Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2020-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-63-879/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
AN2-63-879/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00005-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. K.
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Daiva Gadliauskienė
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-63-879/2020
Proceso Nr. 4-14-3-00005-2020-1Procesinio sprendimo kategorija : (S) 21.11.10.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K., jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato atstovui S. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020-03-27 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes 2019-09-19 nuo 13.50 val. iki 13.58 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jam priklausantys penki šunys be priežiūros nepatektų į viešąsias vietas.

2. 2019-12-10 buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir E. K. už padarytą administracinį nusižengimą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. P. 2019-12-10 nutarimu buvo paskirta 50 eurų bauda.

3. Nesutikdamas su nutarimu, E. K. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. K. skundą žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad jo veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl E. K. skundą atmetė, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. Pakėno 2019-12-10 nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. E. K. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. P. 2019-12-10 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020-03-27 nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo jį išteisinti, nepadarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo bei nutraukti administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje. Skunde E. K. teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir tai lėmė teismo nepagrįstą išvadą, kad jo (E. K.) veika turi visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, požymius. E. K. ginčija nustatytą administracinio nusižengimo laiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas įvykio laikas 2019-09-19 nuo 13.50 val. iki 13.58 val., tačiau peržiūrėjus pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus failuose, failų sukūrimo laikas yra vėlesnis, tie patys vaizdai sukurti skirtingu laiku mėnesio laikotarpyje. Be to įvykio vaizdo įrašas trunka 11 sekundžių, todėl lieka neaišku kas ir kokiu būdu nustatė, kad šunys (duomenys neskelbtini) buvo 8 minutes.

5. Abejonę apeliantui kelia ir vaizdo įraše užfiksuotų bei nufotografuotų šunų vieta. M. J., kaip medžiotojų klubo prezidento pateiktame rašte policijos komisariatui nurodyta, kad nuotraukas ir video medžiagą apie palaidus šunis miške aplink (duomenys neskelbtini) kaimą jam pateikė klubo nariai ( t. 1, b. I. 18 ), nors teismo posėdžio metu M. J. tvirtino, kad jis pats 2019 rugsėjo 19 d. 13 50 - 13.58 val. buvo toje vietoje ir filmavo, tačiau vietos pavadinimo nežino, nes esąs (duomenys neskelbtini). Teismas dėl šių prieštaravimų nutartyje nepasisakė ir nevertino. Be to, nebuvo galimybės apklausti asmenų, pateikusių informaciją, nes M. J. atsisakė juos paviešinti.

6. E. K. neigia, kad nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuoti šunys, bėgiojantys (duomenys neskelbtini) kaime, priklauso jam, nes šie šunys skiriasi nuo jam priklausančių šunų ūgiu, kailio spalva ir išsidėstymu bei ausų forma. Teismas, nustatydamas lakstančių šunų priklausymą jam, rėmėsi tik liudytojos - administracinio nusižengimo protokolą surašiusios policijos pareigūnės K. S. parodymais, kad jo sodyboje matė tuos pačius agresyvius, piktus ir nevaldomus šunis, kurie užfiksuoti vaizdo įrašuose. Apeliantas teigia, kad negalima susieti šunis su šeimininku pagal daugeliui šunų būdingus bendruosius požymius, reaguojant į svetimą žmogų: „agresyvūs, pikti ir nevaldomi", būtina nurodyti konkrečius požymius.

Šalies argumentai

7. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog kieme esantys dideli šunys turi galimybę pabėgti. Iš vaizdo įrašo ir pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kiemas aptvertas patikima metaline tinkline tvora, kurios aukštis 1,5 metro ir kurios pagrindas sutvirtintas naujomis medinėmis lentomis, neleidžiančioms šunims pralįsti per tvoros apačią. Tvoros aukštis ir kokybė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tvoros sutvirtinimai matyti teismui pateiktose nuotraukose. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad visos teritorijos neapžiūrėjo ir tai rodo, kad ji nenustatė kokiu būdu šunys galėtų patekti į viešas erdves.

8. Neatitinka ir šunų skaičius, užfiksuotas vaizdo įraše ir nuotraukose. Teismas nustatė, kad pažeidėjas E. K. laiko septynis šunis. Vaizdo įraše užfiksuoti penki šunys, o tuo pačiu metu pateiktose nuotraukose matomi tik trys šunys. Ši aplinkybė taip pat kelia abejones, kad šunys priklauso jam (E. K.), nes septyni jam priklausantys šunys pagal instinktą bėgtų visi kartu.

