso įrašo R. T. parodė, kad ji kalbasi su P. G.. Kalba savo asmeniniu mobilaus ryšio telefonu. Dėl šio pokalbio turinio ir kokiam tikslui P. G. prašė pinigų, R. T. parodė, kad ją daug kas vadina R.. P. G. iš jos yra skolinęsis 100 eurų. R. T. turi įprotį paskolinti pinigų žmonėms. P. G. paskolino savo asmeninius 100 eurų, kuriuos jam davė R. K. kabinete, kiek sprendžia iš šio pokalbio. P. G. pinigus R. T. grąžino.

Dėl 2015-11-10 8 val. 16 min. telefoninio pokalbio, R. T. parodė, kad jos pašnekovas yra R. K.. Šio pokalbio metu jie kalbasi apie žuvies fasavimą įmonėje. Į įmonę buvo tiekiama žuvis iš UAB „R.“. Reikėjo išfasuoti žuvį (kelių rūšių) į mažesnes pakuotes ir pakuotę ženklinti. Vėliau iškilo problema dėl leidimo. Įmonė neturėjo leidimo fasavimo procesui atlikti. R. T. žinojo, kad leidimo nėra, tačiau buvo manoma, jog atskiro leidimo šiam procesui nereikia. Tuo labiau, kad įmonėje yra leidimas gaminti koldūnus iš žuvies produktų, todėl nekilo abejonių, kad reikalingas leidimas dėl žuvies perfasavimo.

2015-11-12 12 val. 12 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu R. T. kalbasi su P. P.. Su P. P. buvo sunku susikalbėti, neaišku, apie ką ji išvis kalbėdavo kartais.

Dėl 2015-11-13 8 val. 21 min. telefoninio pokalbio R. T. parodė, kad V. P. pažįsta iš matymo, žino, jog jis yra Kauno laboratorijos vedėjas. Su juo tenka bendrauti darbo klausimais, būtent po raštų, kuriuos gavo iš Rusijos Federacijos. Iš pokalbio sprendžia, kad V. P. ją įspėjo apie kažkokius tyrimus, tačiau jai sunku prisiminti apie ką konkrečiai eina kalba, kokie tai tyrimai, kas buvo atliekama ir kokie produktai tiriami. 2015-11-19 buvo išduotas sertifikatas 0164697/L2-12480 eksportuoti produkcija. Produkcija galimai tirta pagal 2015-11-11 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), eksportui į Rusiją arba pagal 2015-11-05 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) eksportui į Baltarusiją. R. T. neprisimena apie ką kalbama pokalbio metu, galimai apie mėginius, bet negali to teigti, nežino konkrečiai apie ką kalbasi. Ji neatsimena, kad kažkokiuose mėginiuose dėl įmonės produkcijos būtų gauti teigiami (aptiktos bakterijos) laboratorinių tyrimų atsakymai. Yra buvę atvejų, kad skambino į laboratoriją dėl tyrimų rezultatų, nes reikia planuoti produkcijos išvežimą, gamybos eigą įmonėje.

Dėl 2015-11-13 13 val. 58 min. telefoninio pokalbio, R. T. parodė, kad ji kalbasi su V. P.. Ji nenorėjo su juo kalbėti telefonu, nes įmonėje yra stiprus triukšmas nuo įrenginių, sunku susikaupti dėl to pokalbio metu. Ji pasiprašė pas V. P., nes važiavo į institutą priduoti mėginius, todėl tuo pačiu norėjo užeiti pas V. P.. Su V. P. ji kalbasi tik dėl darbinių reikalų. R. P. konsultavo R. T. dėl laboratorinių tyrimų.

Dėl 2015-11-13 14 val. 12 min. ir 14 val. 27 min. užfiksuotų SMS žinučių, R. T. parodė, kad jai tuo metu labai rūpėjo tyrimų atsakymai, nes, kaip suprato, ilgai nebuvo atsakymo, galimai jau buvo pakrautas krovinys ir reikėjo atsakymų iš laboratorijos dėl krovinio išvežimo.

Dėl 2015-11-16 7 val. 47 min. telefoninio pokalbio, R. T. parodė, kad ji kalbasi su P. P.. Ji žino, kad turėjo vykti į Kaliningradą, galimai susitikti su užsakovais. Pokalbio metu R. T. diktuoja kažkokį adresą nuo tyrimų protokolo, gauto iš Rusijos.

Dėl 2015-11-17 14 val. 24 min. telefoninio pokalbio, R. T. parodė, kad galimai pokalbis su V. P. vyksta apie tyrimus, darytus dėl gaminių pagal eksportui išduotą 2015-11-19 sertifikatą 0164697/L2-12480, o produkcija tirta galimai pagal 2015-11-11 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir rezultatai užfiksuoti tyrimų protokole Nr. 1K-15/6891/M-1-8. Šiame protokole yra nurodyta produkcija: žemaitiški blynai, čeburekai, neva, dėl jų buvo abejonių. Ankstesniame pokalbyje minimos gaminių pozicijos 3, 4, 5, t. y. žemaitiški blynai, čeburekai, koldūnai „S.“. Kelia nuostabą tai, kad virtoje mėsoje, kuri dedama į žemaitiškus blynus (3 pozicija) gali būti aptikta bakterija listerija, kuri žūsta nuo terminio apdorojimo. Ši žaliava, kuri dėta į žemaitiškus blynus turėjo būti naudojama žalia ir koldūnuose, šiuo atveju - „S.“, kurie taip pat buvo tirti kartu su paminėtais produktais ir dėl jų nebuvo abejonių. Ji nežino, ar buvo aptikta bakterija listerija, bet tyrimų protokole užfiksuota, kad bakterijos neaptiktos ir buvo išduotas sertifikatas eksportuoti produkciją į Rusiją. Pas V. P. R. T. turėjo važiuoti tam, kad pasidomėti, kodėl vyksta tokie procesai, kaip pvz. vieną dieną yra sakoma, kad kažkas galimai auga, po to jau nieko nenustatoma ir pan. Ji buvo nuvykusi pas V. P., kaip ir tarėsi su juo ir su juo kalbėjo apie šiuos laboratorinius tyrimus. V. P. paaiškino R. T., kad kartais atliekami mėginių, kurie kelia abejones, persėjimai, nes yra tikslas ištirti mėginius išsamiai.

Dėl 2015-11-19 8 val. 37 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio, R. T. parodė, kad ji kalbasi su V. P.. Ji buvo nuvykusi pas V. P.. Su V. P. buvo kalbama apie produkcijos tyrimus apskritai. Situacija paaštrėjo po to, kai buvo gauti raštai iš Rusijos. Jautėsi spaudimas, nes daugiau reikėjo atlikti produkcijos tyrimų (9 t., b. l. 7-19).

Liudytoja G. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 39-43, 44-48, 49-53) parodė, kad ji nuo 2009 m. yra UAB „A.“ direktorė. Šios įmonės veikla susijusi su buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu. G. D. nuo 2012 m. liepos - rugpjūčio mėn. iki šiol bendrovėje „J.“ vykdo vyr. buhalterio pareigas, tvarko buhalterinę apskaitą. Su įmone „J.“ sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Kiti bendrovės „A.“ darbuotojai įmonės „J.“ buhalterinės apskaitos netvarko. Bendrovėje „J.“ yra apskaitininkė A. K., sandėlininkas N. B., kuris pajamuoja gaunamas įmonėje žaliavas. P. G. jai žinomas kaip Lietuvos politikas, kurį teko matyti bendrovėje „J.“. G. D. iš P. G. sutuoktinės - R. G. perėmė vyr. buhalterės pareigas. P. G. bent jau nuo 2012 m. nebuvo įmonės „J.“ darbuotoju, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jo pavardės nebuvo. Įmonės akcininku yra S. M., kuris turi visas šios įmonės akcijas, o per visą jos darbo laiką akcininkai įmonėje nesikeitė. G. D. bendrovėje „J.“ nebuvo materialiai atsakinga. Įmonėje jai nebuvo patikėtas turtas, už kurį ji būtų atsakinga. Iki 2016 m. liepos mėn. G. D. nurodymus gaudavo tik iš tuometinio bendrovės „J.“ generalinio direktoriaus R. K.. Įmonėje buvo vykdomos operacijos tiek grynais pinigais, tiek bankiniais pavedimais. Už įmonės kasą atsakinga buvo kasininkė A. K.. Buhalterė pasirašydavo tik tada, kai patikrinamas buhalterinis įvykis ir patvirtina parašu. Buhalterė pinigų į bendrovės „J.“ kasą neįneša ir iš jos neima. 2015-2016 m. bendrovės „J.“ buhalteriją tvarkė G. D. ir A. K.. Šiuo laikotarpiu G. D. atliko darbo užmokesčio apskaičiavimą (liga, pašalpa, atostogos, komandiruotės), t. y. tai kas susiję su personalo klausimu. Tokie duomenys fiksuojami darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose. Darbo užmokesčio apskaičiavimai buvo tvarkomi kompiuterinėje programoje, kurios pavadinimas yra: „Būtent“. Taip pat G. D. tvarkė banko išrašus, t. y. metų pabaigoje iš programos atsispausdindavo ir formuodavo suminius banko apyvartus žiniaraščius, rengė metinę finansinę atskaitomybę, kuri reikalinga teikti registrų centrui: balansas, pelno nuostolių ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, aiškinamasis raštas su pastabomis, visų ataskaitų deklaracijų teikimas (Sodra, VMI, Statistikos departamentui, Muitinė ir kt.). Šiuos dokumentus teikė elektroniniais kanalais. G. D. padėdavo suformuoti mokėjimų pavedimus. Ji galėjo jungtis prie bankinės UAB „J.“ sąskaitos tik pavedimų suformavimui, bet be parašo teisės. Kai kuriuos pavedimus G. D. suformuodavo savo nuožiūra, jeigu matydavo, kad yra skolų, kitus - vadovo nurodymu. Pavieniais atvejais išrašė sąskaitas, kada pavaduodavo apskaitininkę jos atostogų ar ligos metu. Už įmonės „J.“ sandėlio produkcijos apskaitą buvo atsakinga apskaitininkė ir sandėlininkas. G. D., kaip buhalterės, tikslas, kad visos ūkinės operacijos, kurios buvo atliekamos įmonėje, būtų atvaizduojamos, pagrįstos buhalteriniais dokumentais. UAB „J.“ turėjo sąskaitas bankuose Swedbank, DnB, Nordea (kiekviename po vieną). G. D. turėjo prieiga prie šių sąskaitų, tačiau parašo teisę turėjo tik R. K.. Avansai įmonėje nemokami, pagal susitarimą visi gauna atlyginimą vieną kartą per mėnesį. Pavieniais atvejais buvo sumokami avansai, priklausomai nuo darbuotojo pageidavimo ir vadovo sutikimo tokiam mokėjimui. Minimiems asmenims buvo pervedamas darbo užmokestis į pastarųjų nurodytas bankines asmenines sąskaitas. Atlyginimai buvo fiksuojami darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Įmonėje buvo vykdomi patikrinimai VMI, buvo priešpriešiniai VMI patikrinimai, tačiau jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų bendrovėje „J.“ nustatyta nebuvo. G. D. yra formavusi darbo užmokesčio pavedimus G. G.. Galimai ji buvo įmonės vadybininkė. Jos atlyginimas buvo apie 300 eurų, kuris buvo pervedamas banko pavedimu, kurio pagrindu darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

Apskaitos politika įmonėje yra tokia, kokia yra. Kas metus pasirašomas aiškinamasis raštas ir tiek. Atėjusi į įmonę, ji nerengė apskaitos politikos. Su paruošta apskaitos politika įmonėje nėra susipažinusi. R. K. neinformavo, kad pagal įstatymą apskaitos politika yra privaloma.

G. D. UAB „J.“ elektroninėje bankininkystėje neturi parašo teisės, todėl nėra dariusi bankinių pavedimų. Tokių finansinių operacijų ji neatlieka. Suformuoti pavedimus ji gali. Kartą per savaitę ji spausdina UAB „J.“ bankinį išrašą ir pagal esamus duomenis suveda juos į buhalterinę programą. Bankinius pavedimus daro bei parašo teisę turi įmonės vadovas, kuriuo laikotarpyje nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 metų gegužės mėn. buvo R. K.. Atskaitingam asmeniui sumokėti avansą pagrindo nereikia, tai yra įsakymo ar kokio kito raštiško dokumento. Panaudotas įmonės lėšas, atskaitingas asmuo turi patvirtinti dokumentais. Nepateisinus gautų pinigų panaudojimo, darbuotojas pinigus kartą per kalendorinį mėnesį turi grąžinti įmonei. Avansinė apyskaita yra atspausdinama už kalendorinį mėnesį. Avansinio apmokėjimo dydis nėra fiksuotas. Jis priklauso nuo lėšų poreikio konkrečiam atvejui. Avansinis apmokėjimas gali būti duodamas atskaitingam asmeniui dėl įvairių užduočių, pavedimų, susijusių su įmonės veikla, su darbuotojo užimamos pareigomis, pavedimais kažką nupirkti, kažką apmokėti. Avansinio apmokėjimo dydį nustatydavo ne G. D.. Avansinio apmokėjimo dažnis taip pat priklausė nuo poreikio. G. D. per banką nedarė avansinių mokėjimų P. P., nes, kaip minėjo, ji internetinėje bankininkystėje neturėjo parašo teisės. 2015-2016 m. įmonėje buvo trys atskaitingi darbuotojai, tai yra direktorius R. K., komercijos direktorė P. P. ir Ūkio vedėjas. Kada atskaitingas darbuotojas pateikdavo dokumentus, pagrindžiančius lėšų panaudojimą, G. D. suvesdavo avansinės apyskaitos duomenis už kalendorinį mėnesį ir sutikrindavo, kiek buvo duota lėšų ar nėra įsiskolinimo. Mėnesio pabaigoje turi būti žiūrima, kad nei įmonė liktų skolinga darbuotojui, nei kad darbuotojas liktų skolingas įmonei. Pagrindžiančius lėšų panaudojimą dokumentus G. D. pridėdavo prie avansinės apyskaitos. Visi dokumentai laikomi viename segtuve. G. D. mano, kad dėl avansinių lėšų dydžio ir poreikio dažnio P. P. tarėsi su R. K.. Prieš gaunant šias lėšas nėra privaloma rašyti kokio nors prašymo ar pan. G. D. nėra mačiusi tokių dokumentų. Po to kai lėšos yra panaudojamos jas yra privalu pagrįsti.

Iš 2017-08-30 specialisto išvados dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos G. D. mato, jog per laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. P. P. buvo sumokėta 13 665 eurų, iš kurių 10 504 eurų buvo sumokėtas avansas atskaitingam asmeniui, o 3 161 eurų kaip avansas komandiruotės išlaidoms. Per šį laikotarpį P. P. 12 193,80 eurų grąžino į bendrovės kasą. 2015 m. rugsėjo mėn. P. P. iš UAB „J.“ buvo sumokėta 1 140 eurų avansinis apmokėjimas, iš kurių 733,61 eurų buvo 2015-09-30 grąžinti į kasą kaip nepanaudoti pinigai, o 406,39 eurų panaudoti ir pagrįsti, tai yra pridėta komandiruotės ataskaita į Lenkiją, Poznanę. P. P. už komandiruotę priklausė dienpinigių 228 eurų, likusi suma - apie 180 eurų kurui, kelių mokesčių čekiai, nakvynės čekis. Už spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. avansinių apyskaitų, susijusių su P. P. išlaidomis, G. D. nematė. 2016 m. vasario mėn. P. P. yra gavusi 997 eurus avansą kaip atskaitingas asmuo, iš kurių 679,50 eurų pateisino kaip patirtas išlaidas – tai yra ji vyko į komandiruotę į Vokietiją du kartus pas klientą, pateikė komandiruotės išlaidas pateisinančius dokumentus. 317,50 eurų buvo nepanaudoti ir šie pinigai kovo mėn. avansinėje apyskaitoje atvaizduoti kaip nepanaudoti pinigai. Per 2016 m. kovo mėn. P. P. buvo pervesta 1 601 eurų, iš kurių ji pateisino tik 119,25 eurų, likusius 1 700 eurų grąžino į įmonės kasą ir 2016-03-31 liko skolinga įmonei 99 eurus. G. D. neatsimena šių konkrečių aplinkybių, nors avansines apyskaitas, iš dokumentų mato, kad pildė ji. 2016 m. balandžio mėn. P. P. buvo pervesta 1 100 eurų avansas ir persikėlė 99 eurų įsiskolinimas už kovo mėn. Iš šių pinigų P. P. išleido 90,06 eurų, o skirtumą pagal dokumentus 1 109,19 grąžino į įmonės kasą. 2016 m. gegužės mėn. P. P. buvo pervestas 3750 eurų avansas, iš kurio ji pateisino 44 eurus, o skirtumą 3 706 eurus grąžino į įmonės kasą. P. P. grąžino grynais pinigais, o ne bankiniais pavedimais. Tokiu būdu galima grąžinti nepanaudotas lėšas. Per šį laikotarpį P. P. nebuvo skolinga įmonei. Ji grąžino įmonei nepanaudotas lėšas. Laikotarpyje nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. avansinius apmokėjimus P. P. galėjo atlikti R. K., nes jis turėjo parašo teisę. G. D. matė tik galutinį rezultatą - įvykuS.s operacijas, kokios buvo įplaukos ir išlaidos. Grynus pinigus priimdavo kasininkas. Įmonėje atsiskaitymai vyko tiek grynaiSiais, tiek bankiniais pavedimais. Dėl 2017-08-30 specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių apie tai, kad 745 eurų buvo apskaitytas „kaip klaidingas apmokėjimas už asmeninį darbuotojo skrydį“, kad ši pinigų suma į įmonės kasą buvo grąžinta 2015-08-31, G. D. negavo šį skrydį pagrindžiančių dokumentų, todėl pradėjo domėtis apie šias išlaidas ir išSiaiškino, kad tai P. P. asmeninės išlaidos, kurios buvo įtrauktos į apyskaitą. P. P. šią pinigų sumą grąžino įmonei. G. D. nežino, kodėl P. G. buvo perkami skrydžio bilietai iš įmonės lėšų.

Kaip minėjo ankčiau G. D. bankinių pavedimų atlikti neturėjo teisės, ji nepriėmė sprendimų dėl avanso išmokėjimo atskaitingam asmeniui. Vadovas su atskaitingu asmeniu sprendžia tiek avanso poreikį, tiek avanso sumą. Dėl konkrečių atvejų - 2015-09-25 - 400 eurų, 2015-11-03 - 300 eurų, 2016-01-22 - 100 eurų ir 2016-03-11 - 1000 eurų avansų G. D. nieko negali parodyti, nes nežino apie avanso mokėjimo P. P. poreikį. Taip pat nežino, kieno nurodymu ir kokiu pagrindu buvo mokamas avansas. Ji kaip buhalterė žiūri kiekvieno darbuotojo avansines apyskaitas ir įvertina, kiek asmeniui buvo sumokėta lėšų, kiek panaudota pagal pateiktus pateisinančius dokumentus ir žiūri, ar nėra įsiskolinimų. G. D. pildė avansinę apyskaitą, kuris yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Pagal bankinius pavedimus ji matė kiek lėšų sumokėta darbuotojui. G. D. nežino, kas suformavo, kas liepė suformuoti pavedimus P. P.. O pavedimus, jos supratimu, pasirašė R. K., nes tik jis įmonėje turėjo tokią teisę. Grynuosius pinigus į kasą priėmė kasininkė A. K.. Pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį, kurio kvitas duodamas pinigus įnešuS.m asmeniui, o kasos pajamų orderis segamas prie kasos dokumentų. G. D. kaip buhalterė neturi teisės eiti kasininkės pareigų.

Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988 (2015-11-30), G. D. parodė, kad ant šio dokumento buhalterės, kasininkės ir pinigus įnešančio asmens parašai yra privalomi. Šiuo atveju P. P. pateikė 700 eurų. Ji pasirašo po įvykusios operacijos, kada pinigai įnešami. Šį dokumentą ji tikrins buhalterinėje programoje pagal popierinį dokumentą, o ši, pinigų įnešimo į kasą operacija yra įtraukta į tą programą, kada įvyko pati operacija. G. D. parodė, kad parašų pavedimuose nėra. Tas matyti iš bankinių išrašų, kuriuose atvaizduota pinigų pervedimo data, mokėtojas, gavėjas, pinigų suma. Iš kasos knygos nesimato, kas įnešė pinigus. Ši informacija matoma pirminiuose kasos dokumentuose, tai yra kasos pajamų orderyje.

2016 m. sausio mėn. P. P. nepateikė išlaidų dokumentų, todėl nebuvo pagrindo sudaryti avansinės apyskaitos. Jeigu sausio mėn. P. P. įmonei pinigų negrąžino, tai skola nusikėlė į kitą mėnesį. Skola įmonei niekur nedingsta.

Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959, G. D. parodė, kad iš šio kasos pajamų orderio matyti, jog P. P. į įmonės kasą 2015-09-30 grąžino 733,61 eurų nepanaudoto avanso. Darbuotojui nereikia pagrįsti lėšų nepanaudojimo fakto. Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988 G. D. parodė, kad jai nėra žinoma, kodėl pinigai buvo nepanaudoti ir grąžinti į įmonės kasą. Apie tai, kad pinigus įnešė P. P., matyti iš jos parašo šiame dokumente. Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022 G. D. parodė, kad iš šio dokumento matyti, jog P. P. įnešė pinigus. Kasos pajamų orderyje yra G. D., kaip dokumentą tikrinusio darbuotojo parašas. Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056 G. D. parodė, kad iš šio kasos pajamų orderio matyti, jog 1700 eurų į kasą įnešė P. P.. G. D. nežino tikrų priežasčių, kodėl P. P. sistemingai buvo išmokami avansai, kuriuos ji grąžindavo, kaip nepanaudotus.

Dėl 2015-09-30 ir 2016-03-31 avansinių apyskaitų, G. D. parodė, kad ši apyskaita yra už visą 2015 m. rugsėjo mėn. Iš jų matyti, kad P. P. per rugsėjo mėn. gavo 1 140 eurų avanso, iš jų 406,39 eurų pateisino dokumentais, o likusį nepanaudotą avansą - 733,61 eurų grąžino į bendrovės kasą. Šiame dokumente yra G. D., kaip buhalterės, R. K., kaip įmonės vadovo ir P. P. parašai. Ši apyskaita yra už visą 2016 metų kovo mėn., tai yra už atskaitingo asmens P. P. patirtas išlaidas bei gautus avansus. P. P. gavo 1601 eurų su pradiniu likučiu, iš jų pateisino 119,25 eurus, pateikdama pateisinančius dokumentus. 1700 eurų grąžino kaip nepanaudotą avanso likutį. Be to pas P. P. liko 99,25 eurai, tai avansinės apyskaitos likutis. Šį dokumentą savo parašais patvirtino G. D., R. K. ir P. P..

G. D. dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-09-25 400 eurų avanso pervedimo P. P., parodė, kad bankinių operacijų įmonėje per mėnesį yra ne vienas šimtas, visų nepamena. Tiki banko išrašu, kadangi tai yra dokumentas. Neneigia, kad 2015-09-25 400 eurų avansas buvo pervestas P. P.. Banko išrašas patvirtina, kad buvo atliktas minimas pavedimas. Ji neturi teisės bankinėje „J.“ sąskaitoje atlikti mokėjimus, todėl pervesti 400 eurų avanso negalėjo. Tokią teisę, jos žiniomis turėjo tuometinis įmonės vadovas R. K.. Avansas pervestas atskaitingam įmonės darbuotojui, su darbu susijusioms išmokoms apmokėti. G. D. nežinojo, kad P. P. bendrovės „J.“ 2015-09-25 pervestus 400 eurų pervedė bendrovėje nedirbančiam Seimo nariui P. G.. Buhalteriškai įmonė „J.“ P. G. skolinga nebuvo.

Dėl UAB „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-09-17 340 eurų pervedimo P. P. už komandiruotę į Poznanę, G. D. parodė, kad žino tiek, kiek mato šią operaciją banko išraše. P. P. darbo reikalais vykdavo į užsienį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ji buvo Poznanėje komandiruotėje. Pinigų 340 eurų pervedimas žinomas, nes jis buhalteriškai apskaitytas. G. D. avansų į sąskaitas nepervedė. Tą galėjo daryti tik R. K..

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-09-28 300 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad operacija žinoma tiek, kiek mato ją banko išraše bei kituose buhalteriniuose dokumentuose. Iš dokumentų mato, kad ši suma pervesta P. P. kaip avansas atskaitingam asmeniui.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-09-29 100 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad žino tiek, kiek tai atsispindi šiuose dokumentuose. 100 eurų pervesta P. P. kaip atskaitingam asmeniui.

Dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959, G. D. parodė, kad jame yra jos parašas. Jai žinomas tik pinigų perdavimo faktas iš P. P. į įmonės kasą. Buhalteriui neprivaloma dalyvauti priimant ir išduodant pinigus. Ji tikrai nedalyvavo šių pinigų perdavime, kadangi UAB „J.“ patalpose nedirba, o dirba nuotoliniu būdu iš savo ofiso. Kasos operacijos įmonėje vyksta nuolat ir įmonės patalpose. G. D. neteko dalyvauti pinigų perdavimo procedūrose bendrovėje „J.“. Už tai atsakinga kasininkė A. K.. Pagal kasos pajamų orderio duomenis, P. P. perdavė kasininkei 733,61 eurų. G. D. nežinomi faktai, kad P. G. ar R. K. būtų grąžinę bendrovei „J.“ pinigus pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959. Pagal pateiktus dokumentus, matyti, kad P. P. komandiruotė Poznanėje buvo nuo 2015-09-17 iki 2015-09-22 imtinai, o Rygoje nuo 2015-09-02 iki 2015-09-05 imtinai. P. P. komandiruotės išlaidas pagrindė dokumentais (čekiais, kelių mokestis, nakvynės išlaidos). Remiantis banko išrašu, matyti, kad 400 eurų avansas buvo pervestas P. P.. Buhalteriniai įrašai atliekami pirminių apskaitos dokumentų pagrindu, kuriuo šiuo atveju buvo banko išrašas. G. D. nebuvo ir nėra žinoma, apie pinigų perdavimą P. G.. G. D. tuo laikotarpiu buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą. P. P. neprivalėjo G. D. informuoti apie pinigų panaudojimą, išskyrus tai, kad ji einamojo mėnesio pabaigoje turėjo pagrįsti gautų pinigų – avanso panaudojimą, o jeigu neturi pagrindimo – grąžinti nepanaudoto avanso likutį.

G. D. dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-11-03 100 eurų avanso pervedimo P. P. parodė, kad 2015-11-03 iš bendrovės „J.“ sąskaitos pervestą 100 eurų avansą patvirtina banko išrašas, neturi pagrindo abejoti tokiu išrašu. Kas suformavo mokėjimo nurodymą Nr. 7696 dėl 100 eurų avanso pervedimo P. P., nepamena, bet neneigia, kad galėjo suformuoti ji. 100 eurų buvo pervesta kaip avansas atskaitingam asmeniui. G. D. nežino, kad P. P. bendrovės „J.“ 2015-11-03 pervestus 100 eurų pervedė bendrovėje nedirbančiam Seimo nariui P. G..

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-11-13 300 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad pinigų pervedimą patvirtina banko išrašas. G. D. tiksliai nežino, ar P. P. vyko į kokią komandiruotę. Mano, kad ne tik komandiruotėm buvo reikalingos lėšos, tai galėjo būti susiję su kitomis su darbu reikalingomis išlaidomis.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2015-11-16 300 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad pinigų pervedimą patvirtina banko išrašas.

Dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988, G. D. parodė, kad pasitiki A. K., kad ji priėmė 700 eurų į įmonės kasą. Nežinoma šių pinigų kilmė.

G. D. parodė, kad 100 eurų pavedimas buvo atliktas P. P.. Pirminiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kad faktiškai pinigai buvo išmokėti P. G.. Buhalterinė apskaita buvo vedama remiantis pirminiais apskaitos dokumentais, t. y. šiuo atveju banko išrašu.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-01-22 300 eurų pervedimo P. P. už komandiruotę į Latviją, Rygą, G. D. parodė, kad iš banko išrašo matyti, jog buvo pervestas P. P. 300 eurų avansas už komandiruotę. G. D. nežinojo, kad P. P. bendrovės „J.“ 2016-01-22 pervestus 300 eurų pervedė bendrovėje nedirbančiam Seimo nariui P. G..

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-01-11 1 000 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad apie šį pinigų pervedimą žinoma, kiek matosi banko išraše, kad 2016-01-11 iš bendrovės „J.“ sąskaitos P. P. buvo pervesta 1000 eurų avansas.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-01-21 44 eurų pervedimo P. P. už komandiruotę į Latviją, Rygą, G. D. parodė, kad ji neprisimena, bet neneigia, kad P. P. buvo mokamas avansas.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-01-28 44 eurų pervedimo P. P. už komandiruotę į Latviją, Rygą, G. D. parodė, kad ji neprisimena, bet neneigia, jog P. P. buvo mokamas 44 eurų avansas.

Dėl pateikto bendrovės „J.“ kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022, G. D. parodė, kad jai pateiktas orderis žinomas, kadangi jame yra jos parašas. G. D. patvirtino, kad kasos pajamų orderiu buvo perduoti 1388 eurai. G. D. nedalyvavo šių pinigų perdavime. Už tai atsakinga kasininkė A. K.. Nežino kam faktiškai priklausė pinigai P. P. perduoti pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022.

G. D. parodė, kad buhalteriniai įrašai daromi pirminio apskaitos dokumento pagrindu. Šiuo atveju, banko išrašo pagrindu, o banko išrašo duomenimis, avansas pervestas P. P.. Jokios kitos aplinkybės apie 300 eurų pervedimą P. G. nebuvo žinomos.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-03-11 1000 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad apie šį pinigų pervedimą žinoma, kiek mato banko išraše. G. D. nebuvo žinoma, kad P. P. bendrovės „J.“ 2016-03-11 pervestus 1000 eurų pervedė bendrovėje nedirbančiam Seimo nariui P. G..

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-03-10 341 eurų avanso pervedimo P. P., G. D. parodė, kad apie šį pinigų pervedimą žinoma, kiek tai matyti banko išraše.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-03-14 140 eurų pervedimo P. P. už komandiruotę į Baltarusiją, G. D. parodė, kad avansinėje 2016 m. kovo mėn. apyskaitoje matyti, jog ši suma P. P. buvo pervesta. P. P. nuo 2016-03-30 iki 2016-04-12 buvo išduota viza, apdrausta sveikata, todėl G. D. daro prielaidą, kad P. P. turėjo vykti į komandiruotę, galimai į Baltarusiją.

Dėl bendrovės „J.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AB DnB banke) išrašo dėl 2016-03-23 120 eurų pervedimo P. P. už vizą į Rusiją, G. D. parodė, kad apie tai žinoma iš pateiktos UAB „V.“ PVM sąskaitos faktūros.

Dėl bendrovės „J.“ kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056, G. D. parodė, kad šiame orderyje yra jos parašas. Šiuo orderiu patvirtinama, kad P. P. į kasą UAB „J.“ perdavė 1700 eurų. G. D. nedalyvavo šių pinigų perdavime. Už tai atsakinga kasininkė A. K.. G. D. nežinoma, kad P. G. ar R. K. būtų davęs pinigų, jog jie būtų grąžinti bendrovei „J.“ pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056.

G. D. parodė, kad buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 1000 eurų P. G. įsipareigojimų bendrovei, nes jokio pagrindo tam neturėjo, papildomos aplinkybės nebuvo žinomos, išskyrus banko išrašą, kuriuo buvo remtasi darant buhalterinius įrašus. Pinigai buvo pervesti P. P., todėl taip jie ir buvo apskaityti.

Susipažinusi su 2018-01-31 specialisto išvados teiginiais, kad 2015-09-25, 2015-11-03, 2016-01-22, 2016-03-11 mokėjimais faktiškai buvo sumokėta bendrovėje nedirbančiam P. G. iš viso 1 800 eurų, kurie buvo apskaityti kaip atskaitingo asmens P. P. įsipareigojimai ir atvaizduoti apskaitos registre, kad tokiu būdu į UAB „J.“ apskaitą buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 13 straipsnių reikalavimus G. D. parodė, kad dėl avansinių išmokų dydžio su ja, kaip buhaltere niekas nesitarė. Avansinių išmokų dydis, jų dažnis aptariamas, kaip taisyklė, vadovo ir darbuotojo, be jokių raštiškų prašymų, o G. D. nekontroliuoja avansinių išmokų dydžių ir jų dažnio. Parašo teisę banke turi įmonės vadovas. Prieigą prie UAB „J.“ bankinės sąskaitos ji turi, tik tokia apimtimi, kuri jai yra suteikta įgaliojimais, tai yra ji galėjo suformuoti pavedimo ruošinį, spausdinti išrašą, bet be parašo teisės atlikti pavedimus, tai yra ji negalėjo sąskaitoje atlikti finansinių operacijų. 2015-09-25, 2015-11-03, 2016-01-22, 2016-03-11 parašo teisę turėjo tuometinis UAB „J.“ direktorius R. K., kuris galėjo įmonės sąskaitoje atlikti pavedimus. G. D., kaip buhalterė, negalėjo P. P. iš įmonės sąskaitos pervesti avansinių apmokėjimų. G. D. neneigia, kad teko suformuoti pavedimo ruošinį, bet pagal datą negali pasakyti, kada tai galėjo įvykti. Jai nėra žinoma, kad avansinėmis išmokomis, kurios buvo pervestos P. P., naudojosi P. G. ar kiti asmenys. Nei P. P., nei kiti asmenys jai nesakė, kad tokiu būdu, tai yra per P. P. įmonės lėšomis naudojasi P. G.. G. D. iš buhalterinės apskaitos dokumentų nematė, kad bendrovė „J.“ pervestų lėšas P. G.. P. P. atsiskaitydavo su įmone už nepanaudotas lėšas.

Į klausimą, ar ji 2015-2016 m. bendrovės "J." apskaitininkei - kasininkei visada duodavo nurodymus išrašyti kasos pajamų orderius, jeigu taip, kokiais atvejais davė nurodymus išrašyti kasos pajamų orderius, kokiais duomenimis remiantis duodavo nurodymus išrašyti kasos pajamų orderius, ar bendrovės "J." vadovai 2015-2016 m. yra davę nurodymus organizuoti kasos pajamų orderių išrašymą tikslu iš P. P. paimti ir į kasą įnešti pinigus, G. D. parodė, kad ji yra ir buvo atsakinga už atskaitingų asmenų apskaitą, todėl nuolat stebi atsiskaitymų būklę. Pagal įmonėje esamą tvarką atskaitingi asmenys privalo atsiskaityti už atsiskaitytinai gautus pinigus ne rečiau kaip kartą per mėnesį, todėl duoda nurodymus kada, iš ko ir kiek priimti pinigų arba kada, kam ir kiek išmokėti pinigų (jeigu išleidžia daugiau negu buvo gavę avanso). Duodama nurodymus, remiasi avansinių apyskaitų duomenimis. Vadovų nurodymų nereikia tam, kad paimti ir įnešti į kasą pinigus, tas vyksta bendrovės kasoje su kasininku, ji tik informavo, kokia suma turi būti išmokėta arba priimta į bendrovės kasą. Dėl avanso dydžio ji nesprendžia (9 t., b. l. 21-26, 33-37, 65-95).

G. D. parodymai dėl P. G. kelionių bilietų pirkimo, kuro kortelių išdavimo/naudojimo ir kuro pirkimo, automobilio „Lexus GS 450H“ išdėstyti žemiau nuosprendyje aprašant šias veikas.

Liudytoja A. Š. (buvusi K.) teisme parodė, kad P. G. žino, tačiau su juo niekada nėra kalbėjusi. Yra mačiusi, kaip darbe pastarasis bendravo su sūnumi. A. Š. pareigos įmonėje „J.“ apskaitininkė kasininkė: pajamuoja, išlaiduoja, veda visą gamybą, kasą, derina skolas su tiekėjais, pirkėjais. Tuo metu jai priklausė kasos vedimas. Jeigu įmonės darbuotojai važiuodavo į komandiruotes ar būdavo kažkokios išlaidos ir jeigu atnešdavo pateisinančius dokumentus, išmokėdavo pinigus iš įmonės kasos pagal dokumentus. Nurodymus išduoti ar priimti pinigus duodavo generalinis direktorius, vykstant pav. į komandiruotę, būdavo nurodoma konkreti pinigų suma, kurią reikia išmokėti. Paprastai būdavo duodama kažkokia lygi suma, o vėliau asmuo patekdavo pateisinančius dokumentus. Kiek išlaidų nepateisindavo dokumentais, įmonės darbuotojas mėnesio pabaigoje pinigus grąžindavo. Jei išleido daugiau – primokėdavo. Negali pasakyti ar buvo tokia praktika, kad komandiruotpinigiai būtų pervedami į sąskaitą. A. Š. (K.) tvarkydavo sąskaitą tik grynaiSiais pinigais, su bankais nedirbo. Būdavo pasakoma žodžiu, kiek duoti pinigų. Atskaitingus balansus vedė vyr. buhalterė G. D.: mėnesio pabaigoje ji suskaičiuodavo, kiek tas žmogus turi pateisinančių dokumentų ir kiek turi grąžinti. A. Š. darbas būdavo paimti tą pinigų sumą, kurią jis išleido ir kiek buvo gavęs skirtumą. Tokių atskaitingų darbuotojų nebuvo daug – 3-4 (Ūkio dalies vedėjas, generalinis direktorius ir P. P.). Pasitaikydavo, kad atnešdavo dokumentus, kurie nėra pateisinantys, pvz., kava ar dar kažkas. Kas nepriklauso pagal buhalteriją, būdavo atmetama. Ji dalimis įsiskolinimų nepriimdavo, turėdavo atnešti viską mėnesio paskutinę dieną, kiek priklauso. P. G. A. Š. (K.) niekada nėra nei mokėjusi, nei iš jo paėmusi nei cento. Išduodant pinigus atskaitingiems asmenims, A. Š. (K.) pildydavo kasos išlaidų orderį, ant kurio pasirašydavo pinigus gaunantis asmuo. Grąžinant pinigus į kasą, būdavo pildomas kasos pajamų orderis, ant kurio būdavo kasininko ir atskaitingo asmens parašas.

2015-2016 m. tik UAB „J.“ generalinis direktorius galėjo pervesti pinigus iš bendrovės banko sąskaitos, tik jis turėjo prisijungimus prie banko. Kiti buhalteriai, A. Š. (K.) prisijungimo prie banko neturėjo.

2015-2016 P. P. į UAB „J.“ kasą yra įnešusi pinigus. Pinigus priimdavo A. Š. (K.). Jai būdavo mokami komandiruotpinigiai. Į komandiruotes ji važiuodavo kas 2-3 mėnesius, ne kiekvieną mėnesį. P. P. pinigai būdavo išduodami tik pagal avansines apyskaitas, kur būdavo pateisinami dokumentai, kiek ji išleisdavo, koks yra likutis – ar jai priklauso, ar ji turi įnešti į įmonės kasą.

2015-2016 m. UAB „J.“ iš „Statoil“ degalinės gaudavo sąskaitas faktūras, jas A. Š. (K.) užpajamuodavo. - Sąskaitas apmokėdavo generalinis direktorius, nes visiems tiekėjams yra mokama tik iš banko. Gautose sąskaitose faktūrose nebūdavo nurodyta kas, kada ir kur naudojosi. Būdavo nurodyta kokią dieną, koks kiekis, kurioje degalinėje užpiltas kuras. P. G., J. B. ar kiti asmenys už šiuos du asmenis pinigų už sunaudotą kurą nėra įnešę.

2015-2016 m. bendrovėje „J.“ ilgalaikio turto apskaitos korteles tvarkė vyr. buhalterė G. D.. Automobilio „Lexus“ apskaitos kortelę visada pildė tik vyr. buhalterė.

Dokumentus už skrydžių bilietus A. Š. (K.) susegdavo į kasą, bet jie eidavo prie avansinių, prie komandiruočių apskaitos. 2015-2016 m. avansinių net nevartydavo, tik susegdavo pluoštą ir paduodavo vyr. buhalterė.

Visas PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą, nes yra kryžminis patikrinimas. Iš karto užkliūna mokesčių inspekcijai, jeigu viena pusė yra neapsipajamavus išrašytą PVM sąskaitą. Nežino, kodėl ne visos kelionių agentūros PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Jeigu sąskaitos pasiekdavo įmonės apskaitą, visos jos turėdavo būti įrašomos. E. L. nežino. P. P. bendrovei skolinga neliko.

Liudytoja A. Š. pilnai palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir kurių matyti, kad ji nuo 2014-11-26 pradėjo dirbti UAB „J.“ apskaitininke – kasininke. Jos funkcijos yra apibrėžtos pareigybių aprašyme. Ji nėra įmonės buhalterė, įmonės buhalterinę apskaitą tvarko kitos įmonės UAB „A.“ darbuotoja G. D.. A. Š. darbas yra susijęs su dokumentų pajamavimu, sąskaitų išrašymu, gamybos apskaita ir kasos tvarkymu. Įmonėje „J.“ yra grynųjų pinigų kasa. Dokumentų pajamavimas reiškia dalies finansinių dokumentų suvedimą į buhalterinę programą, kurios pavadinimas yra „Būtent“. A. Š. su vyr. buhaltere šių dokumentų pajamavimą yra pasidalinusios, tai yra viena suveda vienus dokumentus, o kita suveda tuos dokumentus, kuriuos ji gauna fiziškai įmonėje. A. Š. suveda dokumentus, gautus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). G. D. suveda finansinius dokumentus iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). A. Š. į buhalterinės apskaitos programą suveda pirkimo dokumentus, susijusius ne su maisto pirkimu (buitinės chemijos pirkimas, gamybinėmis patalpom perkama įvairi įranga, taip pat paslaugos – elektra, vanduo, dujos, kuras). Kiti dokumentai, kuriuos suveda į buhalterinę apskaitą yra – įmonės „J.“ išrašomos PVM sąskaitos faktūros už pagamintą produkciją – įmonės pagamintą maisto produkciją. UAB „J.“ yra sudariusi sutartis su dviem logistikos kompanijom, kurios išvežioja gamintą produkciją ir išrašo sąskaitas faktūras už produkciją, kurias ji taip pat įkelia į įmonės buhalterinę programą. Taip pat ji į buhalterinę programą suveda gamybos apskaitos dokumentus, tai yra kiekvieno gaminio sąnaudas (pvz. kiekvienas gaminamas produktas turi savo technologinę kortelę, kurioje kiekvieną dieną daromi įrašai apie sąnaudas ir pagamintus produktus). Kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikiami technologės skaičiai apie kiekvieno produkto savikainą. A. Š. tvarko įmonės kasą. Įmonės darbuotojas jai pateikia pinigus, gautus iš kitų įmonių už parduotą UAB „J.“ produkciją pagal pinigų priėmimo kvitus, o gavusi pinigus ir pinigų priėmimo kvitą, išrašo kasos pajamų orderį ir pinigus įneša į kasą. Jos darbo kabinete yra seifas, kuriame ir laikomi įmonės pinigai, taip vadinama kasa. Kasos knyga taip pat yra buhalterinėje programoje, kurioje daromi reikalingi įrašai. Ji suveda duomenis, gautus už parduotą produkciją eksportui, t. y. sąskaitas faktūras. Šias sąskaitas faktūras ji gauna iš įmonės sandėlio, iš kur prekės išvežamos. Savo darbą įmonėje ji įvardintų daugiau kaip techninį. Už eksportuojamus maisto produktus yra gaunami apmokėjimai per banką, bet ji apmokėjimų nemato. Eksportui vežamos prekės pagal gaunamas iš sandėlio sąskaitas faktūras iškeliauja apie 6-7 kartus. Ji žino, kad produktai eksportuojami į Vokietiją, Angliją, Baltarusiją, nes šių šalių pavadinimus mato dokumentuose. A. Š. tiesioginė vadovė yra G. D.. Įmonei vadovauja direktorius R. K.. A. Š. buhalterinėje apskaitoje apskaito R. K. pateiktus dokumentus – sąskaitas faktūras už įsigytas įmonei reikalingas priemones, įrangą. Už savo asmenines reikmes, nesusijuS.s su įmonės veikla, R. K. nebuvo pateikęs jokių dokumentų. A. Š. ir R. K. įmonėje yra materialiai atsakingi. Jos atostogų metu už kasą atsakingas R. K.. Jos atostogų metu kartais dokumentus į apskaitą suveda G. D., bet dažniauSiai ji atlieka šį darbą grįžusi iš atostogų. UAB „J.“ sudariusi sutartį su kuro tiekėju „Statoil“, kuris mėnesio pabaigoje elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiunčia PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas. Kiek automobilių UAB „J.“ yra, nežino, nes neveda ilgalaikio turto apskaitos, tą atlieka G. D.. Gavusi sąskaitą už kurą, suveda šiuos duomenis į buhalterinę programą, tik skirtingose skiltyse nurodo duomenis už benziną arba už dyzeliną. Nežino, kiek įmonėje yra išduota kortelių kurui ir kam jos išduotos. A. Š. nesinaudoja nei įmonės automobiliu, nei įmonės kortele kurui įsipilti. Jeigu įmonės darbuotojas užsipila kurą ne Statoil degalinėje, o kitoje degalinėje, tuomet jai yra pateikiamas išduotas degalinės čekis ir jame esančius duomenis A. Š. įveda į apskaitą. Įmonėje nėra nustatyti kuro naudojimo limitai. Taip pat ji suveda duomenis, gautus už automobilių remontą iš autoserviso į buhalterinės apskaitos tam skirtą skiltį „Autoreikmenys ir automobilių reikmenys“.

P. P. yra UAB „J.“ komercijos direktorė. Ji yra atskaitingas asmuo. P. P. nurodo, kokia pinigų suma maždaug jai bus reikalinga, pateikia pagrindžiančius dokumentus ir jai išduodama reikiama pinigų suma. Piniginės lėšos P. P. yra išduodamos iš kasos, apie tai pažymima kasos knygoje ir išrašomas kasos išlaidų orderis. P. P. pati negalėtų paimti pinigų iš kasos, kadangi ji neturi rakto. P. P. pinigus iš kasos ima kiekvieno mėnesio pradžioje, o mėnesio pabaigoje grąžina nepanaudotą lėšų dalį. Apie tai yra surašomas kasos pajamų orderis ir fiksuojamas pinigų grįžimas atgal į kasą. Nėra buvę atvejų, kuomet P. P. paimtų pinigus iš kasos neišrašant kasos išlaidų orderio. Šiuo metu be P. P., R. K. ir A. Š. įmonėje atskaitingų darbuotojų nėra. Kanceliarinės prekės, prekės kitoms reikmėms yra perkamos bankiniais atsiskaitymais.

