Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas J. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 95-347 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. P.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos – 2011 m. gruodžio 21 d. Į atliktos bausmės laiką J. P. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d.

Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, J. P. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant J. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos – 2011 m. gruodžio 21 d. Į atliktos bausmės laiką J. P. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2016 m. spalio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. rugpjūčio 6 d. – 1 metai 2 mėnesiai 15 dienų.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 23 kartus buvo baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus ir manydama, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, 2015 m. rugpjūčio 6 d. posėdyje penkiems Komisijos nariams balsavus „prieš“ ir tik vienam „už“, priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė J. P. skundą dėl Komisijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 95-347 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. P.“, konstatuodamas, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, jog jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, J. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Komisijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 95-347 ir priimti naują nutartį tenkinant jo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlikus 4/5 dalis iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Anot nuteistojo, apylinkės teismas, nagrinėdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, vertino tik išimtinai neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, kas, nuteistojo nuomone, rodo teismo šališkumą ir prieštarauja teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principui, apibrėžtam BVK 9 straipsnio nuostatose. Be to, teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, antrą kartą vertindamas jo padarytus nusikaltimus, nors šie nusikaltimai jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad įvertinus jo asmens bylą Nr. 1328, socialinio tyrimo išvadą Nr. 63-2088, pažymą apie jo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą Nr. 63-2089, psichologinės tarnybos išvadą Nr. 73(3)-328, pažymą apie gautas nuobaudas ir paskatinimus Nr. 63-2090, akivaizdu, jog bendras jo buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra daugiau teigiamas nei neigiamas, kas, remiantis BVK 9 ir 157 straipsnių nuostatomis, nė kiek neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ankščiau laiko bei pakankamai užtikrina tiek patį teisingumo principą, tiek ir nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės įgyvendinimą. Pažymi, kad jis jau atliko 4/5 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir tai yra žymiai daugiau nei numatyta BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Be to, jis su ankstesniais draugais nebepalaiko jokio ryšio, pataisos namuose lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kuriuose suprato alkoholio žalą. Nuteistasis prašo aukštesniojo teismo vertinti jo elgesį ne iki patekimo į pataisos įstaigą, kurio jis pakeisti nebegali, bet tai, kokias išvadas dėl to padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Ir, nors pataisos namuose jis buvo baustas daug kartų drausmine tvarka, tačiau atkreipia dėmesį, kad didžioji dauguma jo padarytų drausmės pažeidimų (18 pažeidimų) buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje jam būnant kalėjime, kai dar nebuvo adaptavęsis prie kalėjimo režimo. Nuteistojo teigimu, toliau atlikdamas bausmę, jis, visgi, padarė tinkamas išvadas, jo elgesys gerėjo, dėl ko jis buvo paskatintas net aštuonis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo J. P. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (½), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. birželio 11 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. P. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balų, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę gerėjo, jis padarė tinkamas išvadas, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra teisės pažeidimų pobūdis ir struktūra, gyvenimo stilius ir draugai bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu įvertinti pirmųjų dviejų kriminogeninių veiksnių realumą praktiškai neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad nuteistasis, turėdamas alkoholio vartojimo problemą, kuri ypatingai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu ir yra viena iš kriminogeninių veiksnių, pataisos namuose, atlikęs daugiau kaip dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Ir, nors po to jis pareiškė norą dalyvauti anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, kas, jo teigimu, pakeitė jo požiūrį į alkoholį, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad už šį drausmės pažeidimą nuobauda nebegalioja tik nuo 2014 m. lapkričio 26 d., t. y. vos aštuonis mėnesius iki jo prašymo svarstymo Komisijos posėdyje, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Juolab, kad jis per bausmės atlikimo laikotarpį net 22 kartus baustas drausmine tvarka, o nebaustu laikomas tik tris mėnesius iki Komisijos posėdžio (paskutinės nuobaudos galiojimas panaikintas 2015 m. balandžio 29 d.). Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nors ir nagrinėjusi J. P. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo J. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.