9. Liudytoja K. S., žinodama, kad sodyboje yra vaizdo kameros, turėjo galimybę paprašyti 2019-09-19 dienos vaizdo įrašų kiemo teritorijoje, kurie būtų patvirtinę, kad šunys administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo sodyboje.

10. Teismas netyrė ir neaptarė jo (E. K.) pateiktos Lietuvos kinologų draugijos pažymos dėl šuns savininko nustatymo (b. I. 138 ). Lietuvos kinologų draugijos prezidentė ekspertė R. K. pažymėjo, kad „pagal nuotrauką nustatyti šuns savininką neįmanoma, net jei nuotraukoje užfiksuotas šuo labai panašus į to savininko šunį. Šunį galima susieti su savininku dviem atvejais: 1) kai šuo yra identifikuotas tatuiruote arba mikroschema ir registruotas Gyvūnų augintinių registre; 2) kai savininkas pats patvirtina, kad šuo jam priklauso".

11. Skunde apeliantas kelia ir įrodymų šaltinio patikimumo klausimą ir mano, kad teismas, vertindamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" prezidento M. J. pateiktus įrodymus, turėjo atsižvelgti į jo ir M. J. įtemptus santykius dėl medžiojimo plotų. Konfliktuoti pradėjo tuomet kai jis (E. K.) neleido paveldėtoje tėvo žemėje statyti medžiotojų bokštelio bei pareiškus pretenziją, kad medžiojama be sutarties. Anykščių PK yra jo (E. K.) prašymas dėl jam priklausančio šuns nukankinimo. M. J., kerštaudamas, ne kartą yra rašęs skundus Anykščių r. savivaldybei, tačiau skundai nepasivirtino, nes nebuvo įrodyta jo kaltė, jokių nuobaudų nebuvo skirta. Buvo atvykęs pats rajono meras ir matė, kad kieme esantys šunys neturi galimybės pabėgti iš aptvaro.

12. Teismas nepagrįstai atmetė jo (E. K.) argumentus apie tai, jog jo šunys laikomi aptvare pririšti, motyvuojant, kad ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., 13. 50 - 13.58 val. pareiškėjui E. K. priklausantys penki šunys buvo pririšti jo namo kieme. Šiuo atveju teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją pažeidėjui (ANK 567 straipsnio 3 dalis), nes būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą. Be to teismas net nevertino jo (E. K.) parodymų, pateiktų įrodymų, nurodydamas tik formalią aplinkybę, kad tai yra gynybinė pozicija.

Šalies argumentai

13. Apeliantas pateikia skunde argumentus dėl neteisingai pasirinkto šaukimų įteikimo būdo, dėl ko jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną. Teigia, kad dėl išvardintų pažeidimų tiek renkant įrodymus, tiek juos vertinant, skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas J. C. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad E. K. administracinio nusižengimo byla Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose išnagrinėta išsamiai, visapusiškai ir pilnai, įvertinus ir patikrinus visus surinktus įrodymus, todėl priimta nutartis pagrįsta.

15. Atsiliepime nurodoma, kad apie pažeidimo esmę administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. buvo informuotas policijos pareigūnų, kurie 2019-10-03 nuvyko į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir, priėję prie tvoros (toliau E. K. pareigūnams eiti neleido), išaiškino jam apsilankymo tikslą, tačiau E. K. demonstratyviai nuėjo atsisakydamas su jais bendrauti, todėl nebuvo galimybės išreikalauti jo galimai turimus vaizdo įrašus.

16. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad E. K. nebuvo tinkamai informuotas, neatitinka tikrovės. Šaukimai buvo siunčiami vadovaujantis ANK 573 straipsniu kartu su lydraščiais 2019-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2019-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis įjuos nereagavo, neinformavo neatvykimo priežasčių. Surašius E. K. protokolą, jis buvo išsiųstas ANK nustatyta tvarka, nurodant administracinės bylos nagrinėjimo datą. Aukščiau minėti šaukimai pakartotinai jam įteikti 2019-12-05, pagal 2019-12-02 administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. prašymą. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta, į jos nagrinėjimą neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K., kuris buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą, ją nagrinėjantį pareigūną. Apie neatvykimo priežastis administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo neinformavo, prašymo dėl bylos nagrinėjimo laiko atidėjimo nepateikė. Įvykio vieta, laikas ir kitos faktinės aplinkybės nustatytos pagal pareiškėjo M. J. pateiktus duomenis, kuriuos jis patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Nesutikdamas su pateiktais duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. teisminio nagrinėjimo metu galėjo pateikti klausimus liudytojui M. J., tačiau jis nepasinaudojo jam suteikta teise. Fotonuotraukose ir vaizdo įraše pateikti šunys identifikuoti remiantis liudytojų M. J., liudytojos K. S. parodymais, fotonuotraukomis, vaizdo įrašais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. neigimas, kad liudytojo M. J. užfiksuoti šunys jam nepriklauso, vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. palaidų šunų buvo ne vieną kartą kreiptasi į Anykščių rajono savivaldybę ( 2020-03-05 Anykščių rajono savivaldybės raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad jo tvora, kuria aptverta sodybos teritorija, nėra sandari.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

17. Sutinkamai su ANK 652 straipsnio nuostata, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas skunde kelia įrodymų vertinimo trūkumus, lėmusius teismo nepagrįstą jo (E. K.) pripažinimą kaltu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

18. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši administracinio nusižengimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – taisyklių) 10 punkte gyvūnų laikytojai įpareigojami užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas.

19. Asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą galima tuomet, kai surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

20. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad E. K. neužtikrino, kad jam priklausantys šunys nepabėgtų iš sodybos ir nelakstytų viešoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs rašytinę bylos medžiagą, skundžiamos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakartotinai apklausęs liudytoją M. J. sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kad E. K. veikoje yra ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

21. Bylos duomenimis pranešėjas M. J. pranešė policijai apie laisvai (duomenys neskelbtini) kaime lakstančius E. K. šunis, pasinaudodamas ePolicija.lt paslaugų portalu. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas S. P. paaiškino, kad pagal pranešėjo M. J. pateiktas koordinates nustatė, kad šunų buvimo vieta yra ne (duomenys neskelbtini) kaimas, o (duomenys neskelbtini) kaimas ir pagal nustatytą pažeidimo vietą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Prie pranešimo M. J. pridėjo tris fotonuotraukas 006.JPG, 007.JPG, 008.JPG, kuriose užfiksuoti trys šunys: du rudi ir vienas tamsiai pilkas, ir vaizdo įrašą 009MP4, kuriame užfiksuoti penki lojantys šunys. Iš šių nuotraukų, vaizdo įrašo ir pateiktų koordinačių akivaizdu, kad palaidi šunys laksto (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. viešoje vietoje. Šio fakto nepaneigia liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančio V. B. parodymai, kad nėra matęs kaime lakstančių palaidų šunų. Tai yra uždrausta įstatymu ir užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau atsakomybei kilti būtina nustatyti pažeidimo subjektą, t.y. asmenį kuriam priklauso šunys.

22. Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs M. J. pateiktą foto bei vaizdo medžiagą ir sulyginęs ją su pareigūnų į bylą pateiktu vaizdo įrašu, darytu jų policijos automobiliu 2019-10-03 prie E. K. sodybos, o taip pat įvertinęs tyrėjos K. S. paaiškinimą, kad sodyboje matė tuos pačius agresyvius, piktus ir nevaldomus šunis, padarė išvadą, kad pagal M. J. pranešimą (duomenys neskelbtini) kaime 2019-09-19 nuo 13.50 iki 13.58 val. lakstę šunys priklauso E. K. ir išbėgti jie iš sodybos galėjo pro vielinę tvorą, kuri pagal policijos pareigūnų pateiktą vaizdo įrašą yra nepakankamai aukšta ir tvirta. Tokia išvada dėl šunų priklausomybės E. K., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra paremta ne abejonių nekeliančiais įrodymais, o spėjimais, kad tai pagal išorinius požymius yra tie patys šunys ir kad jie dėl tvoros konstrukcijos galėjo pabėgti ir lakstyti pranešime nurodytoje vietoje ir laiku. Tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