A. Š. įmonėje matė Seimo narį P. G., kadangi jų kabinetų sienos yra stiklinės ir jai teko jį matyti kalbant su sūnumi M., kuris dirba UAB „J.“. UAB „J.“ numoja patalpas UAB „J.“ ir kiekvieno mėnesio pabaigoje išrašomos sąskaitos už nuomą. A. Š., kaip apskaitininkė suveda visus šiuos duomenis į buhalterinę programą. Su P. G. A. Š. asmeniškai nepažįstama, nėra su juo kalbėjusi. Apie P. G., P. P., R. K. ir kitų įmonės darbuotojų santykius nieko nežino. Taip pat nežino kaip P. G. yra susijęs su įmone „J.“. A. Š. nežino, ar P. G. nuomojasi automobilį iš UAB „J.“. Ji nėra mačiusi dokumentų, kuriuose matytųsi, kad P. G. nuomojasi ar kitaip naudojasi UAB „J.“ automobiliu ar automobiliais. A. Š. darbas nesusijęs su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. A. Š. į apskaitą suveda Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus pateiktas sąskaitas už atliktus tyrimus. Sąskaitos yra pateikiamos beveik kiekvieną mėnesį, kiek pamena sumos apie 40-50 eurų už patikrinimą (9 t., b. l. 100-103.)

A. Š. ir G. D. įmonėje negali daryti bankinių pavedimų. Ši teisė suteikta išskirtinai įmonės direktoriui, kuriuo 2015-2016 m. buvo R. K.. A. Š. neatlieka avansinių apmokėjimų įmonės atskaitingiems darbuotojams, neformuoja pavedimų. Visus avansinius išmokėjimus atlieka R. K., dėl jų dydžio susitaria direktorius ir darbuotojas. Rašytiniai prašymai gauti avansinį apmokėjimą nebuvo rašomi. Jeigu avansinės lėšos nepanaudojamos, jos grąžinamos į įmonės kasą. Jeigu avansinės lėšos panaudotos, turi būti pateikti pagrindžiantys dokumentai, kuriuos iš darbuotojo paima A. Š. ir perduoda G. D., kuri patikrina juos ir suskaičiuoja, ar yra įsiskolinimas. Atėjęs darbuotojas žino, kiek turi grąžinti lėšų į kasą.

Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988 (2015-11-30) A. Š. parodė, kad tiek jos, kaip kasininkės, tiek buhalterės G. D., tiek pinigus įnešančio asmens P. P. parašai šiame dokumente privalomi. Iš šio dokumento matyti, kad grynus pinigus P. P. pateikė asmeniškai, t. y. įnešė į kasą 700 eurų. Niekas kitas be jos to padaryti negalėjo. P. P. parašas patvirtina faktą, jog pinigus pateikė ji.

Iš kasos pajamų orderio matyti, kad P. P. 2015-09-30 į įmonės kasą grąžino 733,61 eurų nepanaudoto avanso likutį. P. P. neaiškino ir neprivalo aiškinti, kodėl ji nepanaudojo šių lėšų.

Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022 (2016-01-31) A. Š. parodė, kad šis dokumentas patvirtina, jog P. P. į kasą įnešė 1388 eurus. Kasos orderyje yra A. Š. parašas.

Dėl kasos pajamų orderio (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056 (2016-03-31) A. Š. parodė, kad iš kasos pajamų orderio matyti, jog P. P. į kasą įnešė 1700 eurų. Kasos pajamų orderyje yra A. Š. ir P. P. parašai. Už avansines apyskaitas atsakinga G. D.. Buhalterinėje programoje yra kasos knyga, kurioje atsispindi visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai, pagal kuriuos matosi kasoje esančių pinigų likutis. Pinigai yra laikomi vieninteliame įmonės seife, už kurį atsakinga A. Š.. Jeigu jos nebūdavo, ją pavaduodavo R. K., t. y. įsakymo pagrindu jam buvo perduodami raktai nuo seifo (9 t., b. l. 104-107).

A. Š. susipažinusi su specialisto išvada, parodė, kad ji kaip įmonės apskaitininkė visą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą įtraukia į apskaitą. 2015 m. ilgalaikis turtas buvo laikomas nuo 300 eurų sumos, todėl aptariamas automobilis patenka į ilgalaikio turto kategoriją. Ilgalaikis turtas yra užfiksuojamas pajamavimo dokumente, nurodant jame, jog tai yra ilgalaikis turtas ir jo vertę. Šie duomenys suvedami į kompiuteryje esančią buhalterinę programą, kurią mato vyr. buhalterė G. D., o ji jau sutvarko ilgalaikio turto kortelę, nes nuo įtraukimo į apskaitą, pradedamas skaičiuoti turto nusidėvėjimas. Kas toliau vyksta su šiuo turtu, nežino, jai neprivaloma kontroliuoti tolimesnį turto naudojimą. A. Š. nežino kaip buvo įsigytas automobilis „Lexus GS 540“, kas naudojosi šiuo automobiliu ir kokia forma buvo naudojamasi (nuoma, panauda ir pan.) ar kas yra daroma su juo dabar. Jai neteko matyti sąskaitų už šio automobilio nuomą, nors negali to teigti, ji per dieną mato daugybę dokumentų, gal kažkokia informacija, susijusi su šiuo automobiliu jai neužsifiksavo. Susipažinusi su jai pateikta specialisto išvada sužinojo, kad automobilis pirktas lizingo būdu. Lizingo sutarties ji nematė, su sutartimis nedirba. Automobilį yra mačiusi Kauno mieste. Jį vairavo P. G. (9 t., b. l. 108-110).

A. Š. dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959 parodė, kad visus UAB „J.“ kasos pajamų orderius išrašo ji, kaip šios įmonės apskaitininkė, tai yra jos tiesioginė pareiga. Orderyje yra jos (A. Š., buvusi pavardė K.) parašas ties rekvizitais „A. K.“. Susipažinusi su kasos pajamų orderiu serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959, parodė, kad orderį išrašė ji. Orderis išrašytas 2015-09-30 pagal atskaitingo asmens P. P. pateiktus 733,61 eurus. Nurodymą išrašyti orderį gavo iš vyr. buhalterės G. D., kadangi ji apskaito atskaitingų įmonės asmenų lėšas. Ši pinigų suma buvo grąžinta į bendrovės kasą, kadangi pinigai nebuvo panaudoti, t. y. nepagrįsti jokiais dokumentais. Tokia procedūra – lėšų grąžinimas, yra privaloma, t. y. grąžinti nepanaudotas lėšas kiekvieno mėnesio pabaigoje. Šiuo atveju atskaitingas asmuo yra P. P., kuri nepanaudojo 733,61 eurų, skirtų jai įmonės kažkokioms reikmėms už 2015 m. rugsėjo mėn. A. Š. faktiškai iš P. P. gavo ir į UAB „J.“ kasą įnešė 733,61 eurų. Visada, gaudama pinigus, išrašo orderį, turi tokią pareigą taip daryti. Nėra buvę atvejų, kad gavusi pinigus, neišrašytų arba vėliau išrašytų orderį, šią operaciją vykdo tuoj pat. A. Š. nepamena atvejo, kad už P. P. kas nors kitas būtų įnešęs pinigus arba kasos pajamų orderis būtų išrašytas prieš ar po pinigų pateikimo. A. Š. nežinomi faktai, kad bendrovė „J.“ Seimo nariui P. G. būtų mokėjusi pinigus ar perdavusi kokias nors materialines vertybes. A. Š. su P. G. niekada nekalbėjo asmeniškai. Iš matymo jis matytas, žino, kad jis yra Seimo narys. UAB „J.“ dirba jo žmona. P. G. niekada neperdavė jokių pinigų, kad juos įneštų į kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959. Ji nežino, kam faktiškai priklausė 733,61 eurai, kurie P. P. buvo įnešti į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001959, šiuo klausimu nesidomėjo, tiesiog atliko pinigų įnešimą į kasą. Neprivalo domėtis įnešamų į bendrovės kasą pinigų kilme.

Dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988 A. Š. parodė, kad ji išrašė ir pasirašė šiame orderyje. Neneigia, kad jis išrašytas 2015-11-30. Orderis buvo išrašytas G. D. nurodymu. G. D. mėnesio pabaigoje ją informuoja, kad atskaitingi įmonės asmenys yra nepanaudoję mėnesio pradžioje jiems išduotų pinigų, todėl turi juos grąžinti. A. Š. savo ruožtu informuoja atskaitingus asmenis apie privalomą nepanaudotų pinigų grąžinimą. Įmonėje atskaitingų asmenų buvo nedaug, tarp jų P. P.. Pagrindas išrašyti aptariamą orderį buvo pateikti P. P. 700 eurų, kurie įnešti į įmonės kasą, išrašant orderį. A. Š. faktiškai iš P. P. gavo ir į bendrovės „J.“ kasą įnešė 700 eurų. Ji nežino, kam faktiškai priklausė 700 eurų, kurie buvo įnešti į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001988, šiuo klausimu nesidomėjo, tiesiog atliko pinigų įnešimą į kasą.

Dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022 A. Š. parodė, kad ji išrašė ir pasirašė šiame orderyje. Pagrindas įnešti 1388 eurų yra P. P. kaip atskaitingo įmonės darbuotojo pateikti nepanaudoti pinigai. Tokia procedūra atlikta, kaip visada einamojo mėnesio pabaigoje, tai yra 2016-01-31. Nurodymas įnešti nepanaudotus pinigus buvo gautas iš vyr. buhalterės G. D., nes ji veda atskaitingų asmenų apskaitą įmonėje ir mato, kiek lėšų yra nepanaudota. A. Š. faktiškai gavo iš P. P. ir į bendrovės „J.“ kasą įnešė 1388 eurus pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022. P. G. niekada nėra perdavęs jokių pinigų, kad juos įnešti į kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022 ar pagal kitus kasos pajamų orderius, kurie yra aptarti šios apklausos metu. A. Š. nežino, kam faktiškai priklausė 1388 eurai, kurie buvo įnešti į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002022.

Dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056 A. Š. parodė, kad ji išrašė kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056. Šiame dokumente yra jos, kaip apskaitininkės parašas. Šis orderis išrašytas G. D. nurodymu. Pagrindas išrašyti orderį – P. P. pateikti nepanaudoti 1700 eurų, duoti jai, kaip įmonės atskaitingam darbuotojui. A. Š. faktiškai iš P. P. gavo ir į bendrovės „J.“ kasą įnešė 1700 eurų. A. Š. nežino, kam faktiškai priklausė 1700 eurai, kurie buvo įnešti į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0002056.

Dėl kasos pajamų orderio serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001943 A. Š. parodė, kad ji išrašė ir pasirašė šį pajamų orderį. Nurodymą gavo iš G. D., nes ji informavo, kad yra nepanaudota P. P. 1645 eurų už 2015 m. rugpjūčio mėn. Pagrindas išrašyti orderį yra P. P. pateikti 1645 eurų. A. Š. faktiškai iš P. P. gavo ir į bendrovės „J.“ kasą įnešė 1654 eurų pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001943.

A. Š. asmuo pavarde E. L. nežinomas, toks asmuo bendrovėje „J.“ nedirba. Žino, kad įmonėje bankinius pavedimus daro tik generalinis direktorius, kuriuo iki 2016 m. buvo R. K., po jo L. J.. A. Š. nežino, kodėl bendrovė „J.“ apmokėjo P. G. ir E. L. skrydžių bilietus, kodėl P. P. turėjo apmokėti bilietus už P. G. ir E. L. skrydžius į Stokholmą. Taip pat A. Š. (K.) nežino, kam faktiškai priklausė 1654 eurai, kurie buvo įnešti į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 0001943.

Į klausimą, ar žino, kada ir kas iš bendrovės darbuotojų nustatė, kad 2015-08-31 bankiniu pavedimu per klaidą iš įmonės sąskaitos buvo apmokėtas darbuotojo asmeninis skrydis ir kada, kas, kieno nurodymu, kuriuose bendrovės „J.“ apskaitos dokumentuose atžymėjo, kad „per klaidą asmeninis darbuotojos skrydis apmokėtas iš įmonės sąskaitos“ A. Š. parodė, nurodytų aplinkybių nežino. Ji buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašų nedarė, įrašas, kad: „per klaidą asmeninis darbuotojos skrydis apmokėtas iš įmonės sąskaitos“ darytas ne jos. Spėja, kad įrašą galėjo atlikti vyr. buhalterė G. D., nes ji suveda visus duomenis į apskaitą. 2015-2016 m. didžioji PVM sąskaitų faktūrų dalis buvo teikiama A. Š. tam, kad ji jas užpajamuotų buhalterinėje programoje. G. D. retai pati pajamuoja PVM sąskaitas faktūras, nes tai yra A. Š. pareiga. PVM sąskaitos faktūros buvo saugomos pas archyvarę S. P.. A. Š. nežino, kodėl bendrovėje nėra bendrovės „K.“ išrašytų 2015-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP-02462, 2015-12-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP-02815, 2016-07-25 PVM sąskaitos faktūros Nr. KP-02827. Ji negali atsakyti, kodėl apmokėjimai pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra padaryti. Į šį klausimą turėtų atsakyti R. K., kadangi jis vienintelis vykdė bankinius apmokėjimus 2015-2016 m. Ji pagal PVM sąskaitas faktūras nevykdė ir nevykdo bankinių apmokėjimų, neturi prieigos prie įmonės bankinės sąskaitos. P. G., S. G. ir E. L. niekada nėra jai perdavę jokių pinigų, kad jų perduoti pinigai būtų įnešti į bendrovės „J.“ kasą. Ji nežino, kokie UAB „J.“ darbuotojai 2015-2016 m. įmonės vardu užsakė bilietus P. G. S. G. ir E. L. skrydžiams ir kodėl už juos sumokėjo bendrovė „J.“ (9 t., b. l. 116-122).

Liudytojas J. M. teisme parodė, jog P. G. gerai pažįsta. J. M. tose pareigose ir bendrai tarnyboje dirbo daug metų, su Seimu turėjo labai daug darbinių reikalų, J. M. Seime būdavo dažnai. Su P. G., kaip ir kitais Seimo nariais yra labai daug bendravo, dalyvaudavo posėdžiuose. P. G. buvo atvykęs pas J. M. ir į darbą. Yra bendravę ir sprendžiant UAB „J.“ klausimu. P. G. buvo labai įkyrus visais klausimais, ne tik dėl UAB „J.“. Be UAB „J.“ jis labai dažnai skambindavo ir dėl kitų reikalų. Kalbant dėl UAB „J.“, tai buvo daug klausimų, kadangi buvo sutrikę eksporto reikalai. Visa Europa eksportavo, bet ypatingai Lietuva dėl politinių reikalų turėjo daug problemų, ne vien „J.“ bet ir kitos įmonės, ypatingai pieno. Rusai netgi neatlikdavo kai kurių tyrimų, bet nurodydavo, kad rasdavo pav. piene ftalatų. Įtampa buvo labai didelė. J. M. praktiškai neišlipdavo iš lėktuvų, nes reikėjo atidaryti daug naujų rinkų. P. G. atvažiuodavo ne tik su „J.“, bet ir su kitų įmonių asmenimis, spręsdavo iškylančius klausimus. Buvo kalbos ir apie UAB „J.“ ir apie kitas įmones, kaip pereiti į kitas rinkas – iš Rusijos į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Kiniją. Buvo daug pokalbių, kaip paruošti tas įmones. J. M. niekada su P. G. vienas ant vieno nekalbėjo, visada kviesdavo specialistus.

Dėl 2015 m. raštų iš Rusijos apie tai, kad yra sustabdyta UAB „J.“ produkcija dėl rastos Listerijos bakterijos. Tokia situacija nebuvo naujiena, Rusija stabdydavo kiekvieną dieną, rasdavo net nebūtus dalykus. Tačiau tuo kartu Listerijos nebuvo, tik sudaryta opinija, kad Listerija buvo. Yra greitieji metodai ir klasikiniai metodai. Rusija pasienyje visada tikrina. Padarė greitąjį testą, parašė, kad įtaria, bet bus klasikinis, patvirtinamasis metodas. Už dienos atėjo atsakymas, kad Listerijos testas neigiamas ir jos nebuvo. Europos Sąjungoje Listerija koldūnuose visiškai nekontroliuojama, nes koldūnai yra verdami.

P. G. ar UAB „J.“ atstovai ketino vykti į Kaliningrado sritį, kvietė ir J. M. vykti kartu, bet jis atsisakė, nes tuo metu šiek tiek sirguliavo, o antras dalykas – tada jau buvo Lietuvos įtempta padėtis su Rusija. J. M., kaip pareigūnui, reikėjo gauti leidimus iš Užsienio reikalų ministerijos. Literija yra tokia bakterija, kurią visada galima rasti, jos tam tikras kiekis netgi leidžiamas kai kuriuose gatavuose produktuose, pvz., rūkytoje žuvyje, rūkytoje dešroje ir t.t., tad jeigu norėsi, visada ją rasi. J. M. P. G. patarė nuvažiuoti ir pasitarti, apkalbėti situaciją, nes, kiek žino, Vokietija, kitos valstybės koldūnus išverda, užšaldo ir tada veža. Pasiūlė apkalbėti technologiją, jeigu galima, užšaldyti ir tada vežti. Į Rusijos J. M. skrisdavo beveik kiekvieną savaitę: su Seimo nariais, su Kaimo komitetais, su premjerais, prezidentais ir kt. Taip darė visos prekiaujačios Europos šalys, tai darė ir Lietuva.

Kai P. G. pasiūlė kartu važiuoti į Kaliningradą, gal netgi pats J. M. pasiūlė organizuoti susitikimą su Kaliningrado maisto ir veterinarijos tarnybos atstovu. Yra taip organizavęs ne vienam. Patį Kalinigrado vadovą J. M. buvo matęs tik vieną kartą gyvenime oficialiame susitikime – Kaliningrado punkto atidaryme. Tada tik pasisveikino, tačiau daug kartų kalbėjo telefonu, jis nuoširdžiai norėdavo padėti, kol nebuvo didelių problemų. Susitikimą su I. suorganizavo J. M. - paskambino, kad priimtų Seimo narį. J. M. iš P. G. suprato, kad jis nori vykti, kaip oficialus asmuo, kaip Seimo narys, kadangi pasakė, kad nori pasiimti kelias įmones, išSiaiškinti, kokia situacija, ar gali toliau eksportuoti ir t.t.

J. M. kategoriškai yra pasakęs visiems, tame tarpe ir P. G., kad apie kažkokį atsiskaitymą nėra ko galvoti. J. M. yra dalyvavęs šimtuose delegacijų, yra priimta dovanoti suvenyrus, lietuviškus gėrimus, ir tokiais suvenyrais visada buvo apsikeičiama, tai tik tai P. G. gali nusivežti, kaip Seimo narys.

UAB „J.“ komercijos direktorę P. P., P. G. buvusią padėjėją Seime pažįsta. Ji buvo 2-3 kartus atvažiavusi pas J. M., daugiauS. dėl eksporto krypčių pakeitimo – kas galėtų padėti paruošti, kokie reikalavimai. R. K. gal kokį kartą yra buvęs pas J. M., tačiau turbūt nepažintų.

Kai buvo gautas pirminis raštas dėl Listerijų, laukė patvirtinimo. Už dienos patvirtino, kad nėra ir viskas baigėsi. Problema buvo padaryta lygioje vietoje. Greitojo metodo patikimumas yra tik 40 procentų. Dėl gautos informacijos, jokioms tarnyboms ar padaliniams J. M. nedavė jokių nurodymų. Bendrai niekada nėra davęs kažkokių nurodymų kažką veikti, kas negalima. Žino, kad nuolat vykdavo „J.“ tikrinimai, nes įmonėje būdavo randama smulkių pažeidimų ir buvo surašyta aktų. Tarnyba nuolat būdavo labai kritikuojami, kad yra per griežta, todėl buvo paruoštas memorandumas, sudarytas įmonėms sąrašas, kuriame buvo išvardinti smulkūs pažeidimai, kad už juos negalima bausti, tik įspėti. Memorandumą pasirašė penkios valstybinės įstaigos.

P. G. J. M. neinformavo ir iš kitų šaltinių J. M. nėra žinoma, kad jis būtų kreipęsis į J. M., vykdydamas kokius nors Seimo sprendimus ar pavedimus. Tokių Seimo raštiškų pavedimų J. M. neturėjo. Kai P. G. kreipdavosi į J. M., su juo dalyvaudavo UAB „J.“ atstovai, taip pat P. G. siūlėsi atvažiuoti su UAB „A.“ kitų įmonių vadais/atstovais. J. M. UAB „J.“ akcininko S. M. nėra matęs, nepažinojo. Pačioje UAB „J.“ J. M. nėra buvęs ir net neragavęs tų koldūnų.

J. M., kaip tarnybos vadovo, buvo pincipas - neišleisti nei vieno nesaugaus produkto.

Į Rusiją važiavo ne tik P. G., kiek prisimena, tą mėnesį J. M. važiavo su premjero patarėjais, su Kaimo komitetu. Ir ne dėl to, kad kažką nustatė, o dėl prekybos. Buvo žinoma, kad Rusijoje vykdoma politika - buvo sustabdomas viso pieno eksportas, rašydavo, kad kažką nustato (pav. ftalatus piene), nors jie tokiems tyrimams net neturėjo metodų. Su Rusija nebuvo paprasta dirbti, nors mūsų verslas to labai norėjo ir mūsų Vyriausybė dėjo daug pastangų. Pokalbių metu J. M. visoms įmonėms sakydavo, kad reikia ieškoti kitų rinkų, buvo atidarytas eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją ir kitas, bet visi patys labai norėjo vežti į Rusiją.

J. M. rekomendavo P. G. važiuoti į Kaliningradą, sakė, kad jie turi kalbėti, nes jeigu rusai pradės ieškoti, tą Listeriją tikrai gali atrasti, nes ji Europos Sąjungoje yra nekontroliuojama. Pasiūlė pakalbėti dėl technologijų – ar gali atvežti šaldytus virtus koldūnus.

Rusijos Federacijos veterinarinės tarnybos raštuose nebuvo išreikšta pageidavimai, kas turi būti atlikta, kaip turėtų būti elgtis tikrinant ir užtikrinant, kad nebūtų nustatyta pažeidimų. Tik, kad būtų tvarka, higiena ir t.t. – bendros frazės.

Dėl pinigų perdavimo Rusijos pareigūnams, J. M. P. G. kategoriškai pasakė „ne“. Tai taip kaip turi elgtis kaip Seimo narys, reprezentaciniai dalykai, suvenyras, koks nors lietuviškas „Trejos devynerios“ ir t.t., kaip ir visur būdavo priimta delegacijose.

J. M. P.R. K. jokių nurodymų nėra davęs. Yra taisyklės, J. M. gali paskambinti, paklausti kodėl neišduoda, bet aiškiai žino, kad be protokolo, be atsakymo sertifikato išduoti negalima. Nesvarbu ką kalba P. G.. Jeigu ten būtų rastos bakterijos, niekas nebūtų ir išleidę. Į sertifikatą turi įrašyti tris kartus laboratorinį protokolą. Laboratorinis protokolas yra tikrinamas pasieniečių, Veterinarijos tarnybos ant sienos, tą patį daro Kaliningrado žmonės. Apie tokius dalykus net neįmanoma diskutuoti. Sertifikatai turi būti surašyti su normaliais protokolais.

Kiekvieną dieną iš Rusijos gaudavo apie 20 raštų įvairias įmones. Konkrečiai apie UAB „J.“ tiksliai dabar nieko negali pasakyti. Kai būdavo rami politinė situacija, nebūdavo nei vieno rašto, Kai tik prasidėdavo kažkokia politinė įtampa, gaudavo po 20-50 raštų, kad pienas blogas, mėsa bloga, žuvis bloga, sūriai ir t.t. Raštų gaudavo į savaitę mažiauSiai 50.

Dėl susitikimo pas J. M. kabinete, tai jeigu P. G. prašėsi į priėmimą, tai ir buvo priimtas. Gerai neprisimena, kas dalyvavo susitikime, nes tai buvo seniai. J. M. su politikais stengdavosi nebūti vienas, visada pasikviesdavo savo specialistus, kurie toje srityje kompetentingi. UAB „J.“ veikė Kaune. Jos veiklą privalėjo tikrinti Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo R.P. K. žmonės. Būdavo ir kryžminiai patikrinimai – kai patikrinimus atlikdavo kito rajono darbuotojai. Neprisimena, bet esant P. G. gal ir kalbėjo telefonu su K. apie UAB „J.“ problemas. Mano, kad susitikimo metu kalbėjo apie tai, kad pamirštų Rusiją ir pereitų į kitas rinkas. Gal netgi P. G. prašė, kad pagalbos, kad Centrinė tarnyba padėtų visoms įmonėms persiorientuoti į kitas rinkas. J. M. tiksliai nepamena, ar rekomendavo P. G. vykti į Kaliningradą susitikti su laboratorijos vadovais, bet lyg ir skambino savo kolegai, klausė ar nepažįsta. J. M. norėjo sužinoti apie technologiją, gal net nebūtų reikėję važiuoti jeigu būtų prisiskambinęs.

2015 m. UAB „J.“ turėjo problemų dėl žuvies produkcijos pakavimo - pakavo žuvį, neturėdami tam leidimo, tačiau žmonių sveikatai tai nekėlė jokios problemos, kadangi jie pirko iš įmonės, kuri turėjo netgi europinį patvirtinimą. Ši veikla buvo sustabdyta ir nutraukta, jiems daugiau nebuvo leista tuo užsiimti. Problema kilo tik dėl ženklinimo. Nepamena, ar P. G. kreipėsi į J. M. prašydamas leisti išparduoti supakuotą produkciją, bet tuo metu J. M. nebuvo Lietuvoje. Nepamena kokie galėjo būti J. M. priekaištavimai K., kodėl jis neleidžia išparduoti UAB „J.“ produkcijos. Gal ir galėjo pasakyti, kad jeigu nėra žmonių sveikatai jokios grėsmes. J. M. įsitikino, kad jokios grėsmės nėra, kadangi „J.“ žuvį ėmė iš europinės įmonės, tai žuvies juk neutilizuosi.

P. G. domėjimasis UAB „J.“ veikla, J. M. tuo metu atrodė per didelis. Jis nuolat skambindavo, tačiau J. M. nuomone, jis su parlamentarais turėjo kalbėti ir atsakyti į jų klausimus. J. M. kalbėjo su daugeliu ministrų ir visiems P. G. savo skambučiais buvo įkyrėjęs. Be UAB „J.“ P. G. domėjosi ir kitomis įmonėmis. Labai norėjo atsivežti UAB „A.“ vadovą, domėjosi dėl UAB „K.“, nes UAB „K.“ turėjo Kaliningrade įmonę. Kiek J. M. žino, ten jie turėdavo problemų. Su UAB „K.“ atstovais J. M. yra tekę susitikti daug kartų. Ar kartu dalyvaudavo P. G., neprisimena. Pas J. M. per dieną ateidavo apie 100 žmonių ir kas buvo prieš 8 metus, sunku prisiminti. P. G. yra skambinęs kai kuriems J. M. kolegoms dėl socialinių problemų, Kažkokius klausimus sprendė Kalvarijoje, dėl turgų, visokių mėsų apmokestinimo ir t.t. P. G. skambindavo dar dažniau, negu byloje yra užfiksuota.

J. M. pilnai palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nuo 2010-10-04 buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktorius. Anksčiau buvo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi. Įgijo veterinarijos gydytojo specialybę, turi mokslų daktaro laipsnį. Pagal užimamas pareigas pavaldus Vyriausybei. J. M. daug metų pažįsta P. G., kuris kilęs nuo (duomenys neskelbtini). Su P. G. nesieja draugiški santykiai, o daugiau darbiniai ir dalykiniai. Jų nesieja finansiniai įsipareigojimai. J. M. žino, kad P. G. yra Seimo narys, tačiau nežino, kaip jis yra susijęs su bendrove „J.“. P. G. domėjosi bendrove „J.“. P. G. domino eksporto galimybės, jis kelis kartus prašė paskirti ekspertus, kurie pakonsultuotų įmonės darbuotojus dėl eksporto klausimų. Į bendrovę „J.“ kaip ekspertai vyko VMVT darbuotojai. P. G. prašymai, susiję su eksporto klausimais, J. M. nestebino, kadangi tokių klausimų sulaukia labai daug iš įvairių įmonių, asmenų, organizacijų, Seimo narių. J. M. nejautė jokio išskirtinio spaudimo iš P. G., susijusio su UAB „J.“. P. G. užduodavo bendro pobūdžio klausimus. J. M. konsultuodavo P. G. eksporto, ir kitais įmonės techninių galimybių klausimais. P. G. konsultavo ir kiti VMVT darbuotojai, atsakingi už konkrečiais sferas. Tai įprastinė kasdienė J. M. veikla. Per dieną panašių klausimų sulaukdavo apie 200.

J. M. apie bendrovę „J.“ nieko pasakyti negali, nėra tekę būti šioje įmonėje. Žino, kad bendrovėje „J.“ gaminami koldūnai, balandėliai. Gaminamos produkcijos ragauti neteko. Apie įmonės akcininkus nieko nežino, direktorius yra vyras, jo pavardės nežino. Direktorius apie tris kartus buvo atvykęs pas jį į darbą eksporto klausimais, kaip išplėsti eksportą, kaip pagerinti gamybos sąlygas ir kita. Taip pat šioje įmonėje dirba moteris, vardu P., tačiau jos pareigų įmonėje nežino. J. M. suprato, kad ji yra atsakinga už įmonėje gaminamos produkcijos eksportą. Su P. teko matytis gal du kartus, ji buvo atvykusi į jo darbo kabinetą eksporto klausimais, galimai prieš pusantrų metų. „J.“ produkcija yra eksportuojama į Rusiją, Lenkiją.

2015 m. vasarą „J.“ turėjo problemų, susijusių su bakterijos, galimai listerijos, aptikimu gaminiuose (tiksliai nežino kokiuose). Šią bakteriją nustatė Rusijoje. J. M. neprisimena, kas konkrečiai skambino, bet mano, kad P. ar direktorius ir telefoninio pokalbio metu paprašė išSiaiškinti, kokios yra problemos dėl jų gaminamos produkcijos ir ar jis negali palydėti įmonės atstovų į Rusiją, tiksliau į Kaliningrade esančią veterinarijos tarnybą aiškintis dėl „J.“ produkcijos. J. M. atsisakė važiuoti, bet pažadėjo paskambinti šios tarnybos vadovui. J. M. paskambino A. I. ir pasakė, kad atvyks iš Lietuvos atstovai kalbėti dėl jų produkcijoje nustatytų trūkumų. J. M. neskatino vežti A. I. kokius nors suvenyrus ir pats asmeniškai nuo savęs neperdavė jokių dovanų ar daiktų. J. M. nesidomėjo, ar P. ir R. K. vyko į Rusiją pas A. I. ir kokie sprendimai buvo priimti Rusijoje dėl „J.“ produkcijos. Iš Rusijos pusės sankcijų dėl UAB „J.“ produkcijos nebuvo. Produkcijos eksportas sustabdytas nebuvo. Iš Rusijos veterinarijos tarnybos tai buvo įprastas bauginimas ir tiek. Kai buvo prekybiniai ryšiai su Rusija, tokių pranešimų iš Rusijos buvo žymiai daugiau (dėl pieno ir mėsos pranešimų buvo iki 10 pranešimų per savaitę). Toks buvo įprastas rusų bendravimo stilius. Dėl problemų su Rusijos veterinarijos tarnyba J. M. kalbėjo su P. G.. P. G. dažnai skambino J. M.. Pokalbiai buvo konsultacijų pobūdžio, tuo labiau, kad J. M. pareigybių aprašyme yra numatyta konsultuoti asmenis jo kompetencijos ribose.

Yra tokia praktika, kad gavus iš Rusijos ar kitos šalies pranešimą apie aptiktus pažeidimus eksportuojamoje produkcijoje, VMVT padalinio darbuotojai vyksta į įmonę ir ima produkcijos mėginius ir atlieka tyrimus. Gavus atsakymą iš laboratorijos rengiamas aktas ir siunčiamas raštas apie produkciją ir įmonės higieninę būklę į Rusiją ar kitą šalį. Tokia praktika vykdoma pagal tarptautinius reikalavimus. J. M. detalių neprisimena, bet mano, kad UAB „J.“ produkcija po pranešimo iš Rusijos apie aptiktus pažeidimus turėjo būti tikrinama. Daugumoje atvejų, t. y. 99,9 procentų Rusijos pranešimai dėl Lietuvos eksporto prekių kokybės pažeidimų, nepasitvirtina. Be to skiriasi Lietuvos ir Rusijos reikalavimai maisto produkcijai. R. P. K. yra Kauno VMVT vadovas. J. M. klausė R.P. K. dėl bendrovės „J.“ produkcijos, tačiau jokių neteisėtų nurodymų R.P. K., V. P. ar kitiems savo pavaldiniams nedavė, nedavė neteisėtų nurodymų savo pavaldiniams suklastoti kokius nors dokumentus.

J. M. negali pasakyti, kokie konkretūs reikalavimai yra išvežant produkciją į Rusiją. J. M. pats sertifikatų neišdavinėjo. Kiekviena šalis nustato savo reikalavimus ir su kiekviena šalimi yra pasirašomi susitarimai, derinami veterinarijos sertifikatų blankai. Skirtingiems maisto produktams yra skirtingi sertifikatai. Dėl Rusijoje „J.“ gaminiuose rastos bakterijos listerija Kauno veterinarijos tarnybos darbuotojai turėjo daryti „J.“ gaminių patikrinimą dėl listerijos. Įmonė tokiais atvejais atlieka dezinfekcijos darbus, taiko kitas reikiamas prevencijos priemones, po ko yra paruošiamas atsakymas Rusijos tarnybai, kurį pasirašydavo J. M.. Bendrovės „J.“ atveju taip ir buvo padaryta. Vienai eksportuojamos produkcijos partijai naudojamas vienas veterinarijos sertifikatas. Jeigu Lietuvoje išduotas sertifikatas dėl neatliktų tyrimų neatitiktų Rusijos reikalavimų, tai tokia produkcija neįvažiuotų į Rusiją, nes pasienyje yra veterinarijos tarnyba, kuri pagal dokumentus tikrina, ar atlikti reikiami tiriamai ar produkcija atitinka keliamus reikalavimus (15 t., b. l. 12-16, 17-18).

Reikalavimų atlikti tyrimą dėl bakterijos listerija - nėra. Tyrimas dėl šios bakterijos buvo atliekamas tik todėl, kad buvo pačios įmonės komercinis užsakymas, nes įmonė norėjo vežti produkciją į Rusiją ir siekė, kad produkcija atitiktų tokius reikalavimus. Lietuvos veterinarijos tarnyba gavusi iš Rusijos tarnybų pranešimą apie „J.“ produkcijoje aptiktą bakteriją listerija neprivalėjo atlikti tyrimų dėl bakterijos listerija. Tarnyba privalėjo atlikti tuos tyrimus, kurie yra reikalaujami pagal veterinarijos sertifikatą, tai yra dėl bakterijos salmonela ir kita. Dėl iš Rusijos gauto rašto Lietuvos veterinarijos tarnyba turėjo imtis priemonių dėl įmonės dezinfekcijos, kitų profilaktinių priemonių ir apie tai informuoti Rusijos tarnybas, kas ir buvo padaryta. Visa į Rusiją išvežta produkcija buvo parduota. Grąžinta nebuvo. Rusijos tarnybos išsiskiria tuo, kad dažnai reiškia pretenzijas dėl dalykų, kurie nėra numatyti susitarime tvirtinant veterinarijos sertifikatus.

Iš J. M. parodymų matyti, kad P. G. pats užsinorėjo kartu su bendrovės „J.“ atstovais važiuoti į Kaliningrado sritį pasikalbėti su Veterinarijos tarnybos vadovu A. I.. P. G. kvietė J. M. važiuoti kartu, tačiau J. M. atsisakė, kadangi jam toks važiavimas būtų sudėtingas. Po karo Ukrainoje tokios išvykos turi būti derinamos su Užsienio reikalų ministerija. P. G. norėjo pakalbėti su A. I. apie tai, ką turėtų daryti bendrovė „J.“, kad nebūtų rasta bakterija listerija. Prieš važiuojant J. M. kalbėjo su P. G. apie tai, kad gal reikėtų žaliavą prieš dedant į produkciją apvirti. P. G. pasakojo, kad jie buvo maloniai priimti. J. M. neprisimena, ką konkrečiai P. G. susitarė su A. I., bet P. G. susitikimo rezultatais buvo patenkintas. J. M. tik telefonu suderino, jog A. I. priimtų P. G. ar bendrovės „J.“ atstovus. J. M. neprisimena, kaip juos pristatė, gal net sakė, kad Seimo narys nori atvažiuoti pakalbėti dėl jų rašto. J. M. nekalbėjo su A. I. apie jo susitikimą su P. G. ar „J.“ atstovais. Po kurio laiko vėl buvo gautas raštas iš Rusijos dėl „J.“ produkcijos. Dėl to „J.“ atstovai dar kartą važiavo pas A. I.. P. P. du ar tris kartus su P. G. buvo atvykusi pas J. M. į darbą pasikalbėti. Su jai buvo atvykęs „J.“ direktorius. Susitikimuose dalyvavo J. M. pavaduotojas V. P., Sanitarijos skyriaus vedėjas D. K., Sanitarijos skyriaus pavaduotojas G. Č.. Susitikimuose buvo kalbama, kad nuvykus į Kaliningradą reikia kalbėti apie tai, kaip išvengti produkcijoje listerijos, tai gal apvirti žaliavą ar naudoti kitus būdus. J. M. išsakė P. G. savo nuomonę, jog nuvežtų kokių nors lauktuvių A. I., nes manė, kad jis kaip Seimo narys turės kokių dovanų su Seimo ženklu ar kažką panašaus, kad parodyti tam tikrą diplomatinį dėmesį, tačiau J. M. apie jokius neteisėtus dalykus su P. G. nekalbėjo. J. M. girdėjo, kad A. I. buvęs karininkas, todėl jis nelabai gali patikėti, kad jį būtų galima kaip nors papirkinėti.

Dėl 2015-08-04 apie 10 val. 25 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad pokalbis tarp jo ir P. G.. J. M. pokalbio metu nežinojo kokie yra reikalavimai veterinarijos sertifikate, todėl negalėjo ko nors konkretaus pasakyti. P. G. negalėjo tiksliai pasakyti apie kokią bakteriją kalbama, todėl J. M. sakė, kad P. G. važiuotų kalbėti su R. K. ir su juo nutartų ką daryti.

Dėl 2015-08-04 apie 15 val. 20 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad gali būti, jog čia pokalbis susijęs su tuo, kad J. M. buvo nusiuntęs P. P. pasikonsultuoti kokiu nors „J.“ klausimu su R. K..

Dėl 2015-08-04 apie 15 val. 23 min. pokalbio J. M. parodė, kad šio pokalbio metu J. M. išklausė V. P. ir suprato, jog „J.“ produkcijoje tyrimų metu nustatyta listerija, o „J.“ tokią produkciją nori išvežti. Tuo metu J. M. atostogavo ir nežinojo visų detalių dėl raštų iš Rusijos apie „J.“ produkciją.

Dėl 2015-08-04 apie 16 val. 35 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad pokalbis tarp jo ir P. P.. J. M. tiesiog mandagiai atsakė ir tiek. Ko ten kas nerašo, negali pasakyti, nes neatsimena. P. P. į J. M. kreipėsi vardu, bet toks yra jos bendravimo būdas. J. M. su P. P. yra kelis kartus susitikę „J.“ klausimais. J. M. iki šio ikiteisminio tyrimo į P. G. žiūrėjo kaip į aktyvų Seimo narį, kuris kreipdavosi įvairiauSiais klausimais, tai yra ir dėl šunų ženklinimo, ir dėl išmokų žuvusio darbuotojo šeimos nariams, ir dėl pieno eksporto klausimų, ir dėl smulkaus verslo skatinimo. Nors P. G. daug kartų kreipėsi į J. M. dėl „J.“ klausimų, tačiau J. M. nemanė, kad P. G. yra „J.“ savininkas ar kažkas panašaus. P. G. nėra kalbėjęs apie savo finansinę naudą sprendžiant „J.“ klausimus. P. G. nesiūlė ir nedavė kažkokio atlygio J. M. už tai, kad būtų sprendžiami su šia įmone susiję klausimai.

Dėl 2015-07-06 12 val. 09 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su P. G.. Tokių pokalbių per dieną būdavo labai daug. Dėl frazių: „Ne, jis neblogas tas vyras yra, bet tai sakau, jeigu jisai gavo iš Maskvos, tai žinot. Va, visa... Lietuvos tas įmones dabar smaugia juodai. Ir pieno, šita. Ten reikėtų važiuot, aišku, reikėtų važiuot ir, ir kalbėt su juo“? „Ir aš jam galėčiau paskambint, tas geras vyras Kaliningrado yra. Rytoj iš ryto aš jam paskambinčiau. Man…“ J. M. parodė, kad kalba apie Kaliningrado vadą, kolega, su kuriuo kalbėdavo telefonu ir visas problemas spręsdavo. Turėjo omenyje, kad Lietuvos įmonės būdavo „smaugiamos“, buvo skelbtas embargas. Patarė P. G. vykti į Kaliningradą, kaip ir kitiems verslininkams patardavo. P. G. siūlė pasitarti dėl bakterijos listerija ir kaip jos ateityje išvengti gaminant produkciją. Minimas pokalbis su P. G. vyko kaip su Seimo nariu, o ne kaip su UAB „J.“ atstovu. Turėjo omenyje P. G. atstovavimą apskritai visų Lietuvos įmonių vardu, ne tik UAB „J.“. J. M. mano, kad Rusijos valdininkai nepagrįstai keldavo problemas, nes Rusijoje nėra tyrimų metodikų, nekalbant apie konkrečiai bakteriją listeriją. Į klausimą, ar Rusijos pareigūnai sudarydavo dirbtines kliūtis dėl maisto produktų eksporto ir dėl to sutiko, kad P. G. galėtų vykti į Rusiją, Kaliningrado sritį diplomatiniu ir teisėtu būdu spręsti iškilusios Lietuvos eksporto problemas, J. M. parodė, kad P. G. piktinosi, kad šios problemos nėra sprendžiamos.

Dėl 2015-07-06 12 val. 16 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su P. P.. Rusija darė kliūtis Lietuvoje gaminamai produkcijai, nes apvirtoje produkcijoje negali būti bakterijos listerija. Dėl betarpiško P. P. bendravimo būdo J. M. parodė, kad tokia P. P. bendravimo kultūra ir negali atsakyti, kodėl ji į jį betarpiškai kreipiasi pokalbių metu. J. M. neprisimena, ar iki 2015 m. liepos mėn. buvo kokių nors problemų su UAB „J.“.

Dėl 2015-07-06 12 val. 22 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio ir frazių: „Mh. Vienu žodžiu, P., aš tada rytoj bandysiu paskambyt ten, tiem valdžiai, bet tai supranti, žinai, reikia nuvažiuot tada kažkam iš jūsų ten.“ J. M. parodė, kad šio pokalbio tematika panaši į ankstesnius pokalbius su P. P.. Sakydamas šią frazę, J. M. turėjo omenyje, kad reikia kalbėti su Rusijos pareigūnais, apie metodus, kurie galėtų būti taikomi gaminamai produkcijai, tai yra, kad į koldūnus dėtų apvirtą mėsą, tokiu būdu išvengiant bakterijų.

Dėl 2015-07-06 13 val. 17 min. pokalbio J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su P. G.. P. G. domisi apskritai eksportu, nes jis dažnai kalbėdavo šia tema.

Dėl 2015-07-07 10 val. 09 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su Kaliningrado Federalinės veterinarijos tarnybos vadovu A. I.. Pokalbio metu prašo A. I., kad priimtų P. G.. J. M. teko dažnai prašyti priimti Lietuvos įmonių atstovus dalykiniams pokalbiams. Beveik visi įmonių vadovai tokiais klausimais vyko į Rusiją. J. M. nepamena, kiek kartu kalbėjo su A. I. dėl Lietuvos verslininkų priėmimo Kaliningrade. Mano, kad prašė priimti P. G. pas A. I. pirmą kartą.

Dėl 2015-07-07 10 val. 12 min. pokalbio ir frazių: „nu, aš nežinau, ten kokį, žinai, buteliuką gerą“ ir „nu, tai va. Supranti, gal kokį buteliuką jūs jam ten ar ką nors, žinai, aš nežinau, kokių lauktuvių“ J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalba su P. P.. Jis įvardijo rusų kalba žodį „čiumą“, kas reiškia marą. Su Rusijos kolegomis sprendė maro klausimus. Be to Europos Sąjunga teikia visas apsaugine priemones kovai su šia plintančia liga. Diplomatiniam bendravimui J. M. siūlė P. G. nuvežti Kaliningrado kolegoms reprezentacinių suvenyrų, bet neturėjo omenyje papirkti A. I..

Dėl 2015-07-07 10 val. 17 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio ir frazių: P. G.: „Gerai, tada žiūrėkite, o kaip dabar padaryt, kažką paduot, nepaduot? Nežinau, kaip čia padaryt?“ J. M.: „Nes matot, ten kabinete tai nelabai kalbėkit, ten kažkaip išvaž...išeikit kur nors.“, „ Aš sakiau, kad moi drug priedet. Žinot, kai jie ten visko bijo.“, „Nu, aš galvoju, kokį buteliuką, nu, reikėtų gal, žinot, nuvežt gerą, jam ten.“, „Nes ir dėl ateities kaip sakoma, vis tiek. Tai jam...“ ir „Ne, aš galvoju, taip kokią dovanėlę geriau. Žinot.“ J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su P. G.. J. M. yra tekę vykti į Rusiją dėl problemų, susijusių su antibiotikų, aptiktų eksportuojamuose pieno produktuose. Į Rusiją spręsti tokius klausimus vyko su verslininkais, su Vyriausybės atstovais ir Seimo nariais. Su P. G. neteko vykti į Rusiją tokiais klausimais. Vyko į Rusiją su apie 50 Seimo narių dėl eksporto klausimų. Į P. G. klausimą apie pinigų davimą A. I., J. M. P. G. atsakė kategoriškai ne, o pasiūlė diplomatiniams santykiams palaikyti reprezentacinę dovanėlę, kaip nuo Seimo nario, kaip nuo politiko. Sakydamas P. G., kad „matot, ten kabinete tai nelabai kalbėkit, ten kažkaip išvaž...išeikit kur nors.“, turėjo omenyje diplomatinius dalykus, kad pakviestų kavos, parodytų dėmesį ir pan. Dėl dialogo: P. G.: „kokį parkerį gerą, buteliuką gerą“. J. M.: „nu, vat, kažką. Nes žinot, ten patys žinot, kokie jau ten. Jis irgi žmogus toks neblogas. Bet žinot, kai ten jie gi prigąsdinti ten“. P. G.: „Tai taip, taip. Nuoširdžiai pašnekėt. Jeigu yra tokia politika, tai gal tada sakysiu, paimkim iš tos, vežam į Baltarusiją, tai paskui negalėsim vežt ir į ten.“ J. M. parodė, kad jis turi omenyje reprezentacines Seimo dovanėles, kad nebūtų kokių nors kitų daiktų ir neatrodytų kaip kyšis.

