Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį (veika 2008-05-27), 3 MGL dydžio bauda. 2008 m. spalio 14 d. bauda sumokėta;

- Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika 2008-01-28), laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

- Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veikos laikotarpis 2009-04-11 – 2009-04-12), laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. sausio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 m. laisvės atėmimo basume, 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą;

- Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (veika 2008-06-29), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2010 m. kovo 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m. Įmoka sumokėta 2010 m. gegužės 17 d. 2010 m. birželio 9 d. išbrauktas iš probacijos įskaitos. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi panaikintas 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu M. J. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant atlikti 3 m. laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. išduotas Europos arešto orderis. 2017 m. birželio 16 d. iš Jungtinės Karalystės konvojuotas į Lietuvos Respubliką ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriuje, bausmės pabaiga 2020 m. birželio 16 d., šiai dienai neatliktos bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 19 dienų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2012 m. spalio 23 d. apie 02.35 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, viešojoje vietoje, be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. N., įžūliais veiksmais, mūvėdamas ant rankos nešaunamąjį ginklą – kastetą, sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, vieną smūgį į pilvo sritį, A. N. pradėjus bėgti, jį pasivijo ir būdamas Savanorių prospekte, ant važiuojamosios dalies, vėl sudavė A. N. vieną smūgį į galvos sritį, nuo ko A. N. pargriuvo ant gatvės, tada spyrė ir sudavė ne mažiau 4 smūgius A. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą – kastetą, iki 2012 m. spalio 23 d. apie 02.50 val. (duomenys neskelbtini) pastato, pamatęs link jo artėjančius policijos pareigūnus šį nešaunamąjį ginklą – kastetą numetė ant žemės, tačiau Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio patruliai tai pastebėję šį ginklą nuo žemės pakėlė ir paėmė.

K. M. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad įvykis įvyko 2012 m. spalio 23 d. nakties metu prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo susitikęs su draugais. Iki įvykio A. N., kuris jam nebuvo pažystamas, eidamas į barą jam kažką pasakė. Paskui jie apsižodžiavo, kilo žodinis konfliktas. Išėjęs iš baro, jis pasivijo nukentėjusįjį ir sudavė jam, gali būti, kad sudavė ne mažiau 4 kartus. Tiksliai kiek kartų sudavė neatsimena, nes buvo neblaivus. Sudavė smūgius ir kumščiu, ir užsidėtu kastetu. Kastetą nusipirko savigynai, kada neatsimena. Įvykio metu, jį sulaikius pareigūnui, kastetą numetė ant žemės. Žinojo, kad tai ginklas. Mano, kad tokie jo veiksmai galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį. Smurtą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio ir jaunystė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 65), kuomet M. J. kaltės nepripažino, parodė, kad 2012-10-23 apie 00.20 val., berūkydamas lauke prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su nepažįstamu vyru, konflikto metu apsižodžiavo ir susimušė, jis konflikto metu sudavė du smūgius kažkur į veido sritį, o jam buvo suduotas vieną smūgį į veidą. Abu buvo nukritę ant žemės. Paskui jis ėjo atgal į barą, bet pamatė policijos automobilį, todėl apsisuko ir ėjo link Laisvės alėjos. Paėjus apie 100 metrų išgirdo, kaip policijos pareigūnai pareikalavo sustoti arba paleis šunį. Jis sustojo ir ėjo link policijos pareigūno. Pareigūnas pasakė nurodydamas į kažką, kad jis pakeltų, tada apžiūrėjęs pamatė, kad ten kastetas. Pasakė, kad ten ne jo kastetas ir jo nepakėlė. Policijos pareigūnas kastetą pakėlė pats, o jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Išklausęs parodymus, kaltinamasis parodymų nepatvirtino, nurodė, kad nežino, kodėl pirmą kartą apklausiamas nepripažino kaltės, sako tiesą teisme, kaltę pripažįsta visiškai.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo M. J. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

