Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, taikant laikiną sulaikymą nuo 2021 m. balandžio 29 d. 14.38 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 10.30 val., 1 dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuojama nuo bausmės vykdymo pradėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas – paliktos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš R. K. priteista neatlyginta civilinio ieškinio dalis – 14 850 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) bei penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

R. K. asmens tapatybės kortelė esanti byloje - perduota R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos įstaigai.

Asmens kratos metu iš R. K. paimti 110,92 Eur (vienas šimtas dešimt eurų devyniasdešimt du centai), saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje perduoti (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio padengimui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtui, pratęstas 2021 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, paliktas galioti, šį terminą pratęsiant iki skundžiamo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo R. K. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti, kartu prašydamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Apeliantas skunde prašo skirti jam švelnesnes bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

12. R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, jog R. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, taip pat nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas R. K. bausmes, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis prieš tai buvo teistas ne vieną kartą (2 t., b. l. 159-166), paskutinįjį kartą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju nusikalto praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistasis niekur nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 19-20). VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio Psichikos sveikatos centre ir Respublikos priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 16–17). Įvertino ir tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta gan didelė turtinė žala, tačiau nuo 2019 m. kovo mėn., R. K. yra atlyginęs tik itin nedidelę turtinės žalos dalį. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog R. K. administracine tvarka per 5 metus nebaustas (2021 m. liepos 12 d. duomenys, 3 t., b. l. 23), tačiau teisėjų kolegija patikrinusi administracinių nusižengimų registrą, nustatė, kad R. K. iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaręs tris administracinius nusižengimus: 2021 m. rugpjūčio 7 d., 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. lapkričio 9 d., susijusius su transportu ir kelių ūkiu, baudos nesumokėtos. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, laisvės atėmimo bausmė neatgrasė R. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir šių duomenų pagrindu padarė išvadą, jog paskutiniai R. K. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, su kuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat, nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (procesinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje R. K. kaltinamas daugybės nusikaltimų, tarp kurių ir numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau kol baudžiamoji byla nuteistojo atžvilgiu, nagrinėjant ir jo skundą, vis dar yra nagrinėjama, todėl iki nepriimtas ir nėra įsiteisėję teismo nuosprendis, šios aplinkybės niekaip negali būti vertinamos. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam neįvertino to, jog prieš priimant šį nuosprendį Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu R. K. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptartą bei įvertinusi tai, kad nuteistajam skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatyti žymiai mažesni nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai ir taikytas bausmių apėmimo būdas jas bendrinant bei galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu daro išvadą, jog dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog kitomis švelnesnėmis bausmės rūšimis, nebus pakeisti nuteistojo R. K. nusikalstami polinkiai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis, pažymint, jog buvo įvertinta ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės. Pabrėžiant, kad naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos apylinkės teismo (administraciniai nusižengimai, 2021 m. lapkričio 23 d. apkaltinamasis nuosprendis) konstatavimas teisėjų kolegijai taip pat nesuponuoja išvados, jog švelnesnėmis bausmėmis bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

13. Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas penkis kartus, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, kaip ir jam taikytas lygtinis paleidimas, kadangi nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, šios nusikalstamos veikos buvo padarytos 2019 m. kovo mėn., kai tuo tarpu nuteistasis R. K. iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2018 m. gruodžio 12 d. Pažymint, kad R. K. iki priimant skundžiamą nuosprendį padarė dar vieną naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir tai tik įrodo, jog nuteistasis tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką nesugeba. Teisėjų kolegijos vertinimu visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti R. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Pabrėžiant, kad R. K. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

14. Apeliantas skunde akcentuoja šeimines aplinkybes, sveikatos problemas, jam skirtų kardomųjų priemonių – dokumento paėmimo įtaką darbo susiradimui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra siekis pateisinti savo netinkamą požiūrį į padarytą žalą, jos atlyginimą. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis norėdamas įgyvendinti teisę dirbti ir taip dengti priteistą civilinį ieškinį būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl jam taikomos kardomosios priemonės – asmens tapatybės kortelės paėmimo panaikinimo ar šios procesinės prievartos priemonės laikino sustabdymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą iš jo nebus atimta teisė įsidarbinti ir taip pat padengti civilinį ieškinį, nėra laikytini pakankamu pagrindu nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sveikatos problemų sprendimas taip pat užtikrinamas ir bausmės atlikimo vietose, todėl ir tai nėra pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių ir faktų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad nagrinėjamu atveju pakanka nuteistajam R. K. paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį bei kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

15. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde taip pat išreiškė prašymą subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, atidedant subendrintos bausmės vykdymą, kartu prašydamas panaikinti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam skirtą intensyvią priežiūrą arba įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Todėl, tenkinus R. K. prašymą ir subendrinus jam skundžiamu nuosprendžiu bei 2021 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios vykdymas atidėtas ir skirti įpareigojimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pasunkintų nuteistojo padėtį, kas, esant tik R. K. apeliaciniam skundui, yra negalima, kadangi tai suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, R. K. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu nepasisakant ir nuteistajam skirtos intensyvios priežiūros bei įpareigojimo panaikinimo klausimu, kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamu atveju buvo paduotas dėl 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nei intensyvi priežiūra nei įpareigojimai R. K. nebuvo skirti (BPK 320 straipsnis). Tuo tarpu nuteistasis nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam paskirta intensyvia priežiūra bei nustatytu įpareigojimu turėjo teisę šį sprendimą skųsti įstatymų nustatyta tvarka per nuosprendį priėmusį teismą. Pažymint, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų akivaizdu, jog nuteistasis R. K. šia teise ir pasinaudojo.

16. Taigi, teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė R. K. nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. K., kurią sudaro 243,40 Eur (3 t., b. l. 153-156). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko R. K. iniciatyva, nuteistojo apeliacinį skundą atmetant. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam nuosavybės teise priklausanti 1/2 buto dalis yra areštuota, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis R. K. transporto priemonių registruotų jo vardu taip pat neturi, skundžiamu nuosprendžiu jam priteistas 14 850 Eur civilinis ieškinys ir penkių procentų metinės palūkanos, jis taip pat niekur nedirba, nors ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo metu jį išlaiko pensinio amžiaus motina. Baudžiamoji byla nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo sudėtinga, teismo posėdžiai apygardos teisme truko – 21 min., nuteistojo gynėjas advokatas aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių priimtų procesinių sprendimų analizės, o tik išsakė teisinę poziciją, palankią nuteistajam, todėl teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, mažina prašomas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, atmesti.

Priteisti iš R. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 50 Eur (penkiasdešimt eurų), už advokato teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.