Dėl 2015-07-08 11 val. 22 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio ir frazės: „Susipažint su juo, ryšį palaikyt reikia, suprantat, va.“ J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su P. G. ir siūlo diplomatinius santykius palaikyti.

Dėl 2015-07-08 15 val. 46 min. užfiksuotos SMS žinutės - „J., labai labai labai aciu esame dėkingi pasimatysim greitu metu“ J. M. parodė, kad jis numano, jog jam žinute P. G. dėkoja už susitikimo su A. I. organizavimą.

Dėl 2015-08-04 10 val. 25 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G.. Jeigu iš Rusijos buvo gauti raštai apie tai, kad „J.“ produkcijoje aptikta bakterija listerija, matomai, J. M. žinojo apie tai. Jis tokių klausimų nesprendė ir juos reiktų spręsti su teritorinio padalinio vadovu.

Dėl 2015-08-04 12 val. 31 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalba su P. P.. J. M. neprisimena, ar P. P. buvo atvykusi pas jį į darbą ir kokiu klausimu, nes nuo šio pokalbio praėjo beveik du metai.

Dėl 2015-08-04 14 val. 21 min. užfiksuotos SMS žinutės J. M. parodė, kad jis nežino, už ką jam dėkojo P. P.. J. M. neprisimena, ar jis P. P. nurodė vykti pas R.P. K..

Dėl 2015-08-04 15 val. 20 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. P.. Šio pokalbio K. M. pakomentuoti negali.

Dėl 2015-08-04 15 val. 12 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad iš pateikto įrašo jis atpažino savo pavaduotojo V. P. ir ir R.P. K. balsus. J. M. niekada nedavė nurodymų, pažeidžiant įstatymus.

Dėl 2015-08-04 15 val. 23 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis neprisimena, kokių teisėtų nurodymų R.P. K. laukė iš J. M.. Patekto pokalbio metu J. M. kalbėjosi su V. P.. Dėl dialogo dalies, kurios metu V. P. informuoja J. M.: „Dabar, e, e, pas (duomenys neskelbtini)ekse, jiems auga tam listerija.“, „Ir jie dabar, ten lipa R. ant galvos ir nori išvežt. Bet, suprantat, juos jau užpelengavo. Dabar vat, per atostogas jūsų, buvo atėjęs apie J. raštas…“. J. M.: „Nu, gerai. Sugrįšiu tada.“ J. M. parodė, kad šio pokalbio jis pakomentuoti negali, nes jo metu jis nešneka, gal buvo kokiame pasitarime. Tokią informaciją J. M. gaudavo nuolat ir jis tokios informacijos nesureikšmino.

Dėl 2015-08-04 16 val. 33 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis atpažino V. P. ir R.P. K. balsus. J. M. parodė, kad jis niekada nėra davęs niekam nurodymų, pažeidžiant įstatymus.

Dėl 2015-10-05 11 val. 02 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G.. Kalbama apie UAB „J.“ nustatytus pažeidimus Rusijos Federacijoje. P. G. bando aiškintis, kad UAB „J.“ gamina produkciją su vištiena, o Rusijos Federacijoje tyrimų metu buvo aptikta kiauliena.

Dėl 2015-10-05 15 val. 28 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. T.. Sakydamas frazę: „protingai pasižiūrėt“, J. M. turėjo omenyje tai, kad reiktų atlikti tyrimą UAB „J.“ ir paSiaiškinti aplinkybes, ar įmonės žaliavoje galėjo būti rasta kiauliena, kaip buvo teigiama Rusijos Federacijos pateiktame rašte, prieš surašant aktą.

Dėl 2015-10-05 15 val. 35 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su R.P. K.. J. M. mano, jog toliau kalba apie klausimus, susijusius su aptikta kiauliena UAB „J.“ produkcijoje.

Dėl 2015-10-12 15 val. 55 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su P. G.. Pokalbis, kaip suprato J. M., vyko jo darbo kabinete VMVT patalpose. Pokalbio metu toliau sprendžiamos UAB „J.“ problemos dėl aptiktos kiaulienos gaminamoje produkcijoje.

Dėl 2015-10-30 8 val. 18 min. pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G.. Pokalbio turinys yra darbinio pobūdžio, apie raštus, kuriuos gauna kiekvieną dieną ir ne tik dėl UAB „J.“. Neatsimena rašto, gauto iš Rusijos dėl UAB „J.“, turinio.

Dėl 2015-10-30 11 val. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad pokalbio metu jis kalbasi su P. G. apie atsakymą dėl rašto iš Rusijos. J. M. neatsimena, kokio pobūdžio buvo raštas dėl UAB „J.“, neatsimena, dėl kokių šios įmonės pažeidimų buvo gautas minimas pokalbyje raštas.

Dėl 2015-11-03 11 val. 13 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G.. Pokalbio turinys darbinis, susijęs su atsakymu į raštą, gautą iš Rusijos. VMVT raštą J. M. pasirašo tik tokiu atveju, kada yra gautas teritorinio padalinio parengtas raštas. Tiesiog yra tokia tvarka. Pokalbio metu sakydamas frazę: „Supratau, jeigu neparašė, tai velnių gaus sočiai.“, J. M. turėjo omenyje tai, kad raštas turi būti parengtas nustatytu laiku, operatyviai, kadangi eksporto reikalai neturi sustoti. Kokį asmenį konkrečiai turėjo omenyje, J. M. neatsimena, bet tai yra darbuotojas, kuris tikrina UAB „J.“ ir yra atsakingu už savalaikį atsakymo parengimą. J. M. neatsimena, ar R.P. K. yra ką nors pasakęs dėl rašto parengimo.

Dėl 2015-11-11 15 val. 05 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G.. Pokalbio turinys yra darbinio pobūdžio, susijęs su žuvies pakavimu UAB „J.“. J. M. neprisimena, ar buvo dėl tokio pakavimo skundas, bet jis sureikšmino, kadangi nėra gerai fasuoti vienu metu žuvį ir mėsą. Pamena, kad tai buvo tik vienkartinis tokio žuvies fasavimo atvejis. Saugai tai neturi jokios įtakos, bet vartotojas gali pajausti tai, todėl pokalbio metu jis išsakė savo nuomonę.

Dėl 2015-11-12 12 val. 54 min. telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G., kuriam J. M. patarė išSiaiškinti Kaliningrado srityje tiesiogiai pas specialistus, kokias technologijas naudoja Rusijoje, kad maisto produkcijoje nukenksminti bendrai patogenines bakterijas. Tai nėra protegavimas. Į Maskvą J. M. yra tekę vykti dėl pieninės.

Dėl 2015-11-24 14 val. 30 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su R.P. K.. Pokalbio turinys susijęs su prekių – žuvies pirštelių ženklinimu. Pokalbio metu J. M. piktinosi dėl to, kad VMVT baudžia įmones dėl ženklinimo. 2012 m., kiek pamena, pas Ministrą pirmininką buvo pasirašytas memorandumas dėl mažareikšmių pažeidimų, tokių kaip ženklinimas ir kt. tam, kad netrukdyti verslui. Vyriausybėje J. M. buvo priekaištaujama, kad VMVT baudžia verslininkus dėl mažareikšmių dalykų ir todėl yra trukdoma plėtoti verslą. J. M. suprato, kad bendrovėje „J.“ užfiksuotas pažeidimas buvo vienkartinis, vyko per fasavimas, kas nėra laikoma pažeidimu dėl saugos. IšSiaiškino, kad žuvies produkcija buvo pirkta iš įmonės, kuri turi VMVT suteiktą veterinarinį numerį, kas reikštų, jog įmonės produkcija yra patikima, o tokios produkcijos perfasavimas neturi įtakos maisto saugai. Į klausimą, ar davė nurodymą R.P. K. netrukdyti UAB „J.“ ir tokiu būdu protegavo UAB „J.“ šio pokalbio metu taip sudarydamas šiai bendrovei palankias sąlygas iš parduoti produkciją su nustatytais pažeidimais J. M. parodė, kad neprotegavo įmonės „J.“, jo paaiškinimas šiuo atveju yra aukščiau pateiktas. Šio pokalbio metu rėmėsi aukščiau paminėtu memorandumu.

Dėl 2015-11-24 14 val. 36 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su VMVT Biržų skyriaus vadovu A. R., su kuriuo aiškinosi, kokia yra situacija dėl UAB „J.“ fasuotos žuvies.

Dėl 2015-11-25 9 val. 15 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jis kalbasi su P. G.. Pokalbio turinys yra gamybinio pobūdžio, patariama dėl produkcijos pakavimo.

Dėl 2015-11-25 9 val. 27 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio J. M. parodė, kad jo darbo kabinete vyko gamybinis posėdis, kurio metu dalyvavo jis, D. K., P. G., o su R. K. buvo kalbama per telefono garS.kalbį. Šio posėdžio metu buvo kalbama apie žuvies fasavimo ypatumus. J. M. įžvelgė tik smulkų pažeidimą, t. y. UAB „J.“ turėjo gauti leidimą VMVT Kauno skyriuje dėl fasavimo, tačiau tai buvo vienkartinė veikla. Be to, toks fasavimas žmonių saugai ir sveikatai jokios įtakos neturėjo. D. K. kuravo šį klausimą, todėl jis buvo pakviestas į posėdį. J. M. tokioje savo veikloje nemato teisės aktų pažeidimų (15 t., b. l. 19-21, 23-34, 35-40).

J. M. dėl 2015-07-21 rašto Nr. FS-AR-8/1160-1 ir 2015-07-22 rašto Nr. FS-AR-8/1166-1 parodė, kad šie raštai jam neįsiminė. Gavęs tokius raštus, juos J. M. vizuodavo pagal kompetenciją atsakingiems skyrių vadovams. Į tokio pobūdžio raštų turinį nesigilindavo, kadangi tokių raštų VMVT būdavo gaunama daug, jų nagrinėjimą vykdydavo atsakingi darbuotojai. J. M. nevykdė jokių patikrinimų. Atsakymus į tokius raštus pasirašydavo J. M., kaip VMVT vadovas, arba jį pavaduojantys darbuotojai. Ne tik dėl UAB „J.“, bet ir dėl kitų Lietuvoje veikiančių ir į Rusiją eksportuojančių produkciją įmonių buvo gaunami panašus pobūdžio raštai. Rašte Nr. FS-AR-8/1166-1 yra ne J. M., o jo pavaduotojo V. P. viza, dėl to, kad J. M. tuo metu buvo galimai išvykęs arba atostogavo. Raštas buvo nukreiptas į Kauno VMVT pagal teritoriją, t. y. į padalinį, kuris turėjo atlikti įmonės patikrinimą.

Dėl 2015-08-05 rašto Nr. 33S-505(356) J. M. parodė, kad pateiktas raštas yra parengtas Kauno VMVT ir pateiktas į VMVT po UAB „J.“ patikrinimo. Šio rašto jis neprisimena, o gavęs tokį raštą, vizuodavo atsakingiems VMVT darbuotojams, kurie toliau pagal kompetenciją rengdavo raštą Rusijai. Šiame rašte yra jo viza, raštą nukreipė vykdymui VMVT Sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojui M. S., galimai jis tuo metu pavadavo D. K.. J. M. nedavė ir niekada neduodavo jokių žodinių nurodymų dėl raštų vykdymo. Jis nenurodė M. S., kokį atsakymą jis turėtų parengti Rusijos Federacijai, pasitikėjo ir neabejojo savo tarnybos darbuotojų kompetencija. Apie tai, kad UAB „J.“ žaliavoje, po patikrinimo, 2015-08-04 buvo nustatyta bakterija listerija monocytogenes, nepamena, tai senokai buvo.

Į klausimą, kaip paaiškins, kad 2015-08-04 Kauno skyriaus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti tyrimai ir aptikta bakterija listrerija monocytogenes UAB „J.“ žaliavoje – viščiukų broilerių mėsoje ir jautienoms kotletinėje mėsoje ir apie tai buvo pranešama elektroninėje sistemoje LIMS, o Kauno VMVT rašte Nr. 33S-505(356) nurodoma, kad pažeidimai nenustatyti įmonės veikloje, J. M. parodė, kad negali paaiškinti šios aplinkybės, to reiktų klausti R.P. K. ir rašto rengėjo.

Dėl 2015-08-11 rašto Nr. B6-(1.20)-1965) J. M. parodė, kad raštas yra parengtas M. S.. Raštą pasirašė J. M., kuris neabejoja rašto turiniu, kadangi raštą rengė atsakingas darbuotojas, kuriuo pasitiki. J. M. nenurodė šio rašto koreguoti, įrašyti kitus duomenis, negu buvo rašte nurodyti. J. M. savo darbuotojais pasitiki. Į klausimą, kaip paaiškintų, kad veterinarijos sertifikate, išduodamame produkcijos eksportui į RF, 4.8 punkte yra nurodyta, kad produkcija atitinka Rusijos keliamus mikrobiologinius reikalavimus, J. M. parodė, kad neatsimena tiksliai Rusijos Federacijos reikalavimų dėl eksportuojamų produktų mikrobiologinių rodiklių. Rusijos keliami mikrobiologiniai reikalavimai yra taikomi eksportuojamiems pusgaminiams, bet ne žaliavai. J. M. negali atsakyti, ar eksportuojamiems produktams į Rusijos Federaciją turi būti atlikti tyrimai dėl bakterijos listerija monocytogenes.

Dėl 2015-10-22 rašto Nr. B6-(1.20)-2536) J. M. parodė, kad raštas gautas iš Rusijos Federacijos. Jis raštą vizavo atsakingam darbuotojui nagrinėti pagal kompetenciją, po to, pasirašė parengtą atsakymą. Į tokio pobūdžio raštų turinį J. M. nesigilino, nes raštų būdavo gaunama nemažai, pats jokiuose veterinariniuose patikrinimuose nedalyvaudavo, t. y. kalbant apie UAB „J.“, jis išvis nėra buvęs šios įmonės patalpose. Pasirašydamas pateiktus raštus ir konkrečiai šį raštą, jokių pastabų neturėjo, nedavė jokių žodinių nurodymų rašto rengėjui M. S..

Dėl 2015-08-11 rašto Nr. B6-(1.20)-12779 J. M. parodė, kad gali pasakyti tą patį, ką ir sakė apie anksčiau jam pateiktą dokumentą. Iš apklausų metu J. M. išklausytų telefoninių pokalbių, P. G. galimai prašė J. M. greičiau atsakyti į minimus raštus vien dėl to, kad nesustotų bendrovės „J.“ produkcijos eksportas.

Apie atsakymus į šiuos raštus ir jų turinį, kuris būtų palankus UAB „J.“, P. G. jo neprašė, raštų turinio su J. M. nederino, J. M. priimamų sprendimų neįtakojo. Kiti asmenys J. M. taip pat neprašė parengti atsakymus į minimus raštus, kurie būtų palankūs UAB „J.“. Esant politinei įtampai tarp Rusijos ir Lietuvos, tokio pobūdžio raštų dėl nustatytų pažeidimų iš Rusijos Federacijos pusės padaugėdavo, tai liesdavo ne tik UAB „J.“, bet ir kitas Lietuvos įmones, kurios eksportuodavo savo gaminamą produkciją į Rusijos Federaciją (15 t., b. l. 41-44).

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad P. G. pažįstamas kaip Seimo narys, ne kaip bičiulis ar draugas. Jie yra bendravę. 2016 m. V. P. devynerius metus dirbo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju, šiuo metu dirba tose pačiose pareigose.

Raštuose iš Rusijos Federacijos dėl Listerijos buvo nurodoma, kad Listerija buvo nustatyta vadinamuoju imunofermentiniu metodu. Tai greitasis metodas, kuris dar turi būti patvirtintas klasikiniu metodu. Klasikinis metodas – tai kai išauginama pati bakterija. Imunofermentinis metodas yra greitesnis, preliminarus atsakymas. Tam, kad pasakyti tiksliai, reikalinga tą tyrimą pradubliuoti klasikiniu metodu, t.y. bakterijos išauginimu, kad matyti tą bakteriją. Kiek pamena tuose raštuose nebuvo nurodyta, kad atliktas ir klasikinis tyrimas. Neprisimina ar jam yra tekę matyti raštą iš Rusijos Federacijos, kur „J.“ produkcijoje klasikiniu metodu nustatyta Listerija. Iš Rusijos buvo gaunama ir daugiau tokių raštų ir dėl kitų bendrovių. Kiekvienu atveju tarnyboje aptardavo problemą, su „J.“ nebuvo išskirtinis dalykas.

Niekados nedavė neteisėtų nurodymų, o tiriamame epizode dėl sertifikatų išdavimo, šį klausimą paliko K. nuspręsti pačiam - vadovaujantis tais duomenimis, kokius jis turi. Galutinį sprendimą turi priimti inspektorius, kuris pasirašo ir išduoda. V. P. būdamas Vilniuje nežino, iš kokios žaliavos, koks terminis apdorojimas, todėl tikrai negali pasakyti vienareikšmiškai, kokios pozicijos jis turi laikytis. Sprendimai buvo priimami teritorinėje veterinarijos tarnyboje.

V. P. P. G. yra matęs pas J. M. kabinete. Centrinėje būstinėje su P. G. ir J. M. dėl „J.“ buvo sprendžiami klausimai, susiję su eksportu: kokie reikalavimai, kaip geriau atitikti, kad atitikti reikalavimus ir kad išsiųsti produkciją, kuri nekelia abejonių ir neužstrigtų, nes vienas užsikabinimas sukelia visą eilę visokių trikdžių, t.y. sustabdoma įmonės, sektoriaus veikla. Be jų dalyvavo ir kiti specialistai (G. Č., M. S., gal dar kas – jau nepamena) ir visi techniškai aptarė klausimą ir tai nebuvo kažkokie neteisėti susitarimai. Kitų įmonių atstovai nedalyvavo, kitų įmonių klausimai nebuvo sprendžiami. V. P. nebuvo žinoma, kad 2015 m. P. G. važinėjo į Kaliningradą.

V. P. pilnai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju dirba devynis metus. Bet kuri Lietuvos įmonė, ketinanti eksportuoti savo pagamintą produkciją į Muitų sąjungos šalis (Rusija, Baltarusija, Kazachstanas), privalo atitikti šių šalių keliamus reikalavimus ir būti įtraukta į sąrašą šalių, galinčių eksportuoti savo produkciją šiose šalyse. Tų šalių atstovai atvyksta į Lietuvos VMVT, patikrina ir įvertina kontrolės sistemą bei įmonių atitikimą Muitų sąjungos reikalavimams. Įmonės, norinčios gabenti produkciją į šias šalis, pateikia VMVT teritoriniam padaliniui prašymą išduoti veterinarinį sertifikatą ketinamai eksportuoti produkcijai. Jei įmonė pateikia VMVT teritorinio padalinio atsakingam darbuotojui ketinamos eksportuoti produkcijos tyrimų protokolus, darbuotojas neimdamas mėginių, įvertinęs įmonės savikontrolės programos duomenis bei įmonės pateiktus tyrimų protokolus, priima sprendimą dėl sertifikato išdavimo. Kitu atveju, VMVT atsakingas darbuotojas nuvykęs į įmonę paima ketinamos eksportuoti produkcijos mėginius, juos pristato tyrimui į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Gavęs šio instituto atlikto tyrimo protokolus, priima sprendimą dėl sertifikato išdavimo. Produkciją ketinanti eksportuoti įmonė besikreipdama į laboratoriją dėl tyrimų nurodo kokius konkrečiai parametrus reikia ištirti arba nurodo, kad produktus reikia ištirti pagal Muitų sąjungos (arba Rusijos Federacijos) reikalavimus. Europos Sąjungos reikalavimai skiriasi nuo Rusijos Federacijos reikalavimų. Vienas iš skirtumų yra susijęs su listerijos nustatymu - pagal Europos Sąjungos teisę pusfabrikačiuose listerija yra nereglamentuota, tai yra nereikalaujama tirti, o Rusijos Federacijoje šis reikalavimas taikomas. Ketinamos eksportuoti produkcijos tyrimai turi būti atliekami Rusijos Federacijos atitinkamų tarnybų akredituotoje laboratorijoje. Akreditaciją iki šiol turėjo Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ir galimai UAB „L.“. Taip pat Lietuvoje maisto produktų tyrimus gali atlikti ir Visuomenės sveikatos centro laboratorijos.

2015 m. vasarą, liepos mėn. pabaigoje, V. P. pavaduojant atostogaujantį direktorių J. M., VMVT gavo iš Rusijos Federacijos „R.“ du raštus identišku tekstu, tačiau skirtingais išsiuntimo ir registracijos numeriais, kuriais buvo informuojama apie rastą listeriją. Prie šių raštų buvo pridėti veterinariniai sertifikatai, iš kurių buvo aišku, kurių gaminių ir kuriose partijose nustatyti trūkumai. Buvo prašoma atlikti tyrimą ir informuoti Rusijos Federacijos „R.“ apie tyrimo rezultatus. Taip pat buvo pateikta informacija, kad bendrovės „J.“ atžvilgiu bus vykdoma sustiprinta laboratorinė kontrolė ir pasitaikius daugiau pažeidimų, bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovės „J.“ produkcijos laikino eksporto apribojimo. Ant gautų raštų V. P. uždėjo vizą VMVT Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjui D. K. atlikti tyrimą. D. K. pavedė atsakingam darbuotojui organizuoti patikrinimą. Raštas buvo persiųstas į Kauno teritorinį skyrių. Pagal nustatytą tvarką, Kauno teritorinio skyriaus inspektoriai turėjo atlikti tyrimą, kad nustatyti galimas trūkumų priežastis. Galimų priežasčių pašalinimui, įmonės atstovai turėjo suderinti ir pateikti atsakingiems už tyrimą VMVT Kauno skyriaus inspektoriams trūkumų pašalinimo planą. Tyrimą atlikę inspektoriai, išSiaiškinę priežastis, savo išvadas turėjo pateikti Kauno teritorinio skyriaus vadovui, o VMVT Kauno skyrius informuoti VMVT apie rezultatus ir veiksmus, trūkumams pašalinti. VMVT, gavusi tokį raštą, ruošė atsakymą Rusijos Federacijos „R.“, kuriame nurodydavo, kokių papildomų priemonių bus imtasi. 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje direktoriaus pasirašytas atsakymas buvo išsiųstas Rusijos Federacijos „R.“. Šio rašto kopija vykdymui persiųsta Kauno skyriui. Dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliekamo darbo kokybės ir teisingumo abejonių niekada nebuvo. Skirtingi Lietuvos ir Rusijos Federacijos laboratorinių tyrimų rezultatai nestebina, nes jie galėjo būti skirtingi dėl žmogiškųjų, politinių, komercinių - konkurencinių faktorių, todėl atskirai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbo kokybė tikrinta ir vertinta nebuvo. V. P. neprisimena, kad po minėto rašto iš Rusijos Federacijos „R.“ gavimo ir bendrovėje „J.“ atliekamo tyrimo metu į jį būtų kreipęsis P. G. dėl kokių nors su bendrove „J.“ susijusių klausimų. Nei P. G., nei koks kitas asmuo šioje situacijoje V. P. neįtakojo. V. P. patvirtino, kad 2015-2016 m. P. G. lankėsi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. V. P. nežino, kokie P. G. santykiai su direktoriumi J. M., bet P. G. ateidavo pas jį. DažniauSiai jų pokalbiuose V. P. nedalyvaudavo. Pokalbiuose, kuriuose dalyvavo jis, buvo kalbama apie bendrovės „J.“ reikalus, bet konkrečiai kokius, negali įvardinti. Pamena, kad J. M. minėjo, jog P. G. prašymu turi paskambinti kažkam į Kaliningradą, Rusijos Federacijoje neįvardytu reikalu.

2015 m. pabaigoje arba 2016 m. pradžioje VMVT iš Rusijos Federacijos „R.“ gavo raštą dėl bendrovės „J.“ eksportuotos produkcijos neatitikimo etiketėse nurodytai sudėčiai. Šiuo atveju VMVT inicijavo analogišką patikrinimą, ėmėsi veiksmų nustatyti galimoms pažeidimų priežastims ir jų pašalinimui. Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą, J. M. atostogų metu eidamas direktoriaus pareigas V. P. gavęs iš STT Vilniaus valdybos viršininko informaciją apie bendrovės „J.“ gaminiuose nustatytą salmonela ir E.coli pavedė VMVT Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojui G. C. organizuoti tyrimą ir pasiuntė šio skyriaus inspektorių kartu su Kauno skyriaus inspektoriais atlikti tyrimą ir atrinkti mėginius laboratoriniams tyrimams. Nuvykus į bendrovę „J.“ ir nustačius pažeidimus buvo priimtas sprendimas - laikinai sustabdyti įmonės veiklą (6 t., b. l. 14-16).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, kad įmonė, norėdama išvežti į produkciją į Rusijos Federaciją turi kreiptis į teritorinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinį. Tą tvarką reglamentuoja Kokybės sistemos procedūra, kurią yra patvirtinęs Tarnybos direktorius. Tarnybai nustačius, kad įmonės žaliavoje, produkcijoje, aplinkoje yra listerija bakterija, sertifikatas išduodamas tik tai produkcijos partijai, kurioje nėra nustatytų bakterijų listerija. Išduodantis sertifikatą veterinarijos gydytojas turi būti įsitikinęs, kad sertifikatą išduoda tai produkcijai, kurioje nėra nustatyta listerija, jeigu pagal Rusijos Federacijos reikalavimus yra numatyta, kad į Rusijos Federaciją įvežama produkcija turi būti ištirta dėl listerijos. V. P. nežino, ar 2015-2016 m. Rusijos Federacijos reikalavimuose yra numatyta, kad į Rusijos Federaciją įvežama produkcija būtų patikrinta dėl listerijos. Rusijos Federacijos atstovai neteikia informacijos Lietuvos veterinarijos tarnybai, apie Rusijos reikalavimus į Rusiją įvežamai produkcijai. Lietuvos įmonės taip pat neteikia Lietuvos veterinarinei tarnybai informacijos apie Rusijos Federacijoje galiojančius veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Sertifikatą išduodantis veterinarijos gydytojas-inspektorius privalo žinoti Rusijos Federacijoje galiojančius veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Sertifikato, kuris jam pateiktas apklausos metu kaip pavyzdys, 4.8 punkte yra nurodoma, kad mikrobiologiniai, cheminiai - toksiniai ir radiologiniai produktų rodikliai atitinka galiojančius Rusijos Federacijos veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Įmonės žaliavoje nustačius bakteriją listerija ir tuo pat metu gavus įmonės prašymą išduoti sertifikatą dėl jau pagamintos produkcijos eksporto į Rusijos Federaciją, jei ir nėra produkcijoje rasta bakterijų listerija, sertifikatą išduodantis veterinarijos gydytojas-inspektorius privalo patikrinti, iš kokios žaliavos buvo pagaminta ketinama eksportuoti produkcija ir ar ta žaliava buvo termiškai apdorota. V. P. žinoma, kad veterinarijos gydytojas - inspektorius privalo įsitikinti, kad žaliava su joje nustatytomis listerija bakterijomis, termiškai neapdorota nepatektų į norimą eksportuoti gaminį arba iš viso nebūtų naudojama eksportuojamiems produktams gaminti. Kokius dokumentus dėl to privalo parengti, užpildyti, surašyti veterinarijos gydytojas-inspektorius, V. P. nežino. Jei mėginius įmonėje ėmė veterinarijos gydytojas - inspektorius, gavus tyrimo protokolą ir nustačius įmonės žaliavoje listeriją, veterinarijos tarnyba turi imtis priemonių, kad įmonė praneštų, kur panaudojo šią žaliavą ir kaip bakterijos plitimui buvo suvaldyta rizika. V. P. nėra žinoma, kokius raštus privalo rašyti įmonei, ar iš viso juos privalo rašyti. Jam tik yra žinoma, kad aptikus žaliavoje listerija bakterijų, tarnyba negali duoti privalomų vykdyti nurodymų, kaip įmonė turi suvaldyti riziką, tai yra, kur ir kaip panaudoti bakterijomis užterštą žaliavą. Įmonės gali žaliavą su nustatytomis listerija bakterijomis termiškai apdoroti ir naudoti tolimesnėje gamyboje, utilizuoti ar taikyti kitus metodus. Jei įmonė pateikia duomenis, kad žaliavą, kurioje buvo nustatyta listerija bakterijų termiškai apdorojo ir panaudojo produkcijai, kurią norima eksportuoti į Rusijos Federaciją, gamybai, sertifikatą išduodantis veterinarijos gydytojas-inspektorius privalo įsitikinti (iš įmonės pateiktų dokumentų), ar tinkamai žaliava buvo apdorota ir netirdamas produkcijos išduoti sertifikatą. Įmonės aplinkoje aptikus listerija bakterijų, įmonė privalo atlikti valymus/dezinfekavimus ir kol tai nebus atlikta, toje aplinkoje negaminti produkcijos. Veterinarijos gydytojui-inspektoriui įsitikinus, kad į Rusijos Federaciją eksportuojama produkcija pagaminta neužkrėstoje aplinkoje, galima išduoti sertifikatą. V. P. parodė, kad jis asmeniškai nepamena tokio atvejo, kad bendrovės „J.“ žaliavoje, produkcijoje ar aplinkoje buvo nustatyta listerija bakterijų. Jis nepamena, ar į jį yra kreipęsi Kauno skyriaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai dėl produkcijos eksporto į Rusijos Federaciją sertifikato išdavimo bendrovei „J.“. V. P. R.P. K. pažįsta virš 10 metų, jų santykiai darbiniai. Asmeninių santykių nepalaiko. Su R.P. K. bendrauja nepastoviai, intensyviau bendrauja esant tarnybiniam būtinumui. V. P. nepamena, kad būtų sprendęs su R.P. K. ar J. M. kokius nors klausimus, susijusius su UAB „J.“.

Dėl 2015-08-04 10 val. 41 min. telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jis kalbėjo su R.P. K.. Jie kalbėjo apie UAB „J.“, kad ten yra kažkokių problemų dėl žaliavos. Kaip suprato iš pokalbio, kad žaliava į bendrovę „J.“ pateko iš „B.“ ir „K.“. Jie kalba apie tai, kad yra gautas iš Rusijos raštas apie Rusijoje bendrovės „J.“ produkcijoje rastą bakteriją listerija. V. P. iš pokalbio suprato, kad R.P. K. informavo jį, jog Kauno institutas bendrovės „J.“ žaliavoje nustatė bakteriją listerija. V. P. žinojo tik tai, kad Rusijoje „J.“ produkcijoje buvo rasta bakterija. V. P. su R.P. K. aptarė situaciją, iš kur galėjo atsirasti bakterijos, sutarė dėl sanitarijos laikyti teisės aktų reikalavimų. Šio pokalbio esmė yra ta, kad buvo gautas raštas iš Rusijos Federacijos, taip pat Lietuvoje buvo nustatyta, kad „J.“ žaliavoje yra listerija bakterija.

Dėl 2015-08-04 15 val. 12 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jis kalbasi su R.P. K.. Jis neprisimena šio pokalbio. Kas yra minima mergužėlė iš „J.“ ir kur ji sėdi, V. P. nežino. Iš šio pokalbio V. P. supranta, kad mergužėlė iš „J.“ prašo ar reikalauja, jog R.P. K. „J.“ produkcijai išrašytų sertifikatą. V. P. pasakė, kad R.P. K. nerašytų sertifikato. Rizika ta, kad „J.“ produkcijoje yra listerija bakterijų ir mergužėlė iš „J.“ prašo sertifikato savo produkcijai, nors nėra aišku, kuriai produkcijai, kuriai partijai. Iš pokalbio V. P. suprato, kad R.P. K. mergužėlė iš „J.“ pasakė, jog yra sukontaktuota su aukščiau stovinčiu pareigūnu, su kuo konkrečiai nežino, spėtų, kad su direktoriumi J. M. dėl sertifikato „J.“ produkcijai. V. P. pasakė R.P. K., kad direktoriui J. M. pateiks visą informaciją apie situaciją (apie gautą raštą iš Rusijos, ir apie tai, kad Instituto Kauno padalinys „J.“ žaliavoje nustatė Listeria Monocytogenes bakterijų).

Dėl 2015-08-04 15 val. 23 min. telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jis kalbasi su R.P. K.. Jis sako, kad gali paskambinti J. M. tuo pačiu klausimu, apie ką kalbėjo su R.P. K..

Dėl 2015-08-04 15 val. 23 min. pokalbio V. P. parodė, kad jis kalba su J. M.. Jis paskambino J. M., pasakė tai, ką sužinojo iš R.P. K., tai yra apie tai, kad „J.“ žaliavoje auga bakterija listerija. Pasakė, kad R.P. K. prašoma eksportuojamai į Rusiją produkcijai išduoti sertifikatą. Taip pat V. P. informavo J. M. kad „J.“ „užpelengavo“ - turėjo omeny, raštą, kuriuo Rusija informavo, jog „J.“ produkcijoje rado listerija bakterijų.

Dėl 2015-08-04 15 val. 26 min. telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jis kalbasi su R.P. K.. V. P. su R.P. K. sutarė, kad parodys direktoriui Rusijos raštą, kuriuo pranešama, kad UAB „J.“ produkcijoje buvo nustatyta listerija bakterijų. V. P. neprisimena, ar parodė J. M. minėtą raštą, bet turėjo parodyti, tai buvo svarbus dalykas, kadangi bakterijų nustatymas eksportuotoje produkcijoje gali turėti rimtas pasekmes - iki įmonės eksporto suspendavimo ar net visiško įmonės išbraukimo iš įmonių sąrašo, galinčių eksportuoti produkciją į Rusijos Federaciją. Norint suspenduotai įmonei vėl pradėti eksportuoti savo produkciją į Rusijos Federaciją reikia kreiptis į veterinarijos tarnybą, kuri turi įdėti labai daug pastangų bendraujant su Rusijos atstovais ir įrodant, kad tos įmonės veikla jau yra tinkama, kad ji susitvarkė, parodyti kokių priemonių buvo imtasi, kad įmonė vėl dirbtų be pažeidimų, o tai reikalauja daug veterinarijos tarnybos žmogiškųjų išteklių, finansinių išlaidų. V. P. nežino, ar bendrovei „J.“ buvo išduotas sertifikatas. Jis nepamena, ar klausė J. M., ką daryti R.P. K. dėl sertifikato išdavimo bendrovei „J.“. Jis nepamena tokio dalyko, kad būtų davęs R.P. K. pasiūlymą/patarimą dėl sertifikato išdavimo UAB „J.“.

Dėl 2015-08-04 10 val. 36 min. užfiksuotos trumposios žinutės - „J. nori vežti koldūnus Kaliningrad, patikrinus žaliava auga listerios monocot. Neduodam sertifikato bus skambutis“, išsiųstos iš R.P. K. telefono V. P. parodė, kad jis neprisimena tokios žinutės. Jis neprisimena, ar žinutę skaitė. GreičiauSiai galėjo būti, kad jis gavęs šią žinutę, paskambino R.P. K. ir pasakė, kad turi problemą, turėdamas omenyje Rusijos Federacijos raštą dėl UAB „J.“ eksportuotoje produkcijoje nustatytų listerija bakterijų. Žinutės turinį, šiai dienai, supranta taip, kad „J.” žaliavoje kažkuri Lietuvos laboratorija nustatė Listeria Monocitogenes bakterijų. Supranta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyrius neišduoda bendrovei „J.“ sertifikato produkcijos eksportui į Rusiją. Apie žinutės dalį „bus skambutis“ nieko negali pakomentuoti, neįsivaizduoja. Ko gero žinutę būtų galima susieti su jam pateiktais pokalbių įrašais. Jei jis teisingai supranta R.P. K. jam parašė šią žinutę. Jis jam paskambino, o toliau viskas vyko taip, kaip pasakojo vakar apklausos metu. Mano, kad sertifikato išdavimas priklausė tiesiogiai nuo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus vertinimo, kaip jis įvertino norimą eksportuoti produkciją, ką jis nustatė, kokia žaliavos partija buvo naudojama produkcijai gaminti, kada buvo produkcija pagaminta. Paprastai veterinarinės tarnybos teritoriniai padaliniai, esant neaiškumų, išduoti ar neišduoti sertifikatą, sertifikato neišduoda. V. P. negali žinoti, kodėl R.P. K. rašė jam tokio turinio žinutę, negali atsakyti, gal nesusisiekė su direktoriumi J. M.. R.P. K. neinformuodavo ir neturėjo informuoti V. P. apie nustatytas bakterijas. Spėja, kad R.P. K. parašė jam tokią žinutę dėl to, kad gali skambinti kažkas iš „J.“ atstovų jam arba direktoriui dėl sertifikato išdavimo. Spėja, kad R.P. K. norėjo apie tai įspėti ir suteikti pirminės informacijos.

Dėl 2015-08-04 16 val. 37 užfiksuoto telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jis kalbasi su R.P. K.. V. P. mano, kad „moteriškė“, greičiauSiai yra ta pati mergužėlė iš „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir vakar jam teiktuose pokalbiuose. Jis nepamena, ką jis įvardijo veikėju, kas „sėdi pas rusus“. Šefu jis visada vadina direktorių J. M.. GreičiauSiai čia kalbama apie tą patį sertifikatą, turbūt „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena. Šiuo metu galėtų spėti, kad jis turi omenyje, kad jam J. M. tiesiogiai nepasakė, ar rašyti „(duomenys neskelbtini)“ sertifikatą dėl produkcijos eksporto į Rusiją ar nerašyti. R.P. K. klausė V. P., ar J. M. skaitė raštą iš Rusijos. V. P. atsakė R.P. K., kad J. M. tą raštą matė. Dėl pokalbio frazės: „O gal parašyk ir viskas. Tiek to, šitą“ V. P. parodė, kad jis galbūt išreiškė abejonę dėl sertifikato išdavimo „(duomenys neskelbtini)“ pats nežinodamas, kaip geriau elgtis. Jis niekada neskatino R.P. K. elgtis neteisėtai.

Į klausimą, kas užėjo pokalbio metu į kabinetą, ką jam pasakė J. M. dėl UAB „J.“ produkcijos eksporto sertifikato išdavimo, ką jis pasakė R.P. K., ar J. M. pasakė, kad UAB „J.“ žaliavoje yra nustatytos Listeria Monocitogenes bakterijos, ar pasakė, kad UAB „J.“ prašo išduoti sertifikatą dėl produkcijos eksporto į Rusiją ir kad yra raštas iš Rusijos dėl UAB „J.“ nustatytų Listeria Monocitogenes bakterijų, V. P. parodė, kad pokalbio su R.P. K. metu į kabinetą užėjo J. M.. Galimai direktorius galėjo pasakyt, kad jei yra teisėtas pagrindas išduoti bendrovei „J.“ sertifikatą dėl produkcijos eksporto, tai sertifikatą galima išduoti. O V. P. tai pasakė R.P. K. pasakydamas: „direktorius pasakė parašyt ir viskas“. V. P. R.P. K. pasakė, „ką nori tą rašyk ir viskas“, turėdamas omeny, kad jis apsispręstų pagal esamas aplinkybes ir pasielgtų kaip nustatyta pagal reikalavimus dėl eksporto procedūrų. V. P. buvo informavęs J. M., kad UAB „J.“ žaliavoje yra nustatytos bakterijos listerija, kad bendrovė „J.“ prašo išduoti sertifikatą dėl produkcijos eksporto į Rusiją ir kad yra raštas iš Rusijos dėl bendrovės „J.“ produkcijoje nustatytų listerija bakterijų. Tikslaus laiko, kada V. P. pateikė informaciją J. M., negali pasakyti, bet informaciją pateikė iki jam pateikto perklausyti 2015-08-04 16 val. 37 min. vykusio pokalbio. V. P. nepamena, kad J. M. jam būtų davęs nurodymą išduoti UAB „J.“ sertifikatą produkcijos eksportui į Rusijos Federaciją. J. M. galėjo sakyti, kad R.P. K. išduotų sertifikatą, bet tik įvertinus visas aplinkybes. Jeigu R.P. K. išdavė sertifikatą „J.“ produkcijai po jų 2015-08-04 pokalbių, Rusija būtų atlikusi tyrimus, nes, kaip Rusijos rašte nurodyta, „J.“ patenka į sustiprintos laboratorinės kontrolės režimą, tai reiškia, kad iš visų sekančių partijų atrenkami mėginiai ir tiriami Rusijos laboratorijoje. Jei Rusija būtų nustačiusi listerija bakterijų bendrovės „J.“ produkcijoje, Veterinarijos tarnyba būtų apie tai informuota. Tačiau Veterinarijos tarnyba po 2015-08-04 nebuvo gavusi iš Rusijos raštų ar duomenų dėl bendrovės „J.“ produkcijoje nustatytų listerija bakterijų. Iš to galima spęsti, kad su „J.“ produkcija viskas buvo gerai.

Dėl 2015-07-21 rašto Nr. FS-AR-8/1160-1 ir 2015-07-22 rašto Nr. FS-AR-8/1166-1 V. P. parodė, kad šiuos raštus žino, su jais susipažinęs. Gavęs šiuos raštus, vizavo juos tolimesniam vykdymui. 2015-07-22 Nr. FS-AR-8/1166-1 rašte yra jo viza su užrašu: „Atlikti tyrimą“ ir parašas, taip pat vizavimo data - 2015-07-24. Viza šiame rašte - „Atlikti tyrimą“ reikštų tai, kad atsakingas VMVT darbuotojas nukreiptų šį raštą pagal įmonės „J.“ teritorinį priklausomą ir atliktų išsamų tyrimą įmonėje, t. y. pagal procedūrą nustatytų galimas priežastis, kurios nurodomos Rusijos Federacijos rašte, t. y. kaip galėjo atsirasti bakterija listerija gaminamoje įmonės produkcijoje ir taip pat įmonė turi pateikti korekcinių veiksmų planą bei suderinti su Kauno VMVT darbuotoju, jeigu toks yra būtinas. Taip pat turėjo būti parengtas atsakymas į šį Rusijos tarnybų raštą. V. P. neprisimena, ar buvo informuojamas apie minimo patikrinimo UAB „J.“ eigą ar rezultatus. Į klausimą, kaip paaiškins, kad 2015-08-04 Kauno skyriaus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti tyrimai ir aptikta bakterija Listrerija monocytogenes UAB „J.“ žaliavoje – viščiukų broilerių mėsoje ir jautienoms kotletinėje mėsoje, ir apie tai buvo pranešama elektroninėje sistemoje LIMS, o Kauno VMVT rašte Nr. 33S-505(356) nurodoma, kad pažeidimai įmonės veikloje nenustatyti, V. P. parodė, kad neturi iki šiol prisijungimo prie LIMS sistemos. Apie tai, kad 2015-08-04 Kauno skyriaus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti tyrimai ir aptikta bakterija Listrerija monocytogenes UAB „J.“ žaliavoje – viščiukų broilerių mėsoje ir jautienoms kotletinėje mėsoje, nežinojo, jo apie tai niekas neinformavo. Atsiminė, jog iš dviejų Lietuvoje veikiančių įmonių tiekiamoje žaliavoje buvo nustatyta bakterija Listerija, tačiau kokios tai įmonės, nežino. Atsakant į Rusijos tarnybų raštus, pateikiama informacija, susijusi su užklausa, nagrinėjant konkrečios produkcijos partijos atitikimą reikalavimams. Apie žaliavą, kurioje nustatyta bakterija, mano, turi spręsti atsakingi darbuotojai, ar apie tai informuoti Rusijos tarnybas ar ne. Logiškai mąstant neturėtų būti informuojama apie tokį faktą dėl žaliavoje nustatytos bakterijos, kadangi ši žaliava nesusijusi su pagaminta ir eksportuota produkcija. Bet atsakingi darbuotojai, įvertinę duomenų visumą, turi priimti sprendimą, ar tokie duomenys yra susiję su Rusijos tarnybų užklausimu.

Dėl 2015-08-11 rašto Nr. B6-(1.20)-1965 V. P. parodė, kad jis nerengė šio atsakymo į Rusiją. Šio rašto rengėju yra M. S., o raštą pasirašė J. M.. 2015 m. rugpjūčio mėn. V. P., kiek pamena, atostogavo. Rusijos Federacijos Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos 2015-10-02 raštai Nr. FS-AR-8/1417-2, 2015-10-28 Nr. FS-AR-8/1487-2 V. P. žinomi, tuo labiau, kad raštai J. M. vizuoti jam. Pirmasis asmuo šiame rašte yra nurodytas VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas G. Č.. Galimai raštas buvo vizuotas buvo G. Č., nes tuometinis VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas D. K. buvo nusišalinęs nuo klausimų sprendimo, kurie susiję su Kauno VMVT dėl jo giminystės sąsajų Kauno VMVT viršininku R.P. K.. Pirmasis vizoje nurodytas asmuo buvo G. Č., kuris yra atsakingu už šio rašto vykdymo kontrolę.

Dėl Kauno VMVT atsakymo į Rusijos tarnybų raštą, kuris gautas VMVT 2015-10-15 Nr. 33S-814(33.6) V. P. parodė, kad Kauno VMVT pagal bendrovėje „J.“ atliktą turimą pateikė atsakymą. Patikrinimas vyko dėl produkcijoje aptiktų komponentų – karagenino, sojos ir krakmolo. 2015-11-19 Nr. B6-(1.20)-2779 atsakymą Rusijos tarnyboms parengė M. S., o raštą pasirašė V. P. kaip pavaduojantis J. M. ir laikinai einantis VMVT direktoriaus pareigas. Šis atsakymas buvo parengtas vadovaujantis Kauno VMVT raštu dėl bendrovėje „J.“ atlikto patikrinimo. Nekilo jokių abejonių dėl Kauno VMVT darbuotojų bendrovėje „J.“ atlikto patikrinimo ir pateikto atsakymo. Šiame Kauno VMVT rašte pateikiami faktai, kad galimai komponentai – karageninas, krakmolas galėjo patekti į produkciją kartu su žaliava. Karageninas, krakmolas nėra kenksmingi sveikatai. V. P. parodė, kad išduodant sertifikatą, VMVT atsakingas darbuotojas turi įsitikinti, jog gaminama ir eksportuojama produkcija atitinka Rusijos tarnybų keliamus mikrobiologinius reikalavimus. Darbuotojas remiasi įmonės savikontrolės duomenimis (laboratoriniai duomenys, technologiniai procesai, kurių pagalba gali eliminuoti kažkokį biologinį, fizinį pavojų). Jeigu žaliavoje yra nustatoma bakterija, įmonė priima sprendimą kaip tokia riziką gali suvaldyti. Minima žaliava neturi būti utilizuojama, kaip kenksminga, kadangi ji, kaip pavyzdys, gali būti termiškai apdorota ir toliau panaudojama. Bet kuriuo atveju, priima sprendimą pati įmonė, o VMVT darbuotojas įvertina, ar įmonės priimtos priemonės buvo tinkamai pritaikytos.

