- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-869-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03114-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo bendrijos valdymo organams pateikti prašomus dokumentus ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. A. (toliau – ir ieškovas) prašė: 1) įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus pateikti jo prašomą bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės, jei ieškovas yra bendrasavininkis, bendrasavininkių sąrašą arba, nesant bendrasavininkiui, išduoti ieškovui pažymą, kad jis nėra bendrasavininkis; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 12,93 arų sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtoje teritorijoje, tačiau nėra bendrijos narys. Bendrijos turto apraše nurodyta, kad bendrijos vardu yra registruoti 7 žemės sklypai (bendras plotas 5,322 ha), tačiau nenurodyta, kas yra šio turto bendrasavininkiai. Bendrijos vardu registruota 5,5322 ha žemė nėra infrastruktūros objektas, kuriuo ieškovas ir visi sodininkai turėtų būtiną poreikį naudotis. Be to, bendrija įgijo 5,5322 ha žemės, nesiekdama tenkinti kokį nors viešą interesą. Ženkli dalis bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės yra statūs Neries ir Žeimenos upių skardžiai, todėl kokiam nors naudojimui netinkami. Teigė, kad ieškovo pareiga mokėti mokesčius už šios žemės priežiūrą gali kilti tik jei ieškovas yra įtrauktas į bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės bendrasavininkių sąrašą. Atsakovė 2021 m. kovo 17 d. kartu su 2020 m. pajamų sąnaudų ataskaita pateikė ieškovui sąskaitą-faktūrą Serija SAN Nr. 2020-173 dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Sąskaitoje nurodyta, kad ieškovas privalo sumokėti 8,30 Eur už aplinkos tvarkymą už 2020 m., išlaidos aplinkos tvarkymui taip pat kvalifikuojamos kaip išlaidos bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūrai, arba pajamų sąnaudų už 2020 m. ataskaitoje kaip paupių, miško tvarkymas, t. y. mokestis skirtas 5,5322 ha žemės priežiūrai. Ieškovas, norėdamas išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu iš jo reikalaujama mokėti mokesčius už bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės priežiūrą, 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą, kad bendrijos valdymo organai patvirtintų ar nepatvirtintų jo, kaip bendrijos vardu registruotos žemės bendrasavininkio teises.
2. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021 sprendė, jog ieškovas turėtų būti laikomas bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės bendrasavininkiu. Teismas nepasisakė, kaip nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) redakcija nustato „Kito asmens“ prievolių bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti atsiradimo faktinį – teisinį pagrindą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios SBĮ redakcijos 7 straipsnio 5 ir 7 dalys aiškiai nustato sąlygą, kad sodininko ar „Kito asmens“ bendrasavininkio teisės į bendro naudojimo objektą atsiranda tik tuomet, jei sodininkas ar „Kitas asmuo“ de facto dalyvauja sodininkų bendrijai sukuriant šį bendrojo naudojimo objektą. Tai rodo, kad ieškovo bendrasavininkio teises į bendrijos vardu registruotą 5,5322 ha žemės gali pagrįsti ar jas paneigti tik bendrijos valdymo organai, pateikdami ieškovo prašomus dokumentus.
3. Nurodė, kad 2021 m. liepos 11 d. gavo išrašą iš bendrijos valdybos posėdžio, kuriame nutarta netenkinti ieškovo 2021 m. birželio 9 d. prašymo. Ieškovas į valdybos posėdį nebuvo kviečiamas. Išraše pateikiama bendrijos valdybos narių nuomonė, kad ieškovas dalyvavo bendrijai išperkant žemę iš valstybės ir ieškovas neva, išstojęs iš bendrijos, laikytinas bendrasavininkiu. Ieškovas turi pagrindą laikyti, kad tai tik valdybos narių nuomonė, nes bendrijos Įstatų 83 punktas teisę į bendrąją dalinę nuosavybę priskiria tik sodininkams. Atkreipė dėmesį, kad atsakyme į ieškovo prašymą neatsakyta, kas konkrečiai yra 5,5322 ha žemės bendrasavininkiai ir kokia kiekvieno jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendrijos Įstatuose nėra apibrėžta, kokios yra bendrasavininkių dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. CK 4.73 straipsnio 3 dalis leidžia daryti prielaidą, kad šios dalys turėtų būti lygios, tačiau pagal faktines aplinkybes galimai bendrasavininkių dalys turėtų būti proporcingos kiekvieno sumokėtos tikslinės įmokos žemei iš valstybės išpirkti dydžiui (tikėtina, kad nelygios).