23. Kaip minėta, vada administracinei teisenai pradėti buvo M. J. pranešimas policijai ePolicija.lt paslaugų portale. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties pranešėjo parodymai visos bylos nagrinėjimo metu nebuvo objektyvūs, išsamūs ir nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismui liudytojas aiškino, kad jam nekilo abejonė dėl šunų, kurie puldinėja grybautojus ir turistus, priklausomybės E. K., nes dėl jų ne vieną kartą teko kreiptis į savivaldybę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo M. J. atsakymai į teismo ir proceso dalyvių klausimus jau nebuvo tokie kategoriški, kur jis nurodė, kad jam nežinomi grybautojai ir turistai, kuriuos užpuolė šunys, jis tik iš savivaldybės raštų žino, kad tai E. K. šunys, o kad lauke lakstantys šunys priklauso E. K., jis nustatė iš nuolatinių šunų puldinėjimų, nes tie patys šunys buvo užpuolę mašinas, miškininkus, taip pat jis negali nustatyti ar matė tuos pačius šunis, kurie laksto už aptvertos tvoros, tačiau spėja, kad tai yra E. K. šunys. M. J. tiek savo kaip „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo prezidento rašte tiek ir teismo posėdžio metu teigė, kad yra ir daugiau asmenų, kurie yra užfiksavę šiuos palaidus šunis, o taip pat, kuriuos šunys buvo užpuolę ar kitaip yra nukentėję toje vietoje nuo šunų, tačiau tokių asmenų neįvardino neva siekdamas juos apsaugoti nuo dalyvavimo teismų procesuose. ( 1 t., b.l.18-19). Liudytojas teismo posėdžio metu tiesiogiai nurodė, kad E. K. yra pavojingas, kadangi yra profesionalas, o E. K. teigė, kad buvo konfliktas dėl medžiojimo neturint leidimo jam (E. K.) priklausančiuose miško plotuose. Todėl vertinant M. J. pranešime pateiktus duomenis bei parodymus apklausiant jį liudytoju, būtina atsižvelgti į tai, kad M. J. yra ne tik medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas bet ir advokatas ir su administracinėn atsakomybėn patrauktu E. K., kuris taip pat yra advokatas yra susiklostę konfliktiški santykiai, o jokių objektyvių duomenų apie užpultus miškininkus ar grybautojus bei uogautojus Institucija nėra nustačiusi.

24. E. K. kategoriškai neigia, kad pažeidimo metu (duomenys neskelbtini) kaime lakstę palaidi šunys priklauso jam. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. K. tvirtino, kad jo šunys laikomi aptvare ir pririšti, o panašių šunų yra daug. Kaltinime nurodytą dieną išvažiuodamas iš namų, šunis paliko aptvare ir grįžęs į namus, taip pat juos rado aptvare. E. K. pateikė į bylą Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. K. raštą (1 t., b.l. 138), kuriame nurodyta, jog pagal šuns nuotraukas nustatyti jo priklausomybę konkrečiam savininkui neįmanoma, net jei nuotraukose užfiksuotas šuo labai panašus į to savininko šunį. Šunį galima susieti su savininku dviem atvejais: 1) kai šuo identifikuotas tatuiruote arba mikroschema ir yra registruotas Gyvūnų augintinių registre; 2) kai savininkas pats patvirtina, kad šuo jam priklauso. Šiuo atveju susieti šunis su E. K. Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. K. nurodytais būdais negalima.

25. Visgi apeliacinio teismo vertinimu, kai yra sprendžiamas klausimas ne dėl vieno, o dėl kelių šunų priklausomybės konkrečiam asmeniui, nustačius sutapimus dėl jų skaičiaus, dydžio, spalvos, kitų išorinių požymių, tai gali turėti įtakos formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad 2019-02-07 pagal M. J. skundą atlikus patikrinimą prie sodybos, kurioje dažnai lankosi E. K. buvo rasti laisvai lakstantys šunys, o sodybos tvora nesandari, todėl 2019-02-13 jam buvo išsiųstas įpareigojimas pašalinti pažeidimus, tačiau be šių faktų kitų duomenų, leidžiančių identifikuoti šunis ( jų dydis, spalva, kiti išoriniai požymiai ir pan.) kaip priklausančius E. K. savivaldybė nepateikė ir nenustatė (1 t., b.l.112-113). Šiuo atveju, kaip jau minėta, nuotraukose 006.JPG, 007.JPG, 008.JPG užfiksuoti trys šunys: du rudi ir vienas tamsiai pilkas. Vaizdo įraše 009MP4 nufilmuoti penki vidutinio dydžio, pilkos, rusvos ir juodos spalvos šunys. Beje, panašios spalvos ir panašaus dydžio septyni neveisliniai šunys užfiksuoti ir E. K. sodybos vaizdo įraše, kuris buvo darytas policijos automobilyje įrengta filmavimo įranga 2019-09-19 (1 t., b. l. 96). Be abejo, tokiu abejuose vaizdo įrašuose užfiksuotų šunų panašumu galima būtų daryti prielaidą, kad tai to paties savininko šunys, tačiau negalima padaryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kaip tai padarė pareigūnė K. S., kad būtent E. K. šunys buvo užfiksuoti pažeidimo vietoje 2019-09-19 nuo 13.50 val. iki 13.58 val(duomenys neskelbtini)k. Tokią išvadą, kad šunys pabėgo iš E. K. sodybos į (duomenys neskelbtini) kaimą galima būtų daryti, jei šią versiją patvirtintų kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo metu užfiksuotų šunų priklausomybę A. K..