Dėl 2015-08-04 16 val. 33 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jis apie šį pokalbį jau davė parodymus. Pokalbio metu kalbama apie sertifikato išdavimą bendrovei „J.“ dėl produkcijos eksportui. R.P. K. abejojo dėl šio sertifikato išdavimo, matomai, jis dvejojo, kad Rusijoje vėl bus ieškoma listerija bakterijų. Ir jeigu vėl produkcijoje būtų rastos bakterijos, eksportas būtų sustabdytas, o Kauno VMVT darbuotojai būtų atsakingi. V. P. ir J. M. pozicija šiuo konkrečiu atveju buvo tokia, kad sertifikatą galima išduoti, nes tam yra teisinis pagrindas. Išduoti sertifikatą reikėjo. Tuo labiau, kad neišduoti sertifikato nebuvo pagrindo, kadangi įmonės produkcijos tyrimo rezultatai atitiko reikalavimus.

V. P. iš J. M. ar kitų asmenų spaudimo nepatyrė. Su R.P. K. nutarė aptariamoje situacijoje elgtis teisėtai, t. y. bendrovei „J.“ išduoti sertifikatą. V. P. pasakydamas R.P. K., kad „Dabar, nu, ką nori tą rašyk ir viskas, nu“ paliko teisę pačiam R.P. K., kaip Kauno VMVT vadovui priimti sprendimą. Spaudimo R.P. K. nedarė ir neturėjo tikslo tą daryti (6 t., b. l. 23-27, 28-31, 32-36).

V. P. 2015–2016 m. jis ne kartą matė P. G. VMVT patalpose, esančiose Siesikų g. 15 D, Vilniuje. V. P. kabinetas yra antrame aukšte. V. P. mano, kad P. G. eidavo pas J. M., nes antrame aukšte yra V. P., J. M. ir kitų pavaduotojų kabinetai. Be to P. G. buvo matęs J. M. kabinete. Pas V. P. kabinete P. G. nebuvo. V. P. prisimena, kad galimai jam yra tekę būti pas J. M. kabinete, kuriame tuo metu buvo ir P. G.. V. P. buvo kviečiamas ekspertiniais klausimais, kadangi jo kuruojama sritis kurį laiką buvo susijusi su gyvūninio maisto kontrole ir eksporto klausimais. J. M. nėra davęs V. P. neteisėtų nurodymų. V. P. pamena, kad J. M. jam pasisakė, kad P. G. jo prašė skambinti į Rusijos Federaciją, tačiau nedetalizavo, kokiu klausimu ir kam turėtų skambinti (6 t., b. l. 43-44).

Liudytojas D. K. teisme parodė, jog 2015-2016 m. dirbo Maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėju. Tiesioginis jo viršininkas buvo direktorius J. M., atskaitingas buvo pavaduotojui V. P.. P. G. pažįsta kaip Seimo narį, kelis kartus yra susitikę darbo aplinkoje – Maisto ir veterinarijos tarnyboje. DažniauSiai D. K. būdavo pakviestas, kai jau P. G. būdavo atvykęs, pakalbėjęs su vadovais, D. K. tik prisijungdavo į diskusiją. P. G. domėjosi eksportu į Ameriką. Kadangi D. K. buvo išsiųstas į Jungtines Amerikos Valstijas tobulintis, sužinoti visą kontrolės sistemą ir vienintelis tą sistemą žinojo. Taip pat D. K. tiesioginė darbo funkcija buvo eksporto rinkų atidarymas, artimai dirbo su Amerikos inspektoriais. KlauSiais susjuSiais su leidimų eksportui gavimu kreipdavosi būtent į D. K.. P. G. domėjosi tik įmonės „J.“ koldūnų eksportu. Kiek pamena, į susitikimus P. G. atvykdavo vienas. Tiesiogiai su P. G. bendravo 2-3 kartus. Gavus prašymą atvykti į įmonę ir pakonsultuoti ten dirbančius žmones, D. K. vyko ir į įmonę. D. K. konsultuodavo visas įmones, kurios ruošėsi eksportuoti produkciją į JAV. Pravažiavo visas įmones, jų buvo apie 10, su visomis buvo susitikęs. UAB „J.“ konsultuoti buvo direktoriaus nurodymu. Dėl kitų įmonių, rinkdavo bendrą informaciją, derindavo vizitus, visi vizitai vykdavo per darbinę veiklą. D. K. nežino, kad P. G. užimtų kokias nors pareigas UAB „J.“, tačiau iš visos situacijos, kai būdavo pas direktorių, kai kalbėdavo apie UAB „J.“, D. K. susidarė įspūdį, kad P. G. tą įmonę atstovauja.

Tuo laikotarpiu, apie kurį kalbama, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje nebuvo reikalavimo tirti dėl Listerijos žaliavos ir produkcijos, kuri po to termiškai apdorojama prieš vartojimą. Listerijos yra įtvirtintos tirti tik galutiniame produkte, t.y. tokiame, kuris iš karto gali būti vartojamas arba parduodamas vartoti žmonėms, t.y. gatavi produktai, o pusgaminiams tokio reikalavimo nėra.

Tuo metu apie UAB „J.“ problemas žinojo tik iš žiniasklaidos, nes atostogavo. D. K. buvo keista, kad viskas pasileido per spaudą. Tai buvo gyvūninis maistas, D. K. jautė šiek tiek atsakomybę, todėl kažkiek domėjosi iškiluS. problema, bet tiesiogiai nieko nedarė, nes buvo atostogose, be to yra nušalintas ir nusišalinęs nuo visų Kauno klausimų sprendimo dėl viešųjų ir privačių interesų, kadangi jo tėvas buvo Kauno miesto Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

D. K. nežino ar UAB „J.“ daugiau nevykdė fasavimo, nes nežino, kokias veiklas vykdė UAB „J.“ po tos situacijos. Kiek prisimena iš protokolų, kad lyg buvo susitarimas, kad įmonė tos veiklos nevykdys ir viskas tuo ir pasibaigė. Dėl žuvies problemų asmeniškai UAB „J.“ patalpų neapžiūrinėjo.

D. K. pilnai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jis nuo 2008 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, nuo 2011 m. lapkričio mėn. - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėju. Nuo 2016 m. kovo mėn. laikinai eina VMVT direktoriaus pavaduotojo pareigas, o nuo 2016-10-05 paskirtas atlikti VMVT direktoriaus funkcijas. Jo tėvas R.P. K. yra VMVT Kauno skyriaus viršininkas. 2010 m. D. K. užpildė viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad jo tėvas dirba Kauno VMVT ir dėl siejančių giminystės ryšių negali priimti savo darbinėje veikloje jokių sprendimų, susijusių su Kauno VMVT. Įsakyme dėl jo paskyrimo laikinai eiti VMVT direktoriaus pareigas yra pasisakyta, kad dėl giminystės ryšių su tėvu jis nusišalina nuo visų klausimų sprendimo, susijusių su Kauno VMVT. Sprendimus šiuo atveju priima V. P., o jam nesant V. J.. Veterinarijos sanitarijos skyriaus veikla susijusi su gyvūninio maisto oficialia kontrole, programų rengimu, stebėsenos programos rengimu ir kt. Su tėvu anksčiau dažnai pasitardavo darbiniais klausimais, kadangi jis turi didelę patirtį veterinarijos srityje. Šiuo metu tariasi mažiau. Sprendimus priima asmeniškai ir neįtakojamas nei savo tėvo, nei kitų asmenų. Jam bendrovė „J.“ žinoma. Šią įmonę žino tiek, kiek tai liečia darbinius eksporto klausimus. Žino, kad ši įmonė vykdo mėsos pusgaminių gamybą. 2012-2014 m. D. K. bendrovės „J.“ administracinėse patalpose buvo du kartus. Įmonė ketino eksportuoti savo gaminamą produkciją į Ameriką. 2012 m. buvo pirmasis Amerikos inspektorių auditas, o prieš auditą buvo atlikta VMVT teritorinių padalinių apklausa apie visas Lietuvos įmones, ketinančias vežti produkciją į JAV. Tuo metu buvo gautas potencialių įmonių sąrašas ir D. K. asmeniškai, dėl to, kad šiuo klausimu buvo praėjęs mokymus, vyko į įmones, nes oficialiai VMVT buvo paskirtas šioms funkcijom atlikti. Jis vyko į bendrovę „J.“ kur pristatė reikalavimus, norint vežti į JAV produkciją ir informavo, kad į Lietuvą atvyksta JAV auditas ir ar tikrai įmonė yra pasiryžusi įgyvendinti reikalavimus tiekti produkciją. Bendrovė „J.“ žodžiu informavo, kad atsisako vežti produkciją į JAV, nurodydami, kad keliami reikalavimai yra griežti. 2012 m. praėjus auditui buvo pateiktos rekomendacijos, kurias reikėjo įgyvendinti. 2014 m. vyko pakartotinis auditas ir įmonės, kurios buvo atsisakiusios vežti produkciją į JAV, išreiškė norą vežti savo produkciją. Tarp tokių įmonių buvo bendrovė „J.“. D. K. 2015-11-12, pagal įsakymą, vyko į bendrovę „J.“, konsultavo bendrovės „J.“ generalinį direktorių R. K. ir kitus įmonės darbuotojus, pakartojo, kad reikalavimai nesikeičia ir jeigu yra mąstoma dėl eksporto, reiktų įgyvendinti reikalavimus. Susitikimas nebuvo protokoluojamas, todėl smulkesnių detalių neprisimena. Įmonė realių darbų šiuo klausimu nepradėjo. Daugiau bendrovėje „J.“ D. K. būti neteko. 2012 m. ir 2014 m. bendravo su „J.“ Komercijos direktoriumi R. K., kitų dalyvavusių asmenų neprisimena. P. (R.) P. nežinoma, nors gal ir teko bendrauti, negali to neigti. Su R.P. K. 2015 m. kalbėjo apie bendrovę „J.“, žino, kad ši įmonė yra kontroliuojamas Kauno VMVT padalinys.

Veterinarinis sertifikatas yra dokumentas, kuriuo susitariama dėl prekybos sąlygų tarp ne Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos. Sertifikatai VMVT centrinėje institucijoje nėra išduodami, juos išduoda teritorinis padalinys, sertifikatą pasirašo veterinarijos inspektorius, kuris atlieka maisto siuntos patikrą. Kalbant apie Rusijos Federaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad jie ne visada pateikia informaciją apie tai, kas bus papildomai reikalaujama iš Lietuvos tiekėjų ir keičiasi jų nustatytos tvarkos. Tai ne kartą akcentuota Europos Komisijos darbo grupėse, kad sistema Rusijoje nėra aiški. Visos ES šalys susiduria su tokia problema, o Europos Komisija neturi įrankių dėl to ką nors pakeisti. Su Rusijos veterinarijos srities kolegomis santykiai yra labai riboti, buvo kreiptasi į juos ne kartą su prašymu atvykti ir pristatyti savo reikalavimus, tačiau nė karto neįgyvendinta. VMVT yra išlikęs susirašinėjimas su Rusijos kolegomis aptariamais klausimais. Užsakovai turi pateikti savo reikalavimus tiekėjams iš Lietuvos, kurie yra privalomi vykdyti, norint gauti kontraktą. Lietuvos įmonės neprivalo informuoti VMVT apie tokius reikalavimus, galimai apie tai įmonės turi informuoti teritorinių padalinių veterinarijos inspektorius. Kalbant apie specialiuosius reikalavimus, t. y. maisto produktų kokybei bei saugai, Rusijos Federacija yra pateikusi nuorodas į jų teisės aktus, kurie yra Euroazijos Komisijos tinklalapyje. 2006 m. pasirašytas Rusijos Federacijos ir Europos Komisijos memorandumas, kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis produktai patenka į Rusiją. Veterinarijos inspektoriai privalomai susipažįsta su šiuo dokumentu ir juo vadovaujasi savo veikloje. Išduodant sertifikatą, atsižvelgiama ar maisto produktų kokybė ir sauga atitinka kitos šalies keliamus reikalavimus. Išduodant sertifikatą, nėra privaloma inspektoriui atlikti išvežamos produkcijos tyrimus. Kokybės programoje įtvirtinta nuostata, kad veterinarijos inspektorius įsitikina, kad siunta atitinka kitos šalies, į kurią siunčiama produkcija, reikalavimus. Toks įsitikinimas suvokiamas taip, kad įmonės atsakingos už maisto saugą, turi laikytis reikalavimų, turėti laboratorinių tyrimų programas, kurias, išrašant sertifikatą, atsižvelgiama, ar laikomasi reikalavimų, atitikimo programose keliamiems reikalavimams arba imamas valstybinis mėginys ir tiriamas institute, taip pat tikrinamas žaliavų atsekamumas (iš ko gamintas produktas, kaip laikomasi visų instrukcijų, ar produktas išlaikytas reikiamoje temperatūroje, gamintas pagal technologinį aprašymą). Sertifikatas išduodamas tada, kai įmonė pateikia prašymą išduoti sertifikatą, pateikia reikiamus dokumentus (nurodo šalį, klientą, partijos dydį, laboratorinių tyrimų protokolus) ir inspektorius, surinkęs visus duomenis, tikrina, ar sertifikatą galimą išduoti, ar sąlygos, reikalingos jam išduoti yra išpildytos. Inspektorius gali paimti siuntos mėginius valstybiniam ištyrimui, jeigu jis mano, jog tam yra pagrindas. Nėra prievolės inspektoriams imti kiekvienu atveju vežamos produkcijos mėginius ir juos perduoti valstybiniam ištyrimui. Pasaulio prekybos organizacija yra nustačiusi sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus prekybos sąlygoms ir tose sąlygose nurodyta, kad turi būti laboratorinės monitoringo programos, užtikrinančios viso saugaus proceso valdymą. Dėl to nė viena šalis netiria kiekvienos siuntos ir kiekvienos partijos produkcijos, o pati laboratorinių tyrimų sistema užtikrina, kad produktas bus pateiktas atitinkant reikalavimams (6 t., b. l. 60-64).

Dėl 2015-11-10 8 val. 04 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovas yra jo tėvas R.P. K., kuris informavo jį apie bendrovėje „J.“ susiklosčiusią situaciją dėl žuvies produkcijos fasavimo ir šios produkcijos ženklinimo. Į pačią situaciją D. K. nebuvo įsigilinęs, nes ši informacija oficialiai ir pilna apimtimi nebuvo pateikta. Šis pokalbis buvo privataus pobūdžio. D. K. išklausė savo tėvo darbines problemas ir gavo patarimą neišsiduoti dėl to, kad sužinojo apie tokius darbinius reikalus. Ženklinimo etiketėse ne visuomet nurodoma reikiama informacija, dažniauSiai fasavimo ir ženklinimo paslaugą atlieka kita įmonė, kurios nenori parodyti. D. K. nuomone, žuvis yra produktas, kuris bendrovei „J.“ nėra tinkamas dėl žuvies specifinio kvapo, kuris gali įtakoti kitų produktų kokybinius parametrų neatitikimus.

Dėl 2015-11-10 15 val. 43 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovas yra jo tėvas. Pokalbio turinys susijęs su bendrovės „J.“ žuvies produkcijos perfasavimo tematika. Pokalbio metu minima „nelegali veikla“ reikštų bendrovės „J.“ neleidžiamą veiklą, susijusią su žuvies fasavimu. Iš pokalbio su tėvu suprato, kad minima įmonė neturėjo leidimo verstis aptariama veikla. Panaudota frazė dėl nelegalios veiklos yra tiesiog pasakyta per aštriai pokalbio metu, nes įmonė neturi įvertinimo dėl žuvies perfasavimo, nes pagal reglamentą 2004 m., verslo subjektas turi informuoti apie visus veiklos pasikeitimus kompetentingą instituciją - šiuo atveju VMVT. Minimas pokalbis yra ne darbinio, o privataus pobūdžio. Dėl frazės: „Tai čia tas pats, kaip garaže fasuot“, „lygiai tas pats. Kad jie turi veterinarinį patvirtinimą, bet jie turi tenai pusgaminių gamybai, o ne…“, „o, ne ne, ne, ne fasavimui“ D. K. parodė, kad šio pokalbio metu jo tėvas piktinosi, todėl kaip palyginimą pasakė - „Tai čia tas pats, kaip garaže fasuot“, kas reikštų, kad nėra leidimo įmonei užsiimti fasavimo procedūra. Žuvies produkcijos gamintojas šiuo atveju buvo UAB „R.“, o UAB „J.“ perfasavo šią produkciją, pažeisdami ženklinimo reikalavimus. Šią informaciją D. K. sužinojo per viešą VMVT sistemą, kurioje matėsi tokie duomenys. Kalbėdamas su tėvu D. K. duomenis tikrino darbo kompiuteriu. D. K. negali pasakyti, ar tai mažareikšmiai pažeidimai ar ne. Turi būti vertinamas ženklinimo pažeidimas, kuris gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Jeigu nėra paryškinta atitinkami alergenai ant produkto etiketes – kvietiniai miltai ir kvietinės skaidulos, D. K. nuomone, pažeidimas nemažareikšmis, kadangi alergenai turi būti išskirti ir gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Girdėjo, kad įmonė atsisakė minimos veiklos ir jos daugiau nevykdė. J. M. klausė D. K. nuomonės dėl žuvies fasavimo įmonėje „J.“. D. K. sakė J. M., kad veiklą gali vykdyti turėdami tam leidimą, tačiau, jo nuomone, nukentės jų kitų gaminių produkcija ir pasipils vartotojų skundai. D. K. nuomonė buvo grindžiama patirtimi, taip pat žuvies specifika ir jos įtaka kitiems produktams. D. K. nežino, kodėl J. M. klausė apie bendrovę „J.“, bet mano, kad klausė jo nuomonės kaip specialisto.

Dėl 2015-11-10 16 val. 53 min. telefoninio pokalbio D. K. parodė, kad kalbasi su tėvu. Pokalbio turinys susijęs su bendrovės „J.“ veikla, tai yra žuvies fasavimu ir stabdymu. D. K. pritarė sprendimui stabdyti tokią veiklą, nes toks sprendimas yra logiškas, tai yra stabdyti veiklą, kuriai vykdyti nėra leidimo arba gavus prašymą tokiai veiklai vykdyti, vietoje nuvykus, įvertinti įmonės galimybes.

Dėl 2015-11-20 9 val. 37 min. telefoninio pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovas yra jo tėvas. D. K. nežino, koks konkrečiai Seimo narys yra minimas, bet mano, kad P. G., kuris, kaip suprato, yra bendrovės „J.“ atstovas. P. G. domėjosi teisiniu reglamentavimu, bendrovės „J.“ konsultavimu. P. G. į D. K. asmeniškai nesikreipė. Gal yra kažkada skambinęs, bet pokalbio neatsimena. Pokalbio metu minimas Biržų VMVT viršininkas A. R., kuris nustatė UAB „J.“ žuvies produkcijos ženklinimo pažeidimus ir apie tai informavo Kauno VMVT, Centrinę VMVT ir Vilniaus VMVT. A. R. atliko viską teisingai, tačiau galėjo išspręsti problemą, parašydamas reagavimo raštą Kauno VMVT. Pagal procedūras Kauno VMVT ar kitas teritorinis padalinys, kurio aptarnaujamoje teritorijoje užfiksuojamas pažeidimas, turi atlikti patikrinimus.

Dėl 2015-11-20 10 val. 24 min. pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovas yra jo tėvas. Pokalbis yra apie „J.“ žuvies fasavimo problemas. D. K. sakydamas frazę: „Klastoti reik, klastoti“, juokavo, nieko neturėjo rimto omenyje. Pokalbio metu minima „R.“ yra bendrovė iš kurios fasavimui ir platinimui buvo gauti žuvies produktai. Dėl pokalbio metu pasakytos D. K. frazės: „Mes kuruojam klastotes, o ne jinai, tai mes spręsim ar, ar čia klastotė ar ne.“ D. K. turėjo omenyje tai, kad VMVT nustato maisto klastojimą, tai yra jo kuruojamo skyriaus kompetencija. Pokalbio metu minima D., galimai yra D. Š., J. M. pavaduotoja. Jos vaidmuo šiame kontekste galimai toks, kad ji pavadavo jį tuo metu, kai buvo gautas reagavimo raštas iš Biržų VMVT arba ji koordinavo Maisto skyriaus veiklą. A. I. buvo Maisto skyriaus vedėja. Dėl frazės: „K – Ką tu čia darai, sakysiu. Mes gavom, atsakysim ir čia nereikėjo tenai užsiimti. Jau čia permetė D., D. tenai tą, nu, zdrastvujte. Su direktorium reikėjo palaukt biški. D – Nu, tai nežino, kad reik palaukt.“ D. K. parodė, kad turima omenyje tai, kad reikėjo informuoti J. M., galimai dėl minimo rašto iš Biržų VMVT, nors nėra tikras. Apie įmonės veiklos stabdymą yra informuojami vadovai tam, kad jie žinotų apie situaciją dėl įmonės ir jeigu kreiptųsi į juos žurnalistai ar patys įmonių vadovai, kad direktoriui būtų žinoma situacija ir priežastys (6 t., b. l. 65-71).

Dėl 2015-11-20 13 val. 01 min. pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovu yra jo tėvas, su kuriuo kalba apie situaciją dėl bendrovėje „J.“ šaldytos žuvies fasavimą. Iš šio pokalbio D. K. suprato, kad buvo kažkokio pirkėjo ar vartotojo skundas dėl šios įmonės produkcijos, nes anksčiau manė, kad tai VMVT kontrolės metu užfiksuotas pažeidimas. Apie aptariamą situaciją reikėjo informuoti VMVT direktorių J. M..

Dėl 2015-11-25 9 val. 19 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovas yra jo tėvas. Iš šio pokalbio D. K. suprato, kad UAB „J.“ paSiaiškino, kiek šaldytos žuvies produktų buvo sufasuota, kad vėliau buvo leista iš parduoti šią produkciją. Apie tai pasakojo R.P. K.. D. K. šios situacijos iki tol nežinojo. D. K. į pasitarimą pasikvietė J. M.. Pasitarimas vyko J. M. darbo kabinete. Pasitarimas buvo susijęs su UAB „J.“ žuvies produkcijos fasavimu. D. K. parodė, kad jeigu nematoma grėsmė vartotojų sveikatai, tai leidžiama išparduoti arba perženklinti tą produktą ir jį parduoti. VMVT nuostatuose yra numatyta, kad VMVT organizuoja kontrolę, priima sprendimus dėl produktų, todėl buvo nuspręsta minimą žuvies produkciją išparduoti, nes pažeidimas nustatytas ne pačiame produkte, o dėl ženklinimo ir laikomas menkaverčiu pažeidimu. D. K. pokalbio metu informavo tėvą apie tai, jog jis dėl UAB „J.“ žuvies produkcijos fasavimo kviečiamas į susitikimą, kuris vyks tą pačią dieną, tai yra 2015-11-25 apie 10 valandą. D. K. žinojo, kad šiame susitikime dalyvaus P. G., kurį pokalbio metu įvardijo kaimynu, nes „J.“ yra Kaune, netoli jo tėvų namų Kaune.

Dėl 2015-11-25 9 val. 27 min. pokalbio D. K. parodė, kad šio pokalbio metu jis buvo J. M. darbo kabinete ir kalbėjosi su J. M. ir P. G. bei telefonu bendravo su UAB „J.“ direktoriumi R. K.. Kalbant su R. K. buvo sprendžiamas klauS.mas dėl žuvies produkcijos fasavimo. D. K. mano, kad šio pokalbio metu R. K. buvo konsultuojamas fasavimo klausimais. Į klausimą, ar pastebėjo J. M. palankumą P. G. ir UAB „J.“ D. K. parodė, kad visuomet VMVT yra suteikiama konsultacija Lietuvos įmonėms, kas susiję su jų darbo specifika. J. M. visuomet buvo atviras verslo žmonėms, tokia buvo jo, kaip VMVT vadovo politika – padėti visiems, atsakyti į rūpimus klausimus, kad interesantai išvyktų iš VMVT su gautais atsakymais. J. M. tiek jį, tiek kitų skyrių specialistus, skyrių darbuotojus kvietė į tokius pasitarimus ir šis pateiktas pokalbis yra ne išimtinis.

Dėl 2015-11-25 10 val. 19 min. pokalbio D. K. parodė, kad jo pašnekovas yra jo tėvas. D. K. dėl pokalbio metu pasakytų savo frazių: „Tai tas ten atsiprašinėjo, kad čia nežinojo, taip toliau. Ten sako, tai čia mes tą fasavimą vieną kart į tris mėnesius čia duoda fasuoti, tai, tai sako, čia mums nelabai apsimoka, bet gal kažkur fasuot. Tai sakom, čia jeigu su ž...žuvis ir koldūnai bus, tai susigadinsit koldūnus, perims žuvies kvapą, po to prasidės skundai.“ parodė, kad jis papasakojo savo tėvui R. K. paaiškinimus, kurie buvo pateikti telefonu, J. M. kabinete. D. K. dėl frazių: „Tai direktorius jo labai palaikė, sako, ne, nedarykit čia, pasiimkit atskiras patalpas, ten turit kažkokių kamerų. Tai jisai ten prisiminė, kad yra kažkur tenai.“ parodė, kad jis citavo J. M.. J. M. pritarė D. K. dėl to, kad fasuojant žuvį, jos kvapas gali įtakoti kitą „J.“ gaminamą produkciją. D. K. savo tėvo pasakytų frazių: „Gauna pritarimą, tai važiuotų, gautų baudą, tai ne...nelakstytų“ ir „Vieną ten už, už vieną žodį puolam, o kitas tenai gali daryt ką nori.“ pakomentuoti negalėjo (6 t., b. l. 104-111).

Liudytojas G. Č. teisme parodė, kad jis 2015 m. dirbo Veterinarijos tarnyboje Sanitarijos skyriuje skyriaus vedėjo pavaduotoju. Šio skyriaus funkcijos yra įmonių kontrolė, koordinavimas, teisės aktų rengimas, peržiūra procedūros ir kontrolė. Yra girdėjęs, kad 2015 m. į Rusiją eksportuojamuose UAB „J.“ gaminiuose buvo rasta Listerijos bakterijos. Jų tarnybos teritorinis Kauno padalinys išduoda sertifikatus išvežamai produkcijai į trečiąS.s šalis. Jo skyrius atsakingas už sertifikatų projektų rengimą, patvirtinimą, derinimą su užsienio šalimis ir panašiai. Pačius sertifikatus išduoda inspektoriai, kurie kontroliuoja įmonę ir kurių teritorijoje jie yra. Kai inspektoriai išduoda sertifikatą, jų įmonė jį registruoja sistemoje ir krovinys važiuoja į pasienį.

Ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 118-120, 121-124) G. Č. dėl 2015-08-05 Nr. 33AS-505(35.6) rašto parodė, kad šis raštas 2015-08-06 VMVT direktoriaus J. M. buvo vizuotas G. Č.. Šis raštas yra informacinio pobūdžio apie tai, kad Kauno VMVT darbuotojai atliko neplaninį patikrinimą bendrovėje „J.“ pagal Rusijos Federacijos paklausimą. Šis raštas buvo vizuotas G. Č. žiniai, kadangi 2015 m. rugpjūčio mėn. jis buvo Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotoju. Už eksportuojamų maisto produktų kontrolę atsakingu buvo M. S., kuris tuo metu buvo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotoju. Jokių veiksmų pagal šį raštą G. Č. neturėjo atlikti ir neatliko. Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos raštus 2015-07-21 Nr. FS-AR-8/1160-1 ir 2015-07-22 Nr. FS-AR-8/1166-1 G. Č. galimai buvo matęs ir susipažinęs su šiais raštais. Kiek žino, atsakymą Rusijos tarnyboms į šiuos raštus turėjo rengti M. S., o pasirašyti J. M., kaip VMVT vadovas.

Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos 2015-10-02 raštas Nr. FS-AR-8/1417-2 G. Č. žinomas. Šis raštas J. M. buvo vizuotas G. Č. ir V. P.. Šiuo raštu buvo gauta informacija apie Rusijos tarnybų atliktus bendrovės „J.“ produkcijos histologinių tyrimus ir jų rezultatus, t. y. kad bendrovės „J.“ gaminamoje ir eksportuojamoje produkcijoje aptikti neatitikimai, t. y. komponentai, kurių nepamena dabar, galimai karageninas, soja, krakmolas, ir dėl to prašoma atlikti patikrinimą. Šis raštas pagal nustatytą tvarką buvo perduotas Kauno VMVT tolimesniam nagrinėjimui. Atsakymą į Rusijos tarnyboms rengė galimai M. S., kaip atsakingas už minimą sritį. Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos 2015-10-28 raštas Nr. FS-AR-8/1417-2 G. Č. žinomas. Šis raštas J. M. buvo vizuotas G. Č. ir V. P.. Šiuo raštu gauta informacija apie histologinių tyrimų rezultatus, t. y. kad UAB „J.“ gaminamoje ir į Rusiją eksportuotoje produkcijoje vėl aptikti komponentai, galimai karageninas, soja, krakmolas, be to, šiuo raštu yra prašoma atlikti patikrinimą įmonėje. Pagal nustatytą tvarką šis raštas buvo perduotas Kauno VMVT tolimesniam nagrinėjimui. Atsakymą Rusijos tarnyboms galimai parengė M. S., kaip atsakingas už šią sritį.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas G. Č. paaiškino, jog nė apie vieną atliktą patikrinimą gautų raštų iš Rusijos Federacijos pagrindu paaiškinti negali. Kiek pamena, nedalyvavo pasitarimuose, kur būtų sprendžiami klausimai, susiję su UAB „J.“. Kiek pamena, yra matęs tyrimo protokolą, problema UAB „J.“ produkcijai buvo nustatyta lyg ir ekspres tyrimu, kuris teisiškai nepatvirtina bakterijos buvimo.

Liudytojas M. S. teismui parodė, jog P. G. žino iš televizijos ir socialinių tinklalapių, kiek prisimena, jį gyvai yra matęs vieną kartą, kai jis buvo atvykęs į tarnybą. Pats asmeniškai M. S. su juo nėra kalbėjęs ir neturi jokio kontakto. Tą kartą, P. G. atvykus į tarnybą, vadovas pakvietė M. S. kaip ekspertą paklausti, kas buvo rasta Rusijos Federacijos rašte, M. S. pakomentavo raštą. M. S. buvo atsakingas už trečias šalis ir gavus raštą iš Rusijos Federacijos, tai buvo normali praktika.

M. S. teisme palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 156-160, 161-163) iš kurių matyti, jog jis nuo 2006 m. iki 2016 m. kovo mėn. dirbo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau – VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėju. Jo darbas buvo susijęs su žuvininkystės sektoriaus kontrole, t. y. nuo gamybos iki pateikimo vartotojams. Taip pat buvo pavesta eksporto sfera, t. y. bendravimas su kompetentingomis institucijomis (veterinarinių sertifikatų derinimas ir bendradarbiavimas). M. S. su P. G. nėra pažįstamas, jį žino kaip Seimo narį. M. S. yra tekę dalyvauti susitikime su P. G., kuris vyko J. M. darbo kabinete. Šio susitikimo metu dalyvavo M. S., P. G., J. M., bendrovės „J.“ atstovė, vardu R., kuri buvo atsakinga įmonėje už gaminių kokybę ir direktorius R. K.. Susitikimas vyko po to kai vienas po kito buvo gauti du raštai iš Rusijos Federacijos dėl eilės neatitikimų UAB „J.“ produkcijoje – pusgaminiuose, t. y. koldūnuose. Neatitikimai buvo susiję su koldūnų sudėtimi, t. y. juose rasti priedai, kurie nebuvo deklaruoti gaminių etiketėje, kiek pamena, aptiktas kolagenas, krakmolas ir dar kažkoks komponentas. Šiame susitikime M. S. dalyvavo J. M. prašymu, tuoj po aukščiau minimų raštų gavimo. Jų skyrius, gavęs pranešimą iš Rusijos Federacijos ar kitos šalies, visą informaciją persiunčia teritoriniam padaliniui, priklausomai, kuris kuruoja perdirbimo įmonę pagal teritoriją ir prideda raštą bei prašo įvertinti pateiktą informaciją, atlikti tyrimą, imtis atitinkamų priemonių ir apie tokias priemones raštu informuoti VMVT. M. S. skyrius analizuoja iš teritorinio padalinio gautą informaciją, po ko ši informacija perkeliama į oficialų raštą, kurį pasirašo VMVT vadovas. Atsakymas išsiunčiamas į Rusijos Federaciją ar kitą šalį. Susitikimo metu P. G. klausė, kodėl Rusija „kabinėjasi“ prie jų, kas neatitinka ir kodėl neatitinka ir ką reikia daryti. M. S. nesigilino, kodėl P. G. dalyvauja šiame susitikime, koks yra jo interesas. Pamena, kad UAB „J.“ atstovai piktinosi dėl tokio rašto iš Rusijos Federacijos, R. ginčijosi, kad produkcija yra kokybiška, jog atliekami tyrimai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šio susitikimo metu buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai – kodėl tokie raštai atsiranda, kodėl Rusija nustato tokius pažeidimus, ką reiktų daryti, kad nebūtų ateityje tokių pažeidimų. M. S. atsakė, kad įmonės gaminamą produkciją reiktų tikrinti pagal savikontrolės programas, tirti žaliavas ir nuoplovas, taip pat, rekomendavo ištirti produktus ir prieš išsiunčiant juos į trečiąją šalį, kad ateityje, jeigu kiltų ginčų, būtų galima pateikti įrodymą, jog produkcija, prieš ją išsiunčiant, buvo tirta. M. S. įsiminė, kad UAB „J.“ pagamintų koldūnų sudėtyje buvo rasti komponentai, kurie nebuvo nurodyti etiketėje. Dėl to vyko minėtas susirinkimas. Be to, M. S. parodė, kad UAB „J.“ gaminamoje produkcijoje buvo aptikta bakterija listerija, tačiau susitikimo metu apie tai nebuvo kalbama. Bakterija listerija įmonės produkcijoje buvo nustatyta anksčiau negu gautas raštas dėl kokybinių produkcijos neatitikimų.

Dėl 2015-08-11 rašto Nr. B6-(1.20)-1965, adresuoto S.A. D. – Rusijos Federacijos Federalinės veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos vadovui, M. S. parodė, kad VMVT buvo gautas iš Rusijos Federacijos 2015-07-21 raštas Nr. FS-AR-1160-1 dėl UAB „J.“ koldūnuose „D.“ aptiktos bakterijos listerija. Šis raštas, tai jo rengtas atsakymas, adresuotas Rusijos Federacijai. Rašte yra nurodoma, kad po gautos informacijos iš Rusijos Federacijos buvo reaguojama ir pati įmonė „J.“ įsipareigojo ir sustiprino laboratorinę kontrolę, atliko valymus bei dezinfekciją patalpose ir įrenginiuose, šalino priežastis, galinčias sukelti bakterijos atsiradimą. Taip pat įmonė įsipareigojo tirti kiekvieną produkcijos siuntą dėl patogeninių bakterijų. Savo ruožtu VMVT įpareigojo tirti 10, į Rusiją eksportuojamų produktų, partijų iš eilės. Eksportuojamoje produkcijoje nustačius patogenines bakterijas, bus stabdomas eksportas. Gautas raštas iš Rusijos Federacijos buvo perduotas Kauno VMVT, iš kur gautas atsakymas dėl UAB „J.“, apie taikytas priemones, kas vėliau buvo perkelta į VMVT raštą, kurį pasirašė J. M.. Atsakymas išsiųstas į Rusijos Federaciją. M. S. asmeniškai dėl šio rašto jokie asmenys neįtakojo.

Dėl 2015-10-22 rašto Nr. B6-(1.20)-2536, adresuoto S.A. D. – Rusijos Federacijos Federalinės veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos vadovui M. S. parodė, kad galimai apie šį raštą kalbėjo apklausos pradžioje. Minimą raštą pasirašė direktoriaus pavaduotojas V. P.. Šiame rašte aprašytos priemonės, kokia yra situacija, apie tai, kad bendrovėje „J.“ buvo pagaminta 16 202 tonų produkcijos, patikrinti registracijos žurnalai, kuriuose užfiksuota, kad įmonėje atliktas valymas, veiksmai atliekami kiekvieną dieną. Žaliavos gamyba ir apdorojimas vyksta skirtingose patalpose, pusfabrikačiai šaldomi skirtinguose šaldikliuose. Atliktas patikrinimas dėl produktuose - koldūnuose „S.“ ir „D.“ esančio krakmolo ir kariginano, tačiau nustatyta, kad tokie komponentai nebuvo naudojami gaminant šią produkciją Rusijos Federacijos rinkai. Nustatyta, kad kaip žaliava buvo naudojama kalakutiena, todėl galėjo atsirasti tie priedai, apie kuriuos informavo Rusijos Federacija. Įmonė krakmolo, sojos ir kariginano nenaudoja. VMVT rašte nurodė, kad įmonėje vieną kartą per metus numatyta atlikti histologinius tyrimus. VMVT nurodė bendrovėje „J.“ vykdys žaliavos sustiprintą kontrolę ir nustačius neatitikimus, bus stabdomas eksportas ir apie tai bus informuotos Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos.

Dėl 2015-08-11 rašto Nr. B6-(1.20)-1965 ir 2015-08-05 Kauno VMVT rašto Nr. 33S-505(356) bei į klausimą, kodėl rašte, kuris buvo siunčiamas į Rusijos Federacijos atsakingą įstaigą, nenurodyta, kad UAB „J.“ žaliavoje 2015-08-04 buvo nustatyta bakterija Listerija monocytogenes, kaip nurodoma Kauno VMVT rašte Nr. 33S-505(356), o parašyta, jog pažeidimų nenustatyta, M. S. parodė, kad jis rengė šį raštą. Nors iš Rusijos Federacijos buvo gauti du, vienos dienos skirtumu, raštai – 2015-07-22 ir 2015-07-21, tačiau atsakymas buvo parengtas vienas. Tokia yra praktika, kad galima atsakyti vienu raštu į du paklausimus, ypač tokiu atveju, jeigu yra kalbama apie tą patį produktą, gaminamą toje pačioje įmonėje. Apie tai, kad 2015-08-04 Kauno skyriaus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti tyrimai ir UAB „J.“ žaliavoje – viščiukų broilerių mėsoje ir jautienoms kotletinėje mėsoje buvo aptikta bakterija Listrerija monocytogenes, M. S. nežinojo. Atsakymą Rusijos tarnyboms M. S. rengė vadovaudamasis Kauno VMVT raštu Nr. 33S-505(356) ir jame pateikta informacija. Jeigu būtų aptikta listerija bakterija siuntoje ir skirta eksportui į Rusiją, tuomet apie tai jo rašte būtų minima, būtų imtasi kitokių priemonių. Šiuo atveju, bakterija buvo aptikta UAB „J.“ žaliavoje, bet neaišku, ar tirta Rusijos Federacijoje įmonės produkcija buvo pagaminta būtent iš šios žaliavos. Kad tai patikrinti, reikia žinoti žaliavų atsekamumą. Žaliava galimai nėra susijusi su į Rusiją eksportuojama produkcija.

Liudytojas R. P. K. teisme parodė, jog su P. G. yra pažįstami labai seniai, jį pažįsta kaip visuomenės veikėją, buvusį Kauno miesto tarybos narį, kaip Seimo narį. R.P. K. 2015 metais buvo Kauno valstybinės maisto veterinarinės tarnybos Kauno skyriaus viršininkas. Jo pareigos buvo koordinuoti, vykdyti maisto produktų kontrolę, gyvūnų kontrolę, (duomenys neskelbtini)ėjimą, išvežamų produktų kontrolę ir t.t. Kolektyve dirbo virš 60 žmonių. Veterinarinei sanitarinei kontrolei priklausė „J.“ – mėsos perdirbimo įmonė, kuri turi europinį numerį. Tokių įmonių Kauno apskrityje buvo virš 30. Iš koldūnininkų regione buvo įmonė „L.“, „J.“, ir dar kelios mažesnės koldūnus gaminančios įmonės. Tai buvo patvirtintos įmonės, jos atitiko Europos Sąjungos įmonių reikalavimus, buvo vykdoma pastovi kontrolė, monitoringas, laboratorinė kontrolė, kontrolė pardavimo vietose. Dėl šių įmonių didelių problemų ir/ar nusiskundimų nebuvo.

2015 metais buvo keli atvejai, kai P. G. kreipėsi į R.P. K. dėl kai kurių klausimų, kurie lietė sanitarinę kontrolę. P. G. kreipėsi tik dėl įmonės „J.“, dėl kitų įmonių klausimų nebuvo.

Istorija dėl Listerijos bakterijos atradimo „J.“ produkcijoje prasidėjo tada, kai buvo išleista produkcija į Rusijos Federaciją ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo raštą dėl Listerijos bakterijos nustatymo koldūnuose. Tas raštas buvo nukreiptas Kauno valstybinės maisto veterinarinės tarnybos Kauno skyriui, reikėjo atlikti patikrinimą bei išSiaiškinti, dėl kokių produktų ir dėl ko atsirado ta Listerija. Listerijos bakterija Europos Sąjungoje žaliavose nereglamentuojama, jos yra randama, bet kadangi ji apdorojant termiškai greitai žūva, tai termiškai apdorojamuose produktuose kontrolė nevykdoma. Kadangi Rusijos Federacija įrašė sąlygas, kad nori, jog tos Listerijos nebūtų ir žaliavose, tai skyrius ir bandė aiškintis, kaip pakliuvo ir kaip jie tą Listeriją nustatė. Įmonės „J.“ administracija kreipėsi, prašė susitikimo, kad išSiaiškinti, dėl ko visa tai atsitiko. Kiek pamena, buvo atvykęs įmonės direktorius, vyriausioji technologė ir P. G.. Susitikimas buvo R.P. K. kabinete, dalyvavo skyriaus specialistai, atsakingi už kontrolę, ir buvo bandima išSiaiškinti, kaip Listerija pateko. Buvo prieita nuomonės, kad reiktų pasižiūrėti žaliavas. Rusija buvo patvirtinusi tiek kelis žaliavos teikėjus, iš kurių žaliavos buvo galima gaminti produkciją Rusijos rinkai. Tai buvo K. ir U. kombinato produkcija. Pasitarimo metu sutarė, kad pirmiauS. patikrins žaliavą, kad kai atvažiuos žaliava prie įmonės vartų, VMVT specialistai paims mėginius iš K. ir U. kombinato atvežtos žaliavos, nusiųs į laboratoriją ir tuo pačiu atliks sanitarinę kontrolę ir patikrinimą įmonės viduje. Kaip vėliau paaiškėjo, šiuose abiejuose produktuose buvo nustatyta Listerija, matyt, dėl sanitarinių pažeidimų skerdimo metu. Gavus šituos rezultatus, buvo informuotos Kaišiadorių ir Utenos valstybinės veterinarijos tarnybos, kad jie sugriežtintų priemones ir užtikrintų, kad produkcija būtų saugi. Gavo atsakymus: Kaišiadorys atsakė, kad jie tikrino produkciją ir joje, t.y. toje pačioje, kurioje buvo rasta Listerija, jie nerado; Utena atliko išsamesnį tyrimą ir parašė, kad sustiprins sanitarinę kontrolę ir t.t.

Tikrinant įmonę, pažeidimų nebuvo - ėmė mėginius iš aplinkos, nuo įrankių, nuo perdirbimo aparatūros, juos siuntė į laboratoriją dėl Listerijos nustatymo, bet nieko nerado, viskas lyg ir buvo saugu. Priėjo išvadą, kad Listerija galėjo patekti su žaliavom. Vežant toliau tą produkciją, visą laiką produkciją tyrė dėl Listerijos ir išleisdavo produkciją lyg ir saugią, tačiau tai jau buvo nebe ta pati žaliava, iš kurios buvo pagamintas tas produktas, kuris buvo eksportuotas į Rusiją, čia jau buvo kita žaliava, kitiems produktams gaminti.

„J.“ produkcija yra pusfabrikatis. Pagal ES reikalavimus paprastai Listerija yra kontroliuojama gatavuose produktuose, t.y. kurie jau yra pagaminti ir leidžiama naudoti tiesiogiai vartotojui. Koldūnai neįeina į šią kategoriją, tai jie ir nebuvo kontroliuojami. Buvo kontroliuojama dėl bendro užterštumo, dėl salmoneliozės, bet Listerija atskirai kontroliuojama nebuvo. Dėl raštų iš Rusijos, kad „J.“ produkcijoje buvo rasta Listerija, gali pasakyti, kad tyrimai Rusijoje buvo atlikti ekspres metodu, o kadangi buvo įtarimas, buvo atlikta klasikiniu metodu. Atlikus klasikiniu metodu, įtarimai nepasitvirtino.

Kiek pamena, dėl susitikimo su R.P. K. iš anksto nesitarė. Jie atvažiavo trise, R.P. K. į savo kabinetą pakvietė savo žmones ir ekspromtu padarė pasitarimą. Buvo labai svarbi specialisto nuomonė, nes R.P. K. yra daugiau administratorius. Buvo prieita nuomonės, kad reikia tikrinti žaliavą. Daugiau tokių susitikimų dėl šito pas R.P. K. nebuvo. Kodėl kartu su įmonės atstovais atvyko P. G., R.P. K. nesigilino. Kadangi jis labai aktyvus Seimo narys, buvo frakcijos pirmininkas ir t.t., R.P. K. neturėjo nei teisės, nei noro klausti, kodėl jis čia yra, kita vetus, galėjo būti bet kas, kas tik norėjo, nes nebuvo jokios paslapties. P. G. dalyvavimas R.P. K. nuostabos nesukėlė, nes pas jį lankydavosi ir kitais klausimais ir kiti asmenys, tad nelabai sureikšmino, neturėjo ką slėpti.

Sertifikatus produkcijai išvežti ir realizuoti išduodavo jo tarnyba. Įsakymu buvo paskirti asmenys, kurie turėjo teisę rašyti sertifikatus, išleisti produkciją už Lietuvos ribų. Jie buvo atsakingi už išleidimą, pakrovimą, už sertifikavimą, už laboratorinių tyrimų kontrolę. Tai buvo specialistai, kurie turėjo pasitikėjimą ir buvo pakankamos kvalifikacijos. R.P. K. nors ir turėjo teisę, pats sertifikatų nerašydavo ir nepasirašydavo, nes mano, kad atsakomybė turi būti tų specialistų, kurie išleisdavo produkciją. Sertifikatas buvo išduodamas kiekvienai partijai, kiekvienam kiekiui, kiekvienai dienai ir kiekvienai transporto priemonei.

Nelabai žino, kokios buvo aplinkybės, kad 2015-08-04 buvo atsisakyta išduoti sertifikatą „J.“ atstovams. Žino, kad buvo vienas atvejis, kuomet specialistai dar neturėjo laboratorinių tyrimų atsakymų ir buvo atvykusi „J.“ atstovė, atėjo pas R.P. K. į kabinetą, prašė išleisti išimties tvarka, kadangi yra pakrauta mašina ir laukia, ir t.t. Taigi prašė išrašyti sertifikatą. Kadangi specialistai atsisakė, ji atėjo pas R.P. K.. Kadangi nebuvo laboratorinių atsakymų, R.P. K. irgi kategoriškai pasakė, kad neišduos, kol nebus tyrimų. Beveik visą dieną ji buvo tarnyboje, bet R.P. K. kabinete ji buvo maždaug pusvalandį. Sertifikato neišdavė visą dieną, nors labai gailestingai prašė ir įtikinėjo. Tik po to, kai prieš darbo pabaigą atėjo pas R.P. K. specialistai ir pasakė, kad jau yra gautas atsakymas, sertifikatas buvo išduotas. Kiek pamena, sertifikatą išrašė gydytoja V.