4. Nurodė, kad ne tik ieškovas, kaip „kitas asmuo“, bet ir visi sodininkai turi teisę žinoti, kas konkrečiai yra bendrasavininkiai bei žinoti apie savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei pagal tai spręsti apie imperatyviomis CK 4.75-4.76 straipsnių normomis nustatytą kolektyvinę atsakomybę už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą bendrijos vardu registruotą žemę. Atsakovo atsisakymas pateikti ieškovo prašomus dokumentus yra nemotyvuotas, sukuriantis visišką teisinį ieškovo ir apskritai visų sodininkų santykio su bendrijos vardu registruota žeme teisinį neapibrėžtumą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad ieškovas iki 2018 m. buvo bendrijos nariu. Bendrijos 2013 m. gegužės 18 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas išpirkti valstybinės žemės sklypus, iš viso 55 319 kv. m (5,5319 ha). Remiantis bendrijos narių susirinkimo sprendimais, pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bendrija įsigijo 7 valstybinės žemės sklypus. Bendrijos nuosavybė yra įregistruota Nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke. Visų bendrijos įgytų žemės sklypų, naudojimo būdas yra sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Ieškovas dalyvavo bendrijos sodininkų susirinkime, buvo tinkamai supažindintas, kokia žemė yra perkama, kokiu tikslu ir kaip bus naudojama ir balsavo už žemės sklypų pirkimą. Ieškovas už valstybinės žemės pirkimą sumokėjo 108,86 litus, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas, išduotas ieškovui 2013 m. liepos 27 d. Taigi ieškovas, būdamas bendrijos nariu, dalyvavo sukuriant bendrijoje bendrojo naudojimo objektą.
7. Bendrijai įgijus žemės sklypus, ieškovas kreipėsi su prašymu išaiškinti, kokia iš valstybės išpirktos žemės dalis (žemės ploto vienetais) pagal įstatymus jam faktiškai asmeniškai priklauso, kas iš esmės reiškia, kad norėjo žinoti, kokia išpirktos žemės dalis jam priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Bendrija pateikė ieškovui motyvuotus atsakymus, kuriuose nurodė, kad išpirkta žemė bendrijos nariams faktiškai-asmeniškai negali priklausyti, nes bendrija įsigijo bendrojo naudojimo žemės sklypus. Tai iš esmės reiškia, kad sodininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra ideali (ne materiali, o tiesiog dalis teisėje), t. y. pats objektas fiziškai tarp bendrasavininkių nedalinamas ir kaip materialus daiktas priklauso bendrijai.
8. Paaiškino, kad 2018 m. ieškovas savo noru išstojo iš bendrijos, dabartinis jo statusas yra „kitas asmuo“. Ieškovas bendrijos teritorijoje turi asmenine nuosavybe valdomą 12,97 aro žemės sklypą.
9. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-821-960/2021, jau yra pasisakęs apie dabar ieškovo ieškinyje keliamus teisinius klausimus bei reikalavimus: „Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 straipsnio 4 dalies analizė leidžia teismui spręsti, jog kiekvienam asmeniui, kuriam mėgėjų sodų teritorijoje priklauso konkretus žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodininkų teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai nepriklausomai nuo paties asmens ar bendrijos valios, šio asmens buvimo ar nebuvimo bendrijos nariu. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu ir teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose keliamo abejonės dėl atsakovų buvimo bendrasavininkiais laikytinos visiškai nepagrįstus ir atsakovams be anksčiau nurodytų žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai.... „Įstatymas įtvirtina sodininkų (žemės sklypų savininkų) bendrosios dalinės nuosavybės turėjimą dėl bendrojo naudojimo objektų, bet nenumato kaip turi būti nustatomi kiekvieno asmens dalis šioje nuosavybėje.“ Tokią pat poziciją išsakė ir Vilniau apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021: „Atsakovo S. A. argumentai dėl juridinio fakto — jo bendrasavininkio statuso nenustatymo yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiu reguliavimu, aktualia kasacinio teismo praktika, vien to fakto, kad atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą, pakanka, jog būtų galima konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmeniui, įgijusiam ar turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, skirtingai nuo asmens, kuris įgyja žemės sklypą kitoje vietoje, nepriklausomai nuo jo valios, susiklosto teisiniai santykiai su bendrija, iš kurių kyla atitinkamos teisės ir pareigos“.