26. Išnagrinėjus apeliacinį skundą liko nepaneigti skundo argumentai, kad tvoros aukštis ir jos konstrukcijos nesudaro galimybės šunims pabėgti į viešas teritorijas, nes kiemas aptvertas patikima metaline tinkline tvora, kurios aukštis 1,5 metro ir kurios pagrindas sutvirtintas naujomis medinėmis lentomis, neleidžiančioms šunims pralįsti per tvoros apačią. Anykščių rajono savivaldybės rašte nurodyta, kad patikrinimo metu 2019-02-07 nustatyta, jog vielinė tvora nėra sandari, pro ją šunys gali laisvai pateikti į teritoriją, tačiau E. K. pateikė teismui nuotraukas, padarytas jau 2019-09-24, t.y. kelios dienos po to, kai buvo pateiktas pranešimas per ePolicija apie palaidus šunis, kuriose matyti tvoros sutvirtinimai lentomis tvoros apačioje. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad visos teritorijos nuvykusi į vietą 2019-10-03 neapžiūrėjo, o tai rodo, kad nebuvo nustatyta, kokiu būdu patikrinimo metu sodyboje rasti šunys iš sodybos galėtų patekti į viešas erdves. A. K. taip pat teismui paaiškino, kad išvažiuojant jis šunis pririša aptvare, tačiau šią aplinkybę teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytą, perkeldamas įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

27. Apelianto teigimu, jo šunys niekaip negalėjo atsidurti gretimame už 6 km esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kurį nuo (duomenys neskelbtini) kaimo skiria upė, todėl šunims tektų bėgti tiltu bei intensyvaus eismo keliu. Be to, policijos pareigūnai žinojo, kad jo (E. K.) kiemas yra filmuojamas, todėl dešimties dienų laikotarpyje galėjo paprašyti vaizdo įrašų, kurie būtų patvirtinę, kad šunys pranešime nurodytu pažeidimo metu nebuvo pabėgę. Į ši skundo argumentą Institucija atsiliepime pateikė paaiškinimą, kad E. K. 2019-09-03 apsilankymo metu atsisakė bendrauti su policijos pareigūnais ir todėl nebuvo galimybės išreikalauti jo galimai turimus vaizdo įrašus. Tai rodo, kad policijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs renkant įrodymus, nes nepasinaudojo kitomis galimybėmis, pavyzdžiui paštu ar telefonu pasiūlyti administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikti įrodymus, šiuo atveju kiemo vaizdo įrašus, o taip pat šiuos įrodymus gauti ANK 600 straipsnyje nustatyta tvarka taikant daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui poėmį.

28. Apibendrinant daroma išvada, kad aptartų įrodymų visuma suteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą spręsti, kad įvykio metu ir vietoje galėjo būti E. K. šunys, tačiau kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad E. K. priklausantys šunys lakstė 2019-09-19 nuo 13.50 val. iki 13.58 val. (duomenys neskelbtini) k., daryti negalima. Surinktų duomenų nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, juolab, kad byloje liko nepaneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai dėl šunų, užfiksuotų įvykio vietoje ir E. K. sodyboje tapatumo, šunų laikymo sąlygų E. K. nebūnant sodyboje, tvoros sandarumo ir kt. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, bei nesant apelianto kaltę patvirtinančių neginčijamų duomenų, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiu būdu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. P. 2019-12-10 nutarimas, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020-03-27 nutartis, kuria buvo atmestas E. K. skundas naikintini ir administracinio nusižengimo teisena E. K. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

E. K.apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. P. 2019-12-10 nutarimą, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020-03-27 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną E. K.atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

TeisėjaDaina Vaidachavičienė