Į klausimą, ar nesant tyrimų protokolo Veterinarinė tarnyba turėjo teisę išrašyti sertifikatą, R.P. K. gali pasakyti, kad paprastai yra vykdomas monitoringas, imami mėginiai į laboratoriją ir nebūtinai kiekvienai partijai reikia tų laboratorinių tyrimų. Kadangi tai buvo atvejis su Rusijos Federacija, žino, kad yra konfliktinė politinė padėtis, kad jie lietuviškos produkcijos nenori, kad bet kuri gyvūninė produkcija tada buvo uždrausta, o ‚J.“ kažkaip „prasimušė“ vežimą į Rusijos Federaciją, tai imdavo mėginius, atlikdavo laboratorinius tyrimus, o tik po to išleisdavo. Taip darydavo apsisaugodami save.

Sertifikate įrašomi duomenys iš tyrimo protokolo. Jeigu nėra tyrimo protokolo, įrašomas paskutinio monitoringo tyrimo rezultatas. Dėl to, kad neišduodamas sertifikatas, R.P. K. skambino pavaduotojui P. ir sakė, kad yra tokia situacija, kad pas jį yra žmogus ir t.t. R.P. K. informavo P., kadangi žino, jog jeigu neišduosi, tai būs tuoj pat apskųstas ir informacija ateis iš kitos pusės, kad kaip biurokratas, stabdo pardavimus, išvežimus ir t.t. Visada taip praktikuodavo, kad įspėti vadovus, kad jie žinotų, kokia yra situacija, kaip kalbėti su tais, kurie galėtų skųstis. J. M. apie tai nebuvo informuotas, nes tą dieną jo nebuvo. R.P. K. nebuvo duota kažkokių patarimų, nurodymų dėl sertifikato išdavimo, buvo tik diskusija. R.P. K. iš vadovų negavo jokių patarimų, kaip elgtis, nes ne jie tiesiogiai atsakingi už sertifikato išdavimą.

Iš Rusijos buvo gauti ir kiti raštai, o ne tik dėl Listerijos, bet ir dėl kito, pav. priemaišų. Nuolat vyksta susirašinėjimas tarp valstybinių tarnybų, raštai yra siunčiami į centrinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o jie persiunčia pagal objekto teritorijos aptarnavimo tarnybą. Kauno skyrius buvo gavę tuos raštus, tačiau, R.P. K. manymu, čia buvo daugiau Rusijos priekabiavimas, negu kažkoks pažeidimas, nes tie produktai buvo visiškai saugūs. Buvo atliktas (atliko pavaduotojas P. ir gydytoja) nuodugnus patikrinimas. Jų išvada buvo, kad priemaišos galėjo būti iš „A.“, iš prieskonių ir t.t. Galėjo tos priemaišos būti gramų ar mikronų dydžio. R.P. K. nuomone tai buvo Rusijos Federacijos priekabos, kadangi jie nenorėjo priimti produkcijos, tai visada rasdavo kažkokių priekabių. Produkciją siuntė ir į Angliją, ir į Airiją, ir kitur, bet niekada nebuvo jokių pretenzijų.

Ar R.P. K. bendravo su P. G. telefonu - nepamena. Nelabai P. G. su jais bendrauja, kadangi jie žemiauS. grandis. Paprastai su Seimo nariais R.P. K. nebendraudavo, bendraudavo centrine tarnyba. Dėl ženklinimo reikalavimų nustatytų kažkokių neatitikimų P. G. R.P. K. nieko niekada neprašė, taip pat neprašė, kad į du Rusijos raštus dėl nustatytų ženklinimo pažeidimų būtų duotas vienas atsakymas.

Buvo vienas atvejis, kai „J.“ susigalvojo pasipinigauti ir bandyti fasuoti žuvį. Biržuose tas atvejis buvo užfiksuotas, buvo gautas pranešimas ir buvo aiškinamasi dėl tos žuvies. Į „J.“ veiklą nebuvo įrašytas žuvies produktų fasavimas ir išvežimas. Tai buvo grynai saviveikla. Tai buvo vienintelis atvejis, buvo pasakyta, kad nelabai dera koldūnai su žuvimi. Kiek pamena viskas buvo realizuota. Kadangi tai yra įmonė, kuri turi veterinarinį patvirtinimą, sanitarinės sąlygos geros, tai galėjo viską tą daryti kreipusis į VMVT ir gavę leidimą, tikriauSiai būtų leidę tą daryti. R.P. K. apie žuvies pakavimą bendrovėje „J.“ su nuoskauda tarėsi su savo sūnumi D. K., kadangi toks savivaliavimas garbės nedaro. „J.“ ne tokia įmonė, kuri būtų labai vargingai gyvenusi, jie turėjo verslą iš tų savo produktų, iš gaminių ir t.t. Apie tai, kad „J.“ be leidimo fasavo žuvies produkciją, R.P. K. su J. M. nekalbėjo. Nurodymų dėl leidimo parduoti J. M. nedavė.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje R.P. K. pokalbių įrašų klausėsi, juos komentavo, tikslių aplinkybių dėl praėjusio laiko tarpo – šiuo metu nebepamena.

Liudytojas R. P. K. pilnai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis (apklaustas įtariamuoju) parodė, kad nuo 1978 m. dirba Kauno VMVT, jo viršininkas buvo J. M.. 2015 m. vasarą pas R.P. K. į Kauno Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atvyko P. G., R. K. ir bendrovės „J.“ darbuotoja – technologė (pavardės nežino). Iš Kauno VMVT dalyvavo R.P. K., I. U., N. A.. Buvo prašoma išSiaiškinti situaciją dėl Rusijos Federacijos pateiktos informacijos dėl UAB „J.“ maisto produktuose nustatytos bakterijos. Šis vizitas R.P. K. buvo netikėtas ir neplanuotas iš anksto. R.P. K. buvo žinoma apie Rusijos Federacijos raštą dėl UAB „J.“ produkcijoje aptiktos bakterijos listerija. Šį raštą iš Rusijos Federacijos jie gavo iš VMVT per elektroninę dokumentų sistemą. R.P. K. žino P. G. kaip politiką. Jokie santykiai R.P. K., nei su P. G., nei su bendrovės „J.“ direktoriumi R. K. nesiejo. R.P. K. dirba administracinį darbą ir veterinarinių patikrinimų neatlieka. Aptariamo susitikimo metu buvo prašoma tarnybos darbuotojų atlikti veterinarinį patikrinimą ir nustatyti listerija bakterijų patekimo į bendrovės „J.“ gaminamą produkciją priežastis. R.P. K. informavo atvykusius, kad pagal tvarką bus atliktas bendrovės „J.“ produkcijos ir pačios įmonės patikrinimas dėl sanitarinių – veterinarinių normų laikymosi. Bendrovė „J.“ perka žaliavą iš „K.“, „U.“, kurie turi Rusijos Federacijos patvirtinimą, kad šią žaliavą galima eksportuoti į Rusiją. Kauno VMVT darbuotojai, tikrindami bendrovę „J.“, paėmė mėginius iš žaliavos, kuri nebuvo patekusi į gamybinį procesą. Žaliavoje iš „K.“ ir „U.“ buvo nustatyta bakterija listerija. Apie bakterijos aptikimą 2015-08-04 raštu Nr. 33S-502C336 buvo informuota VMVT ir Utenos VMVT, o raštu Nr. 33S-504C336 informuota Kaišiadorių VMVT. Po šio nustatyto pažeidimo bendrovėje „J.“ buvo atlikta patalpų bei įrangos dezinfekcija. Teisės aktai nenumato listerija bakterija užterštos žaliavos naikinimo. Įmonė buvo įpareigota Kauno VMVT pateikti šalinimo planą. Apie visas atliktas procedūras raštu buvo informuota VMVT (11 t., b. l. 15-18.).

2015-10-02 ir 2015-10-28 iš Rusijos buvo gauti du raštai, kuriais buvo pranešama, kad bendrovės „J.“ produkcijoje yra ženklinimo pažeidimai. Produkcijoje buvo rasta ingridientų, kurie ženklinime nebuvo pažymėti. Dėl to veterinarinė tarnyba atliko patikrinimus ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Paprastai veterinarinė tarnyba listerija bakterijų netiria. Beveik visoje žaliavoje yra šios bakterijos, tačiau jos neatsparios terminiam apdorojimui. Gamintojas turi užtikrinti, kad listerija bakterijos nepatektų į išleidžiamą produkciją, kurios vartotojas prieš vartojant neturi termiškai apdoroti. Įmonės žaliavoje nustačius listerija bakterijas ir tuo pačiu įmonei prašant išduoti sertifikatą produkcijos eksportui į Rusiją veterinarijos gydytojas - inspektorius turi teisę išduoti sertifikatą. Tačiau įmonės iniciatyva turi būti atliktas norimos eksportuoti produkcijos tyrimas. Jei produkcijos tyrimo metu nenustatomos listerija bakterijos, tai sertifikatą eksportui galima išduoti. Veterinarijos gydytojai–inspektoriai turi pasižiūrėti dokumentus, iš kurios žaliavos partijos buvo pagaminta produkcija dėl kurios eksporto įmonė prašo išduoti sertifikatą, užtikrinti, kad į rinką patektų tik saugūs produktai. Norminiais aktais nėra reglamentuota, kaip ir ką turi patikrinti, kokiu būdu įsitikinti ir ar dėl to surašyti dokumentus. Įmonės žaliavoje, produkcijoje ar aplinkoje nustačius listerija bakterijas, veterinarijos tarnyba teikia įmonei rekomendacijas, ką įmonė turėtų atlikti. Kadangi tarptautiniai norminiai aktai nenurodo sunaikinti žaliavos ar produkcijos, tai veterinarijos tarnyba paprastai rekomenduoja parengti listerija bakterijų prevencijai skirtą sanitarinę procedūrą, o žaliavą termiškai apdoroti. Bendrovei „J.“ prašant veterinarijos tarnyba ištyrė „J.“ žaliavą, kurioje buvo nustatyta listerija bakterijos. 2015-07-30 aktu buvo paimti „J.“ produkcijos, kurią buvo ketinama eksportuoti į Rusiją mėginiai. Atlikus tyrimą listerija bakterijų nenustatyta. Šis tyrimas buvo atliekamas tiek veterinarinės tarnybos, tiek „J.“ iniciatyva. Bendrovė „J.“ norėjo labai greitai gauti sertifikatą, dar nesant tyrimų protokolo. Paprastai prašymus gauta R.P. K. pavaduotojas G. P., kuris vizuoja veterinarijos gydytojui – inspektoriui. Šį kartą turėjo būti vizuota D. V., nes I. U. atostogavo. „J.“ atstovė kreipėsi į D. V. ir prašė kuo greičiau išduoti sertifikatą. D. V. pasakė, kad išduoti negali, nes nėra tyrimo protokolo. Tada „J.“ atstovė atėjo pas R.P. K. ir prašė išduoti sertifikatą. Iš D. V. R.P. K. sužinojo, kad nėra tyrimo protokolo ir sertifikato išduoti negalima. R.P. K. apie tai informavo „J.“ atstovę ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoją V. P.. V. P. buvo informuotas dėl to, kad buvo raštas iš Rusijos, buvo kontrolė ir veterinarijos tarnybos vadovybė sekė informaciją dėl Rusijos rašto. Eksporto reikalai griežtai kontroliuojami. Veterinarijos tarnybos vadovybė buvo informuojama tada, kai buvo padidinta rizika. „J.“ atstovė pas R.P. K. buvo neilgai, o išėjusi iš kabineto sėdėjo automobilyje, gal buvo nuėjusi pas inspektorius. Po kurio laiko „J.“ atstovė užėjo pas R.P. K. dar kartą. Ji prašė išduoti sertifikatą, motyvuodama tuo, kad į automobilį pakrauta produkcija, kurią reikia vežti, nes yra prastova. R.P. K. pasakė „J.“ atstovei ateiti rytoj. R.P. K. niekas nurodymų išduoti sertifikatą „J.“ atstovams nedavė. Sertifikatas „J.“ atstovei buvo išduotas tą pačią dieną, prieš darbo pabaigą, nes buvo gautas tyrimų protokolas. Produkcijoje listerija bakteriją nebuvo rasta.

Dėl 2015-08-04 10 val. 36 min. užfiksuotos žinutės – „J. nori vezti koldūnus Kaliningrad. Patikrinus zaliava auga listerijos monocot. Neduodam sertifikato bus skambutis.“ R.P. K. parodė, kad jis šią žinutę rašė V. P., nes ryte apie pusė vienuoliktos buvo „J.“ prašymas išduoti sertifikatą dėl produkcijos išvežimo į Rusiją. Kadangi nebuvo tyrimo protokolo, sertifikato nebuvo galima išduoti. Paprastai tokiais atvejai įmonių atstovai skundžiasi tarnybos vadovybei, todėl R.P. K. parašė, kad „bus skambutis“. R.P. K. parodė, kad dėl sertifikato neišdavimo ir listerija bakterijų nustatymo žaliavoje susiejimas yra tik toks jo išsireiškimas, tačiau bakterijų nustatymas ir sertifikato išdavimas produkcijai neturi nieko bendro.

Dėl 2015-08-04 10 val. 41 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad kalba su V. P.. Čia buvo pasvarstymai, kad „J.“ produkcijos nereikėtų išleisti į Rusiją, nes dar buvo neaišku, kur yra listerijų židinys, gal ši bakterija atvežama su žaliava iš žaliavas teikiančių įmonių. R.P. K. nuomonė buvo neišduoti sertifikato, nes nebuvo „J.“ produkcijos tyrimo protokolo. Sakydamas, kad jei bus išleista produkcija, bus didelė problema R.P. K. turėjo omeny, kad jeigu Rusijos tarnybos atras listerija bakterijas, gali būti nutrauktas bendrovės „J.“ produkcijos teikimas į Rusiją.

Dėl 2015-08-04 15 val. 12 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad kalba su V. P.. Pas R.P. K. į kabinetą vėl buvo atėjusi ta pati „J.“ atstovė. Ji prašė išrašyti sertifikatą ir sakė, kad sertifikato išdavimas yra derintas su aukštesne tarnybos valdžia. „J.“ atstovė neminėjo nei vardų, nei pavardžių, nei pareigų. R.P. K. norėjo įsitikinti, ar „J.“ atstovė derino sertifikato išdavimo klausimą su veterinarijos tarnybos vadovybe. V. P. paminėjo direktorių ir pažadėjo pasiteirauti. Dėl sertifikato išdavimo nieko nebūtų pasikeitę, nes buvo laukiama tyrimų protokolų.

Dėl 2015-08-04 15 val. 23 min. užfiksuotų telefoninių pokalbių R.P. K. parodė, kad kalba su V. P.. Šio pokalbio jis neatsimena, kas kam perdavė ragelį, nežino. Ar kalbėjo su J. M. ir kas yra „gerai“ neprisimena.

Dėl 2015-08-04 15 val. 26 min. pokalbio R.P. K. parodė, kad jis atpažįsta savo ir V. P. balsus. R.P. K. mano, kad direktoriaus reikėjo laukti dėl to, kad jis susipažintų su situacija. Ši situacija dėl rašto iš Rusijos buvo padidintos rizikos. „J.“ sertifikato prašė būtent eksportui į Rusiją. Dėl to buvo informuotas V. P., o jis informavo J. M..

Dėl 2015-08-04 16 val. 37 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad kalba su V. P.. R.P. K. nesvarbu, ką pasakė dėl sertifikato rašymo, vis tiek jis ir jo inspektoriai atsakingi už sertifikato išdavimą. R.P. K. pats negirdėjo, kad telefoninio pokalbio su V. P. metu J. M. būtų sakęs rašyti sertifikatą „J.“ produkcijos eksportui į Rusiją, bet jei ir būtų sakęs, tai suprastų, kad privalu rašyti tik įstatymų nustatyta tvarka. R.P. K. nurodymų dėl sertifikato išdavimo D. V. nedavė. R.P. K. frazę: „Nesuk galvos. Čia direktorius pasakė parašyk ir viskas“ suprato, kad gali išduoti sertifikatą nepažeidžiant įstatymų. Taip pat R.P. K. suprato, kad čia V. P. nuomonė. J. M. jam nedavė nurodymo rašyti sertifikatą. R.P. K. parodė, kad „J.“ buvo pradėjusi vykdyti šaldytos žuvies fasavimo veiklą bendrovei „R.“. Veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl žuvies fasavimo atliko patikrinimą ir nustatė, kad „J.“ neturi įmonės Europos Sąjungos veterinarinio patvirtinimo veiklai, tai šaldytos žuvies fasavimui. Veterinarijos tarnyba priėmė sprendimą nutraukti „J.“ šaldytos žuvies fasavimo veiklą, kol nebus gautas patvirtinimas šiai veiklai. Apie tai veterinarijos tarnybos vadovybė nebuvo informuota. J. M. šio klausimo su R.P. K. neaptarinėjo.

Dėl 2015-11-10 8 val. 04 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad kalbasi su sūnumi D. K., kuris dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Sanitarijos skyriaus vedėju. Pokalbis yra privatus, ne darbinio pobūdžio. Pas sūnų konsultavosi savo darbo reikalais. Pavaldūs inspektoriai atliko UAB „J.“ patikrinimą, tik nežino, ar sandėliuose, ar prekyboje ir aptiko pažeidimą dėl žuvies fasavimo paslaugų atlikimo, nors jų veikloje tokia fasavimo paslauga nenumatyta. Tokiais atvejais, kuomet užfiksuojamas toks pažeidimas, vykstama į pačią įmonę ir ten atlikus patikrinimą, imamasi priemonių, šiuo atveju buvo aptikta fasavimo paslauga, kuri numatyta įmonės veikloje ir tokiu būdu, veikla sustabdyta ar nutraukta, nežino, kaip buvo įvardinta akte. D. K. prašė konsultacijos dėl ženklinimo klausimų, tačiau ne kaip pas specialistą, o asmeniškai, kadangi jis yra nusišalinęs nuo darbinių santykių, susijusių su Kauno VMVT, o jis nusišalinęs nuo darbinių santykių su juo dėl jų giminystės ryšių. Savo pasakytą frazę: „Ne, nu, tai jie te daro, ką jie nori, supranti. Tai va, įsimesk ir apsimesk...“ ir „šlanga“ paaiškino, jog pažeidimas UAB „J.“ dėl ženklinimo buvo aptiktas ir imtasi priemonių šalinti šį pažeidimą, įmonės veikla buvo stabdoma. Sakydamas tokią frazę turėjo omenyje tai, kad Kauno VMVT inspektoriai pažeidimo galėjo ir nepamatyti, tačiau tai neįvyko ir pažeidimas buvo užfiksuotas. Pažeidimas dėl ženklinimo laikomas nereikšmingu ir toks pažeidimas yra gana dažnai aptinkamas įmonių veikloje. UAB „J.“ veikla dalyje dėl žuvies fasavimo buvo sustabdyta. UAB „J.“ galėjo atlikti žuvies fasavimo procedūrą, tačiau reikėjo turėti žuvies fasavimui leidimą.

Dėl 2015-11-10 15 val. 43 min. pokalbio ir frazių: „Nu, tai sakėm, greičiau rašykit, nes tai nelegali veikla.“ ir „Nu, tai už tai, kad jie ten užlepiozinę sau ir dirba jie ten. Nežinau, man taip net biški. Jiems nudegint reikia nagus vieną sykį, tai žinos, kad užsiimt.“ R.P. K. parodė, kad pokalbį įvardija kaip privatų tarp tėvo ir sūnaus. Abu yra veterinarijos gydytojai, todėl tema yra artima. R.P. K. buvo principingas UAB „J.“ atžvilgiu. Pokalbio metu su D. K. diskutavo apie žuvies fasavimą šioje įmonėje. Jo nuomonė buvo tokia, kad įmonėje reikia tvarkyti viską įstatymiškai ir tik tada verstis žuvies fasavimo veikla.

Dėl 2015-11-20 9 val. 37 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio ir frazių: „Sakau, užkabinai dabar Seimo narį, nu, turėsi nemalonumų“ R.P. K. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbasi su sūnumi. Pokalbio metu kalba apie žuvies produktų ženklinimą apskritai respublikos mastu. Buvo reikalavimas ženklinimo etiketėje nurodyti lotynišką žuvies pavadinimą ir vietą, kur žuvis sužvejota. Buvo rasti tokie ženklinimo pažeidimai UAB „P.“. Su šios įmonės atstovais buvo kalbama ir konsultuojama, kaip šalinti tokius pažeidimus. Savo pasakytą frazę: „Sakau, užkabinai dabar Seimo narį, nu, turėsi nemalonumų“ taikė Seimo nariui P. G., kaip suprato iš jau po to vykstančių įvykių, galimai globojančiam UAB „J.“. Juokais telefoninio pokalbio metu pasakė tokią frazę savo sūnui. Su P. G. apie žuvies produktų ženklinimo klausimus ir problemas UAB „J.“ nekalbėjo. Pokalbio metu paminėtas Biržų VMVT viršininkas A. arba A., kuris VMVT direktoriaus J. M. kursiokas, kuris parašė raštą Kauno VMVT dėl UAB „J.“ žuvies produktų ženklinimo.

Dėl 2015-11-20 10 val. 24 min. pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalbasi su savo sūnumi. Pokalbis yra privataus pobūdžio. Pokalbio metu yra minima A. I. – VMVT Maisto skyriaus vedėja, kuri šiuo metu yra tarnybos patarėja. Ji minima, kadangi ji kuruoja mažmeninę prekybą, o žuvies ženklinimo pažeidimai UAB „J.“ buvo rasti mažmeninėje prekyboje ir užfiksuoti Biržų VMVT. R.P. K. informavo A. I., kad imtasi priemonių dėl UAB „J.“ nustatytų pažeidimų ženklinant žuvies produkciją (galimai dėl lotyniškų žuvų pavadinimų). A. I., šiuo klausimu domėjosi ir nurodė, kad reikia viską patikrinti.

Dėl 2015-11-20 10 val. 47 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalbasi su V. P.. R.P. K. informavo V. P., kad Kauno VMVT gautas Biržų VMVT raštas dėl aptiktų „J.“ produkcijos žuvies ženklinimo pažeidimų, kad dėl to ėmėsi visų galimų priemonių pažeidimas šalinti, t. y. žuvies fasavimo procedūra UAB „J.“ buvo sustabdyta. Dėl frazių: „Va, tas (duomenys neskelbtini) čia įsivėlęs. Jie visada taip matot, tai tai į Rusiją tai tą, tai tą visokių jie čia mum, visokių zbitkų krečia vis ir.“, „I nieko negalim padaryt“, R.P. K. parodė, kad V. P. informavo, jog UAB „J.“ savo veikloje daro pažeidimų, veikla susijusi su jautria sfera, gaminamas didelis kiekis produkcijos.

Dėl 2015-11-20 12 val. 05 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalbasi su A. I. apie UAB „J.“ žuvies fasavimo klausimus. Informavo A. I. apie atliktą patikrinimą bei UAB „J.“ fasavimo procedūros sustabdymą. Ką turi omenyje pokalbio metu sakydamas, kad: „Išparduota. Tai mes va, buvo čia direktorius atvažiavęs ir prie manęs kalbėjo su G..“ R.P. K. neatsimena. J. M. dažnai atvykdavo į Kauno veterinarijos akademiją, Žemės ūkio rūmus, į tarnybą atvažiuodavo retai. P. G. Kauno VMVT buvo atvykęs kelis kartus, vieną kartą dėl aptiktos UAB „J.“ produkcijoje bakterijos listerija, tačiau kartu su J. M. pas jį jie kartu nebuvo atvykę.

Dėl 2015-11-20 13 val. 01 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalba su savo sūnumi, jam paaiškino situaciją dėl UAB „J.“, dėl žuvies fasavimo ir Biržų VMVT rašto, informavo, kad produkcija, dėl kurios buvo gautas minimas raštas, jau iš parduota ir atšaukti nėra galimybės.

Dėl 2015-11-24 14 val. 30 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalbasi su J. M.. Dėl pateikto pokalbio turinio ir kaip suprato J. M. pasakymą pokalbio metu: „Ten jūs kažkaip biurokratiškai pažiūrėjot, supranti, neprotingai.“, „Jūs inspekto... Jūs juk aš jum kalbu, jūs ne inspektoriai esat, jūs padėjėjai turit pirmiauS. būt, o paskui inspektoriai.“ R.P. K. parodė, kad pokalbio turinys yra apie tai, kad jis informavo J. M. apie išspręstą problemą dėl UAB „J.“ fasuotų žuvies produktų realizavimo. Visą laiką akcentuojama, kad su verslu turi „draugauti“, konsultuoti, o tik po to taikyti priemones, ši politika yra senai taikoma tiek Ūkio ministerijos, tiek Teisingumo ministerijos. Tai nėra konkrečiai J. M. nurodymas netrukdyti verslui. Sąvoką „draugavimas“ suvokia kaip netrukdymą plėtoti verslą, šiuo atveju panašiai ir buvo spręsti klausimai su UAB „J.“, nes buvo sustabdyta žuvies produktų fasavimo procedūra ir pasiūlyta įforminti tokią veiklą. 2014 m., nors tiksliai neatsimena, vieno iš susitikimo metu, kuomet dalyvavo visų kontroliuojančių institucijų atstovai apie 50 žmonių (Gamtos apsaugos inspekcija, Visuomenės sveikatos centro ir kiti), Remigijus Šimašius viešai pareiškė, kad verslui reikia padėti, reikia tarnauti verslui, netrukdyti. Konkrečių priemonių pateikta nebuvo, tai buvo paskaitos forma išsakyta, o pagalbą verslui pagal savo kompetencijos ribas. VMVT šiuo klausimu buvo aktyviai parengtos kontrolės priemonės - kokybės klausimynai, konkretizuoti inspektorių veiksmai, parengti konkretizuoti patikrinimo aktai su klausimynais ir kt. Į klausimą kaip paaiškins J. M. priekaištą: „Tai gerai, mes atsiųsim ne I., o K. D., jeigu nesugebi ten susitvarkyt.“ R.P. K. parodė, kad jis negali paaiškinti šio priekaišto, bet priėmė tai kaip „įdūrimą“, neva nesusitvarko su darbu, todėl atsiųs į pagalbą jo sūnų. R.P. K. parodė, kad produkcija iki šio pokalbio jau buvo parduota, tačiau J. M. apie tai nežinojo. Buvo sustabdyta tik UAB „J.“ fasavimo procedūra, o realizacija stabdoma nebuvo. Žala, pardavus produkciją nebuvo padaryta visuomenei, nes pati produkcija buvo saugi, kadangi žaliava buvo iš patikimų įmonių, išlaikant visus maisto saugos ir higienos reikalavimus.

Dėl 2015-11-24 15 val. 23 min. pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalba su UAB „J.“ generaliniu direktoriumi R. K. apie žuvies produkcijos likutį „J.“ sandėlyje, kiek pamena, nors tuo nėra tikras. R.P. K. nežino, ar buvo leista įmonei parduoti šios produkcijos likutį. Problema buvo sprendžiama ne dėl pačios produkcijos, o dėl jos ženklinimo.

Dėl 2015-11-25 9 val. 19 min. pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalba su sūnumi. Pokalbio metu D. K. klausė apie situaciją dėl bendrovėje „J.“ žuvies produkcijos fasavimo. D. K. rinko informaciją šiuo klausimu, o sprendimus priėmė kiti darbuotojai. Kiek jis žino, buvo pokalbis tik su P. G.. Kažkiek buvo likę „J.“ produkcijos. R.P. K. įtarė, kad P. G. atvyksta į VMVT. P. G. yra bendrovės „J.“ globėjas, tai yra žinoma visiems.

Dėl 2015-08-04 15 val. 20 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalba su J. M.. Pokalbio metu galimai dalyvavo UAB „J.“ darbuotoja, kurios vardo ir pavardės R.P. K. nežino, nes ji neprisistatė, ją vadina mergužėle. P. P. nepažinojo, jos pavardę sužinojo tik tada, kai buvo uždrausta su ja bendrauti. Žino, kad ji bendrauja su Kauno VMVT inspektoriais darbo reikalais. 2015-08-04 P. P. pas jį buvo atvykusi pirmą ir paskutinį kartą (11 t., b. l. 65-71, 102-108, 110-114).

Dėl 2015-10-05 15 val. 35 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalbasi su J. M., nelabai atsimena šio pokalbio, pakomentuoti sunku. Galimai kalba vyksta apie UAB „J.“, tačiau ar apie žuvį, ar apie koldūnus, negali dabar pasakyti, neatsimena pokalbio aplinkybių. Su UAB „J.“ nebuvo geruose santykiuose, kadangi buvo neparankus šiai įmonei. Visi santykiai su šia įmone vyko per inspektorius, tiesiogiai nebendraudavo su įmonės vadovais ir darbuotojais.

Dėl 2015-10-05 16 val. 01 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad pokalbio turinio negali pakomentuoti, nes nesupranta pokalbio konteksto, apie kokį aktą kalba, kadangi gali tik spėti, kad kalba su J. M. apie patikrinimo aktus arba dėl žuvies ženklinimo problemos, arba dėl koldūnų sudėtyje rastų kažkokių medžiagų. Suprato, kad UAB „J.“ skundėsi dėl Kauno VMVT veiksmų, todėl J. M. davė nurodymą surašyti aktą. J. M. konsultavo ne tik UAB „J.“, bet ir kitas Lietuvos įmones. Nepastebėjo, kad jis proteguotų bendrovę „J.“. R.P. K. gavo daug priekaištų iš J. M. apskritai dėl darbo reikalų, ne tik dėl klausimų, susijusių su UAB „J.“.

Dėl 2015-10-07 11 val. 39 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad kalba su P. G.. „J.“ darbuotojai prašė priimti konsultacijai, tik neatsimena dėl kokio klausimo, ar po to kai buvo gautas raštas iš Rusijos, ar po kokio nors patikrinimo, atlikto šioje įmonėje. Su P. G. senokai pažįstamas, P. G. skambutis nenustebino. Šią dieną įvyko susitikimas jo darbo kabinete Kauno VMVT su UAB „J.“ technologe, kurios pavardės neatsimena, R. K. ir P. G., kaip tarpininkas. Iš tarnybos buvo jis, I. U. ir G. P.. Susitikimo metu kalbėjo apie medžiagas aptiktas koldūnuose Rusijos Federacijoje. Technologė labai gynėsi, kad viską padarė teisingai, tačiau galėjo ginčyti laboratorijos tyrimų. Šio susitikimo metu buvo nurodyta, kad sugriežtintų UAB „J.“ gamybą, kas susiję su koldūnų sudėtimi. Suprato, kad UAB „J.“ nėra pageidaujama įmonė Rusijoje, nes visada yra problemos su Rusijos Federacija dėl eksportuojamų produktų. Mano, kad tai yra politika.

Dėl 2015-10-12 15 val. 55 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad jis kalba su J. M. ir P. G.. Galimai P. G. konsultavosi pas J. M. jo darbo kabinete. R.P. K. mano, kad jam buvo skambinta todėl, kad būtų informuotas, kadangi UAB „J.“ yra jo kontroliuojamoje teritorijoje. Galimai sprendžiami tie patys klausimai dėl UAB „J.“ produkcijoje rastų pašalinių medžiagų. Raštą VMVT turėjo parengti Kauno VMVT, o jo pagrindu raštą Rusijos Federacijai turėjo parašyti VMVT, nes tokia yra nustatyta tvarka, jo vadovaujama tarnyba negali tiesiogiai rašyti rašto į Rusijos Federaciją. UAB „J.“ technologė susitikimo metu labai agresyviai įrodinėjo, kad ji viską padarė teisingai, teko ją apraminti ir priminti, kad laboratorijos tyrimai neginčijami.

Dėl 2015-10-30 8 val. 21 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad galimai kalbama su P. G. apie kokybės dokumentus, nes veterinarijos sertifikate nerašomi duomenys apie produkcijos sudėtį.

Dėl 2015-11-03 11 val. 17 min. telefoninio pokalbio R.P. K. parodė, kad pokalbio metu P. G. teiravosi dėl produkcijos tiekimo į JAV. R.P. K. sūnus buvo komandiruotas į mokymus, kurie vyko Amerikoje dėl Lietuvoje gaminamų produktų eksporto ir turėjo tiesioginius kontaktus JAV, kurie turėjo inspektuoti įmones Lietuvoje. Dėl tokios konsultacijos P. G. turėjo skambinti R.P. K. sūnui.

Dėl 2015-11-03 11 val. 21 min. pokalbio R.P. K. parodė, kad jo pašnekovas yra J. M.. Apie kokią konkrečiai pažymą, kurios jis anot J. M. nesurašė, R.P. K. negali paaiškinti, nes jis pažymų nerengia, jas pasirašo. P. G. įvardino J. M. draugu juokais. Pokalbio metu juokaudamas pasakė, kad jo ir P. G. santykiai pasidarė šilti.

Dėl 2015-07-21 rašto Nr. FS-AR-8/1160-1 ir 2015-07-22 rašto Nr. FS-AR-8/1166-1 R.P. K. parodė, kad Rusijos tarnybų 2015-07-22 raštas vizuotas VMVT direktoriaus pavaduotojo V. P.. Dėl 2015-07-21 rašto abejoja, nes jame nėra jokių rezoliucijų, skirtų vykdyti, nors įsigilinęs į raštus, mato, jog raštų turinys yra tas pats. Pamena, kad pagal procedūrą bendrovėje „J.“ buvo atliekamas patikrinimas, surašomas aktas, ieškoma priežasčių, kas galėjo sukelti listerija bakterijos atsiradimą. Po patikrinimo parengė išvadą. Po šio rašto gavimo ir prieš atliekant patikrinimą bendrovėje „J.“, tai yra 2015 m. liepos mėn. pas R.P. K. į darbo kabinetą susirinko įmonės „J.“ technologė, direktorius R. K. ir P. G.. Iš Kauno VMVT susitikime dalyvavo I. U., kaip kuruojant „J.“ inspektorė, ir L. V., nors nepamena tiksliai. Šį susitikimą organizavo kažkuris iš jo minimų asmenų. Įmonės darbuotojai teigė, kad palaiko savo gamyboje sanitarinius reikalavimus. Buvo keliamas klausimas, kokiu būdu listerija bakterija galėjo pakliūti į gamybą, nes bakterija gali būti pačioje žaliavoje, apdirbant žaliavą arba pateikti iš aplinkos. Kiek pamena, buvo tiriama žaliava, iš kurios gaminama eksportuojama produkcija. Tiekėjai buvo pasirinkti pačių Rusijos Federacijos inspektorių - iš K. ir U. Šio susitikimo tikslas išSiaiškinti situaciją, dėl ko atsirado listerija bakterijos. Šio susitikimo metu jokio spaudimo ar grasinimų nebuvo. Įmonėje pažeidimų nustatyta nebuvo.

Į klausimą, kaip paaiškins, kad 2015-08-04 Kauno skyriaus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti tyrimai ir aptikta bakterija Listrerija monocytogenes UAB „J.“ žaliavoje – viščiukų broilerių mėsoje ir jautienoms kotletinėje mėsoje, apie tai buvo pranešama elektroninėje sistemoje LIMS, R.P. K. rašte Nr. 33S-505(356) informuojama, kad pažeidimai nenustatyti įmonės veikloje R.P. K. parodė, kad neatsimena šio fakto. Ant pateikto tyrimų protokolo 1K-15/4497/M-1-2 yra jo 2015-08-04 rezoliucija, skirta L. V. ir D. V. dėl sprendimų priėmimo. Toks atvejis, kuomet nustatoma įmonių produkcijoje bakterija listerija yra nedažnas. Tuo labiau, kad produkcija tiriama dažniauSiai dėl bakterijos salmonela ir bendro bakterinio užterštumo. R.P. K. mano, kad minima žaliava nebuvo naudota eksportuojamai produkcijai į Rusijos Federaciją, todėl nesureikšmino šios aplinkybės. Tiekėjai atveža žaliavą turėdami veterinarijos pažymėjimus ir kokybės pažymėjimus apie tai, kad žaliava atitinka Rusijos Federacijos reikalavimus. Įmonė pati turi užtikrinti, kad žaliava eksportui būtų tinkama. Prieš išduodant veterinarijos sertifikatą eksportui į Rusiją, laikomasi Rusijos keliamų reikalavimų, yra tiriama bakterija salmonela ir bakterinis užterštumas. Į klausimą, kaip paaiškins, kad veterinarijos sertifikate, išduodamame produkcijos eksportui į Rusiją, 4.8 punkte yra nurodyta, kad produkcija atitinka Rusijos keliamus mikrobiologinius reikalavimus R.P. K. parodė, kad kadangi yra inspektoriaus, pasirašiusio šį sertifikatą parašas, todėl, mano, jog produkcija buvo patikrinta ir atitiko Rusijos keliamus reikalavimus. Į klausimą, jeigu Rusijoje numatytas reikalavimas dėl bakterijos listerija ištyrimo produkcijoje, ar tokia bakterija buvo tiriama eksportuojamoje produkcijoje prieš išduodant sertifikatą R.P. K. parodė, kad daug metų gaminama Lietuvoje produkcija buvo vežta į Rusiją, kuri nebūdavo tiriama dėl bakterijos listerija, todėl nustebo, kad ji buvo aptikta. Dėl 2015-08-05 rašto R.P. K. parodė, kad minimą raštą pasirašė jis (yra jo parašas). Rašte nurodoma, kad „pažeidimų tikrinimo metu nenustatyta“ UAB „J.“, tai reikštų, kad buvo tikrintas įmonės sanitarinis stovis, o pažeidimai surašyti akte. Siekdami atsakyti į Rusijos Federacijos paklausimus, atliko patikrinimą įmonėje UAB „J.“. Patikrinimo tikslas – įvertinti įmonės atitikimą veterinariniams sanitariniams reikalavimams perdirbant žaliavas. Tam tikslui buvo vertinami produkcijos technologinio proceso rodikliai, t. y. šaldytuvai, laikymas, šaldymo temperatūros registravimas, imamos nuoplovos nuo inventoriaus. Visi tikrinimo rezultatai yra užfiksuoti Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akte 2015-07-30 Nr. 33MPĮP-39, kuriame nurodyta, kad tyrimai buvo atlikti pagal maisto mėginių paėmimo tirti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 33 (duomenys neskelbtini) kurių rezultatai buvo neigiami, t. y. bakterijų listerija ir salmonela nenustatyta. Taigi, minimas raštas 2015-08-05 raštas Nr. 33S-505(356) buvo parengtas remiantis aukščiau nurodytais tyrimų aktais.

Dėl 2015-10-15 rašto Nr. 33S-814(330) ir 2015-11-09 rašto Nr. 33S-898(336) R.P. K. parodė, kad šie raštai jam yra žinomi, jis raštus pasirašė, kaip įstaigos vadovas. Raštai buvo persiųsti VMVT. Raštus rengė G. P.. Rašto turinys susijęs su eksportuotais į Rusiją produktais, kuriuose aptiktas krakmolas, soja ir karageninas. Krakmolas ir soja yra priskirtini prie maisto produktų ir nėra žalingi sveikatai. Šiuo atveju buvo atliktas įmonės produkcijos patikrinimas ir nustatyta, kad šie komponentai nenaudojami UAB „J.“ gamyboje, o galimai pateko į produkcija su galimai malta kalakutiena. Rengiant šiuos raštus bei teikiant informaciją dėl Rusijos paklausimų, spaudimas jam, kaip Kauno VMVT vadovui nebuvo daromas (11 t., b. l. 115-122,123-126).

Liudytojas R.P. K. parodė, kad 2016-09-06 jo apklausos protokole yra užfiksuota, jog P. G. į Kauno VMVT buvo atvykęs kelis kartus. Patikslino, kad pas jį darbo kabinete P. G. buvo tik vieną kartą, šis vizitas buvo po to kai VMVT centrinėje būstinėje buvo gautas raštas iš Rusijos Federacijos dėl UAB „J.“ produkcijoje aptiktos bakterijos listerija. Kiek pamena, P. G. atvyko prieš tai iš anksto su juo nesuderinęs atvykimo laiko ir dienos. Kartu su juo atvyko ir UAB „J.“ darbuotoja R. T., vadovas R. K.. Iš Kauno VMVT buvo G. P., I. U.. Šio susitikimo metu su P. G. betarpiškai matėsi pirmą kartą po daug metų, anksčiau su juo neteko susidurti dalykiniais klausimais. P. G. turėjo klausimų dėl bakterijos listerija, jam buvo nežinoma ši tematika ir jis domėjosi būtent šiuo klausimu, kadangi ši bakterija nereglamentuota Europos Sąjungoje, tik Rusijos, taip pat domėjosi, kokia šios bakterijos kilmė, kaip ji atsiranda produkcijoje. R. T. šio susitikimo metu gynėsi, sakė, kad viskas su produkcija yra tvarkoje, laikomasi gamybos reikalavimų bei higienos. Šio susitikimo metu P. G. nedavė R.P. K. jokių neteisėtų nurodymų, susijusių su raštu iš Rusijos dėl aptiktos bakterijos, neprašė priimti „J.“ palankių sprendimų. R.P. K. nejautė iš jo pusės, iš kitų dalyvavusių asmenų spaudimo savo atžvilgiu. Jo sprendimų niekas iš dalyvavusių neįtakojo. Susitikimas tęsėsi apie 30 minučių. Šio susitikimo metu P. G. jokių prašymų nepareiškė. Iš VMVT pusės buvo nutarta, kad bus aiškinamos priežastys, iš kur galėjo atsirasti tokia bakterija. Buvo ištirta žaliava, kurią teikė „K.“ ir „U.“, kurioje buvo rasta bakterija listerija, po to vyko tolimesni patikrinimai teritoriniuose VMVT padaliniuose. Kitas kontaktas su P. G. dėl UAB „J.“ reikalų, susijusių taip pat su kažkuriuo raštu iš Rusijos vyko telefonu, t. y. kuomet paskambino P. G. iš J. M. kabineto ir tada kalbėjo trise. Šio pokalbio metu jam nebuvo duoti jokie nurodymai, apskritai pokalbis buvo apie nieką. P. P. pas R.P. K. yra buvusi tik vieną kartą, anksčiau niekada su ja susidurti neteko. Ji kontaktavo su VMVT inspektoriais darbiniais klausimais. Apie susitikimą su P. P. R.P. K. informavo savo vadovybę, kad jį spaudžia pasirašyti sertifikatą, kadangi automobilis pakrautas produkcija ir stabdomas išvežimas, tačiau jo pozicija buvo tokia, kad būtina sulaukti „J.“ produkcijos tyrimo rezultatų. Tik įsitikinęs, kad produkcija tinkama realizacijai, sertifikatas buvo pasirašytas.

Dėl 2015-11-24 R. K. prašymo parduoti žuvies produktus ir jo pasirašyto tos pačios dienos atsakymo Nr. 33S-(33.6)-953 į šį raštą R.P. K. parodė, kad įvertinus patikrinimo akto Nr. 33 GPGĮ-223 rezultatus, priimtas sprendimas leisti parduoti žuvies likučius. Šis sprendimas buvo kolegialus, atlikus išsamius patikrinimus. Pažeidimai dėl žuvies produkcijos ženklinimo buvo vertinami kaip mažaverčiai, su pačia žuvies produkcijos tai nesusiję. Buvo rekomenduojama „J.“ nefasuoti žuvies gamybos cechuose, kuriuose vyksta pagrindinės produkcijos gamybos procesas, kadangi yra specifinis žuvies kvapas. J. M. vieno iš pokalbių metu pasakė, jog produkciją reikia parduoti, jo buvo tokia nuomonė. Patikrinus aptariamą situaciją, nuspręsta parduoti žuvies produkciją. Iš J. M. nurodymo negavo, priėmė sprendimą atlikus patikrinimą. R.P. K. parodė, kad J. M. pokalbių nevertina kaip nurodymų davimo, kadangi nurodymai yra pateikiami rašytine forma arba atlikus patikrinimą, aktuose. J. M. buvo griežtas ir teisingas, tokia buvo jo bendravimo maniera su pavaldiniais. Apie tai, kad jis akcentuodavo P. G. pokalbių metu, suprasdavo, jog situacija yra rimta, jeigu toks žmogus, kaip P. G. yra jo minimas. Situacijos rimtumas reikštų, tai kad jeigu P. G., kaip Seimo narys, kreipiasi į J. M., vadinasi, situacija yra rimta. R.P. K. priimdavo sprendimus tik remdamasis patikrinimų medžiaga (11 t., b. l. 141-143).

Iš liudytojo P. T. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 11-14), matyti, jog jis nuo 2011 m. dirbo Kauno Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pirmuoju viršininko pavaduotoju. Jo funkcijos buvo ne gyvūninio maisto kontrolė. Dėl 2015-10-05 15 val. 28 min. telefoninio pokalbio P. T. parodė, kad jo pašnekovas yra VMVT direktorius J. M.. Mano, kad J. M. jam paskambino, nes jis yra pirmasis pavaduotojas ir visuomet pavaduoja R.P. K.. Pokalbio metu minimas raštas, susijęs su UAB „J.“, kurį P. T. matė Kauno VMVT sekretoriate arba pas G. P., tačiau rašto ar akto, susijusio su UAB „J.“ turinio neprisimena, tiesiog į tai nesigilino. 2015-10-05 R.P. K. nepavadavo, nes kiek pamena, viršininkas tą dieną dirbo, tačiau J. M. galimai jo nerado darbo vietoje ir todėl paskambino jam, kaip pirmajam pavaduotojui. Po aptariamo pokalbio P. T. pranešė G. P. arba R.P. K., kad skambino J. M. dėl UAB „J.“. P. T. apie UAB „J.“ veiklą nieko nežino. Kadangi jis kuravo ne gyvūninę kilmę, tai jam tas raštas nebuvo vizuotas ir jam nereikėjo surašyti jokio akto, nieko apie šį įvykį negali pasakyti. Jis su UAB „J.“ klausimais nesusijęs, nes jo kuruojama sritis visai kita. Dėl J. M. nurodymo, P. T. neatliko jokių veiksmų, nes tai yra ne jo kuruojama sritis. J. M. žodžius „reikia protingai pasižiūrėti, protingai surašyti aktą“ suprato paprastai, aktas turi būti surašytas tinkamai, teisingai. P. T. akto nerašė, rašto neskaitė.

Liudytojas G. P. teismui parodė, jog jis dirbo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėju. P. G. pažįsta kaip Seimo narį iš televizoriaus, asmeniškai jį yra matęs kelis kartus. Vieną kartą įmonėje UAB „J.“, o kitą kartą Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje. Susitikimo klausimas buvo dėl koldūnuose, vežtuose į Rusiją, nustatytos Listrijos. Į Tarnybą buvo atėjęs P. G. su UAB „J.“ atstovais – direktoriumi K. ir, P. P.. P. G. klausė patarimo, ką daryti, kad išvengti Listerijos buvimo produktuose, kokių veiksmų imtis – ar žaliavas visas tvarkytis, ar atsirinkti tiekėjus, ar produktų gamyboje kažką keisti. G. P. negali pasakyti ar tą kartą P. G. veikė kaip Seimo narys ar jo interesas buvo daugiau asmeninio pobūdžio UAB „J.“ naudai. Kokie P. G. santykiai su UAB „J.“, G. P. nežino. Susitikimo metu nusprendė, kad griežtins žaliavų tiekėjų patikimumą, vertins papildomai, tirs žaliavas, žiūrės iš kur ta bakterija Listerija gali atsirasti produkte.

G. P. , kaip viršininko pavaduotojas, buvo kaip ir valstybinis inspektorius. Didesnę darbo dalį užimdavo skyriaus veiklos organizavimas, bet dalyvaudavo ir patikrinimuose, tame tarpe ir UAB „J.“, tok nepamena ar iš karto po raštų, gautų iš Rusijos Federacijos, ar kažkada vėliau.

Santykiai tarp Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „J.“ atstovų buvo grynai darbiniai, kaip ir su visomis įmonėmis. Yra atliekami įmonės planiniai ir neplaniniai patikrinimai, imami mėginiai. Jeigu kyla kažkokios problemos į tarnybą atvyksta ir kitų įmonių atstovai, aptariami įmonėse padaryti pažeidimai ar neatitikimai ir įmonių pristato į tarnybą problemų šalinimo planus. Elektroniniame amžiuje susitikimų mažiau, visi dokumentai vaikšto elektroniniu būdu, bet jeigu kokie svarbesni klausimai, atstovai atvažiuoja aptarti reikalus į tarnybą. UAB „J.“ atstovai į tarnybą kreipėsi prašydami patarimų savo veiklos klausimais. Kauno maisto ir veterinarijos tarnyba su jais bendrauti neatsisakė, davė patarimus susitikimo metu, diskutavo, buvo pateikti atsakymai dėl Listerijos, griežtinti žaliavų tiekėjų kontrolę, vadovautis žaliavų tiekėjų atrankos patikimumu. Davė profesinius patarimus, kuriuos atlikus būtų galima užkirsti kelią Listerijos atsiradimui produktuose. Nebuvo tokių klausimų, kur reikėjo aukštesnės kvalifikacijos ar Veterinarijos tarnybos centrinio aparato įsikišimo, kad duoti atsakymus ar išspręsti kokias nors kiluS.s problemas.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus produkcijoje Listerija nenustatinėjama, tačiau pagal Rusijos Federacijos reikalavimus pusgaminių produkcijoje negali būti Listerijos, dėl ko Rusijos Federacijos atsakingos tarnybos ir parašė raštą, kad UAB „J.“ produkcijoje nustatyta Listerija. Remiantis Rusijos Federacijos reikalavimais buvo siūlymas griežtinti kontrolę, žaliavas. Koks produkcijos tyrimo metodas buvo nurodytas Rusijos Federacijos dokumente – greitasis ar laboratorinis, neprisimena. Atlikus UAB „J.“ žaliavos ir produkcijos tyrimą Lietuvoje, Listerija buvo rasta tik žaliavoje.

G. P. pilnai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jis nuo 2011-07-01 dirba VMVT Kauno VMVT viršininko pavaduotoju ir pagal pareigas atsakingas už veterinarijos sanitariją Kauno mieste ir rajone. Be jo yra dar du pavaduotojai. P. T., kuruoja Maisto skyrių. L. V. kuruoja Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo sritį. Kauno veterinarijos tarnybai vadovauja R.P. K.. G. P. bendrovė „J.“ žinoma kaip kontroliuojama įmonė, gaminanti šaldytus maisto pusgaminius. Šios įmonės kontrolė priskirta skyriaus darbuotojai I. U.. Eksportuojant produkciją į Rusiją, atsižvelgiama į Europos Sąjungos mikrobiologiniams kriterijams keliamus reikalavimus. Rusija nėra pateikusi reikalavimų Lietuvai dėl gaminamos produkcijos ir eksportuojamos į Rusiją. Pagal ES reikalavimus eksportuojamoje produkcijoje neturi būti aptikta bakterija salmonela, kartais tiriama produkcija dėl higienos reikalavimų, tai susiję su bakterija E coli, o bakterija Listerija Monocytogenes netiriama, nes tai nenumatyta ES reikalavimuose. Su P. G. asmeniškai G. P. nepažįstamas. 2015 m. rudenį, kuomet buvo gautas pranešimas iš Rusijos dėl „J.“ gaminamoje produkcijoje aptiktų produktų sudėtyje nenurodytų komponentų – t. y. krakmolo, sojos, karagenino, P. G. kartu su UAB „J.“ direktoriumi R. K. ir technologe R. T. buvo atvykęs į Kauno V. V. susirinko R.P. K. darbo kabinete. G. P. suvokė, kad P. G. susirinkime dalyvavo kaip UAB „J.“ atstovas. P. G. aktyviai dalyvavo pokalbyje, reiškė savo nuomonę. G. P. neatsimena, kas organizavo šį susirinkimą, bet jį pakvietė R.P. K.. Į šį susirinkimą buvo pakviesta ir I. U.. G. P. su raštu iš Rusijos buvo susipažinęs. Šis raštas buvo persiųstas iš VMVT. Dėl 2015-10-15 rašto Nr. 33S-814 (330) G. P. parodė, kad pateiktas jam raštas yra žinomas, apie jį jis ir kalba. Dėl šio rašto vyko paminėtas susirinkimas. Gavę raštą, Kauno veterinarijos tarnyba inicijavo „J.“ patikrinimą, t. y. inspektoriai vyko į įmonę ir tikrino rašte nurodytų produktų gamybos atsekamumą, gamyboje naudotas žaliavas. Buvo nustatyta, kokių tiekėjų žaliava buvo naudota ir išSiaiškinta, kad Rusijos pateiktas sąrašas komponentų nebuvo naudotas gaminant eksportui produkciją. Buvo manoma, kad komponentai – krakmolas, soja, karageninas galėjo patekti į produkciją su kitais produktais ar žaliavomis. Apie vykuS.s priemones bei gautus patikrinimo rezultatus G. P. parengė 2015-10-15 raštą Nr. 33S-814 (330), kuriame išdėstė visas aplinkybes, paminėjo, kad įmonei yra nurodyta sugriežtinti priimamų žaliavų kontrolę, įtraukti į laboratorinių tyrimų planą tyrimus, dėl produkto sudėties nustatymo bei sugriežtinti tiekėjų vertinimo procedūrą. Šio susirinkimo tikslas buvo toks, kad UAB „J.“ atstovai norėjo gauti atsakymus ar patarimus, kokias priemones įmonė galėtų taikyti gaminamiems produktams, kad nekiltų tokie neatitikimai. G. P. visa tai pakartojo atstovams, taip pat šias aplinkybes nurodė 2015-10-15 rašte Nr. 33S-814(330). Prie šio rašto buvo patikrinimo dokumentai, kurie susegti bendrovės „J.“ byloje 33.90:, lapas Nr. 60, - patikrinimo aktas 2015-10-06 Nr. 33MPĮP-52, kuriame pateikta išvada, kad bendrovės „J.“ gaminiuose – koldūnuose „G.“ ir „E.“ naudota viščiukų broilerių šlaunelių mėsa, darytina išvada, kad sudedamosios dalys – krakmolas, soja karageninas pateko su nurodyta žaliava. Taip pat duoti nurodymai įmonei sugriežtinti priimamų žaliavų kontrolę, įtraukti į laboratorinių tyrimų planą tyrimus, dėl produkto sudėties nustatymo bei sugriežtinti tiekėjų vertinimo procedūrą. Yra R. K. 2015-10-07 paaiškinimas apie tai, kad žaliavoje negalėjo būti pašalinių komponentų ir trūkumų šalinimo planas, kurį pasirašė G. P. ir 2015-10-15 suderino su R. K.. Šiame plane yra techninė klaida dėl datos – 2015-09-23, minima data netiksli. Raštas buvo parengtas po įvykusio susirinkimo su „J.“ atstovais ir po atlikto įmonės patikrinimo, todėl susirinkimas įvyko galimai iki 2015-10-15. Po to VMVT, remdamiesi jo parengtu raštu, parengė 2015-10-22 raštą Nr. B6-(1.20)-2536 į Rusiją.

Dėl 2015-11-09 rašto Nr. 33S-898(336) G. P. parodė, kad 2015-10-28 buvo gautas raštas iš Rusijos dėl „J.“ produkcijoje nenurodytų sudėtinių dalių – krakmolo ir karagenino. Tuo remiantis buvo atliktas patikrinimas įmonėje, apie tai surašytas 2015-11-03 patikrinimo aktas Nr. 33MPĮP-67 (bylos lapo Nr. 33), kurio išvadoje nurodyta, kad koldūnuose „P.“ ir „D.“ naudota viščiukų broilerių šlaunelių mėsa ir kalakutiena, darytina išvada, kad sudedamosios dalys – krakmolas, karageninas apteko su nurodyta žaliava. Taip pat duoti nurodymai įmonei sugriežtinti priimamų žaliavų kontrolę, įtraukti į laboratorinių tyrimų planą tyrimus, dėl produkto sudėties nustatymo bei sugriežtinti tiekėjų vertinimo procedūrą. G. P. parengė 2015-11-09 raštą Nr. 33S-898(336), kuris buvo išsiųstas į VMVT, o ji savo ruožtu išsiuntė atsakymą į Rusijos tarnyboms.

Dėl 2015 m. liepos mėn. iš Rusijos gauto rašto dėl UAB „J.“ produkcijoje aptiktos bakterijos listerija G. P. nieko paaiškinti negali, nes šį mėnesį atostogavo. Tačiau „J.“ byloje 33.90, lape Nr. 99 yra Rusijos 2015-07-22 raštas apie įmonės produkcijoje nustatytą listeriją. Atsakymus rengė Kauno VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė D. V.. 2015-07-30 patikrinimo akte Nr. 33MPĮP-39 pateikta išvada, kad bendrovėje „J.“ atrinkti žaliavos mėginiai ir nuoplovos dėl listerijos ir salmonela nustatymo. 10 plovinių mėginių listerija nebuvo aptikta (tyrimų protokolas Nr. 2K-15/1644/B-1-10). Tyrimų protokole 1K-15/4630/M-1-8 nurodyta, kad listerija ir salmonela neaptikta (8 produktų mėginiai). Žaliavos (bylos lapas Nr. 106) tyrimų protokole Nr. 1K-15/4497/M-1-2 nurodyta, kad broilerių blauzdelių mėsoje ir jautienos kotletinėje mėsoje aptikta bakterija listerija. Apie tyrimų metu gautus rezultatus buvo informuoti žaliavas tiekėjus kontroliuojančios VMVT. „J.“ pateikė priemonių taikymo planą, kad ateityje išvengtų bakterinio užterštumo. 2015-08-05 D. V. parengė raštą Nr. 33S-898(336), kuris buvo išsiųstas į VMVT, o ji savo ruožtu išsiuntė atsakymą į Rusiją. G. P. parodė, kad pagaminto produkto žaliavą galima atsekti pagal įmonės kontrolės žurnalus. Nebuvo galimybės nustatyti, ar tikrai koldūnuose „E.“ buvo aptikta listerija, nes visa siunta buvo išvežta į Rusiją. Lietuvoje buvo tirti tos pačios rūšies koldūnai, tačiau kitos partijos ir juose nebuvo nenustatyta bakterija listrerija. Laboratoriniai tyrimai parodo tik konkrečios tiriamos partijos užterštumą. Kad kitos partijos yra užkrėstos bakterija, negalima traktuoti, tam reiktų tirti visas partijas. Jeigu žaliavoje aptikta bakterija listerija laikoma, kad visa partija yra užteršta. Į klausimą, ar įmanoma atsekti pagal partijas žaliavą, iš kurios buvo gaminami koldūnai „D.“, kuriuose Rusijos tarnybos aptiko listeriją G. P. parodė, kad pagal turimus dokumentus nebuvo vertinta ši žaliava, o kodėl, negali atsakyti. Koldūnai „D.“, kuriuose buvo nustatyta bakterija listerija, prieš eksportuojant buvo tirta 2015-06-23 (Maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau dėl listerijos, vadovaujantis ES reikalavimais, tyrimas neatliktas.

G. P. su P. G. buvo susitikęs tik vieną kartą. Tai buvo 2015 m. rudenį pas R.P. K. kabinete, kada vyko susitikimas su „J.“ atstovais - R. T. ir R. K.. Susitikimo metu dalyvavo R.P. K., G. P. ir I. U.. P. G. susitikimo metu dalyvavo kaip įmonės atstovas, taip suprato iš jam rūpimų klausimų. Šis susitikimas vyko dėl gauto rašto iš Rusijos dėl įmonės produkcijoje aptiktos bakterijos listerijos. Pokalbyje aktyvi buvo R. T., ji kaip įmonės technologė, tikino, kad įmonėje viskas yra tvarkoje su gamyba ir higienos reikalavimais. R. K. palaikė R. T., neturėjo supratimo, kaip tokia bakterija galėjo patekti į produkciją, nes higienos sąlygos yra pilnai užtikrinamos. P. G. susitikimo metu buvo korektiškas, daugiau klausėsi, nuomonės aktyviai nesireiškė, jį domino apskritai bakterija listerija, kaip ji atsiranda žaliavoje, kokios pasekmės dėl tokios bakterijos buvimo maisto produktuose. Šio susitikimo metu P. G. jokių nurodymų nedavė, prašė patarimo, kaip išvengti tokių bakterijų aptikimo ateityje, kokių tam papildomų reikalavimų bei priemonių reiktų laikytis gamyboje. Šio susitikimo metu bendrai buvo nuspręsta sugriežtinti įmonės sanitarinės būklės priežiūrą. Su J. M. šiuo klausimu bendrauti neteko, dėl UAB „J.“ veiklos, rengiant raštus, susijusius su UAB „J.“ veikla, nurodymų nedavė. Kiti asmenys jam nurodymų nedavė ir jo priimamų sprendimų neįtakojo.

Dėl 2015-11-24 rašto Nr. 33S-(33.6)-953 G. P. parodė, kad 2015-11-24 buvo gautas 2015-11-24 prašymas iš „J.“ dėl leidimo parduoti žuvies produkciją, kurią fasavo „J.“ ir pardavimui perdavė bendrovei „N.“. Esmė buvo tokia, kad Biržų VMVT informavo Kauno VMVT, kad „J.“ fasuota žuvies produkcija neatitinka ženklinimo reikalavimų. Šio rašto pagrindu buvo atliktas neplaninis UAB „N.“ didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimas ir surašytas aktas Nr. 33GPGĮ-223. Akte užfiksuota, kad šios žuvies produkcijos fasuotojas buvo „J.“. „N.“ įmonės patalpose buvo rasta „J.“ fasuota žuvies produkcija – žuvies piršteliai, stinta. Šiuo aktu buvo uždrausta parduoti produkciją, nes ženklinimas neatitiko reikalavimų, t. y. neparyškinti produkcijos etiketėje alergenai. Šis pažeidimas nelaikomas kritiniu, laikomas mažareikšmiu. Pati žuvies produkcija nebuvo vertinta, nedarytas atskiras žuvies produkcijos patikrinimas, kadangi nebuvo pagrindo, todėl laikoma, kad produkcija yra saugi. Dėl šios situacijos ir atsakymo į UAB „J.“ raštą G. P. tarėsi su R.P. K., prieš jam pasirašant, ką daryti toliau su aptariama produkcija ir bendrai nusprendė, kad produkcijos likučius leis parduoti, nes pati produkcija kaip gaminys yra saugi. G. P. negavo jokių nurodymų iš R.P. K., J. M., P. G., kad parengtų raštą Nr. 33S-(33.6)-953, kuriuo leidžiama parduoti žuvies produkcijos likučius. Niekas jam jokio spaudimo nedarė. Nežino aplinkybių, kad kas nors įtakotų R.P. K. priimamus sprendimus dėl žuvies produkcijos likučių pardavimo. Bendrovei „J.“ buvo paaiškinta, kad fasuoti žuvies produktų įmonėje negalima, nes patvirtinta įmonės veikla susijusi su šaldytų pusgaminių gamyba, norint fasuoti kitų gamintojų produkciją, kaip paslaugą, įmonė turi turėti veterinarinį patvirtinimą gyvulinės kilmės produktų fasavimo veiklai. Bendrovė „J.“ tokio patvirtinimo neturi (6 t., b. l. 2-6, 7-9).

Liudytojos D. V. teisme parodė, kad ji P. G. gyvai nėra mačiusi, nėra kalbėjusi su juo ir telefonu. Ji 2015–2016 m. dirbo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Kauno teritorijoje vyriausiąja veterinarijos gydytoja inspektore. Jos funkcijos buvo gyvūninės kilmės maisto produktų perdirbimo įmonių kontrolė ir eksportuojamų produktų sertifikavimas. Jos vadovas - G. P., o tarnybai vadovauja R.P. K.. Dėl UAB „J.“, kiek prisimena, buvo problema, kad UAB „J.“ pagamintuose šaldytuose koldūnuose, eksportuotuose į Rusijos Federaciją, neva buvo nustatytas patogeninis mikroorganizmas Listerija. D. V. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, jog ji yra 2015-08-05 rašto Nr. 33S-505(356) rengėja, rašte nurodyti jos, kaip rengėjos duomenys. Iš Rusijos atsakingos tarnybos buvo gautas pranešimas, kad „J.“ eksportuojamoje produkcijoje, koldūnuose „D.“ buvo aptikta listerija bakterijų. D. V. pagal gautą pranešimą iš Rusijos atsakingos veterinarijos tarnybos dėl „J.“ produkcijoje, kuri buvo eksportuota į Rusiją, koldūnuose „D.“ (gamybos data 22-06-2015, tinkamumo terminas 2015-06-22, kiekis 1440 kg (192 dėžės)) aptiktos listerija bakterijų bendrovėje „J.“ atliko neplaninį patikrinimą. Iš 2015-07-30 gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akto Nr. 33MPĮP-39 D. V. mato, kad ji vyko kartu su kolege I. U.. Tikslas buvo patikrinti iš Rusijos gautą informaciją dėl gaminiuose aptiktos bakterijos listerija, paimti gaminamos produkcijos ir aplinkos mėginius mikrobiologiniam tyrimui. Akte yra pažymėta, kad paskutinis patikrinimas minimoje įmonėje buvo atliktas 2015-07-28 pagal aktą Nr. 33MPPĮP-38. Pagal šį aktą taip pat vyko į įmonę, remiantis tuo pačiu Rusijos raštu, kur paimti žaliavos mėginiai. Juose buvo aptikta listerija bakterijų. 2015-07-28 maisto/pašarų mėginių paėmimo aktu Nr. 33 (duomenys neskelbtini) buvo paimti žaliavos mėginiai, kurie tirti nusiųsti NMVRVI. Prie 2015-07-30 gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akto Nr. 33MPĮP-39 yra 2015-07-30 maisto/pašarų mėginių paėmimo aktas Nr. 33MTA – 544 ir maisto/pašarų mėginių paėmimo aktas Nr. 33MTA – 545. Minimas aktas kartu su mėginiais buvo pateiktas tirti NMVRVI. 2015-08-04 tyrimų protokole Nr. 1K-15/4630/M-1-8 nurodyta, kad produkcijos mėginiuose, 8 gaminių pozicijose nenustatytos listerija ir salmonela bakterijos. Dėl maisto/pašarų mėginių paėmimo akto Nr. 33MTA – 545 buvo atliktas tyrimas, kuris fiksuotas 2015-08-04 tyrimų protokole Nr. 2K-15/1644/B-1-10, kuriuo nustatyta, kad bendrovės „J.“ paviršių ploviniuose listerija bakterijų neaptikta. D. V. parodė, kad įmonės atstovas informavo, jog 2015-07-28 į bendrovę „J.“ bus atvežta žaliava iš K. ir U. ir bus galimybė paimti šių žaliavų mėginius tyrimui. 2015-07-30 į įmonę buvo vykstama antrą kartą, kad atrinkti gaminamos produkcijos mėginius, paimti paviršių nuoplovas ir įvertinti įmonės dokumentus apie plovimą, dezinfekciją, vizualiai įvertinti produkcijos laikymo sąlygas, įrangos sanitarinį higieninį stovį, taip pat gamybos atsekamumas, kurio tikslas nustatyti, iš kokių žaliavų pagaminta produkcija, kas yra tiekėjai ir kas galėjo įtakoti listerija bakterijų atsiradimą. Į klausimą, kodėl 2015-08-05 rašte Nr. 33S-505(356) nurodė, kad pažeidimų nerasta, nors 2015-07-28 vyko į įmonę „J.“ patikrinimui, Rusijos rašto pagrindu ir po ko žaliavoje buvo nustatyta listerija bakterijų, D. V. parodė, kad Rusijos raštas buvo nurodytas 2015-07-28 akte Nr. 33 (duomenys neskelbtini) kaip pagrindas įmonėje „J.“ neplaniniam patikrinimui atlikti. Buvo tikrinama į įmonę iš dviejų tiekėjų atvežta žaliava. U. ir K. yra Rusijos tarnybų patvirtintos įmonės, kurių žaliava gali būti naudojama produkcijai gaminti ir eksportuoti į Rusiją. Į įmonę „J.“ buvo vykstama skubiai, kad būtų galimybės paimti žaliavą ištyrimui. Rašte 2015-08-05 Nr. 33 S-505 (35.6) nebūtina buvo nurodyti, kad žaliavoje buvo aptikta bakterija, kadangi ši žaliava buvo ką tik atgabenta į įmonę ir iš jos nepradėta gaminti produktai, tuo labiau ši žaliava neturi jokių sąsajų su jau pagaminta produkcija, kuri buvo eksportuota į Rusiją. Be to šaldyti pusgaminiai yra skirti vartoti tik termiškai juos apdorojus.

Patikrinimų metu buvo vertinami gamybos proceso rodikliai, tikrinamas atsekamumas, sanitarinė patalpų ir įrangos sanitarinė – higieninė būklė. Europos Sąjungoje tiekiant produkciją, bakterija listerija neprivaloma tirti, kadangi ES teisės aktai to nereikalauja dėl to, kad produkcija nėra skirta vartoti jos tiesiogiai termiškai neapdorojus. D. V. rengtame rašte nurodė, kad dėl bendrovėje „J.“ nustatytų pažeidimų buvo imtasi priemonių, nurodyta atlikti patalpų ir įrengimų dezinfekciją, sugriežtinti priimamos žaliavos ir gaminamų produktų kontrolę, pravesti įmonės darbuotojams mokymai apie higienos reikalavimus, bendrovė „J.“ įsidiegė papildomą veiksmą savikontrolės sistemoje, siekiant eliminuoti minimos bakterijos atsiradimo pavojų. D. V. parengtą raštą pasirašė R.P. K.. Raštas buvo išsiųstas į VMVT. UAB „J.“ koldūnų „D.“, kuriuose Rusijos atsakingos įstaigos aptiko bakteriją listerija, nebuvo išlikę įmonėje, t. y. nei žaliavų, nei iš ko buvo pagaminti produktai. Visos žaliavos buvo sunaudotos gaminamai produkcijai. Todėl buvo tirta žaliava ir produkcija, kuri patikrinimo metu buvo įmonėje.

VMVT ir Kaišiadorių VMVT buvo informuota apie tai, kad K. žaliavoje aptikta listerija. Taip pat VMVT ir Utenos VMVT buvo informuoti, kad U. žaliavoje buvo aptikta listerija bakterija. Šiuos raštus parengė D. V..

Dėl veterinarijos sertifikato LT 0164679/L2-8369 D. V. parodė, kad sertifikate yra jos parašas. Išduodama šį sertifikatą ji rėmėsi laboratorinių tyrimų rezultatais, kuriuos atliko pati įmonė kaip savikontrolę. Bendrovės „J.“ 2015-08-04 prašymo Nr. 2015 (gautas Kauno VMVT 2015-08-04 Nr. 18-1711) pagrindu buvo išduotas sertifikatas. Šis prašymas D. V. buvo vizuotas R.P. K.. Šio prašymo blanko kairėje viršutinėje dalyje yra jos rankraštinis įrašas, t. y. sertifikato blanko numeris LT 0164679 ir eksporto leidimo numeris L2-8369. Sertifikatas išduotas remiantis 2015-08-04 tyrimų protokolo Nr. 1K-15/4630/M-1-8, kuriame nurodyta, kad „J.“ eksportuojamos produkcijos 8 gaminiuose nenustatytos listerija ir salmonela bakterijos. Šį sertifikatą pasirašė įprasta tvarka, remdamasi dokumentais bei laboratorinių tyrimų rezultatais. Jokio spaudimo jai daroma nebuvo, jokių neteisėtų nurodymų negavo. Į klausimą, ar vertino tai, kad 2015-08-04 tyrimų protokolas Nr. 1K-15/4630/M-1-8 buvo naudojamas tikrinti UAB „J.“ produkciją pagal Rusijos 2015-07-22 raštą Nr. FS-AR-8/1166-1, o po to jo pagrindu buvo išduotas sertifikatas LT 0164679/L2-8369, D. V. parodė, kad ji nematė tame jokios problemos, tuo labiau, kad sutapo šis tyrimas su informacijos iš Rusijos patikrinimu. Dėl 2015-06-29 veterinarijos sertifikato LT 0164672/L2-6911 D. V. parodė, kad šis sertifikatas buvo bendrovės „J.“ prašymo Nr. 2015 pagrindu, kuris gautas Kauno VMVT 2015-06-29 Nr. 18-1414, pasirašytas I. U.. Sertifikate nurodyta produkcija – 7 gaminių pozicijos buvo tirtos pagal 2015-06-26 tyrimų protokolą 1K-15/3688/M-1-6, kaip įmonės savikontrolė ir nustatyta, jog bakterijų salmonela neaptikta. Dėl bakterijos listerijos tyrimo nebuvo, pagal ES teisės aktus tirti šios bakterijos nereikia. Į klausimą, ar išduodant sertifikatą, vadovaujasi šio sertifikato 4.8 punkte numatytais reikalavimais, D. V. parodė, kad kalbama apie teisės aktų rinkinį, tačiau ar tyrimas dėl listerijos numatytas eksportuojamiems produktams, nepamena (7 t., b. l. 2-4, 5-9).

D. V. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildė, kad pagal Europos Sąjungos aktus bakterijos Listerija nereikia tirti. Neplaniniai patikrinimai buvo atliekami vadovybės pavedimais, negali atsisakyti vykdyti vadovybės pavedimų. Visų aplinkybių dėl „J.“ neplaninio patikrinimo negaliu prisiminti. Dėl neplaninių patikrinimų metu nustatytų aplinkybių sprendimus priimdavo vadovybė. Tuo metu viršininko pareigas ėjo R. K.. Ji tiksliai neprisimena, koks patikrinimo metodas buvo nurodytas Rusijos Federacijos raštuose, bet buvo kalbos dėl tyrimo ekspres metodu pasienyje, o nuvykus į vietą lyg tai buvo kažkokiu kitu metodu tirta ir, kiek prisimena, tada buvo lyg tai neaptikta.

Liudytoja I. U. teisme parodė, jog ji dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamente vyriausiąja veterinarijos gydytoja inspektore, išrašo „J.“ produkcijai sertifikatus. Mėginiai buvo imami, sertifikatai išduodami pagal įmonės prašymą. Yra važiuojama į įmonę, tikrinama produkciją. Ikiteisminio tyrimo metu telefoninių pokalbių garso įrašus klausė gyvai. Tai buvo seniai, neprisimena, kas buvo kalbama, išklausiusi įrašus ji juos komentavo. Liudytoja I. U. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b.l. 25-29), iš kurių matyti, jog ji nuo 2007 m. dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno VMVT vyriausiuoju veterinarijos gydytoju – inspektoriumi. Jos darbo funkcijos susijusios su gyvūninio maisto subjektų tvarkymo kontrole. I. U. pažįsta bendrovės „J.“ darbuotojus P. P., R. K. ir R. T., nes vykdo bendrovės „J.“ kontrolę. I. U. su P. G. matėsi pas R.P. K.. Galimai 2015 m. ji buvo pakviesta į susitikimą, kuriame G. P., R. K. ir R. T.. Susitikimas buvo susijęs su bendrovės „J.“ veikla. I. U. parodė, kad ji iš J. M., R.P. K. ar kitų asmenų negavo jokių nurodymų klastoti dokumentus, tyrimų rezultatus, susijusius su UAB „J.“ gabenama produkcija.

Dėl 2015-11-24 rašto Nr. 33S-(33.6)-953, 2015-11-24 prašymo dėl leidimo parduoti žuvies produkciją UAB „N.“, dėl didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo akto Nr. 33GPGĮ-223 I. U. parodė, kad pagal 2015-11-20 raštą, gautą iš Biržų VMVT buvo tikrintas UAB „N.“ šaltasis sandėlis. Rašte buvo pateikti duomenys, apie prekybą šaldyta žuvimi. Buvo rasti pažeidimai. Šio patikrinimo aplinkybių nepamena, remiasi tik savo įrašais, esančiais pateiktame akte. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai susiję su tuo, kad nenurodyti, t.y. neišskirti alergenai ženklinimo etiketėje, nors turėtų būti paryškinti, išskirti, kas yra reglamentuota. Aktu uždrausta tiekti į rinką 9 079,5 kilogramų šaldytos žuvies produktų, kurios buvo netaisyklingai paženklintos iki atskiro sprendimo priėmimo. Pagal savo pareigybių aprašymą I. U. negali priimti sprendimo, todėl jos funkcijos surašant patikrinimo akte išvadą pasibaigė. Apie atliktą įmonėje patikrinimą ji informavo tiesioginį vadovą G. P.. Dėl atsakymo, kuris adresuotas UAB „J.“, leidžiant parduoti aukščiau paminėtą produkciją, nieko paaiškinti negali, nes šio rašto nerengė. G. P. pavedė I. U. patikrinti Biržų VMVT rašte nurodytą informaciją dėl neteisingo produkcijos ženklinimo, tačiau nebuvo suformuota užduotis ištirti pačią produkciją. I. U. informavo vadovus, kad bendrovė „J.“ atliko fasavimo paslaugą, nors įmonė tokios paslaugos negali atlikti, nes tokia veikla yra nepatvirtinta. Be to akte yra užfiksuota, kad UAB „J.“ atliko žuvies fasavimo paslaugą.

2015-11-12 8 val. 33 min., 2015-11-12 9 val. 33 min., 2015-11-13 8 val. 19 min., 2015-11-19 10 val. 40 min., 2015-11-19 11 val. 12 min., 2015-11-19 12 val. 02 min., 2015-11-19 13 val. 43 min. telefoniniuose pokalbiuose I. U. atpažino savo balsą, kas yra jos pašnekovai, koks pokalbių turinys negali prisiminti, pokalbiai vyko pakankamai seniai.

Pagarsinus parodymus, I. U. paaiškino, kad dėl iš Rusijos gautų raštų ir atliktų tyrimų ar veiksmų sprendimus priiminėdavo Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, kuris tuo metu vadovavo. Tuo metu viršininko pareigas ėjo R. K., jis ir priimdavo sprendimus.

Liudytojas G. P. teismui parodė, jog P. G. žino tik iš spaudos, asmeniškai su juo jokių santykių nėra turėjęs. P. G. jam niekada nėra skambinęs. G. P. nuo 2010 m. dirbo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – NMVRVI) direktoriumi. Institutas yra pavaldus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (direktorius J. M.). Instituto funkcijos susijusios su maisto ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinių tyrimų atlikimu, maisto ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų rizikos vertinimu, veterinarinių vaistų vertinimu. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo duoti perklausyti du telefoniniai pokalbiai su J. M. ir V. P., jis šiuos pokalbius pakomentavo, palaiko savo parodymus dėl šių pokalbių iš kurių matyti, kad:

Dėl 2015-08-04 10 val. 26 min. telefoninio pokalbio G. P. parodė, kad jo pašnekovas yra V. P.. V. P. telefonu informavo, kad bendrovės „J.“ tiriamoje produkcijoje buvo nustatyta bakterija listerija. Tai suprato iš V. P. pasakytos pokalbio metu frazės: „Tai va, tai bus ten, man atrodo, paukštiena ir jautiena, ten koldūnų žaliava. Ir listerijos.“ V. P. informavo apie bendrovės J.“ produkcijoje rastą listerija bakteriją, nes yra nustatyta tvarka tokiu atveju informuoti tiesioginį vadovą. Be to institute apie nustatytus teigiamus atvejus, t. y., kada nustatomi pažeidimai ir neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra pildomas pranešimas elektroninėje sistemoje „Teigiamų mėginių registracijos sistema“. Šį pranešimą turėjo pildyti V. P., tačiau neatsimena, ar buvo užpildytas pranešimas ar ne. Mano, kad toks pranešimas turėjo būti, nes tai yra privaloma pildyti, tokia yra nustatyta tvarka NMVRVI. Taigi, pirmą kartą apie tai, kad UAB „J.“ gaminamuose koldūnuose buvo rasta listerija bakterija, G. P. sužinojo iš V. P. šio telefoninio pokalbio metu. Mano, kad UAB „J.“ gaminama produkcija galėjo būti tiriama dviem atvejais, tai yra įmonės savikontrolės, nes yra privalomos įmonėms programos, pagal kurias turi tirti gaminamą produkciją ir žaliavas. Kitu atveju kai mėginiai įmonėje paimami pagal valstybinę programą. Yra sudaromi planai, pagal kuriuos VMVT inspektoriai paima mėginius ir juos tiria. Apie tai, kad iš Rusijos Federacijos buvo gautas pranešimas apie UAB „J.“ produkcijoje rastus pažeidimus, G. P. nežinojo ir institutas nebuvo informuotas. G. P. parodė, kad pokalbio metu minimas P. yra P. G.. Tai pasakė humoro forma. Apie tai, kad P. G. siejamas su UAB „J.“ žinojo iš spaudos. Kokios P. G. sąsajos su UAB „J.“, nežino. G. P. dėl UAB „J.“ su R.P. K. neteko kontaktuoti.

Dėl 2015-11-12 16 val. 47 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis atpažino savo balsą, jo pašnekovas yra J. M.. Pokalbio metu J. M. klausė, ar pažįsta Kaliningrado srities (veterinarinių, maisto, GMO) laboratorijos vadovybę (7 t., b. l. 39-43). Teisme liudytojas G. P. papildė, jog dėl listerijos bakterijų nustatymo ar tyrimo rezultatų jam tiesiogiai su kaltinamuoju bendrauti neteko. G. P. vadovaujamo institutas tiesioginių sąsajų su bendrove „J.“ neturėjo, institutas biudžetinė įstaiga, kuri vykdo valstybinę kontrolę, tiria valstybinės kontrolės metu atrinktus mėginius, nustatinėdami įvairius parametrus – tiek cheminius, tiek mikrobiologinius. Į G. P. pavaldžių darbuotojų funkcijas įėjo atlikti bendrovės „J.“ produkcijos tyrimus. Kiek pamena, V. P. telefoninio pokalbio metu įvardino, kieno produkcijoje buvo rasta listerijos bakterija. Pokalbio metu buvo pranešta, kad listerijos buvo rastos „J.“ produkcijoje. Po šio įvykio, J.“ produkcija buvo tikrinama. Kai buvo tas atvejis, buvo atrinkta apie 200 mėginių ir labai plačiai tirta. Ne tik „J.“ tikrino, bet ir kitų gamintojų produkciją, kadangi norėjo pasižiūrėti, kokia yra situacija. Kiek pamena, kad į Rusiją ekportuojamoje „J.“ produkcijoje greituoju tyrimo metodu buvo rasta listerija, tačiau po to tiriant klasikiniu, pamatiniu metodu – bakterija nebuvo nerasta. Iš esmės toje produkcijoje pagal tą protokolą listerijų nėra.

Liudytojas V. P. teismui parodė, jog P. G. pažįstamas tik iš medijos.V. P. 2015-2016 m. dirbo Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Kauno teritorinio skyriaus vedėju. 2015 m. įvykęs Listerijos įvykis buvo senokai. Kiek pamena, buvo kažkoks pavienis atvejis, skambutis, kad žmogus, prisistatęs P. ar P. G. vardu domėjosi gal mėginių paėmimu, ar pristatymu, ar kažkas panašaus. Tiksliau paaiškinti negali, nepamena. 2015 m. institutas įmonėms, tame tarpe ir UAB „J.“ teikė paslaugas dėl mikrobiologinių tyrimų. Įmonės apie tyrimų rezultatus telefonu nebūdavo informuojamos. Esant komerciniam užsakymui, būdavo išsiunčiamas protokolas. Telefonu neinformuodavo, nebent dėl kažkokių neaiškių pristatymų ar dar kažko. Negalėjo taip būti, kad konkrečiai dėl UAB „J.“ produkcijos kokiame nors dokumente būtų nurodęs neteisingus duomenis. Tyrimo protokolus pildė ir protokolus tyrimo rezultatus įrašydavo ne V. P.. Surašant turimo protokolus, praktiškai jokio darbo V. P. neatlikdavo, tik sutikrinęs ar protokolas atitinka patvirtintą formą, ar teisingai surašyti tyrimų standartai, ar jis atitinka kokybės reikalavimus, pasirašydavo tyrimo protokolus. Įrašytos informacijos apie rastas ar nerastas bakterijas nepertikrindavo. Daugiau žiūrėdavo pačios formos atitikimą. Tyrimų rezultatai būdavo perpatikrinami tik auditų metu.

Iš V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b. l. 71-74.), matyti, kad jis nuo 2003 m. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. dirbo Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Institute Kauno skyriaus vedėju. Jis neatlikdavo laboratorinių tyrimų, tačiau pasirašydavo tyrimų protokolus, kuriuos pateikdavo darbuotojai po atliktų tyrimų. Vėliau protokolai buvo pateikdami užsakovui, o kitas egzempliorius likdavo skyriuje. V. P. pažįsta Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. M., Kauno VMVT viršininką R.P. K.. Su Kauno VMVT inspektore I. U. siejo darbiniai santykiai. Su P. G. nepažįstamas, tačiau yra bendravęs telefonu. V. P. su R. T. nepažįstamas, bet gal bendravo telefonu. V. P. parodė, kad 2016-07-29 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuris susijęs su neva jo piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, susijusio su UAB „J.“ produkcija, kuri buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją. Su įtarimu nesutiko, kadangi nepadarė jokios jam tuo metu inkriminuotos nusikalstamos veikos. Neklastojo jokių dokumentų, tame tarpe ir tyrimų protokolų, nedavė nurodymų sau pavaldiems asmenims daryti šias nusikalstamas veikas. Iš J. M., R.P. K. ar kitų asmenų negavo jokių nurodymų klastoti dokumentus, tyrimų rezultatus, susijusius su UAB „J.“ gabenama produkcija į Rusijos Federaciją.

Dėl 2015-11-13 13 val. 43 min. telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad jo pašnekovė buvusi pavaldinė laborantė I. F.. Šio pokalbio nelabai gerai atsimena, galimai pokalbio turinys susijęs su UAB „J.“ produkcijos tyrimais. Mano, kad reikėjo pasirašyti protokolą dėl atlikto tyrimo, jeigu jie buvo atlikti, tačiau nepamena, ar jie buvo atlikti. Dėl kokios produkcijos buvo atlikti tyrimai, nepamena.

Dėl 2015-11-13 8 val. 19 min. pokalbio V. P. parodė, kad jis kalba galimai su I. U.. Pokalbio turinio pakomentuoti negali, kadangi nepamena apie ką kalbėjo.

Dėl 2015-11-13 8 val. 19 min. telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad pateikto pokalbio metu jis atpažino savo balsą, tačiau kas pašnekovė, negali pasakyti. Pokalbio turinio nepamena. Galimai 2015 m. rugpjūčio mėn. į tarnybinį mobilaus ryšio telefono abonento numerį 8616 12849 paskambino vyras, kuris prisistatė P. G., tiksliai pokalbio nepamena, tačiau jo metu jis domėjosi apie tyrimo procedūrą, tačiau koks tiksliai tyrimas jį domino, negali pasakyti. Jis nesakė, kad atstovauja UAB „J.“, nepasakė, kad skambina kaip Seimo narys. Iš pokalbio pamena, kad jį domino tyrimo eiga. Pokalbio metu jis neprašė palankių rezultatų ar kokių nors veiksmų atlikimo UAB „J.“ naudai. Pamena, pokalbio metu jis buvo užsiminęs apie J. M., tačiau nežino, kokie santykiai sieja šiuos asmenis. Su P. G. susitikęs nebuvo, galimai daugiau jis neskambino. Nepamena, ar 2015 m. rugpjūčio mėn., ar kitu laikotarpiu UAB „J.“ produkcijoje ar pateiktoje tirti žaliavoje buvo rastos kokios nors bakterijos. Tyrimų buvo atliekama daug ir įvairių įmonių, aptariama įmonė neišsiskyrė iš kitų užsakovų.

Dėl 2015-11-13 13 val. 58 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad pokalbio metu kalba galimai su UAB „J.“ atstove, jos nepamena. Pokalbio metu aptaria kažkokio tyrimo eigą. Sakydamas, kad: „man jie irgi po kabliuku“, nežino, ką turi mintyse. Kadangi praėjo nemažai laiko, poklabių nepamena, parodyti nieko konkretaus negali.

Dėl trumpųjų SMS žinučių, užfiksuotų 2015-11-13 14 val. 12 min. ir 14 val. 27 min., kurių turinys: „Gal galit pasakyti kurie dabar nr kelia abejones ačiū“, „Po savaitgalio bus aiskiau.“ V. P. parodė, kad galimai laboratorinis tyrimas dėl kažkokios produkcijos dar nebuvo atliktas, todėl negalėjo atsakyti klauS.nčiam asmeniui apie rezultatus.

Dėl 2015-11-19 8 val. 37 min. telefoninio pokalbio V. P. parodė, kad pokalbio metu kalba su moteriške, kuria vadina R., tačiau nežino, kas ji yra. Nepamena, ar pas jį buvo atvykusi ir kokiu klausimu. Iš liudytojos A. I. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 113-116) matyti, jog ji nuo 2000 m. liepos mėn. dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau – VMVT), nuo 2003-01-01 iki 2016 m. dirbo Maisto skyriaus vedėja. Su P. G. asmeniškai nepažįstama, tačiau žino, kad jis yra Seimo narys. A. I. yra Nacionalinės sveikatos tarybos, kuri yra prie Sveikatos reikalų komiteto Seime narė. Su P. G. neteko susidurti darbo klausimais. Jai neteko dalyvauti posėdžiuose, kuriuose būtų svarstomi P. G. pateikti įstatymų projektai, susiję su negyvūninio maisto kontrole. Dėl 2015-11-20 12 val. 05 min. užfiksuoto telefoninio pokalbio A. I. parodė, kad ji kabasi su R.P. K.. Pokalbis yra susijęs su skundu dėl žuvies kokybės, tačiau neatsimena, kodėl toks pokalbis vyko. Jos vadovaujamas skyrius buvo atsakingas už vartotojų skundų gavimą, registravimą bei perdavimą pagal kompetenciją teritoriniams padaliniams tolimesniam tyrimui. Jų skyriuje skundai nenagrinėjami. Skundas susijęs su žuvies produkcijos ženklinimu ir kokybe. Moteris pasiskundė netinkama žuvies produkcijos kokybe. A. I. galimai pranešė R.P. K. apie netinkamą žuvies produkcijos kokybės atvejį, kurio metu nebuvo identifikuotas gamintojas. Dėl pokalbio metu pasakytos frazės: „Nu, nu, nu, tai gerai, gerai. Da paviešinsim, mes įdėsim į spaudą, užtenka čia.“ A. I. parodė, kad turėjo omenyje tai, jog jeigu yra pažeidimai, kurie svarbūs vartotojui, tai tokie atvejai teritorinių padalinių arba žurnalistų iniciatyva turėtų būti skelbiami spaudoje, tai yra VMVT internetinėje svetainėje. A. I. nežinojo, kad produkcija buvo gaminta bendrovėje „J.“, tą sužinojo iš R.P. K. pateikto išklausyti pokalbio metu. Dėl frazių: “Ne, ne. Ne, tai nieko, suprantat, vienas, vienus galim skalpuoti, kitus ne, tai aš daba čia irgi tuos visus vyrus irgi pašokdinsiu, suprantat.“ A. I. parodė, kad ji neturėjo tikslios informacijos ir juoko forma pasakė, kad paliekama vertinti „vyrams“ – turėdama omenyje R.P. K., kaip teritorinio padalinio viršininką, kuris turi visą informaciją apie tyrimą. Dėl frazės: “Nieko čia nelaukiam, a ką čia, užtenka čia, žinai, gražuolis ten, žinote.“ A. I. parodė, kad pokalbio metu pasakytas žodis „gražuolis“ turimas omenyje bendrovės „J.“ atstovas P. G.. Apie tai, kad P. G. yra susijęs su bendrove „J.“ A. I. žino iš spaudos. Dėl frazių: “ Bet tai o kodėl jūs ne, bet kodėl jūs neatšaukėt iš rinkos, neperženklinot, jeigu jūs padarėt?“ A. I. parodė, kad tai jos klausimas R.P. K.. Ji nežinojo situacijos. Jeigu produkcija yra netinkamos kokybės ir nesaugi, tai tokius produktus atšaukia iš rinkos. Pokalbio metu A. I. sužinojo, kad produkto rinkoje jau nėra, todėl tokiais atvejais nėra tikslo skelbti ir informuoti vartotojus apie produktus, kurių nėra rinkoje. Dėl frazių: “Ir man bobulė paskambino moteris, kuri, vat, šitą kepė, žinai, vat, teš...žuvies filė tešloje ir sakė, ir smirda, ir ne...nekokybiška, ir paskui aš jai paprašiau, kad jinai atsineštų etiketę, skaitytų ir moteris ten su akiniais neįžiūri, pensininkė. Bet kai jinai man pasakė, perskaitė pavadinimą žuvies filė, o viduj malta, bet jinai niekaip, buvo jau praplėšusi tą pakuotę ir jinai nematė gamintojo. Ir aš neužregistravau, nes nu, nepasakė tiksliai. Tai vat, noriu pa…“ A. I. parodė, kad pamena šį skundą ir apie jį pasakoja R.P. K., nes pati išklausė skundą telefonu, kadangi tuo metu darbo vietoje nebuvo kolegės, priimančios skundus. Pokalbio su R.P. K. pradžioje neturėjo informacijos, kad Kauno VMVT jau yra atlikusi tam tikrus veiksmus, tiriant žuvies tikrinimą dėl UAB „J.“ produkcijos.

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos sąjunga, tarptautinės vietoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

P. G. inkriminuojama BK 228 straipsnio 2 dalis yra numatyta Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje, numatančiame atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį šiame skyriuje nurodytais valstybės tarnautojais yra laikomi valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Valstybės politikai - asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo pirmininko, Seimo nario, Ministro pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, ar mero pavaduotojo pareigas.

Iš P. G. parodymų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo kanceliarijos pateiktos informacijos, Seimo nario P. G. 2012-11-16, 2016-11-14, 2020-11-13 vardinių priesaikų kopijų (43 t., b. l. 116, 119, 121, 154) nustatyta, jog P. G. nuo 1996 metų iki šiol, t. y. ir šioje byloje inkriminuojamu laikotarpiu, buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, t.y. asmuo, kuris baudžiamosios teisės prasme laikomas valstybės tarnautoju ir pagal BK 228 straipsnį yra tinkamas subjektas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-12-15 priėmė nutarimą Nr. XIV-73 „Dėl sutikimo Seimo narį P. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ (43 t., b.l. 44).

Byloje P. G. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi grindžiamas tuo, kad jis, veikdamas bendrovės „J.“ interesais:

- dėl ribotos atsakomybės bendrovės „T.“ nustatyto pažeidimo – aptiktos bakterijos – Listerija monocytogenes, kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. M. prašydamas kartu su juo vykti į Kaliningrado sritį pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, patarti ar duoti kyšį bei UAB „J.“ interesais vyko į Kaliningradą, kur susitiko su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu;

- dėl tyrimų metu bendrovės „J.“ paukštienos produkcijoje aptiktos bakterijos – Listerija monocytogenes - telefoninių pokalbių metu kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. M., prašė duoti nurodymus išduoti sertifikatą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus viršininkui R.P. K., kuris nesant produkcijos tyrimo protokolo atsisakė išduoti sertifikatą;

- dėl galimų sunkumų, susijusių su sertifiktų išdavimu, kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno teritorinio skyriaus vedėją V. P. neteisėtai prašydamas apie nustatytus pažeidimus juos informuoti, tačiau nustatytų pažeidimų neįrašyti į produkcijos tyrimo protokolus;

- dėl „J.“ produkcijoje nustatytų ženklinimų pažeidimų, kelis kartus (tame tarpe ir su kitais UAB „J.“ drabuotojais) vyko pas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. M., telefoninių pokalbių metu suoraganizavo P. P. ir Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovo A. I. susitikimą, bei pastarajam organizavo neteisėtą pinigų perdavimą;

- prašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus viršininko R.P. K. į antrąjį Rusijos Federacijos raštą dėl ženklinimo pažeidimų atsakyti vienu raštu arba duoti tą patį atsakymą;

- organizavo P. P. ir Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovo susitikimą tikslu, kad pastarasis ją supažindintų su laboratorijos vedėju, o už supažindinimą pastarajam neteisėtai duoti 500 Eur;

- dėl UAB „J.“ nustatų žuvies fasavimo pažeidimų, tiek telefonu, tiek nuvykdamas betarpiškai pas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. M. tarėsi dėl fasuotos žuvies producijos išsipardavimo bei fasavimui keliamų reikalavimų;

P. G., veikdamas UAB ‚J.“ interesais, savo ir kitų asmenų naudai:

- neatlygintinai naudojosi UAB „J.“ automobiliu „Lexus GS 450H“;

- neatlygintinai savo ir kitų asmenų (J. B.) naudai naudojosi UAB „J.“ UAB „Statoil Fuel ant Retail Lietuva“ išduotomis kuro kortelėmis;

- savo ir kitų asmenų naudai naudojosi už UAB „J.“ pinigus nupirktais skrydžio bilietais;

- per P. P. sąskaitą gavo UAB „J.“ pervestus pinigus.

Iš VĮ „Registrų centro“ pateiktų duomenų, darbo sutarčių matyti, kad nuo 1996-03-29 Uždaros akcinės bendrovės „J.“ akcininku yra S. M.. Nuo 2013-03-29 iki 2016-10-03 bendrovės „J.“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2016-10-03 - marketingo projektų vadovu buvo R. K. (iš darbo atleistas 2016-10-31). Generaline direktore nuo 2016-10-04 paskirta L. J. (29 t., b. l. 69, 70-115; 35 t., b. l. 77-79).

Iš darbo sutartis matyti, kad R. P. 2012-04-02 priimta dirbti į UAB „J.“ Šaldytų maisto pusgaminių gamybos padalinį administratore vadybininke, o nuo 2012-11-13 - komercijos direktore. 2016-10-17 P. P. atleista iš darbo (35 t., b. l. 80-83).

Iš 2012-07-30 buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad UAB „J.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „A.“, atstovaujama direktorės G. D. (22 t., b. l. 144-147).

Iš prokuroro teismui pateikto STT centrinės tyrimų valdybos 2021-11-30 rašto Nr. 4-01-8982 matyti, jog UAB „J.“ akcininku nuo 1995-06-08 iki 1996-03-29 buvo J. P., kuris laikotarpiu nuo 1995-03-01 iki 1995-07-01 dirbo UAB „O.“, kurios vadovu laikotarpiu nuo 1990-12-20 iki 1996-07-14 buvo P. G.. Šiame rašte, be kitų aplinkybių, taip pat pažymėta, kad J. P. turėtas UAB „J.“ akcijas 1996-03-29 perleido S. M., kuris 1995-10-01 buvo įdarbintas P. G. tuomet vadovaujamoje UAB „O.“. UAB „O.“ nuo 1997-07-28 iki 20015-06-05 buvo likviduojama (45 t., b. l. 160).

Iš liudytojos R. G., buvusios P. G. sutuoktinės, 1995-2012 metais dirbusios UAB „J.“ buhaltere, parodymų duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 161-165) matyti, jog iki 2012 m. vieninteliu bendrovės „J.“ akcininku buvo S. M., kurį R. G. asmeniškai pažįsta, nes jis yra jos pusseserės vyro brolis. P. G. su S. M. sieja draugiški santykiai. S. M. konsultuodavosi su P. G. ekonominiais, komerciniais klausimais dėl verslo. P. G. niekada nedirbo UAB „J.“, nebuvo šios įmonės akcininkas. Jokiuose dokumentuose, kiek jai yra žinoma, iki 2012 m., P. G. pavardė nefigūravo. P. G. matydavo retai UAB „J.“ patalpose. Čia jis atvykdavo susitikti su S. M. arba G. G.. P. G. iki 2012 m. nebuvo suteikta kokio nors įmonės turto nuoma, panauda ar pan. Be to jis nėra gavęs jokios ekonominės naudos iš šios įmonė. Sutarčių su P. G. bendrovėje „J.“ nebuvo. Kas vyko ir vyksta įmonėje „J.“ nuo 2012 m. G. G. nežino.

2017-06-30 Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos rašte be kitų aplinkybių yra nurodyta, kad:

- 2015-07-09 P. G. ir P. P. atvyko automobiliu „Lexus GS450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės postą;

- 2015-11-16 P. P. automobiliu „Nissan Juke“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės postą ir tą pačią dieną atvyko į Lietuvą;

- 2015-11-29 P. G. išvyko per Kauno oro uosto pasienio kontrolės postą į Dubliną;

- 2015-11-30 P. G. atvyko per Kauno oro uosto pasienio kontrolės postą iš Londono;

- 2016-01-06 P. G. išvyko per Kauno oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-02-03 P. P. išvyko per Kauno oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-02-05 P. P. atvyko per Kauno oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-03-30 P. G. ir P. P. automobiliu „Lexus“ GS450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės postą ir tą pačią dieną atvyko į Lietuvą;

- 2016-05-30 P. G. išvyko per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-05-31 P. G. atvyko per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-06-02 P. G. išvyko per Kauno oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-07-11 P. G. ir P. P. automobiliu „Lexus“ GS450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko per Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą ir 2016-07-12 atvyko į Lietuvą; - 2016-07-21 P. G. automobiliu „Lexus“ GS450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko per Nidos tarptautinį pasienio kontrolės postą ir 2016-07-22 atvyko į Lietuvą per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės postą;

- 2016-07-27 P. G. išvyko per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą;

- 2016-07-27 P. G. atvyko per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą iš Kijevo (42 t., b. l. 141-143).

Dėl poveikio valstybės tarnautojams.

2015-07-21 Rusijos Federacijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos (Maskvoje) rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui J. M. (gauta 2015-07-24 registracijos Nr. B5-6060), nurodyta, kad atlikus laboratorinius tyrimus monitoringo būdu buvo nustatyti šie pažeidimai: „N.“ koldūnų (vištienos mėsa) partijoje, kuri buvo gauta iš Lietuvos, buvo aptikta listerija monocytogenes (2015-07-10 bandymų protokolas Nr. 6004/P1). Ši produkcija buvo pagaminta Lietuvos įmonėje EB 19-33 LT UAB „J.“ (pusfabrikačių paukštienos, kiaulienos, jautienos mėsos gamyba) ir turėjo 2015-06-29 veterinarijos sertifikatą Nr. LT0164672/L2-6911. Rašte nurodyta, kad tai yra Eurazijos ekonominės sąjungos ir Rusijos Federacijos veterinarinių ir sanitarinių reikalavimų pažeidimas. Dėl minėtų pažeidimų RFFVFPT įveda sustiprintos laboratorinės kontrolės Lietuvos įmonės Nr. EB 19-33 LT UAB „J.“ produkcijai. Raštu prašoma, kad Lietuvos veterinarinė tarnyba atliktų tyrimą ir nustatytų dėl kokių priežasčių yra viršytas draudžiamų ir kenksmingų medžiagų kiekis minėtos įmonės produkcijoje, o taip pat imtis priemonių, kad būtų užkirsti atvejai, kai į Rusijos Federaciją teikiama produkcija, neatitinkanti Eurazijos ekonominės sąjungos ir Rusijos Federacijos reikalavimų. Jeigu bus aptikti analogiški pažeidimai ateityje, RFFVFPT bus priverstas įvesti laikinus apribojimus teikti į Rusijos Federaciją įmonės Nr. EB 19-33 LT UAB „J.“ produkciją. Taip pat raštu prašoma informuoti apie tyrimo rezultatus ir kokių priemonių buvo imtasi (21 t., b.l. 171-172; 22 t., b. l. 56).

2015-07-22 Rusijos Federacijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos (Maskvoje) rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui J. M. (gauta 2015-07-24 registracijos Nr. B5-6060), nurodytos identiškos 2015-07-21 Rusijos Federacijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos (Maskvoje) rašte nurodytos aplinkybės (21 t., b. l. 160-161; 22 t., b. l. 47).

2015-08-04 Nacionalinio maisto į veterinarijos rizikos vertinimo instituto pranešime apie bakterinės taršos nustatymą nurodyta, kad 2015-08-04 inspektorės I. U. paimtame mėginyje – maisto produkte, mėsa ir mėsos produktai (įskaitant valgomuosius subproduktus), gyvulių mėsa, jautiena (jautienos kotletinė mėsa, atšaldyta) rasta listerija monocytogenes. Iš ataskaitos matyti, kad mėginys – jautienos kotletinė, atšaldyta mėsa paimta bendrovėje „J.“ (20 t., b. l. 198).

2015-08-05 Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (pasirašė R. K.) rašte, adresuotame Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai, nurodyta, kad pagal 2015-07-24 informaciją, gautą iš Rusijos Federacijos (2015-07-22 raštas) dėl UAB „J.“ eksportuotuose šaldytuose koldūnuose „D.“ nustatytos listerija monocytogenes, atlikti neplaniniai patikrinimai, įvertinti eksportui skirtų šaldytų pusgaminių technologinio proceso rodikliai, atsekamumas, įrangos ir inventoriaus plovimas ir dezinfekavimas, įmonės vykdoma laboratorinė kontrolė. Pažeidimų tikrinimo metu nenustatyta. Įmonės patikrinimo rezultatai aptarti su įmonės vadovu ir atsakingais specialistais. UAB „J.“ pateikė priimtų korekcinių veiksmų planą dėl kontrolės sugriežtinimo listerijos atžvilgiu. Atlikta neplaninė įmonės patalpų, technologinio proceso mikrobiologinė kontrolė, parengta listerijos kontrolei skirta sanitarinė procedūra, įmonėje sugriežtinta priimamos žaliavos, gaminamos produkcijos kontrolė, pravesti vidiniai darbuotojų higienos ir technologinio proceso mokymai (21 t., b. l. 159).

2015-08-11 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte (pasirašytame J. M.), adresuotame Rusijos Federacijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybai, atsakant į 2015-07-21 raštą, nurodyta, kad veterinarinė tarnyba, siekiant išSiaiškinti priežastį, kodėl produkcija neatitinka saugos reikalavimų (nustačius mikroorganizmus listerija monocytogenes koldūnuose „N.“, kurie buvo išsiųsti į Rusijos Federaciją) atliko UAB „J.“ patikrinimą ir nustatė, kad koldūnai „N.“ buvo pakrauti vežimui į Rusiją su veterinarijos pažymėjimu Nr. 0164672/L2-6911, kuris buvo išduotas 2015-06-29. Užregistruotų technologinio proceso ir aplinkos apsaugos parametrų pažeidimų nebuvo aptikta. Temperatūriniai patalpų režimai, technologinio proceso temperatūros, laboratorinės kontrolės rezultatai ir kiti gamybiniai parametrai atitinka reikalavimus ir normas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gamykloje yra vykdoma savikontrolės sistema, parengta pagal galiojančius Rusijos Federacijos ir Muitinės sąjungos teisės aktus, sudarytas laboratorinių tyrimų planas. Pagal gaminamos produkcijos laboratorinės kontrolės planą yra numatyta reguliariai tirti produkciją, kuri yra skirta Rusijos Federacijos ir Muitinės sąjungai. Atsakydami į nustatytus Rusijos Federacijoje laboratorinių tyrimų neatitikimų rezultatus, UAB „J.“ ėmėsi šių priemonių: atlikta gamybinio cecho ir šaldytuvo kruopštus išvalymas ir dezinfekcija. Savikontrolės tikslais, buvo paimtos nuoplovos nuo įrangos ir šaldymo paviršių, siekiant įvertinti dezinfekcijos efektyvumą ir nustatyti užteršimo mikrobais lygį. Visi pavyzdžiai buvo pateikti į laboratoriją listerija bakterijai ištirti ir neigiamų rezultatų nebuvo nustatyta. Sustiprinta dezinfekcijos efektyvumo, o taip pat galimo patalpų užteršimo patogeninėmis bakterijomis vertinimo laboratorinė kontrolė. Iš kiekvienos pagamintų koldūnų partijos, kurie bus eksportuojami į Rusiją arba Muitinės sąjungą, dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui, bus atrenkami mėginiai patogeniniams rodikliams ištirti. Veterinarinė tarnyba priėmė sprendimą sugriežtinti valstybinės laboratorinės kontrolės reikalavimus, pagal kuriuos bus atrenkami 10 iš eilės partijų UAB „J.“ siunčiamų į Rusiją koldūnų mėginiai patogeniniams rodikliams (listerijoms) ištirti. Pagal laboratorinių tyrimų rezultatus ir nustačius neigiamus rezultatus arba neatitikimus Rusijos ir Muitinės sąjungos rezultatams, veterinarijos tarnyba savarankiškai sustabdys UAB „J.“ sertifikavimą ir nedelS.nt apie tai informuos RFFVFPT (21 t., b.l. 167-168; 22 t., b.l. 3-4).

Iš 2016-07-14 kriminalinės žvalgybos atlikimo protokolo Nr. S6-14-64 (4 t., b. l. 1-191) matyti, kad kontroliuojant P. G., J. M., R.P. K., V. P., R. K., P. P., I. U., V. P. ir G. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (pastaba: telefonų numeriai protokole nurodyti) ir ją fiksuojant tarp kitų duomenų užfiksuota:

- 2015-07-06 nuo 12 val. 09 min. iki 12 val. 13 min. telefoninio pokalbio tarp J. M. ir P. G. metu P. G. pasakė: „žiūrėkit, dabar va su tuo Kaliningradu, ką jūs čia patartumėt? Jie ten kažkokią tai bakteriją rado, galas žino, jau aš pamiršau tą pavadinimą“. „Gal listerija, o kas ta listerija?“. P. G. pasakė, kad jis girdėjo, jog kompanija į Kaliningradą paštetą vežė ir kai rado bakteriją atėmė licenziją. P. G. paklausė J. M., gal daugiau nevežti, nes jei atims licenziją nebegalės vežti į Baltarusiją. J. M. paklausė, ar daug veždavo į Kaliningradą. P. G. atsakė, kad „fūrą“ į mėnesį ir paklausė, ką dabar daryti? J. M. pasakė: „nu tiesiog nežinau, tas Kaliningrado neblogas vadas, bet jeigu jisai gavęs ten žinot įsakymą, tai ten gi jie gauna tuos žinot, kaip sakoma įsakymus“. P. G. pasakė, kad „tai sako, kad greičiauSiai užsakymas buvo“ ir paklausė, „o ten kaži pašnekėti negalima? Sudėtinga? Važiuot į vietą reikia?“. J. M. atsakė: „Ne, jis neblogas tas vyras yra, bet tai sakau, jeigu jis gavo iš Maskvos tai žinot, Lietuvos tas įmones dabar smaugia juodai“. „Ten reikėtų važiuoti aišku ir kalbėt“. P. G. įsiterpdamas paklausė: „tai gal nulekiam?“. J. M. atsakė, kad galim kitą savaitę. P. G. atsakė, kad gali būti vėlai. J. M. pasakė, kad gali paskambinti, o pats šiuo metu serga ir paklausė: ant „(duomenys neskelbtini)ekso“ čia yra? P. G. atsakė, kad taip, ant „(duomenys neskelbtini)ekso“. J. M. paklausė, kas koldūnų viduje buvo? P. G. atsakė, kad J. M. paskambins R. ir viską pasakys (4 t., b. l. 2-3).

- 2015-07-06 nuo 12 val. 16 min. iki 12 val. 20 min. vykusio telefoninio pokalbio tarp P. P. ir J. M. metu J. M. paklausė: „ką jie ten išaugino?“. P. P. atsakė, kad koldūnuose su vištiena išaugino listeriją. J. M. paklausė ar vištiena apvirta? P. P. atsakė, kad reikia paklausti technologų ir pažadėjo paskambinti technologui, pasiklausti dėl mėsos ir perskambinti J. M. (4 t., b. l. 3).

- 2015-07-06 nuo 12 val. 22 min. iki 12 val. 25 min. vykusio telefoninio pokalbio tarp P. P. ir J. M. metu P. P. pasakė: „nu tai va kalbėjau, žalia mėsa į koldūnus“. J. M. atsakė: „ai žalia, tai viskas aišku, o kodėl jūs neapverdat?“. P. P. atsakė, kad toks receptas. J. M. pasakė: „aš tada rytoj bandysiu paskambinti ten tiem valdžiai, bet tai supranti, žinai, reikia nuvažiuoti tada kažkam iš jūsų ten.“ P. P. atsakė: „tai taip, reikia važiuot, aš sakiau ir P.i“. J. M. pakartojo, kad rytoj paskambins, bet pats važiuoti negalės, nes serga. Pokalbio pabaigoje J. M. paklausė, kas iš jų važiuos. P. P. atsakė, kad ji tikrai važiuotų, taip pat ir jų bendras draugas. J. M. pasitikslindamas paklausė ,,ar P.?“. P. P. atsakė, kad taip (4 t., b. l. 4-6).

- 2015-07-06 nuo 13 val. 17 min. iki 13 val. 18 min. telefoninio pokalbio metu J. M. informavo P. G., kad jis neprisiskambino, nes telefonai pasikeitę. P. G. paklausė: „gal vis tiek kažką sužinosit“, „o jeigu kas, paskui paprašytumėt, gal aš nulėkčiau, gal tada priimtų mane“. J. M. atsakė, kad čia reikia technologiją į Rusiją išdirbti, „apvirt viską“ ir bus ramu, nors „jeigu jie nori, tai randa.“ J. M. pažadėjo paskambinti P. G., „kaip jie man jau bandys čia surast“ (4 t., b. l. 6-7).

- 2015-07-06 nuo 15 val. 01 min. iki 15 val. 03 min. vykusio telefoninio pokalbio metu J. M. informavo P. P., kad prisiskambinti nepavyko ir pažadėjo paskambinti rytoj ryte bei paklausė, kuriam, jai ar P.i geriau skambinti. P. P. pasiūlė geriau skambinti jai (4 t., b. l. 7-8).

- 2015-07-07 nuo 9 val. 03 min. iki 9 val. 05 min. telefoninio pokalbio metu J. M. informavo P. P., kad jis kol kas neprisiskambino, sekretorė už valandos žadėjo sujungti. J. M. paklausė P. P., ar šiandien jie būtų pasiruošę nuvažiuoti? P. P. atsakė, kad ,,jeigu jie sutiktų susitikti, tai, tai derinsimės prie jų, kaip jie priims“, „kaip pasakys, taip ir atvažiuosim“. J. M. pažadėjo paskambinti P. P. (4 t., b. l. 8-9).

- 2015-07-07 nuo 10 val. 09 min. iki 10 val. 12 min. telefoninio pokalbio metu J. M. informavo I.A. I., kad J. M. draugas, kolega, P. nori atvažiuoti pas I.A. I. konsultacijos dėl maro, kitko. I.A. I. pasakė, kad tegul rytoj iš ryto, 10 val. atvažiuoja (4 t., b. l. 9, 189).

- 2015-07-07 nuo 10 val. 12 min. iki 10 val. 15 min. telefoninio pokalbio metu J. M. informavo P. P., kad „rytoj 10 val. jisai priima jus tada“. J. M. pasakė, kad jis kartu važiuoti negali, nes serga, be to, jis tokias išvykas turi derinti su Užsienio reikalų ministerija. P. P. paklausė J. M., ar tai jo geras pažįstamas, ar nebus taip, kad išvys iš kabineto? J. M. atsakė, kad jis geras pažįstamas, iš kabineto neišvys, tik gal geriau ten kabinete nespręsti, o kokių pietų pakviesti. P. P. paklausė J. M. tikslių duomenų, kur ir pas ką važiuoti. J. M. atsakė, kad pas I.A. I. ir patarė: „supranti, gal kokį buteliuką jūs jam ten ar ką nors, žinai, aš nežinau, kokių lauktuvių“. P. P. atsakė, kad būtinai, tuščiomis nevažiuos (4 t., b. l. 9-11).

- 2015-07-07 nuo 10 val. 17 min. iki 10 val. 21 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. paklausė J. M., ar jis davė adresą, ar rytoj ryte reikia šnekėtis. J. M. patvirtino, kad 10 val. ir patarė su juo kalbėti draugiškai, gal kada pasikviesti į Lietuvą, kabinete nekalbėti, kur nors išeiti, nes jie ten visko bijo. P. G. paklausė: „o kaip dabar padaryt, kažką paduot, nepaduot? Nežinau, kaip čia padaryt“. J. M. atsakė: „nu aš galvoju, kokį buteliuką, nu, reikėtų gal, žinot, nuvežt gerą, jam ten“, „žinot, ten kažkokių lauktuvių reikia“. P. G. pasakė: „tai taip, taip“ ir paklausė: „o dėl pinigo?“. J. M. atsakė: „ne, aš galvoju, taip kokią dovanėlę geriau“. P. G. atsakė, kad gerai, tada sugalvos kažką, kokį parkerį gerą, buteliuką gerą. P. G. pasakė: „Nuoširdžiai pašnekėt. Jeigu yra politika, tai gal tada sakysiu, paimkit iš tos ir vežam į Baltarusiją, tai paskui negalėsim vežti ir į ten“ (4 t., b. l. 11-13).

- 2015-07-08 nuo 11 val. 22 min. iki 11 val. 24 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo J. M., kad jie jau vietoj, šnekėjo su juo, „toks labai valdiškas žmogus pasirodė“, bet sutarė, kad su juo susitiks ir pasišnekės be penkiolikos, be dvidešimt trys kavinėje. J. M. patikino, kad jis geras žmogus ir pasiūlė jam pasakyti, kad „dabar mes viską apvirtą darysim pagal technologiją ir problemų nekils“. P. G. pažadėjo paskambinti ir informuoti kaip sekėsi (4 t., b. l. 13-15).

- 2015-07-08 15 val. 46 min. iš P. G. J. M. išsiuntė SMS žinutę: „J., labai labai labai aciu esame lb dekingi pasimatysim greitu metu“ (4 t., b. l. 15).

- 2015-07-29 nuo 9 val. 28 min. iki 9 val. 30 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. paklausė J. M., kada jis baigia atostogauti. J. M. informavo, kad pirmadienį bus darbe. P. G. pasakė, kad „tai norėsiu užlėkt tada dėl tų visų dalykų kas buvo pas, pas, pas K., Kaliningrado“ ir paprašė: „tai gal tų raštų kol nesusitiksim su manim nerašykit gal ten į Kaliningradą, gerai?“ J. M. atsakė, kad gerai, jokių problemų (4 t., b. l. 15-16).

- 2015-08-04 nuo 10 val. 26 min. iki 10 val. 28 min. V. P. paskambino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriui G. P.. V. P. pasakė, kad įdomybių tokių gali būti, nes „mes ten vienus tokius teigiamus turim“, „žinok ten bus „J.o“ žaliava, ten rusai buvo radę kažką tai, supranti, negero“, „mes radom, nu ir mes juos paleidžiam, čia ir su tarnyba susiderinta“ ir „žinok, jeigu ką“. G. P. paklausė, ar „čia tarnyba buvo ėmusi, a ne?“. V. P. atsakė, kad taip. G. P. atsakė, kad „viskas aišku“. V. P. pasakė, kad bus ten, jam atrodo, „paukštiena ir jautiena, ten koldūnų žaliava ir listerijos“. G. P. atsakė, kad „žinant, ką jie ten deda, tai žinai, nenuostabu visiškai“. V. P. pasakė, kad jis įspėja iš anksto, jeigu kas nors ten klausinės. G. P. atsakė, kad gerai. Jeigu P. skambins, a ne, tai. V. P. pasakė, kad „jo, jo, P., nes šiandien su R. jau irgi kalbėjom, tai žinai“ (4 t., b. l. 16-17.).

- 2015-08-04 apie 10 val. 32 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė J. M., „nu žiūrėkit, pasitarė“, „gal tada vežam, gerai?“ J. M. atsakė, kad „kaip sutarsit, jo, jo. Jo, gerai, gerai“. P. G. pasakė, kad „taip, sutariau“, „tai jūs signalą duosit, ar ne?“ J. M. atsakė, kad gerai, gerai, tvarkoj. Gerai“ (4 t., b. l. 17-18).

- 2015-08-04 10 val. 36 min. R.P. K. išsiuntė VMVT direktoriaus pavaduotojui V. P. SMS žinutę: „J. nori vezti koldunus Kaliningrad. Patikrinus zaliava auga listerios monocot. Neduodam sartifikato bus skambutis (4 t., b. l. 18).

- 2015-08-04 nuo 10 val. 41 min. iki 10 val. 49 min. vykusio telefoninio pokalbio metu V. P. informavo, kad rado žinutę, „reikaliuks yr toks, kad jūs velniškai teisus“. R.P. K. pasakė, kad mes gavom raštą, aptarėm priemones, sakėm, kad pasitikrintų žaliavą ir tik tada darytų, o jie pasiėmė žaliavą ir daro koldūnus, „ir jie pas mane jau sėdi, ir dabar jau jisai man skambina, tau bus skambutis, bus suderinta, nu ir galvoju, jeigu bus.“ V. P. pasakė, kad jis pritaria R.P. K. nuomonei „neleisti“. R.P. K. pasakė, kad čia užteršta U. kotletinė mėsa ir K. broilerių blauzdelių mėsa. V. P. pasakė, kad „jeigu išleisim bus didelė problema“. R.P. K. pasakė, kad vadas tai nematė rusų rašto, tai galvoja, kad čia juokeliai. Po kurio R.P. K. pasakė, kad „čia į Kaliningradą“, tai jam pasakojo, „čia buvo privažiavęs tas jau, e, va generolas jo, tai man aiškina viską atariau, viską sutvarkiau, merkę, sako, daviau ten tam, tam daviau, man neįdomu, kam jis davė“, „man įdomu ką, ką tu padarei, kad nebūtų“, „aš jiem daviau“, „dar ir sakiau, va, paimkit ir paskaitykit, kas te yra parašyta, kad užtikrinti ir informuoti, tai mes dar va neparašėm dar atsakymo netgi“. V. P. pasiūlė laikytis R.P. K. pozicijos. R.P. K. atsakė, kad „jeigu jus nepalenks, tai manęs tikrai“ (4 t., b. l. 18-22).

- 2015-08-04 apie 10 val. 45 min. telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė J. M., „žiūrėkit, už kiek galima pasiskambint bus šitam Kaunui“. J. M. atsakė, kad „tai jūs ten tvarkykitės“. P. G. pasakė, „bet jiems perduokit, perdavėt“. J. M. atsakė, kad „aš nenoriu, žinot kaip yra, nu, tvarkoj tada“ (4 t., b. l. 22).

- 2015-08-04 apie 11 val. 14 min. vykusio telefoninio pokalbio metu J. M. susitarė su P. P. susitikti (4 t., b. l. 22-23).

- 2015-08-04 nuo 12 val. 31 min. iki 12 val. 32 min. telefoninio pokalbio metu P. P. informavo J. M., kad ji jau atvyko. J. M. pasakė, kad jis dabar pasitarime. P. P. pasakė, kad palauks, pirmam aukšte pasėdės. J. M. atsakė, kad gerai (4 t., b. l. 22-23).

- 2015-08-04 14 val. 21 min. P. P. J. M. išsiuntė žinutę „Aciu Jums J. labai“ (4 t., b. l. 23). - 2015-08-04 nuo 15 val. 12 min. iki 15 val. 13 min. telefoninio pokalbio metu R.P. K. informavo V. P., kad „nu, čia sėdi mergužėlė iš J.o ir liepė rašyt sertifikatą“. V. P. pasakė, kad „tai mergužėlei parodyk duris ir pasibaigs reikalas“. R.P. K. pasakė, kad jam sako, jog „ten iš aukščiau liepė aišku čia“. V. P. atsakė, kad jis pirmą kartą girdi. R.P. K. paklausė, ar V. P. gali ten paklausti. V. P. atsakė, kad galėtų paklausti, bet jis šiuo metu išvykęs. V. P. pažadėjo, kad kai pasirodys pateiks pilną teisingą informaciją ir būtinai paklaus. R.P. K. pasakė, kad jis čia tikrai nerašys sertifikato. V. P. pritarė ir pasiūlė laukti direktoriaus.

- 2015-08-04 apie 15 val. 23 min. vykusio telefoninio pokalbio metu R.P. K. informavo V. P., kad direktorius skambino jam, sakė gerai, o kas gerai nežino. R.P. K. pasakė, kad jam reikia aiškumo. V. P. pažadėjo paskambinti direktoriui (4 t., b. l. 25).

- 2015-08-04 nuo 16 val. 33 min. iki 16 val. 37 min. telefoninio pokalbio metu V. P. pasakė R.P. K., kad „ten tasai, tas veikėjas nuvažiavęs sėdi pas tuos rusus, kad ten viską jis sutaręs ir panašiai yra“. V. P. nežino, „nepasakė tiesiogiai, kad rašyt ar nerašyt, žinai, šefas“, „nors buvau užėjęs“. R.P. K. paklausė, ar jisai skaitė tą raštą, ar neskaitė? V. P. atsakė, kad matė. R.P. K. pasakė, kad jis informavo, jog „rytoj ryte, nes net laboratorinių atsakymų nėra“. V. P. atsakė, kad gerai. Po kurio laiko V. P. pasakė, „o gal ir parašyk ir viskas, tiek to šitą“, „ką tik užėjo šefas dabar, a girdi“, „parašyk“. R.P. K. atsakė, kad rytoj parašys, kada bus nors laboratoriniai tyrimai. V. P. atsakė, kad gerai ir paklausė, ar ji dar sėdi. R.P. K. atsakė, kad ji dar sėdi ir paklausė: „kaip mes galim rašyt, dar neturim net atsakymo laboratorijos“. V. P. atsakė, kad „nesuk galvos, čia direktorius pasakė parašyt ir viskas“. R.P. K. paklausė, ar rašyt? V. P. pasakė, kad „rašyt“. R.P. K. atsakė, kad gerai. V. P. pasakė, kad „dabar, nu, ką nori tą rašyk ir viskas“ (4 t., b. l. 26-28). - 2015-08-04 apie 16 val. 35 min. telefoninio pokalbio metu P. P. informavo J. M., kad jai nieko nerašo. J. M. atsakė, kad „nu tai gerai tada, tvarkoj“ (4 t., b. l. 29).

- 2015-08-07 nuo 12 val. 10 min. iki 12 val. 11 min. telefoninio pokalbio metu P. G. paklausė P. P., ar veterinarija tikrino? P. P. atsakė, kad O. neatsakė, ji užklaus (4 t., b. l. 29).

- 2015-08-07 nuo 12 val. 19 min. iki 12 val. 22 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. P. informavo P. G., kad neėmė „jie analizių“, „nieko neėmė“, „viskas gerai“. P. G. atsakė, kad „ačiū dievui, tada nereiks važiuoti“. P. P. pasakė, kad „jau jie antrą mašiną neima“. P. G. atsakė, kad suprato (4 t., b. l. 32).

- 2015-10-05 nuo 11 val. 02 min. iki 11 val. 05 min. telefoninio pokalbio metu J. M. informavo P. G., kad iš rusų gavo raštą apie pažeidimus, jog vietoj rašomos vištienos, rado kiaulieną dėl to tirs „padidintai“. P. G. paklausė, kad čia visiška nesąmonė ir paklausė, ar J. M. bus pas save. Pašnekovai susitarė po pietų susitikti pas J. M.. P. G. paklausė, „tai ką daryt?“ J. M. atsakė, kad „tai kažkaip, vat, reikia vėl pas tą draugelį jum važiuot, kažkaip su juo kalbėt“. P. G. pasakė, kad gerai ir pažadėjo atvykti pas J. M. (4 t., b. l. 48-49).

- 2015-10-05 apie 13 val. 21 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo A. I., kad Lietuva skambina, paklausė, ar kitą savaitę A. I. nebus išvykęs, pranešė, kad ketvirtadienį P. G. bus Kaliningrade ir susitarė, jeigu bus galimybė, susitikti (4 t., b. l. 50-51, 189-190).

- 2015-10-05 apie 16 val. 01 min. vykusio telefoninio pokalbio metu J. M. nurodė R.P. K. rytoj surašyti aktą dėl „J. – o“ ir atsiųsti jam, taip pat informavo, kad jis P.i paaiškino (4 t., b. l. 52).

- 2015-10-05 nuo 17 val. 58 min. iki 18 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R. K. informavo P. G., kad su Indra skaitė, jog DNR tyrimo metu rado sojos ir krakmolo, kuris nebuvo deklaruotas. R. pasakė, kad jie sojos nededa, bet jos ir krakmolo gali būti prieskoniuose. P. G. pasakė, kad reikia gauti, jog nebūtų „nei sojos, nei krakmolo“ arba deklaruoti, kad yra soja. R. K. atsakė, kad jie visur rašo, jog be sojos ir Kaliningradas nori, kad būtų be sojos.

- 2015-10-06 apie 10 val. 47 min. vykusio telefoninio pokalbio metu R. K. paklausė P. G., ar jie „ketvirtadienį išvažiuoja?“ P. G. atsakė, kad turėtų važiuoti, jeigu bus paruošti atsakymai. R. K. paklausė, „kiek pinigų?“ P. G. atsakė, kad „reikia paskaičiuot, kiek ten tų fūrų yra išvažiavę“ ir „nežinau, gal už tą pažeidimą avansą kažkaip įdėt reikia“. R. K. pasitikslino, „ir dar į priekį reikia užmest.“ P. G. pasakė, kad „jūs pasižiūrėkit, bet reikia užsimest tenai, nes gal aš dabar pagal tai, kad yra tas raštas, pagal tai kažkam užmest reikia, pasiskaičiuokit, gerai?“ (4 t., b. l. 54-55).

- 2015-10-07 nuo 11 val. 39 min. iki 11 val. 40 min. telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė R.P. K., kad neišeina iš veterinarinės tarnybos ir paklausė, ar už gero pusvalandžio R.P. K. gali priimti. R.P. K. paklausė, ar „jūs, ar aš pas jus?“ P. G. atsakė, kad „mes galėtume, ką jau jūs, čia mes kalti ir jūs važiuosit iki mūsų, tai mes iki jūsų važiuotumėm, da galit kokį specialistą pasikviest, tai mes būtumėm už pusvalandžio“ (4 t., b.l. 55-56).

- 2015-10-12 nuo 13 val. 30 min. iki 13 val. 31 min. telefoninio pokalbio metu P. G. susitarė su J. M. 15 val. 30 min. susitikti pas J. M. (4 t., b. l. 62).

- 2015-10-12 nuo 15 val. 36 min. iki 15 val. 37 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo R. T., kad dabar tariasi, ką rašyti rusams, kad rusams tinka, jog buvo nustatyta priežastis, nepilnai išplautos mašinos, prieš tai dirbo, gamino kitą produktą, kur buvo krakmolo, karagenino, sojos ir kad bus imtasi papildomos kontrolės. R. T. pritarė tokiam atsakymai.

- 2015-10-12 nuo 15 val. 55 min. iki 15 val. 56 min. telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė R.P. K., kad „nu va, sėdim, klausykit, čia pas, pas Vilniuj pas šefą ir jūsų sūnus patarinėja, ką parašyt, kaip paSiaiškint, vienu žodžiu Karaliaučiui“, „sūnus sako“ rašyt, kad nustatyta, jog „radom paukštienoj ten infekuotoj ten tų produktų ir keisim žaliavą, padidinsim kontrolę ir viskas. Pats geriauS.s variantas“. R.P. K. atsakė, kad gerai. P. G. informavo, kad telefoną perduoda šefui. R.P. K. pasakė, „o tai gausiu velnių dar“. J. M. pasakė R.P. K., kad „sūnus geriau galvoja negu pats“. R.P. K. pažadėjo pasitaisyti (4 t., b. l. 63-64).

- 2015-10-19 nuo 14 val. 52 min. iki 14 val. 53 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. informavo A. I., kad Lietuva, P. trukdo, paklausė, ar niekur neišvyksta, informavo, kad trečiadienį pas A. I. atvyks mergina, kuri pas A. I. buvo su P. G.. P. G. su A. I. susitarė, kad mergina paskambins A. I. trečiadienį, antroje dienos pusėje (4 t., b. l. 65, 190).

- 2015-10-19 nuo 16 val. 42 min. iki 16 val. 57 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo P. P., kad ji trečiadienį išvažiuoja ir ketvirtadienį grįžta iš Kaliningrado (4 t., b. l. 65-66).

- 2015-10-30 nuo 8 val. 12 min. iki 8 val. 15 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo R.P. K., kad „sėdim su tuo Karaliaučium, ta ten nesuprasi, nuvažiavęs buvau, šnekėjom, viskas gerai, vakar su juo kalbėjau telefonu, ai, sako, rupužai, sako, žinok, žmogiškasis faktorius, bet labai nekreipt dėmesio, pažadu, tikrai viską apsiimam sutvarkyt, sako ir aplamai, neturėtų daugiau būt jokių problemų, a, tik išvažiavom ir vėl sakau raštas“. R.P. K. atsakė, kad jie paėmė mėginį, o dar nebuvo atsakyta į pirmą jų pretenziją. P. G. pasakė, kad „tai bendras bus, gerai bendras bus atsakymas“. R.P. K. pasakė, kad jie Vilniui jau parašė. P. G. paprašė R.P. K., kad jis paklaustų, ar Vilnius jau išsiuntė. R.P. K. pažadėjo paklausti ir pasakė, kad „mes nevažiuosim tada pas jus tenai ir nesuksim galvos“. P. G. pritarė. P. G. dar kartą paprašė R.P. K. paskambinti ir sužinoti, ar išsiuntė, ar neišsiuntė ir į abudu atsakyti vienu metu. R.P. K. pažadėjo paskambinti ir pasakė, kad gerai, „o jei ne, tai tą patį antrą kartą“ (4 t., b. l. 74-75).

- 2015-10-30 nuo 8 val. 18 min. iki 8 val. 19 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo J. M., kad „tik grįžo, iš ten ir vėl antras raštas“. J. M. atsakė, kad matė. P. G. paklausė, „o gal dar pirmas neišsiųstas, tai kartu į abudu atsakyti.“ J. M. pasakė, kad jis jau išsiuntė, atrodo, praėjusią savaitę. P. G. pasakė, kad reikia tokį patį parašyti ir antrą. J. M. pritarė (4 t., b. l. 62).

- 2015-10-30 nuo 8 val. 21 min. iki 8 val. 22 min. vykusio telefoninio pokalbio metu R.P. K. informavo P. G., kad susiskambino su Vilniumi, jie parašė atsakymą. P. G. pasakė, „nu, tai rašom tą patį ir viskas.“ R.P. K. pasakė, reikėtų biškį pasižiūrėt, nes sertifikatas kitas, gal kiti produktai ten, tai gal tegul atvažiuoja tenai pasižiūrėt“. P. G. susitarė su R.P. K., kad atvažiuos R. su technologe draugiškai pasitart (4 t., b. l. 76).

- 2015-10-30 apie 8 val. 22 min. iki 8 val. 10 min. telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė R. K., kad nuvažiuotų antradienį pas R.P. K. pasišnekėti draugiškai (4 t., b. l. 76-77).

- 2015-11-03 nuo 11 val. 13 min. iki 11 val. 16 min. telefoninio pokalbio metu P. G. J. M. paprašė, kad į antrą Rusijos Federacijos raštą dėl bendrovės „J.“ produkcijoje nustatytų ženklinimo pažeidimų duotų tokį patį atsakymą “ (4 t., b. l. 78-79).

- 2015-11-03 nuo 11 val. 21 min. iki 11 val. 23 min. vykusio telefoninio pokalbio metu R.P. K. informavo J. M., kad „va dabar su, su draugu jūsų kalbėjau, su draugu, nu, su P.“. J. M. pasakė, kad jam sakė, jog R.P. K. pažymos nesugebėjo parašyt. R.P. K. atsakė, kad „tai da tik šiandien einam tikrint dar“. J. M. pasakė, kad „su draugu, tai jis atstovauja jūsų miestą, valstybei atstovauja“. R.P. K. atsakė, kad „ne, dabar labai geri santykiai pasidarė, labai, šiltai“ (4 t., b. l. 80-81).

- 2015-11-10 nuo 8 val. 04 min. iki 8 val. 08 min. telefoninio pokalbio metu R.P. K. informavo D. K., kad persiuntė jam ženklinimo etiketę ir pasakė, „tas „J.-as“, tai žinai, jis nesveiki žmonės, pradėjo žuvį fasuoti visai neturėdamas patvirtinimo, nieko“. D. K. paklausė, ar jie stintas fasuoja. R.P. K. pasakė, „gamintojas fasuotojas UAB „J.“ (duomenys neskelbtini)“, „platintojas „R.“. D. K. paklausė, ar jūs čia matėt, ar etiketę radot? R.P. K. pasakė, kad „etiketę rado“, „čia rado tas stintas čia parduotuvėj rado“ (4 t., b. l. 83-84).

- 2015-11-10 nuo 8 val. 16 min. iki 8 val. 18 min. vykusio telefoninio pokalbio metu R. T. informavo R. K., kad Indra nufotografavusi, jai atsiuntė stintos, kur „N.“, „J.“ pakuoja, etiketę ir prašo komentarų. R. K. paklausė, ar jie negali supakuoti stintos? Jie jos negamina, o kaip paslaugą atlikti gali, ar negali? R. K. pasiūlė apie tai informuoti Indrą (4 t., b. l. 84-85).

- 2015-11-11 nuo 17 val. 08 min. iki 17 val. 15 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo R. K., kad jam skambino J. M., išsigandęs, ir paklausė, ar jie tose pačiose patalpose „R.i“ fasuoja žuvį, pirštelius ir panašiai, pasakė, kad Kaunas spaudžia, „čiut ne įmonę jūsų uždarytume“. R. K. informavo, kad jie pasirašė priedą, kad atlieka fasavimo paslaugą, bet „gali sakyt, kad ją atliekam ne darbo metu“. P. G. patikslino, kad kitoj patalpoj ir viskas (4 t., b. l. 89-90).

- 2015-11-12 nuo 9 val. 33 min. iki 9 val. 34 min. telefoninio pokalbio metu I. U. į klausimą, koks bus sprendimas, informavo R. K., kad „dabar tai drausime gal aktu, o paskui nežinau, nu, įvertinsim sąlygas, žiūrėsim, kaip kame kas yra“ (4 t., b. l. 91-92).

- 2015-11-12 nuo 13 val. 25 min. iki 13 val. 26 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo A. I., kad mėnesio gale dar viena krovininė mašina išvažiuos ir paklausė, jeigu trečiąjį kartą vėl paklius, bus pažeidimas, tai gali visai uždrausti. A. I. pasakė, kad jų įmonės statusas nepasikeitė, kodėl tokius laiškus siuntė nežino. P. G. paklausė, ar gali vežti. A. I. atsakė, kad tai jiems spręsti (4 t., b. l. 99, 190-191).

- 2015-11-12 nuo 20 val. 12 min. iki 20 val. 19 min. telefoninio pokalbio metu P. P. pasakė R. K., kad „P. skambino“, „jisai dar buvo pas tą šičia čia Vilniuj, žinai, pas tą veterinarą“, „sako, kad reikia susipažinti su laboratorijos tuo viršininku“, „žodžiu, da reikės važiuot man į Kaliningradą vėl“ (4 t., b. l. 101-102).

- 2015-11-13 nuo 8 val. 19 min. iki 8 val. 20 min. telefoninio pokalbio metu V. P. paklausė I. U., ar dėl „J.‘o“ klauS.. I. U. atsakė, kad „taip gerai reikia“. V. P. paklausė: „iš kur tu čia žinai?“ I. U. pasakė, kad spėja ir paklausė, ar užaugo? V. P. atsakė, kad „ne visur, bet yra keliuose“. I. U. paklausė, o kuriuose? V. P. atsakė, kad „trečias, ketvirtas, penktas.“ I. U. paklausė: „bet darom gerai viską“. V. P. atsakė, kad jis suprato, viskas aišku (4 t., b. l. 102-103).

- 2015-11-13 nuo 8 val. 21 min. iki 8 val. 22 min. telefoninio pokalbio metu V. P. paklausė, ar „J.-ui“ pataikė. R. T. pasakė, kad taip. V. P. pasakė, kad „turiu įspėt, nežinau, kas ten būtų įspėjęs kažkaip tai, nu, ten pas jus trijuose buvo, alio, ar girdit“. R. T. atsakė, kad suprato ir girdi. V. P. pasakė, kad „pagal eiliškumą trečias, ketvirtas, penktas“. R. T. atsakė, kad suprato, jog „trečias, ketvirtas, penktas“ ir paklausė, ar jiems atsiųs. V. P. atsakė, kad taip, kad jį jau įspėjo (4 t., b. l. 103).

- 2015-11-13 nuo 13 val. 58 min. iki 14 val. telefoninio pokalbio metu V. P. informavo R. T., kad popierius pirmadienį perduos, nes darbuotojai reikėjo išeiti namo, o be jos parašo negali paimti. R. T. atsakė, kad viskas gerai, kad jie „jau viską išvežę, vakar be tyrimų“ (4 t., b. l. 105-106).

- 2015-11-13 nuo 15 val. 44 min. iki 15 val. 48 min. telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė P. P., kad ji pirmadienį ar trečiadienį nuvažiuotų į Kaliningradą, kad prieš tai paskambintų ir paklaustų, kada jam patogiau. P. P. atsakė, kad gerai ir pasitikslino, ar važiuoti, kad jis ją supažindintų (4 t., b. l. 106-107).

- 2015-11-15 apie 15 val. 19 min. telefoninio pokalbio metu P. P. informavo P. G., kad ji rytoj iš ryto važiuoja į Kaliningradą (4 t., b. l. 110).

- 2015-11-15 apie 18 val. 41 min. telefoninio pokalbio metu P. P. pasakė P. G., kad reikia pasikalbėti dėl rytojaus. P. G. pasakė, kad „nu ką ten apsišnekėt, pasakysi, kad sakykit, gal jūs mane supažindinkit su ta laboratorija, aš ten su jais rasiu kontaktą ir nebus tokių žmogiškųjų faktorių“ (4 t., b. l. 111-112).

- 2015-11-15 apie 19 val. 17 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. P. paklausė P. G.: kiek jai „ten tų pinigų vežtis“. P. G. atsakė, kad „gal vis tiek reikia vežtis kažkiek“, „penkis šimtus eurų“. P. P. paklausė, ar P. G. nebūtų sunku pasikalbėti, nes jau labai skaudi tema bus. P. G. atsakė, kad jam iš ryto paskambins, vis tiek jis dabar neperves, nepadarys pavedimo (4 t., b. l. 112).

- 2015-11-15 nuo 19 val. 19 min. iki 19 val. 20 min. telefoninio pokalbio metu P. G. pasakė R. K.: „paduok jai kortelę ir dar kažkiek vis tiek turi vežtis pinigų, gal tai laboratorijai paduot, jeigu suves, kokius penkis šimtus eurų reikia vežtis, gal galvoju jiem ten“. R. K. atsakė, kad gerai, perves, jeigu ką, tai parveš atgal (4 t., b. l. 112-113).

- 2015-11-24 nuo 14 val. 30 min. iki 14 val. 34 min. vykusio telefoninio pokalbio metu J. M. pasakė R.P. K.: „klausyk, R., dabar ten dėl tų, reiškia, koldūnų, kur kur fasavo „N.“, pirštelius tuos, ten jūs kažkaip biurokratiškai pažiūrėjot, supranti, neprotingai“, „juk aš jum kalbu, jus ne inspektoriai esat, jūs padėjėjai turit pirmiauSiai būt, o paskui inspektoriai“, „mes atsiūsim ne I., o K. D., jeigu nesugebi ten susitvarkyt“. R.P. K. atsakė, kad jie viską sutvarkė, „dabar tiktai kaip sakant per ženklinti paprašys, kad leistų realizuoti, nes Biržai parašė raštą didžiulį tenai“, „kad blogai ten iš fasuota, blogai parašyta, alergenai nežymėta ir taip toliau“, „čia buvo didelis skandalas praeitą savaitę“. J. M. pasakė, kad „yra likutis, iš parduokit ir tada reik padėt“. R.P. K. pasakė, kad jis sustabdė visą šitą reikalą ir kai pas jį buvo, jiems sakė, kad leis parduot. J. M. pasakė: „tai gerai, išsiparduot, tegul išsiparduoda ir ten vienu žodžiu, netrukdykit žmonėm išsiparduot“, „gerai, išsiparduoda pirmiauSiai tegu, gerai, iki“ (4 t., b. l. 138-139).

- 2015-11-24 nuo 14 val. 36 min. iki 14 val. 39 min. vykusio telefoninio pokalbio metu J. M. paklausė A. R., kas praeitą savaitę buvo su ta žuvimi „N.“, su ženklinimu? A. R. atsakė, kad neteisingas ženklinimas, neišskirti alergenai, dar kažkas, todėl informaciją perdavė į Kauną ir į VMVT (4 t., b. l. 140).

- 2015-11-24 nuo 14 val. 51 min. iki 14 val. 52 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. informavo R. K., kad viskas gerai, „leido bara tą K., man tai nepatogu, kaip vaikas“. R. K. pasakė: „tai nu, ir, ir man, P., nesmagu“ (4 t., b. l. 140).

- 2015-11-24 nuo 14 val. 53 min. iki 14 val. 54 min. telefoninio pokalbio metu R. K. paklausė P. G., ar leis parduoti? P. G. atsakė, kad leidžia viską parduoti, K. bara, „sako, jei ne tavo vaikas, aš tave ten senį seniai atleisčiau čia“. R. K. pasakė, kad jie pasirašė, jog daugiau nefasuos ir vis tiek dar nuvažiavo, suskaičiavo, kiek „J.-o“ fasuota produkcijos ir uždarė. P. G. atsakė, kad „nu, ir va, ir dabar gavo per nosį, ir gerai tada“. R. K. atsakė: „tai va, gerai, jeigu leis, nu, viskas tvarkoj tada, ačiū labai jum, P.“. P. G. atsakė, kad „tai dabar žiūrėk“, „tai vis tiek čia“ „bendras reikalas“, „tai dabar žiūrėk, jeigu te bus kokių kliūčių, tai nu, gerai“ (4 t., b. l. 140-141).

- 2015-11-24 nuo 15 val. 23 min. iki 15 val. 25 min. telefoninio pokalbio metu R.P. K. informavo R. K., kad jį barė direktorius dėl tų pirštelių ir liepė paleist prekiauti. R.P. K. paprašė, kad R. K. parašytų elektroninį raštelį, kad leisti prekiauti ir kad daugiau nevykdysit fasavimo. R. K. pažadėjo parašyti (4 t., b. l. 141-142).

- 2015-11-25 nuo 9 val. 27 min. iki 9 val. 32 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. informavo R. K., kad jis pas veterinarijos „šefą“ ir paklausė, ar jie užklijavo „N.“ duotas etiketes? R. K. atsakė, kad dėl žuvies pirštelių ženklinimo pati „N.“ suklydo. P. G. pasakė, kad įjungs garS.kalbį. R. K. pakartojo, kad dėl tų pirštelių dėl ženklinimo „N.“ buvo suklydusi, nes buvo blogą informaciją atsiuntusi, o kokią jiems informaciją atsiuntė, tokią jie suklijavo. D. K. pasitikslino, kad ten buvo nurodytas lenkiškas veterinarijos numeris, kad gamintojas „lenkas“, o fasuotojas „J.“. R. K. patvirtino, kad iš tikro gamintojas „lenkas“. R. K. informavo, kad jie su Kauno veterinarija aptarė, leidimus turi turėti ir numeris turi būti jų. J. M. paklausė R. K., o ką jis darys, kaip pakuosi toliau? R. K. atsakė, kad toliau jis nepakuos, Kauno veterinarijai parašė, kad daugiau šia veikla, kol nesusitvarkys leidimų kaip priklauso, neužsiima. J. M. pasiūlė susirasti patalpą ir fasuoti. R. K. atsakė, kad jie su Kauno veterinarais derina, jie buvo atvažiavę ir skeptiškai žiūrėjo į tą dalyką, pasakė, kad geriau nedaryti. P. G. pasakė, kad D. atvažiuos, pasižiūrės, ten yra tokios „apgriozdintos“ patalpos, jas biškį pasitvarkyt ir reikia fasuot. R. K. atsakė, kad suprato, bet čia daugiau problema dėl šaldymo kamerų, anos patalpos netinka pagal šaldytuvus. P. G. pasakė, kad reikia kameras įrengti (4 t., b. l. 152-154).

Iš liudytojo A. I. parodymų, teisme pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad 2015-2016 m. jis dirbo Rusijos Federacijos Federalinės veterinarijos valdybos Kaliningrado sričiai, vadovo pareigose. Valdyba vykdo didelį kiekį funkcijų. Pagrindinė – kontroliuojamos produkcijos išvežimo, įvežimo ir gabenimo kontrolė pagal veterinarijos reikalavimus. Kaliningrado tarpsritinė veterinarijos laboratorija yra savarankiškas juridinis asmuo, tačiau pagal potvarkį „Dėl RF FVFPT Kaliningrado sričiai teritorinio valdymo“ yra pavaldi valdybai. Jeigu produkcijoje aptinkama bakterija Listeria monocytogenes, be terminio apdorojimo arba kito perdirbimo, realizuoti visuomenei įvežtus į Rusiją produktus yra draudžiama. Yra Muitinės sąjungos Techninis reglamentas „Dėl maisto produkcijos saugos“ (MS TR 021/2011), patvirtintas Muitinės sąjungos komisijos 2011-12-09 sprendimu Nr. 880, kuris įsigaliojo 2013-07-01, pagal kurį yra tam tikrų reikalavimų maisto produkcijos saugai. Produkcijoje neturi būti tos bakterijos. Jeigu aptinka, apie tai informuoja šios produkcijos įmonę – savininką su reikalavimu kreiptis į veterinarijos tarnybą dėl subjekto tos produkcijos kontrolės, į kurios pareigas įeina nuspręsti, kur minėta produkcija keliaus toliau. Apie UAB „J.“ A. I. žino tik tiek, kad įmonė gamino įvairius šaldytus pusfabrikačius, kurie nuo 2015 m. iki 2016 m. vasario mėn. buvo įvežami į Kaliningradą, įmonei „T.“. RAB „T.“ iš UAB „J.“ gavo įvairių pavadinimų produkciją, iš kurios buvo atrinkti mėginiai patikrinti, ar produkcija atitinka MS TR 021/2011. Atliktos planinės kontrolės metu pagal FVBĮ „Kaliningrado TVL“ laboratorinių tyrimų rezultatus, gautus greituoju metodu, 2015-07-03 buvo nustatytas pateikto ištirti mėginio neatitikimas MS TR 021/2011 reikalavimams pagal mikrobiologinius rodiklius, tai yra aptikta Listeria monocytogenes. Šio tyrimo rezultatas buvo pradinis ir reikalavo patvirtinimo arbitražiniu metodu, kurio rezultatai buvo gauti 2015-07-10. Tyrimų protokolas Nr. 6004/P1/2015-07-10, kuris parodė, kad tiriama produkcija atitinka MS TR 021/2011 reikalavimus. Pagal gautus rezultatus RAB „T.“ buvo nusiųsti atitinkami laiškai. Ar Rusijos Federacijos Federalinė veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba informavo Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. M., jis nežino. Jis yra pažįstamas su J. M.. 2015 m. J. M. skambino jam ir prašė išklausyti jam nepažįstamų žmonių - P. G., P. P. dėl Valdybos veiklos sferos. Neilgai trukus jam paskambino anksčiau nepažįstamas žmogus ir prisistatė P.. Pranešė, kad jis nuo J. M. ir paprašė susitikti, nes yra Kaliningrado mieste. A. I. su juo susitiko. Kartu su juo buvo moteris, kurios jis nepristatė ir kuo ji vardu, nežino. Taip pat pranešė, kad jo įmonė eksportuoja į Kaliningrado miestą kokybišką produkciją. Pranešė, kad jų laboratorijoje, neva, atlieka nekokybiškus tyrimus ir aptinka produkcijoje tai, ko iš tikrųjų joje nėra. A. I. atsakė, kad jų laboratorija yra kompetentinga, turi visas reikiamas akreditacijas ir nėra pagrindo nepasitikėti laboratorija. Be to, iškilus poreikiui, produkcijos savininkas turi teisę pasitelkti kitą nepriklausomą arbitražinę laboratoriją. Tuo pokalbis su juo pasibaigė. Daugiau jo nematė ir nebendravo. Jokių materialinių vertybių, pinigų vyras, kurio vardas yra P., jam nesiūlė, tarp jų nebuvo kalbos apie tai. A. I. su P. P. Kaliningrade nebuvo susitikęs (39 t., b. l. 144-150; 40 t., b. l. 64-69).

Liudytojas V. P., parodymai teisme pagarsinti BPK 276 str. tvarka, parodė, kad nuo 2001 m. dirba FVBĮ Kaliningrado tarpsritinėje veterinarijos laboratorijoje, veterinarijos laboratorijos vedėju - bandymų laboratorijos vadovu. Jis kontroliuoja veterinarijos laboratorijos darbo organizavimą ir veterinarijos laboratorijoje atliekamus tyrimus. Pagal FVBĮ Kaliningrado tarpsritinės veterinarijos laboratorijos Įstatus į jos funkcijas ir užduotis įeina atlikti tikrinamos produkcijos laboratorinius tyrimus. Laboratorija yra pavaldi Rusijos Federacijos Federalinei veterinarijos tarnybai. Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal valstybines paslaugas, tai yra maisto produkcijos monitoringas (laboratorinių tyrimų atlikimas, siekiant nustatyti produkciją, kuri neatitinka veterinarijos reikalavimų), epizootinis monitoringas (t. y. atlikti laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti gyvūnų ligas), pagrindas atlikti tokiems tyrimams yra kasmet sudaromi laboratorinių tyrimų atlikimo planai pagal valstybės užduotį. Taip pat laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami pagal verslininkų ir privačių asmenų paraiškas, už mokestį. FVBĮ Kaliningrado tarpsritinės veterinarijos laboratorija nėra pavaldi Rusijos Federacijos Federalinei veterinarijos tarnybos valdybai Kaliningrado srityje, tačiau bendradarbiaujama su ja sprendžiant užduotis, kurios yra keliamos įstaigai ir teritorinei valdybai. Jo vadovaujamos laboratorijos darbuotojai 2015 m. atliko maisto produktų laboratorinius tyrimus, kuriuos įvežė į Kaliningradą iš Lietuvos Respublikos UAB „J.“, o būtent 11 mėginių. Į laboratoriją pateko produkcijos mėginiai, o būtent UAB „J.“ šaldytų koldūnų, kuriuos atrinko išimtinai Rusijos Federacijos Federalinei veterinarijos tarnybos teritorinės valdybos darbuotojai. Mėginiai į laboratoriją pateko pagal atrankos aktus užkoduotu pavidalu, tai yra kai mėginys patenka, ant jo nėra informacijos apie krovinio gamintoją, savininką, ši informacija tampa prieinama po to, kai tyrimo rezultatai patenka į Federalinę valstybinę informacinę sistemą „Vesta“. Pakeisti rezultatų nėra galimybės. Tokiu būdu, pirmą kartą 2015-01-21 į laboratoriją pateko užšaldytų koldūnų „Valstietiški“ mėginys, pagal mėginių atrankos faktą RF FVFPT TV Kaliningrado sričiai, pagal RAB „T.“ kreipimąsi, atlikti laboratorinius tyrimus, siekiant ištirti mikrobiologinius rodiklius, tyrimo mėginių bandymus atrinko RF FVT valdybos Kaliningrado srityje darbuotojai, pagal atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus buvo surašytas tyrimų protokolas Nr. 295/P1/2015-01-28, atlikus tyrimą, jokių nukrypimų nebuvo aptikta. Vėliau, 2015-02-07, į laboratoriją pateko koldūnų „N.“ 1 mėginys, pagal atrankos aktą. Atranka vyko pagal įtarimą dėl pavojaus veterinariniu ir sanitariniu požiūriu (Pažeidimų aktas 139 Nr. 29002/2015-02-07, kurį surašė FVT valdybos Kaliningrado srityje darbuotojai). Pagal atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus buvo pateikti tyrimo rezultatai pagal tyrimą Nr. 2360/E1/2015-02-18, o atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad atsiųstas pavyzdys atitinka veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės iki lapkričio į laboratoriją buvo paimti 8 mėginiai šaldytų koldūnų pagal vykdomą įvežamų į Kaliningrado srities teritoriją maisto produktų planinę kontrolę ir stebėjimą, pagal valstybinio monitoringo planą, patvirtintą 2015 m. Pagal tyrimų protokolą Nr. 6004/P1/2015-07-03, atlikus tyrimą greituoju metodu, kuris yra skirtingo tipo (toks metodas yra atliekamas taikant testo sistemas su įrenginiu „MiniVidas“) buvo nustatyta, kad tiriamame mėginyje yra Listeria monocytogenes bakterijos. Tuo atveju buvo būtina patvirtinti tą tyrimą klasikiniu pasėlio metodu, tai yra mikrobiologiniu metodu. Pagal pradinio rezultato greituoju metodu gavimo faktą buvo surašyta skubi atskaita apie nustatytą bakteriją Listeria monocytogenes, apie tai buvo informuota RF FVFPT, patalpinus tą informaciją FVIS „Vesta“, tai yra ta informacija buvo prieinama RF FVFPT. Vėliau, atlikus tyrimus klasikiniu metodu, bakterija Listeria monocytogenes nepasitvirtino, dėl to buvo išrašytas bandymų protokolas Nr. 6004/P1/2015-07-10, kuriame pavaizduota visa tyrimų apimtis, kurie buvo atliekami su tuo mėginiu. Iš tos pačios UAB „J.“ šaldytų koldūnų partijos pagal savininko kreipimąsi RF FVFPT Kaliningrado sričiai atrinko papildomą mėginių atranką, atlikus tyrimus, buvo surašytas tyrimų protokolas Nr. 6221/P1/2015-07-15, pagal kurį Listeria monocytogenes bakterija nebuvo nustatyta. Užbaigus likusių 7 mėginių tyrimus, buvo surašyti protokolai: Nr. 4860/P1/2015-06-05, Nr. 6509/P1/2015-07-24, Nr. 9150/P1/2015-09-14, Nr. 9151/P1/2015-10-06, Nr. 12976/P1/2015-10-07, Nr. 12978/P1/2015-10-07, Nr. 17495/P1/2015-11-30, kuriuose parodyta, kad tiriamuose UAB „J.“ šaldytų koldūnų mėginiuose pagal produkcijos saugumo rodiklius nebuvo aptikta pažeidimų. 2016 m. UAB „J.“ produkcija nebuvo gauta ištirti. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas yra įmonė arba fizinis asmuo, jis yra informuojamas pasibaigus tyrimui visomis prieinamomis ryšio priemonėmis (telefono skambučiu, faksimiliniu ryšiu, elektroniniu paštu). Nepriklausomai nuo to, kas yra užsakovas, tuo atveju, jeigu bus nustatyti kokie nors neatitikimai veterinariniams reikalavimams pagal saugos rodiklius, yra surašoma skubi ataskaita, kuri patalpinama FVIS „Vesta“ ir ji tampa prieinama RF FVFPT informacinėms sistemoms. Į klausimą, ar kas nors yra prašęs jo ar kitų laboratorijos darbuotojų 2015-2016 m., kad jo vadovaujamoje laboratorijoje tiriant UAB „J.“ nebūtų fiksuojami pažeidimai arba būtų vykdomi kiti neteisėti veiksmai bei ar yra siūlęs kas nors atlygį arba kokių nors materialinių vertybių arba pinigų už panašius veiksmus, atsakė, kad ne, tokių prašymų jis arba jo laboratorijos darbuotojai negavo, atlygio, materialinių vertybių, pinigų nei jam, nei jo laboratorijos darbuotojams nebuvo siūloma. Iš kokių nors Rusijos Federacijos pareigūnų nurodymų, įsakymų, kad laboratorinių tyrimų metu nebūtų fiksuojami pažeidimai, kurie yra taikomi UAB „J.“ eksportuojamai į Kaliningradą produkcijai, nebuvo gauta. Asmenys: P. G., R. K., P. P., J. M. nėra pažįstami, su jais niekada nebuvo susitikęs ir bendravęs. Neatsimena, ar galėjo kalbėti su kuo nors telefonu, nes į laboratoriją kasdien skambina didelis kiekis žmonių, be to praėjo gana didelis laiko tarpas (39 t., b. l. 114-120; 40 t., b. l. 4-9).

Iš liudytojos O. K. parodymų, teisme pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, kad 2015-2016 m. ji dirbo RAB „T.“ direktore. Įmonės adresas: (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla susijusi su iš užsienio importuojamos produkcijos teikimu Kaliningrado srityje. RAB „T.“ yra pasirašiusi sutartį dėl šaldytų mėsos pusfabrikačių (koldūnų, čeburekų, virtinukų ir pan.) tiekimo Kaliningradui. Sutartis buvo sudaryta 2014-01-19 (prie jos buvo prijungti du papildomi susitarimai dėl sutarties pratęsimo, 2014-07-23 ir 2015-05-13). Sutartiniai santykiai su UAB „J.“ dėl prekių tiekimo (pagal sutartis) galiojo iki 2016-12-31. Tačiau paskutinė faktinė siunta buvo 2016-02-11. O. K. asmeniškai su UAB „J.“ vadovais, kitais atstovais nebendravo ir nebuvo susitikusi, bendravo tik elektroninio ir mobiliojo ryšio priemonėmis. DažniauSiai bendravo su P. P. dėl prekių tiekimo. UAB „J.“ savo veiksmais nepadarė žalos RAB „T.“. RAB „T.“ reiškė pretenzijas dėl tiekiamos produkcijos kokybės, su rekomendacija imtis priemonių dėl tiekiamos produkcijos kokybės pagerinimo. Pretenzija bendrovei „J.“ buvo siųsta elektroniniu paštu (minėtos pretenzijos neišsaugojo). Visą produkciją, kuri buvo gauta iš UAB „J.“ 2015-2016 m. RAB „T.“ realizavo. Šiuo metu RAB „T.“ yra likviduota. Nurodytą sprendimą priėmė organizacijos steigėjas. Ji yra bendrovės likvidatore (39 t., b. l. 161-164; 40 t., b. l. 82-85).

Taigi, iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, jog kaltinimo dalyje kad P. G. 2015-08-20 apie 13 val. 48 min. vykusio telefoninio pokalbio metu kreipėsi į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus vedėją V. P., kurį informavo, kad dažniauSiai iškiluS.s problemas sprendžia su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi J. M., o dėl produkcijos eksporto į Kaliningradą susitarė su Rusijos pareigūnais, kad jie į pažeidimus nereaguos. P. G. neteisėtai paprašė V. P., kad apie tyrimų metu bendrovės „J.“ produkcijoje nustatytus pažeidimus juos informuotų, tačiau nustatytų pažeidimų į produkcijos tyrimo protokolus neįrašytų, nes tada veterinarijos tarnybai labai sunku išduoti sertifikatą – nurodytos teisingos aplinkybės.

2015-10-02 Rusijos Federacijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos (Maskvoje) rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui J. M., nurodyta, kad atlikus laboratorinius tyrimus monitoringo būdu buvo nustatyti šie pažeidimai: šaldytų koldūnų su vištiena partijoje, kurie buvo gauti iš Lietuvos, buvo nustatytas pažeidimas Histologinė sudėties identifikacija (2015-09-14 bandymų protokolo Nr. 9150/P1); tą produkciją pagamino Lietuvos įmonė Nr. EB 19-33 LT UAB „J.“ (pusfabrikačių paukštienos, kiaulienos, jautienos mėsos gamyba) ir turėjo 2015-09-07 veterinarijos sertifikatus Nr. LT0164683/L2-9550; šaldytų koldūnų su jautiena partijoje, kurie buvo gauti iš Lietuvos, buvo nustatytas pažeidimas Histologinė sudėties identifikacija (2015-09-30 bandymų protokolo Nr. 9151/P1); tą produkciją pagamino Lietuvos įmonė Nr. EB 19-33 LT UAB „J.“ (pusfabrikačių paukštienos, kiaulienos, jautienos mėsos gamyba) ir turėjo 2015-10-01 veterinarijos sertifikatus Nr. LT0164683/L2-9550. Rašte nurodyta, kad tai yra Eurazijos ekonominės sąjungos ir Rusijos Federacijos veterinarinių ir sanitarinių reikalavimų pažeidimas. Dėl minėtų pažeidimų RFFVFPT įveda sustiprintos laboratorinės kontrolės Lietuvos įmonės Nr. EB 19-33 LT UAB „J.“ produkcijai. Raštu prašoma, kad Lietuvos veterinarinė tarnyba atliktų tyrimą ir nustatytų dėl kokių priežasčių yra viršytas draudžiamų ir kenksmingų medžiagų kiekis minėtos įmonės produkcijoje, o taip pat imtis priemonių, kad būtų užkirsti atvejai, kai į Rusijos Federaciją teikiama produkcija, neatitinkanti Eurazijos ekonominės sąjungos ir Rusijos Federacijos reikalavimų. Jeigu bus aptikti analogiški pažeidimai ateityje, RFFVFPT bus priverstas įvesti laikinus apribojimus teikti į Rusijos Federaciją įmonės Nr. EB 19-33 LT UAB „J.“ produkciją. Taip pat raštu prašoma informuoti apie tyrimo rezultatus ir kokių priemonių buvo imtasi (21 t., b. l. 153-154; 22 t., b. l. 38).

2015-10-02 Rusijos Federacijos Federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos raštas Lietuvos veterinarinei tarnybai buvo persiųstas per Lietuvos Respublikos Ambasadą ir Lietuvos veterinarijos tarnyboje registruotas 2015-10-06 (21 t., b. l. 153-154; 22 t., b. l. 37).

2015-10-15 Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (pasirašė R. K.) rašte, adresuotame Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai, nurodyta, kad pagal 2015-10-05 informaciją, gautą iš Rusijos Federacijos (2015-10-02 raštas) dėl UAB „J.“ eksportuotuose šaldytuose pusgaminiuose „Elitiniai“ ir „Grafų“ nustatytų ženklinimo neatitikimų, atliktas neplaninis patikrinimas, įvertinti eksportui skirtų šaldytų pusgaminių technologinio proceso rodikliai, panaudotų žaliavų atsekamumas. 2015-08-25 – 2015-08-28 įmonėje buvo vykdoma šaldytų pusgaminių su įdarais gamyba Rusijos Federacijos rinkai. Krakmolo, sojos, augalinių skaidulų ir karagenino naudojimo neregistruota. Įmonėje karageninas neperkamas ir gamyboje nenaudojamas. Produktai Rusijos ir ES rinkoms gaminami atskirai, skirtingomis dienomis. Visa įranga ir talpos, naudotos produktų gamybai, kiekvieną dieną yra plaunamos ir dezinfekuojamos, valymo ir dezinfekavimo darbai vykdomi tinkamai. Gamyboje vadovaujamasi patvirtintomis receptūromis, kuriose krakmolas, soja ir augalinės skaidulos, kaip žaliava nenurodomos. Mėsos tvarkymas ir mėsos įdarų ruošimas vykdomi atskiroje mėsos tvarkymo patalpoje. Tešlos paruošimas ir maišymas vykdomas atskiroje tešlos ruošimo patalpoje. Pusgaminiai formuojami atskiroje pusgaminių gamybos patalpoje, sušaldomi šokinėse šaldymo kamerose ir fasuojami fasavimo linijoje. Produkto partijos gamyba vyksta nepertraukiamai ir užbaigiama tą pačią dieną. Pažeidimų tikrinimo metu nenustatyta. Įmonės patikrinimo rezultatai aptarti su įmonės vadovu bei atsakingais specialistais. Įvertinus patikrinimo rezultatus nustatyta, kad įmonėje yra galimybė visuose gamybos perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą ir kitas medžiagas, skirtas įdėti į maistą. Yra galimybė nustatyti kiekvieną tiekėją, pateikusį jiems maisto produktą bei kitas medžiagas, skirtas dėti į maistą. UAB „J.“ įdiegusi sistemas ir taiko procedūras, kurios suteikia galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jų pagaminti produktai. Įvertinus produktų gamyboje naudotas žaliavas nustatyta, kad koldūnai „Grafų“ ir koldūnai „Elitiniai“ įdaro gamyboje naudoja viščiukų broilerių šlaunelių mėsą, todėl darytina išvada, kad nedeklaruoti ženklinimo etiketėse maisto produktai ir maisto priedai, galėjo patekti į produktą su žaliava. Įmonei nurodyta sugriežtinti priimamų žaliavų kontrolę, įtraukti į laboratorinių tyrimų planą tyrimus dėl produkto sudėties nustatymo ir sugriežtinti tiekėjų patikimumo vertinimo procedūrą (21 t., b. l. 158).

2015-10-22 Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte, adresuotame Rusijos Federacijos Federalinės veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos vadovui S.A. D., nurodyta, kad atsižvelgiant į 2015-10-02 raštą informuojama, kad veterinarinė tarnyba, siekiant išSiaiškinti produkcijos neatitikimo priežastį, - į Rusijos Federaciją išsiųsto produkto sudėties histologinės identifikacijos pažeidimą, patikrino bendrovę „J.“. Nustatyta, kad koldūnų asortimentas su mėsos įdaru buvo pakrautas vežimui į Rusijos Federaciją su veterinarijos pažymėjimu Nr. 0164683/L2-9550, kuris buvo išduotas 2015-09-07. Nustatyta, kad produkto specifikacija atitinka pagal žaliavą, sudėtį/receptūrą ir technologinio proceso kontrolę. Patikrinus registracijos žurnalą buvo nustatyta, kad įranga ir patalpos yra dezinfekuojamos kiekvieną dieną. Mėsos apdorojimas ir mėsos įdaro rengimas yra atliekami atskirose patalpose, skirtose mėsai apdoroti. Pusfabrikačiai yra gaminami atskiroje patalpose, kuri skirta yra skirta pusfabrikačiams gaminti, jie yra užšaldomi šaldymo kamerose, o pakuojami yra ant pakavimo linijos. Taip pat buvo atliktas dokumentų karagenino, krakmolo, augalinio pluošto ir sojos žaliavos patikrinimas. Nustatyta, kad pirmiau minėti priedai nebuvo naudojami gaminant koldūnus, kurie yra skirti Rusijos rinkai. Įvertinus naudojamą žaliavą produkcijai gaminti, buvo nustatyta, kad koldūnų „Grafų“ ir „Elitiniai“ gaminimui buvo panaudota broilerių šlaunelių mėsa, todėl galbūt šios nedeklaruotos žymėjimo etiketėje sudėtinės dalys – krakmolas, karageninas, augalinis pluoštas ir soja – galėjo atsirasti naudojant broilerių šlaunelių mėsą kaip žaliavą. Įmonė „J.“ gamina koldūnus su įvairių rūšių įdaru, taip pat ir su mėsos, kurių gamyboje nėra naudojama krakmolo, karagenino, augalinio pluošto ir sojos. Gamyba yra vykdoma pagal iš anksto patvirtintas ir suderintas receptūras. Įmonei liepta vieną kartą per metus atlikti mėsos produktų sudėties tyrimą. Pagal laboratorinių tyrimų rezultatus ir nustačius nepatenkinamus rezultatus arba jeigu nebus atitinkama Rusijos Federacijos ir Eurazijos ekonominės sąjungos veterinarinių ir sanitarinių reikalavimų, veterinarijos tarnyba savarankiškai sustabdys įmonės UAB „J.“ ir nedelS.nt informuos apie tai RFFVFPT (21 t., b. l. 151-152; 22 t., b. l. 35-36).

Teisme liudytoju apklaustas VMVT direktorius J. M. parodė, jog P. P. buvo 2-3 kartus atvažiavusi pas J. M., daugiauS. dėl eksporto krypčių pakeitimo – kas galėtų padėti paruošti, kokie reikalavimai. R. K. yra buvęs pas J. M. gal kartą. Dėl susitikimo savo (J. M.) kabinete, paaiškino, jog jeigu P. G. prašėsi į priėmimą, tai ir buvo priimtas. Gerai neprisimena, kas dalyvavo susitikime, nes tai buvo seniai. J. M. su politikais stengdavosi nebūti vienas, visada pasikviesdavo savo specialistus, kurie toje srityje kompetentingi. Mano, kad susitikimo metu kalbėjo apie tai, kad pamirštų Rusiją ir pereitų į kitas rinkas. Gal netgi P. G. prašė pagalbos, kad Centrinė tarnyba padėtų visoms įmonėms persiorientuoti į kitas rinkas. J. M. domėjosi gamybos technologija.

Iš V. P. parodymų matyti, jog jis P. G. yra matęs pas J. M. kabinete centrinėje būstinėje. Tą kartą buvo sprendžiami klausimai, susiję su eksportu: kokie reikalavimai, kaip geriau atitikti, kad atitikti reikalavimus ir kad išsiųsti produkciją, kuri nekelia abejonių ir neužstrigtų, nes vienas užsikabinimas sukelia visą eilę visokių trikdžių, t.y. sustabdoma įmonės, sektoriaus veikla. Be jų dalyvavo ir kiti specialistai (G. Č., M. S., gal dar kas – jau nepamena) ir visi techniškai aptarė klausimą ir tai nebuvo kažkokie neteisėti susitarimai. V. P. ne kartą 2015-2016 metais matė P. G. VMVT patalpose, Siesikų g. 15 D Vilniuje. Mano, kad P. G. eidavo pas J. M., be to yra matęs P. G. J. M. kabinete.

M. S. nurodė, jog jam yra tekę dalyvauti susitikime su P. G., kuris vyko J. M. darbo kabinete. Šio susitikimo metu dalyvavo M. S., P. G., J. M., bendrovės „J.“ atstovė, vardu R., kuri buvo atsakinga įmonėje už gaminių kokybę ir direktorius R. K.. Susitikimas vyko po to kai vienas po kito buvo gauti raštai iš Rusijos Federacijos dėl eilės neatitikimų UAB „J.“ produkcijoje – pusgaminiuose, t. y. koldūnuose. Neatitikimai buvo susiję su koldūnų sudėtimi, t. y. juose rasti priedai, kurie nebuvo deklaruoti gaminių etiketėje, kiek pamena, aptiktas kolagenas, krakmolas ir dar kažkoks komponentas. Šiame susitikime M. S. dalyvavo J. M. prašymu. Susitikimo metu P. G. klausė, kodėl Rusija „kabinėjasi“ prie jų, kas neatitinka ir kodėl neatitinka ir ką reikia daryti. M. S. nesigilino, kodėl P. G. dalyvauja šiame susitikime, koks yra jo interesas. Pamena, kad UAB „J.“ atstovai piktinosi dėl rašto iš Rusijos Federacijos, R. ginčijosi, kad produkcija yra kokybiška, jog atliekami tyrimai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šio susitikimo metu buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai – kodėl tokie raštai atsiranda, kodėl Rusija nustato tokius pažeidimus, ką reiktų daryti, kad nebūtų ateityje tokių pažeidimų. M. S. atsakė, kad įmonės gaminamą produkciją reiktų tikrinti pagal savikontrolės programas, tirti žaliavas ir nuoplovas, taip pat, rekomendavo ištirti produktus ir prieš išsiunčiant juos į trečiąją šalį, kad ateityje, jeigu kiltų ginčų, būtų galima pateikti įrodymą, jog produkcija, prieš ją išsiunčiant, buvo tirta. M. S. įsiminė, kad UAB „J.“ pagamintų koldūnų sudėtyje buvo rasti komponentai, kurie nebuvo nurodyti etiketėje.

Iš R. T. parodymų matyti, jog 2015 m., tikslios datos nepamena, jai teko būti Vilniuje VMVT pas direktorių J. M. kartu su P. P., R. K., P. G. ir kažkokiais VMVT darbuotojais. Kiek pamena vyko pokalbis dėl rašto iš Rusijos apie aptiktus komponentus, kurie nepaženklinti etiketėje. Šis susitikimas vyko prieš susitikimą Kauno VMVT.

R. T. 2015 m., tikslios datos neatsimena, galimai rudenį, dalyvavo susitikime, kuris vyko Kauno VMVT viršininko R.P. K. kabinete. Šiame susitikime dalyvavo bendrovės „J.“ direktorius R. K. ir P. G.. Be jų, susitikime buvo ir G. P., I. U.. Kiek pamena, šio susitikimo metu kalbėjo apie raštą, gautą iš Rusijos Federacijos, kuriame pateikta informacija apie tai, kad „J.“ gaminamoje produkcijoje – koldūnuose, kurių pavadinimų nepamena, buvo aptikti komponentai, kurie neįtraukti į ženklinimo etiketę. Šio susitikimo metu R. T. klausinėjo tiek R.P. K., tiek G. P. apie koldūnų receptūros sudėtį, jų gamybos technologiją, buvo bandoma paSiaiškinti, ar galėjo pakliūti komponentai – karageninas, krakmolas, skaidulos ir soja į gaminius. R. T. paaiškino, kad receptūroje šie komponentai negalėjo pakliūti į gaminius, nes jie nenaudojami receptūroje, ji turėjo prielaidą, kad komponentai galėjo patekti su žaliavomis. Pavyzdžiui, skaidulų gali būti ir miltuose, kurie naudojami gaminant tešlą. Kaip galėjo skaidulos pakliūti į įdarą gamybos procese, nežino, tuo labiau, kad buvo rasti nedideli kiekiai šių komponentų. Be to, neaišku, kaip Rusijoje buvo atliekami šie tyrimai, t. y. ar tirtas įdaras, ar tirtas visas koldūnas, į kurį pateko dalis tešlos. Buvo daug klausimų ir R. T. bandė į juos atsakyti. R. T. negali paaiškinti P. G. dalyvavimo tikslo šiame susirinkime. Šio susitikimo metu R. T. jautėsi nemaloniai, kadangi jai buvo užduodami klausimai, susiję su jos atliekamomis funkcijomis įmonėje, jautė atsakomybę už pagamintą produkciją ir turėjo atsakinėti į jai užduodamus klausimus, todėl ji nesvarstė, kodėl P. G. dalyvauja šiame susitikime. Šio susitikimo metu P. G. neužtarė R. T.. R. K. palaikė R. T., kadangi žino, jog produkcija gaminama sąžiningai.

Iš P. P. parodymų matyti, jog ji ir bendrovės „J.“ maisto technologė R. T. buvo pakviestos į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Šioje tarnyboje P. P., R. T. ir P. G. susitiko su tarnybos direktoriumi J. M. ir jo vadovaujamos tarnybos darbuotojais. Šio susitikimo metu buvo kalbama apie iš Rusijos Federacijos gautus dokumentus dėl bendrovės „J.“ produkcijos, kuri neatitiko kažkokių reikalavimų.

R. K. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pas jos direktorių J. M. yra kažkada (datos nepamena) buvęs su P. P.. Juos išsikvietė tarnyba, tačiau dėl ko buvo susitikimas - nepamena. Tiksliai neatsimena ar šiame susitikime dalyvavo P. G.. Gali būti, kad ir dalyvavo.

2015-10-05 nuo 11 val. 02 min. iki 11 val. 05 min. telefoninio pokalbio metu J. M. informavo P. G., kad iš rusų gavo raštą apie pažeidimus, jog vietoj rašomos vištienos, rado kiaulieną dėl to tirs „padidintai“. P. G. paklausė, kad čia visiška nesąmonė ir paklausė, ar J. M. bus pas save. Pašnekovai susitarė po pietų susitikti pas J. M.. (4 t., b. l. 48-49).

Taigi, iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų matyti, jog 2015-10-05 pas direktorių J. M. kabinete vyko susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami su UAB „J.“ produkcija susiję klausimai.

Iš 2016-07-14 kriminalinės žvalgybos atlikimo protokolo Nr. S6-14-64 (4 t., b. l. 1-191) matyti, kad P. G. aktyviai dalyvavo ruošiant atsakymą į šį Rusijos raštą, be kitų duomenų, šiame protokole fiksuota, kad 2015-10-12 nuo 13 val. 30 min. iki 13 val. 31 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. susitarė su J. M. 15 val. 30 min. susitikti pas J. M. (4 t., b. l. 62), o VMVT 2015 metų lankytojų registracijos žurnalas patvirtina, jog 2015-10-12 P. G. lankėsi pas J. M..

Iš 2015-10-12 nuo 15 val. 36 min. iki 15 val. 37 min. ir nuo 15 val. 55 min. iki 15 val. 56 min. telefoninių pokalbių (4 t., b. l. 62-64) matyti, kad P. G. šių telefoninių pokalbių su R. T. ir R.P. K. metu buvo pas J. M., ir kalbėjo (tarėsi), kokį atsakymą dėl nustatyto pažeidimo duoti Rusijos veterinarinei tarnybai.

P. G. neigia, kad siūlęs A. I. duoti kyšį. Iš P. G. parodymų matyti, kad jis, gavus iš Rusijos veterinarinės tarnybos antrą raštą, dėl bendrovės „J.“ eksportuojamoje produkcijoje nustatytų ženklinimo pažeidimų, kalbėjo su J. M., organizavo P. P. susitikimą su A. I., P. P. prašė perduoti pinigus A. I. už vakarienę, kai jis su A. I., jau po susitikimo, kuriame dalyvavo P. P., dar kartą Kaliningrade su juo buvo susitikęs kartu su verslininkų grupe. Tą kartą vakarieniavo septyniese ar aštuoniese, o kadangi susitikimas vyko P. G. iniciatyva, tai jis turėjo apmokėti vakarienę, tačiau nepriėmė kortelės, todėl už vakarienę sumokėjo A. I.. Taigi, už šią vakarienę P. P. ir turėjo perduoti pinigus A. I.. P. G. parodė, kad jis pinigų P. P., kad ji perduotų A. I. už vakarienę tikrai nedavė. Pinigus už vakarienę turėjo duoti R. K. arba bendrovė „J.“, kadangi su A. I. buvo bendraujama bendrovės „J.“ ir kitų įmonių interesais. P. P. tiesiogiai nesakė, kad tai pinigai už vakarienę, nes tokiu atveju ji jų tikrai nebūtų perdavusi, bet kaip matyti iš jos parodymų, vis tiek šių pinigų (500 Eur) ji A. I. neperdavė, o pasiliko sau.

P. G. paaiškinimai dėl jo pasiūlymo duoti pinigus A. I. nėra nuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi ir nelogiški.

Iš P. P. parodymų matyti, kad ji antrą kartą pas A. I. į Kaliningradą vyko viena. P. G. ar R. K. nurodė P. P. nuvežti A. I. iš Rusijos gautus dokumentus, su pretenzija apie „J.“ produkcijoje rastus pažeidimus ir išSiaiškinti, kiek tai yra rimta.

Susipažinusi su 2015-10-19 apie 16 val. 42 min. telefoniniu pokalbiu P. P. parodė, kad jos pašnekovas yra P. G.. Pokalbio metu buvo kalbama apie kelionę į Kaliningradą, pas veterinarijos tarnybos vadovą A. I.. Šios kelionės tikslu buvo parodyti A. I. Rusijos Federacijos raštą, atsiųstą į Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, kad jis pakomentuotų rašto turinį, jo svarbą ir pakonsultuotų, kaip toliau elgtis. Tai buvo svarbu žinoti, nes jeigu neleis įvežti produkcijos į Rusijos Federaciją, tai nebus galima įvežti produkcijos ir į Baltarusiją. Tokiu būdu būtų prarasta rinka Baltarusijoje. Šį kartą P. G. dėl kažkokių priežasčių kartu vykti negalėjo.

P. P. nuvykusi į Kaliningradą, parodė A. I. dokumentus ir paklausė, kiek tai rimta. A. I. nieko konkretaus nepaaiškino. Susitikimas buvo trumpas. P. P. vykstant į Kaliningradą, R. K. davė jai 500 eurų kelionės išlaidoms. Nurodymo pinigus perduoti A. I. nebuvo. Duotus 500 eurų P. P. išleido savo asmeniniams poreikiams.

Susipažinusi su 2015-10-21 apie 16 val. 28 min. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu P. P. pakeitė savo parodymus. Ji parodė, kad ji aptariamo telefoninio pokalbio metu papasakojo P. G. apie savo susitikimą su A. I., kuris buvo nustebęs ir nežinojo, kad iš Rusijos buvo išsiųstas raštas Lietuvos veterinarinei tarnybai. A. I. pažadėjo susisiekti su laboratorija ir išSiaiškinti dokumento išsiuntimo aplinkybes. P. P. parodė, kad R. K. jai davė 500 eurų tam atvejui, jeigu A. I. paprašytų kyšio. Tačiau A. I. kyšio pas P. P. neprašė, kyšio sumos ant lapuko neužrašė, todėl R. K. duotus 500 eurų P. P. pasiliko sau, o P. G. pasakė, kad pinigus perdavė A. I..

Iš 2016-07-14 kriminalinės žvalgybos atlikimo protokolo Nr. S6-14-64 (4 t., b. l. 1-191) matyti, kad kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuojant tarp kitų duomenų (pastaba: protokole naudoti telefono numeriai nurodyti) užfiksuota:

- 2015-10-05 nuo 11 val. 02 min. iki 11 val. 05 min. vykusio pokalbio metu J. M. informavo P. G., kad iš rusų gavo raštą apie pažeidimus, jog vietoj rašomos vištienos, rado kiaulieną dėl to tirs „padidintai“. P. G. paklausė, kad čia visiška nesąmonė ir paklausė, ar J. M. bus pas save. Pašnekovai susitarė po pietų susitikti pas J. M.. P. G. paklausė, „tai ką daryt?“ J. M. atsakė, kad „tai kažkaip, vat, reikia vėl pas tą draugelį jum važiuot, kažkaip su juo kalbėt“. P. G. pasakė, kad gerai ir pažadėjo atvykti pas J. M.. (4 t., b. l. 48-49).

- 2015-10-05 apie 13 val. 21 min. telefoninio pokalbio metu P. G. informavo A. I., kad Lietuva skambina, paklausė, ar kitą savaitę A. I. nebus išvykęs, pranešė, kad ketvirtadienį P. G. bus Kaliningrade ir susitarė, jeigu bus galimybė, susitikti (4 t., b. l. 50-51, 189-190).

- 2015-10-05 nuo 17 val. 58 min. iki 18 val telefoninio pokalbio metu R. K. informavo P. G., kad su Indra skaitė, jog DNR tyrimo metu rado sojos ir krakmolo, kuris nebuvo deklaruotas. R. pasakė, kad jie sojos nededa, bet jos ir krakmolo gali būti prieskoniuose. P. G. pasakė, kad reikia gauti, jog nebūtų „nei sojos, nei krakmolo“ arba deklaruoti, kad yra soja. R. K. atsakė, kad jie visur rašo, jog be sojos ir Kaliningradas nori, kad būtų be sojos.

- 2015-10-06 apie 10 val. 47 min. vykusio telefoninio pokalbio metu R. K. paklausė P. G., ar jie „ketvirtadienį išvažiuoja?“ P. G. atsakė, kad turėtų važiuoti, jeigu bus paruošti atsakymai. R. K. paklausė, „kiek pinigų?“ P. G. atsakė, kad „reikia paskaičiuot, kiek ten tų fūrų yra išvažiavę“ ir „nežinau, gal už tą pažeidimą avansą kažkaip įdėt reikia“. R. K. pasitikslino, „ir dar į priekį reikia užmest.“ P. G. pasakė, kad „jūs pasižiūrėkit, bet reikia užsimest tenai, nes gal aš dabar pagal tai, kad yra tas raštas, pagal tai kažkam užmest reikia, pasiskaičiuokit, gerai?“ (4 t., b. l. 54-55).

- 2015-10-19 nuo 14 val. 52 min. iki 14 val. 53 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. informavo A. I., kad Lietuva, P. trukdo, paklausė, ar niekur neišvyksta, informavo, kad trečiadienį pas A. I. atvyks mergina, kuri pas A. I. buvo su P. G., susitarė su A. I., kad mergina paskambins A. I. trečiadienį, antroje dienos pusėje (4 t., b. l. 65, 190).

- 2015-10-19 nuo 16 val. 42 min. iki 16 val. 57 min. vykusio telefoninio pokalbio metu P. G. informavo P. P., kad ji trečiadienį išvažiuoja ir ketvirtadienį grįžta iš Kaliningrado (4 t., b. l. 65-66).