10. Teigė, kad ieškovas, nagrinėjant kitas civilines bylas tarp tų pačių šalių, jau buvo pateikęs teismams prašymus/reikalavimus išreikalauti iš bendrijos jos nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų bendrasavininkių sąrašus ir bendrija, pripažindama ieškovo, kaip „kito asmens“, prašymą pagrįstu, jau yra įvykdžiusi tokį ieškovo prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 0,1293 ha žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtoje teritorijoje. Ieškovas nuo 2018 m. liepos 1 d. išstojo iš bendrijos ir nebėra jos narys, tačiau toliau nuosavybės teise valdo žemės sklypą bendrijos teritorijoje. Bendrijos vardu yra registruoti 7 žemės sklypai (bendras plotas 5,5322 ha), tačiau nenurodyta, kas yra šio turto bendrasavininkiai (nenurodyta kokie asmenys dalyvavo išperkant žemę iš valstybės). Bendrijos nuosavybė yra įregistruota Nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke. Visų bendrijos įgytų žemės sklypų naudojimo būdas yra sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Bendrija neginčija ir pripažįsta, kad ieškovas dalyvavo sukuriant ir yra minėtos bendro naudojimo žemės bendrasavininkis.
13. Nurodė, kad teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021 konstatuota, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiu reguliavimu, aktualia kasacinio teismo praktika, vien to fakto, kad atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą, pakanka, jog būtų galima konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo, jog yra bendrijos bendrojo naudojimo sklypų bendrasavininkis ir dėl to ginčo byloje negali būti.
14. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. birželio 9 d. pateikė bendrijai prašymą patvirtinti ar paneigti ieškovo, kaip bendrijos vardu registruotos žemės bendrasavininkio, teises, taip pat pateikti bendrasavininkių sąrašą, sąraše nurodant kiekvieno bendrasavininkio idealią dalį teisėje į bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrijos valdyba 2021 m. birželio 26 d. nutarė netenkinti ieškovo, kaip „Kito asmens“ prašymo, be kita ko, nurodant, jog ieškovas dalyvavo bendrojo naudojimo objektų sukūrime (2014-2015 m. bendrijai išperkant žemę iš valstybės), o išstodamas iš bendrijos jis neteko tik narystės bendrijoje, tačiau jo nuosavybės teise valdomas sklypas liko bendrijos teritorijoje, todėl jis liko ir bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis kartu su kitais sodininkais ir bendrija. Be to, bendrijos valdyba pažymėjo, kad SBĮ redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., neįpareigojo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą su įrašytais visais bendrasavininkiais, o nauja SBĮ redakcija atgaline tvarka netaikoma.
15. Teismas pritarė bendrijos pozicijai, kad išpirkta iš valstybės bendrojo naudojimo žemė bendrijos nariams faktiškai/asmeniškai negali priklausyti, nes bendrija įsigijo sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus – tai iš esmės reiškia, kad sodininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra ideali (ne materiali, o tiesiog dalis teisėje), t. y. pats objektas fiziškai tarp bendrasavininkių nedalinamas ir kaip materialus daiktas priklauso bendrijai ir kitiems jos buvusiems nariams, kurie dalyvavo žemės išsipirkime.
16. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-821-960/2021, jau yra pasisakęs apie nagrinėjamoje byloje ieškovo keliamus teisinius klausimus bei reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021 nurodė, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiu reguliavimu, aktualia kasacinio teismo praktika, vien to fakto, kad atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą, pakanka, jog būtų galima konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmeniui įgijusiam ar turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, skirtingai nuo asmens, kuris įgyja žemės sklypą kitoje vietoje, nepriklausomai nuo jo valios susiklosto teisiniai santykiai su bendrija, iš kurių kyla atitinkamos teisės ir pareigos.
17. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja SBĮ redakcija atgal negalioja, todėl bendrijai žemę iš valstybės įgijus 2014-2015 m., ji neprivalo sudarinėti įsigijime dalyvavusių bendrasavininkių sąrašo. Ankstesni įsiteisėję teismų sprendimai, turintys res judicata galią, vienareikšmiškai nustato, kad ieškovas yra bendrasavininkis, todėl ieškovo reikalavimas šioje byloje yra teisiškai perteklinis ir iš esmės nepagrįstas ta apimtimi, kad atsakovas turi pareigą pateikti ieškovui duomenis apie kitus bendrijos narius su jų asmeniniais duomenimis. Nurodė, kad ieškovas turi realią galimybę pats asmeniškai kreiptis į bendrijos narius, kurie patys gali priimti sprendimą atskleisti asmens duomenis.
18. Konstatavo, kad ieškovas, nagrinėjant kitas civilines bylas tarp tų pačių šalių, jau buvo pateikęs teismams prašymus/ reikalavimus išreikalauti iš bendrijos jos nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų bendrasavininkių sąrašus ir bendrija jau yra įvykdžiusi tokį ieškovo prašymą.
19. Teismas nematė būtinybės ieškovui gauti visų bendrasavininkų asmens duomenis. Nurodė, kad bendrija, kaip duomenų valdytoja, gavusi ieškovo prašymą pateikti kitų bendrasavininkių asmens duomenis, tinkamai įvertino tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą, ir visiškai pagrįstai pateikė ieškovui duomenis tik ta apimtimi, kuri buvo būtina, t. y. pažymą apie bendrijos narių ir „kitų asmenų“ skaičių, kurie yra bendrijos bendrojo naudojimo objektų savininkais. Pažymėjo, kad ieškovas visas savo, kaip „kito asmens“ teises gali pilnai įgyvendinti ir be kitų bendrasavininkių asmens duomenų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovas S. A. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus pateikti kitam asmeniui, ieškovui, jo prašomą bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės, jei ieškovas yra bendrasavininkis, bendrasavininkių sąrašą arba, nesant bendrasavininkiu, išduoti ieškovui pažymą, kad jis nėra bendrasavininkis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas procesinės teisės normas (CPK 279 straipsnio 4 dalį ir SBĮ 7 straipsnio 4 ir 7 dalis) ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas ieškovo reikalavimą, reiškiamą šioje byloje, yra įvykdęs. Paaiškino, kad siekė išsiaiškinti, kokia yra bendrijos valia, pripažinti ar nepripažinti kitą asmenį, ieškovą 5,5322 ha žemės bendrasavininkiu. Teigė, kad siekia gauti iš Bendrijos dokumentą, patvirtinantį jo asmens, kaip 5,5322 ha žemės bendrasavininkio, faktinį statusą, turint tikslą žinoti, ar teisėtu pagrindu iš jo reikalaujama mokėti mokesčius už bendro naudojimo žemės priežiūrą ir žinoti, kokios apimties pagal CK 4.76 straipsnį yra ieškovo prievolės bendram turtui išlaikyti.
22. Nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. prašyme bendrijai nurodė, kad, jeigu bendrija 5,5322 ha žemės bendrasavininkių sąrašo nėra sudariusi, kad jį sudarytų ir patvirtintų bendrijos susirinkime, kaip tai numato SBĮ 7 straipsnio 4 ir 7 dalys. Pažymėjo, kad bendrijos valdyba priėmė sprendimą netenkinti ieškovo prašymo pateikti jam jo prašomą dokumentą – bendrijos susirinkimo patvirtintą 5,5322 ha žemės visų bendrasavininkių sąrašą. Paaiškino, kad ieškovo prašomo dokumento, kuris įrodytų, kad ieškovas yra 5,5322 ha žemės bendrasavininkis, formą imperatyviai nustato SBĮ 7 straipsnio 4 ir 7 dalys. Įstatymai nustato bendrijos pareigą vesti griežtą bendrijos turto apskaitą, saugoti visus dokumentus, kurie įrodo, kaip šis turtas įgytas ir kas dalyvavo šį turtą įgyjant. Tokios formos dokumento iš atsakovės nei ieškovas nei teismas negavo.