Iš nukentėjusiojo A. N. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2012 m. spalio 23 d. apie 2.30 val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bare norėjo nusipirkti alaus. Matė, kad prie baro stoviniuoja galimai penki jaunuoliai. Nei prieinant prie baro, nei išeinat nei vienas vaikinas jo neužkalbino, nebuvo jokio kontakto ar konflikto. Nusipirkęs alaus ėjo(duomenys neskelbtini) gatve link Laisvės alėjos, ketino eiti link namų. T. L. al. ir Savanorių pr. sankryža išgirdo, kad jį vejasi kažkas. Atsisuko, pamatė nepažįstamą vaikiną. Tai buvo tas pats vaikinas, kurį pastebėjo prie baro. Nepažįstamasis iš bliuzono kišenės išsiėmė kastetą, užsidėjo ant rankos ir stengėsi suduoti. Bandė vaikiną atstumti, tačiau šis vis tiek mosikavosi, stengdamasis suduoti. Jiedu susistumdė, jis nukrito ant žemės, o šis vaikinas ne. Tada iš rankos, ant kurios buvo uždėtas kastetas smogė jam į kaktos sritį prakirsdamas kaktą. Vaikinas nubėgo link baro. Jis atsistojęs pradėjo bėgti link namų. Netoli namų, prie Prisikėlimo bažnyčios, prie jo privažiavo policijos mikroautobusas. Pareigūnai paaiškino, kad miesto kameromis pastebėta, jog jį užpuolė ir kad užpuolikas sulaikytas. Policijos pareigūnai liepė vykti į komisariatą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Civilinio ieškinio nereiškia. Mano, kad sužalotas nesunkiai, pretenzijų dėl sužalojimo neturi (1 t., b. l . 61).

Iš liudytojo R. E. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje, yra mobilaus būrio kinologų grupės specialistas. 2012 m. spalio 23 d. dirbant Kauno apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje kartu su kolegomis patruliais V. J. ir R. B. bei TV laidos „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, apie 2.40 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje mušamas žmogus. Įvykis buvo stebimas vaizdo kamera, todėl jiems buvo pranešta nukentėjusiojo ir įtariamojo asmens požymiai. Vykstant į nurodytą vietą pranešta, kad minimo įvykio dalyviai išsiskirstė. Privažiuojant prie baro jis pamatė įtariamojo apibūdinimą atitinkantį vaikiną. Vaikinas pamatęs policijos automobilį pradėjo sparčiai eiti (duomenys neskelbtini) prospekto. Tada jis išlipo iš mašinos, vaikinas pradėjo sparčiau eiti, bet buvo įspėtas, kad sustotų, nes bus paleisti šunys. Vaikinas sustojo. Jis priėjo prie vaikino ir jį sulaikė. Tuo metu Patrulių rinktinės budėtojas pranešė, kad šis vaikinas kažką numetė ant žemės. Pažiūrėjęs prie vaikino kojų pamatė numestą kastetą. Vaikinas sakė, kad nieko apie šį kastetą nežino. Po to vėl paskambino budėtojas ir pranešė, kad nukentėjęs vyriškis pastebėtas (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Nuvažiavo nurodyta kryptimi ir pastebėjo beeinantį vyriškį, kuris atitiko nukentėjusiojo pažymius. Jo veidas buvo kruvinas. Su nukentėjusiuoju nuvyko į komisariatą. A. N. jų automobilyje pamatęs M. J. patvirtino, kad šis vaikinas jį prisivijęs užpuolė ir be jokios priežasties pradėjo mušti (1 t., b. l. 59).

L. V. J. parodymais, kurie iš esmės atitinka liudytojo R. E. parodymus (1 t., b. l. 60).

Vaizdo įrašo iš Patrulių rinktinės apžiūros protokole užfiksuota, kaip prie baro su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ prieina nukentėjusysis A. N.. Į barą neužeina, stovi. Netrukus privažiuoja automobilis, iš kurio išlipa M. J.. Tada A. N. iš baro kažką nusiperka ir nueina (duomenys neskelbtini) prospekto. M. J. prisidega cigaretę ir pradeda bėgti link A. N.. Savanorių prospekto pradžioje M. J. paveja A. N. ir šiam smūgiuoja ranka į veido sritį. A. N. atsitraukia, pradeda bėgti, sustoja, moja ranka atgal M. J.. Pastarasis vėl smūgiuoja A. N. į pilvo sritį. A. N. vėl pradeda bėgti nuo jo. Įbėgus į Savanorių prospekto važiuojamąją dalį, A. N. į galvą smūgiuoja M. J.. A. N. nukrenta ant kelio. Tada M. J. spiria A. N. į pilvo sritį ir pats parkrenta ir vėl stojasi. Prasideda judviejų grumtynės. A. N. guli, virš jo M. J.. A. N. sugriebia M. J. bliuzoną, traukia jį stengdamasis užvilkti M. J. ant galvos. Tuo metu M. J. gulinčiam ant nugaros A. N. suduoda nemažiau 4 smūgius į galvos sritį. A. N. pavyksta nuvilkti M. J. bliuzoną. Kamera priartinus vaizdą ant M. J. pirštų matosi kastetas. M. J. smūgiuoja dar 4 kartus ir iki pusės nuogas grįžta į Šv. Gertrūdos gatvę. Jo bliuzonas lieka numestas ant gatvės. Matosi, kaip M. J. eidamas kastetą įsideda į kairės pusės kelnių kišenę, grįžta prie parduotuvės. Vienas vaikinų jam duoda apsivilkti savo striukę. Netrukus atvažiuoja policijos automobilis. M. J. skubiu žingsniu bando pasišalinti link Savanorių prospekto. Jį pasiveja policijos pareigūnas, paima už dešinės rankos ir veda. Tuo metu M. J. išmeta kastetą. Tą pamatęs pareigūnas pakelia kastetą (1 t., b. l. 47-48).

