- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1464-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06415-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-12374-191/2017 pagal pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (antstolė R. S.) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 106/06/5500 mirusį skolininką E. R. palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį dokumentą dėl 310,61 Lt (89,96 Eur) išieškojimo iš skolininko E. R.. Antstolė 2013 m. rugsėjo 5 d. areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkas 2013 m. rugsėjo 20 d. mirė. Liko neišieškota 89,96 Eur skola ir 124,94 Eur vykdymo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi antstolės R. S. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkino – pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0106/06/05500 skolininką E. R., jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registre nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. yra registruotas antstolės areštas skolininkui nuosavybės teise priklausiusiam žemės sklypui, esančiam(duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo metu (2016 m. rugsėjo 19 d.) skolininko nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, vadinasi, skolininko palikimo perėmėjas apie esamą kreditorę buvo informuotas viešame registre išviešinant palikėjo turto areštą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininko E. R. turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0106/06/05500. Pagal pridėtą Turto arešto aktų registro išrašą, žemės sklypas antstolės R. S. buvo areštuotas kreditoriaus sodininkų bendrija „Užupiai“ naudai. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė R. S. būtų uždėjusi areštą skolininkui priklausiusiam žemės sklypui ir vykdant išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0106/06/05500 ar vykdant išieškojimą kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai. Vien tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį).Turto arešto akto išviešinimas viešame registre nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2013 m. gruodžio 20 d. Šiuo atveju turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai nebuvo atliktas. Be to, VĮ „Turto bankas“ turimais duomenimis nei pareiškėja, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.Pareiškėja antstolė R. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Vykdomosios bylos Nr. 0106/06/05500 medžiagoje yra matoma informacija, kad vykdant skolos išieškojimą iš mirusiojo VSDFV naudai dar 2007 m. gegužės 14 d. buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininko sąskaitose. Šis patvarkymas nepanaikintas, ir šiuo metu galiojantis. Piniginių lėšų areštas prilyginamas turto arešto aktui. Įpėdinis, paveldėdamas mirusiojo turtą, kaip mato turto areštą išviešintą Turto arešto aktų registre, taip mato ir faktą, kad antstolis yra areštavęs pinigines lėšas bankų sąskaitose. Patvarkyme areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, yra nurodytas vykdomosios bylos numeris. Informacija apie visas vykdomąsias bylas matoma antstolių informacinėje sistemoje.Suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai prieinamos informacijos apie išieškojimus, vykdomus iš mirusiojo E. R. turto. Reikalavimas kiekvienoje vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas yra tas pats asmuo, areštuoti tą patį turtą, manytina, yra ydinga praktika, didinanti skolininkui vykdymo išlaidų naštą, perteklinis veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė atskirajame skunde kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimus, teigdama, kad teismas nepagrįstai tenkino antstolės prašymą, kadangi turto areštas, jame nurodant konkretų išieškotoją, turėjo būti išviešintas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).Vykdomosios bylos Nr. 0106/06/05500 nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 4 d. vykdomasis dokumentas Nr. 24539 dėl 310,61 Lt (89,96 Eur) išieškojimo iš skolininko E. R. (v. b. l. 1). Antstolė 2013 m. rugsėjo 9 d. areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8-9). Gyventojų registro duomenimis, skolininkas 2013 m. rugsėjo 20 d. mirė (v. b. l. 6).Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Suinteresuotas asmuo prie atskirojo skundo pridėjo Turto arešto aktų registro išrašą, iš kurio matyti, kad antstolė R. S. 2013 m. rugsėjo 9 d. areštavo žemės sklypą kreditoriaus sodininkų bendrija „Užupiai“ naudai ( b. l. 15–20). Skolininko E. R. turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0106/06/05500. Nagrinėjamu atveju turtas iki palikėjo mirties buvo areštuotas vykdant išieškojimą kito kreditoriaus naudai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė kitu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prašymo jį atnaujinti nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas netikrino šios Turto arešto aktų registre esančios informacijos, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų apie tai, kad skolininkui priklausiusiam turtui buvo taikytas areštas (nenurodant konkrečių duomenų apie kreditorių, turto arešto pagrindus, mastą), nepagrįstai sprendė, kad įpėdinė buvo tinkamai informuota apie palikėjos prievoles.Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nei nagrinėjamoje byloje, nei pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo 2013-09-20) palikimo vietos atsiradimo notarui būtų pateikta informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininko turto, arba kad asmeniškai kreditorius ar jo įgalioti asmenys, tarp jų ir antstolis, kreditoriaus pavedimu vykdantis išieškojimą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą būtų pareiškę reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui – valstybei. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę ir jos reikalavimą. Remiantis nurodytu konstatuotina, kad miręs skolininkas E. R. negali būti pakeistas naujuoju skolininku – jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 106/06/5500.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.