23. Nurodė, kad atsakovė, prie atsiliepimo į ieškinį pateikė Pažymą Nr. 1 „Dėl sodininkų skaičiaus sodininkų bendrijoje“, kurioje nurodyta, kad bendrijoje yra 209 bendrijos nariai ir 3 kiti asmenys, viso 212 asmenų. Pažymėjo, kad kitoje byloje, kurioje ginčo dalykas buvo ieškovo nesumokėtos mokesčių bendrijai sumos priteisimas, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas bendrijos Pažymos Nr. 1 nevertino ir nelaikė įrodymu, kad ieškovas yra de jure bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės bendrasavininkis. Teismai ankstesnėse bylose ieškovo, kaip bendraturčio statusą, siejo su tuo, kad pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią ginčui aktualią SBĮ redakciją ir teismų praktiką, visi asmenys, vien dėl fakto, kad turi žemės sklypus bendrijos teritorijoje, per se, t. y. nepaisant jų pačių ir juridinio asmens valios, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Teismai aiškiai suformulavo išlygą, kad teismų sprendime nurodytos išvados nėra grindžiamos nauja nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios SBĮ redakcija, inter alia SBĮ 7 straipsnio 5 ir 7 dalimis, pagal kurias asmuo (sodininkas ar kitas asmuo) tampa bendrasavininkiu tik su sąlyga, jei savo valia dalyvauja bendrojo naudojimo objekto sukūrime (įsigijime), asmens bendrasavininkio statusą.
Atsiliepimas
24. Pažymėjo, kad atsakovės argumentas, kad pažymoje Nr. 1 nurodytas 212 asmenų skaičius, tai asmenys, kurie, dalyvavo išperkant 5,5322 ha žemę iš valstybės ir šiuo metu, remiantis Pažyma Nr. 1, yra laikytini bendrasavininkiais buvo suformuluotas tik atsiliepime į ieškinį ir tik šioje nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje atsakovė priskiria Pažymai Nr. 1 tokią teisinę įrodomąją prasmę ir vertę, kurios atsakovė ankstesnėse bylose, bei iki teismo posėdžio, kaip įrodo aukščiau išvardinti argumentai, de facto nepriskyrė. Atsakovė dokumento, įrodančio, kiek asmenų dalyvavo bendrijai išperkant žemės sklypus iš valstybės anksčiau vykusiose bylose, nei teismui, nei ieškovui iki ieškinio pateikimo neteikė. Bendrijos valdyba nusprendė netenkinti ieškovo prašymo gauti 5,5322 ha žemės bendrasavininkių sąrašą.
25. Atkreipė dėmesį, kad civilinėse bylose Nr. e2-821-960/2021 ir Nr. e2A-1554-866/2021 tarp ieškovo ir atsakovės teisminio ginčo dalykas buvo nesumokėtų mokesčių skolos priteisimas. Taigi turėjo pakankamą teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, kadangi toks ginčas, t. y. ta apimtimi, kiek tai susiję su nauju teisiniu sodininkų bendrijų veiklos reguliavimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas.
26. Nurodė, kad žinojo, jog bendrija ieškovą privalėjo laikyti per se bendrasavininkiu pagal 2015 –2019 m. galiojusią įstatymo redakciją, bet akivaizdžiai nežinojo savo teisių į 5,5322 ha žemės, atsižvelgiant į nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią SBĮ redakciją, kadangi teismai ankstesnėse bylose buvo padarę išlygą kad pagal ankstesnę redakciją bendrasavininkio statusas priklausė tik nuo asmens sklypo turėjimo bendrijos teritorijoje fakto, o pagal naują redakciją, įsigaliojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., asmens bendrasavininkio statusą gali patvirtinti tik bendrijos valdymo organas. Jeigu bendrija laiko, jog visi 212 asmenų bendrijos teritorijoje yra 5,5322 ha žemės bendrasavininkiai, tai atsakovė be problemų turėjo akivaizdų teisinį pagrindą ieškovui pateikti jo prašomą dokumentą.
27. Pažymėjo, kad teismas tinkamai neištyrė ieškovo teiktų įrodymų, inter alia nevertino ieškovo teiginio papildomuose paaiškinimuose teismui, kad kitose bylose teismai atsakovės teiktos Pažymos Nr. 1 nevertino ir nelaikė įrodymu, kad ieškovas yra de jure bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės bendrasavininkis. Pažymoje Nr. 1 nėra nei nurodomas bendrosios dalinės nuosavybės objektas – 5,5322 ha žemės sklypai, nei ieškovo pavardė, nei tai, kad visi 212 asmenys yra šio objekto bendrasavininkiai. