Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. Š. gynėjo advokato Česlovo Petronio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. Š. įtariamas tuo, kad jis 2008 m. rugsėjo mėn. 18 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu D. Š. į veidą sukeldamas fizinį skausmą, t.y. padarė veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d..

Be, jis 2009 m. liepos mėn. 7 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė D. Š. į veidą stiklinę peleninę tuo padarydamas D. Š. poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose - nežymų sveikatos sutrikdymą t.y. padarė veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d..

Be to, jis 2009 m. lapkričio mėn. 2 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu du kartus D. Š. į veidą sukeldamas jai fizinį skausmą ir sutrikdydamas jos sveikatą, t.y. padarė veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d..

Jis, privalėdamas užtikrinti savo mažamečių dukrų L. Š., gim. 2002-09-12 ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), teises, t.y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, 2005-2010 metų laikotarpyje, psichiškai ir fiziškai gniuždydamas L. Š. ir M. Š., piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis padarydamas žalą vaikų psichiniam ir socialiniam vystimuisi, o būtent: laikotarpyje nuo 2005 metų kovo mėn. iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio, sistemingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone, nepadoriu, jausmus ir orumą žeidžiančiu elgesiu ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais baugino ir žemino savo mažametę dukrą L. Š.; sistemingai provokuodamas konfliktus ir L. Š. akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės D. Š. atžvilgiu, grasindamas elgtis pavojingai D. Š. sveikatai ir gyvybei, žodžiais ir veiksmais demonstravo fizinį ir psichinį smurtą L. Š., smurtaudamas L. Š. atžvilgiu kėlė realią grėsmę jos sveikatai. Laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2010 metų rugpjūčio 19 d. sistemingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Panevėžyje, L. Š. ir M. Š. akivaizdoje, nepadoriu, jausmus ir orumą žeidžiančiu elgesiu, necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas sutuoktinę D. Š., provokuodamas konfliktus ir vaikų akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės D. Š. atžvilgiu, grasindamas elgtis pavojingai D. Š. sveikatai ir gyvybei, žodžiais ir veiksmais demonstravo fizinį ir psichinį smurtą savo vaikams L. Š. ir M. Š., kurioms dėl neigiamų įvykių vaikystėje nustatyti emocijų ir specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, t.y. padarė veiką, numatytą LR BK 163 str..

Laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), atliko veiksmus sukeliančius mažametės lytinį susijaudinimą, o būtent laižė ir lūpomis lietė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lytinius organus, t.y. padarė veiką, numatytą LR BK 153 str..

Įtariamajam G. Š. 2010-11-24 buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2011-01-27 G. Š. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka.

Skundžiama nutartimi G. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į griežtesnę – suėmimą motyvuojant, kad įtariamasis be prokuroro leidimo pakeitė gyvenamą vietą, tokiu būdu pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Be to, teismas nurodė, kad yra pagrindai ir sąlygos suėmimui taikyti, nes įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir bandydamas paveikti nukentėjusiąsias, trukdys procesui.

Kadangi patys įtarimai G. Š. šmeižiantys ir įžeidžiantis jo garbę ir orumą, G. Š. pats suinteresuotas kuo greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą ir paneigti jam pareikštus įtarimus. Tokiu būdu nepagrįstai ir nemotyvuotai jį suimant, pažeidžiamos įtariamojo teisės, jam sukeliamos psichinės ir fizinės kančios, kas leidžia manyti, kad tokiu būdu siekiama palaužti jo valią ir priversti prisipažinti dėl nebūtų nusikaltimų.

Pareiškime dėl suėmimo nurodoma, kad G. Š. pažeidė kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, nes be prokuroro leidimo pakeitė savo gyvenamąją vietą. Tačiau rašytinis pasižadėjimas nedraudžia išvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje ne ilgiau nei 7 dienoms. Šiuo atveju įtariamojo tėvai, žinodami apie įtariamojo sutuoktinės šmeižtą ir grasinimus, pasiūlė jam gyventi pas juos, todėl G. Š. ketina prašyti leisti pakeisti gyvenamąją vietą ir toliau sąžiningai laikytis rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų.

Teismas nurodė, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus.

Aplinkybė, jog įtariamasis trukdys procesui yra nepagrįsta, nėra duomenų, jog jis bandys paveikti liudytojus ar sunaikins, paslėps daiktinius įrodymus.

Aplinkybė, kad jis darys naujus nusikaltimus, taip pat nepagrįsta, nes įtariamasis nėra įtariamas sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimo padarymu, taip pat, nepadarė nei vieno BK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.

Teiginys, kad viena iš veikų gali būti perkvalifikuota į sunkesnį nusikaltimą yra niekinis, o tai, kad veika iki šios neperkvalifikuota, rodo, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtarimą. Net jei ir viena iš įtarime nurodytų veikų pasitvirtintų, griežta laisvės atėmimo bausmė negresia. Tokiu būdu nėra pagrindo daryti išvadai, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokiu būdu darytina išvada, kad LR BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nutartyje nėra nustatyta.

Pažymėtina, kad tyrimas byloje nebaigtas, byla gali būti ir neperduota teismui, tokiu atveju suėmimas yra kaip išankstinis baudimas. Tai varžo įtariamojo teises, numatytas LR Konstitucijoje, BPK 44 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Šiuo atveju ir be nurodytų teisių suvaržymo įmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, tad nėra pagrindo skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Tokiu būdu nutartis skirti suėmimą neteisėta. Be to, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą turi būti svarstoma švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybė. Šiuo klausimu teismas svarstydamas suėmimo skyrimą visai nepasisakė.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti ar pratęsti jam kardomąją priemonę - suėmimą.

Nors G. Š. gynėjas teigia, jog įtariamajam pareikšti įtarimai pagrįsti tik nuomone, tačiau byloje surinkti duomenys yra pakankami manyti, jog G. Š. padarė veikas, kuriomis įtariamas. Tokį manymą pagrindžia objektyvūs duomenys – nukentėjusių D. Š., L. Š., M. Š., liudytojų V. D., J. D., V. N. parodymai, Panevėžio socialinių paslaugų rūpybos centro ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų apklausos bei pateikta medžiaga apie G. Š. šeimos gyvenimo sąlygas bei būdą, specialistų išvados bei kiti bylos duomenys. Byloje surinktų duomenų visumos kontekste G. Š. gynėjo teiginiai, kad L. ir M. Š. parodymus davė įtakotos motinos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis, nes iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. Š. galimai nusikalstamų veikų pradėtas pagal V. D. prašymą bei prokurorės reikalavimą, o ne pagal D. Š. pareiškimą.

Skundžiama teismo nutartimi, rašytinį pasižadėjimą keičiant griežtesne kardomąja priemone - suėmimu, teismas atsižvelgė į tai, kad G. Š. be prokuroro leidimo pakeitė gyvenamą vietą, tokiu būdu pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Be to, pažymėjo, kad yra pagrindai ir sąlygos suėmimui taikyti, nes įtariamasis būdamas laisvėje bandys paveikti nukentėjusiąsias tuo trukdydamas teisingam procesui, be to bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pažeidimo aplinkybių. Nenustatyta, kad įtariamasis buvo ieškomas ir nerandamas jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, ar kad paskutiniu metu joje negyveno, todėl nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis pažeidė kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas.

Tačiau BPK 139 str. reglamentuoja, kad viena kardomoji priemonė gali būti pakeista kita kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-11-24 G. Š. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 163 str., dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis dukrų L. ir M. Š. atžvilgiu bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tyrimo eigoje, po pirminio įtarimo G. Š. pareiškimo, apklausiant mažametes L. ir M. Š., jų motiną D. Š., kitus bylai reikšmingus liudytojus bei renkant įrodymus buvo nustatyta, kad G. Š. galimai padarė eilę kitų nusikalstamų veikų ( BK 140 str. 1 d., 153 str.) savo šeimos narių D. Š. ir M. Š. atžvilgiu.

Tokiu būdu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, atsiradus suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, prokurorė pareiškimu kreipėsi į teismą dėl G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į griežtesnę - suėmimą, esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis G. Š., būdamas laisvėje ir gali bandyti paveikti nukentėjusiaisiais ir tokiu būdu trukdyti teisingam procesui, be to, bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis pagrįstai konstatavo, jog nusikaltimai, kurių padarymu G. Š. įtariamas, susiję su fizinio ir psichinio smurto, grasinimų prieš nukentėjusiąsias pavartojimu. Nusikaltimai padaryti pavartojant smurtą prieš šeimos nares, įtariamasis gyvena kartu su nukentėjusiąja D. Š., todėl yra pagrindas manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje, bandys paveikti nukentėjusiąsias ir tuo trukdys teisingam procesui.

Be to, šiuo metu G. Š. pareikšti įtarimai padarius penkias tyčines nusikalstamas veikas, už kurias numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Dvi veikos padarytos panaudojant psichinį ir fizinį smurtą prieš mažametes. G. Š. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Anksčiau jis teistas penkis kartus, jam inkriminuotas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl yra pagrindo manyti, kad jis, siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Šioje byloje kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę nustačius BPK 122 str. 2 ir 3 d.. numatytus suėmimo pagrindus (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei trukdys procesui). Tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, prokurorė pareiškime dėl suėmimo skyrimo G. Š. neprašė, teismas šio suėmimo pagrindo nekonstatavo ir nutartyje nenurodė, todėl gynėjo skundo argumentai, kad nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog G. Š. darys naujus nusikaltimus, nepagrįsti.

Skundo teiginiai, kad įtariamasis suimtas siekiant jam padaryti psichologinį spaudimą tikslu prisipažinti, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl įtarimo tikslumo, vienos iš veikų perkvalifikavimo į sunkesnę veiką, bylos nutraukimo galimybės, gali būti ištirtos ir išsiaiškintos tik atlikus išsamų įvykio tyrimą. Paskiriant ar pratęsiant suėmimą, įtariamojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo bei galutinės kvalifikacijos klausimas nėra išsprendžiamas. BPK 121 str. 2 d. numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Paskiriant suėmimą G. Š., byloje buvę duomenys BPK 121 str. 2 d. kontekste buvo pakankami teismui manyti, jog G. Š. padarė jam inkriminuotas veikas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad šiuo metu jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik G. Š. taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. O nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas būtinas esminėms nusikaltimo aplinkybėms išsiaiškinti bei duomenims surinkti.

Kardomoji priemonė į suėmimą G. Š. pakeista teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į byloje paaiškėjusias naujas aplinkybes, o atsižvelgus į jam pareikštų įtarimų apimtį ir pobūdį, procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas nepažeistas.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Suimtojo G. Š. gynėjo advokato Česlovo Petronio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-18 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.