Vaizdo įrašo iš TV laidos „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokole užfiksuota, kaip M. J. sulaikytas policijos pareigūno vedamas link tarnybinio automobilio iš dešinės į kairę ranką perima daiktą, kurį numeta ant šaligatvio dalies skirtos apželdinimui. Pasigirsta kalbos „kažką išmetė“. Tuo metu operatorius prieina prie tos vietos, filmuojant iš arti matosi ant žemės gulintis kastetas. Jį paima pareigūnas vedantis M. J. (1 t., b. l. 52-53).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad patrulis V. J. pateikė juodos spalvos metalinį kastetą (1 t., b. l. 36).

Specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateiktas kastetas pagamintas iš metalo yra smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamasis ginklas ir yra priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų draudžiamų civilinėje apyvartoje (1 t., b. l. 40-41).

Specialisto išvada A. N. konstatuota muštinė žaizda kaktos srityje, kuri padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 58).

Veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnio 1 dalyje (nusikaltimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą kaltam asmeniui kyla tada, kai viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, tačiau reikšmingi yra objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis (įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai), kilę padariniai (viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas) ir nusikaltimo padarymo vieta (viešoji vieta).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad vieta, kurioje kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. K. M. J. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis M. J. 2012 m. spalio 23 d. apie 02.35 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pastatu, be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. N., mūvėdamas ant rankos nešaunamąjį ginklą – kastetą, sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, vieną smūgį į pilvo sritį, A. N. pradėjus bėgti, jį pasivijęs ir būdamas Savanorių prospekte, ant važiuojamosios dalies, vėl sudavė A. N. vieną smūgį į galvos sritį, nuo ko A. N. pargriuvo ant gatvės, tada spyrė ir sudavė ne mažiau 4 smūgius A. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip įžūlūs ir tokiais savo veiksmais jis pagrįstai kaltinamas demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis neneigė prieš nukentėjusįjį vartojęs fizinį smurtą, nors nurodė, kad tiksliai dėl girtumo suduotų smūgių skaičiaus negali atsiminti, tačiau pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad galėjo suduoti ne mažiau nei keturis kartus, taip pat ir panaudojęs kastetą. Nors kaltinamasis kai kurių aplinkybių nurodė neprisimenantis, tačiau jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų policijos pareigūnų - R. E., V. J. parodymais, kurie taip pat tarpusavyje sutampa, taip pat ir objektyviais bylos duomenimis - vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sužalotas Savanorių pr., važiojamojoje dalyje, kurioje bet kuriuo metu galėjo važiuoti automobiliai, praeiti žmonės, miesto kameromis stebėję asmenys buvo priversti kviesti policiją, kaltinamojo veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis neneigia įvykio vakarą vartojęs alkoholį ir buvo stipriai apgirtęs (b. l. 68), todėl nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamojo elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant viešosios tvarkos pažeidimą, nežymiai sužalojant nukentėjusįjį. Kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad M. J. savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, nes elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nesant tam jokio reikalo, akivaizdžiai neturėdamas jokios konkrečios dingsties nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. N.. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką, smurtauja prieš nukentėjusįjį ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK redakcija), kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinamajam suformuluotame kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo neteisingai nurodytas nukentėjusiojo vardas – A. N.. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo vardas yra A., todėl ši kaltinimo aplinkybė atitinkamai tikslintina, nurodant nukentėjusiojo vardą – A.. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

BK 258 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. J. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. įgijo ir nešiojo smogiamojo-trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų draudžiamų civilinėje apyvartoje. Nustatyta ir tai, kad jis suvokė, jog kastetą uždrausta laikyti, ką parodo ta aplinkybė, kad jis, jį sulaikant pareigūnams kastetą išmetė, iš pradžių neigė, kad kastetas priklauso jam, t. y. suprato, kad tai draudžiamas nešiotis daiktas. Kaltinamojo veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Smogiamosios paskirties, specialiai pritaikyto žmonėms žaloti daikto laikymas su savimi ne namų sąlygomis ir viešoje vietoje Kauno mieste, panaudotas nukentėjusiojo A. N. sumušimui, aiškiai atspindi kaltinamojo tiesioginės tyčios turinį. Kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė įsigijęs bei nešiojęsis kastetą savigynai, sudavęs juo smūgius ir nukentėjusiajam A. N.. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų policijos pareigūnų - R. E., V. J. parodymais, apie tai, kad M. J. smurtaudamas naudojo kastetą bei išmetė šį prieš jį sulaikant pareigūnams, taip pat ir objektyviais bylos duomenimis - vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, specialisto išvada dėl ginklo pobūdžio, kita rašytine bylos medžiaga. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. M. J. padarė dvi tyčines nusikaltimas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 258 str. 2 d., 12 str.), nusikalstamos veikos baigtos, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

K. M. J. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, pataisos namuose dirba. Kaltinamasis nors ir jauno amžiaus, tačiau nusikalsta ir teisiamas penktą kartą, jo padarytos nusikalstamos veikos praeityje yra smurtinio pobūdžio, jis taip pat buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą panaudojus smurtą, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepradėjęs atlikti ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, nes buvo pasislėpęs, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, kas leidžia kaltinamąjį laikyti linkusia nusikalsti asmenybe. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 138-139), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (1 t., b. l. 144, 146). K. M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausias šių nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes – BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą arešto bausmę bei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jų trukmę nustatant kiek mažesnę, nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 2, 4 d., 65 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. šių veikų padarymo metu buvo nuteistas, tačiau nebuvo atlikęs paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 2 metų 7 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

M. J. 2012 m. spalio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 66-67), 2016 m. vasario 10 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nenustatant termino (1 t., b. l. 91-92). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 1 d. išduotas Europos arešto orderis (1 t., b. l. 94-98). M. J. J. Karalystėje buvo sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. birželio 15 d., o 2017 m. birželio 16 d. iš Jungtinės Karalystės konvojuotas į Lietuvos Respubliką ir nuo šios dienos atlieka bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius (1 t., b. l. 99, 187, 2 t., 13-14). 2017 m. birželio 23 d. kardomoji priemonė – suėmimas prokuroro nutarimu panaikinta (1 t., b. l. 147-149). M. J. kardomoji priemonė nepaskirta, priimant nuosprendį paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas. M. J. sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (intinai) įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 66 str.).

Prokuroras prašė ekstradicijos išlaidas, susijusias su M. J. pargabenimu, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti. Bendra išlaidų suma – 2284,24 Eur (1 t., b. l. 187-198). Prašymas pagrįstas ir tenkintinas. M. J. po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo sulaikytas, jam buvo pareikštas įtarimas, jis apklaustas bei jam paskirta kardomoji priemonė, tačiau jis, nepaisydamas jam skirtų suvaržymų, išvyko iš Lietuvos ir tokiu būdu pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. Tik paieškos metu nustačius jo buvimo vietą, buvo išduotas Europos arešto orderis, jis surastas Jungtinėje Karalystėje ir pargabentas į Lietuvą. Tai rodo, kad jis yra tiesiogiai atsakingas dėl patirtų Valstybės išlaidų jį pargabenant iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Todėl policijos departamento patirtos išlaido pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir priteistinos iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

- CD-R diskas su įvykio vaizdo įrašu iš Patrulių rinktinės (b. l. 46) ir TV laidos „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vaizdo įrašas DVD laikmenoje (b. l. 51), paliktini byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

- kastetas, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariate (b. l. 43), sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 2 metų 7 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. J. skirti kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo terminą nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (imtinai).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2284,24 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 24 ct) išlaidas dėl M. J. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. J. 2284,24 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 24 ct) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

- CD-R diską su įvykio vaizdo įrašu iš Patrulių rinktinės ir TV laidos „Farai“ įvykio vaizdo įrašą DVD laikmenoje, esančius byloje, paliktini byloje saugoti;

- kastetą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.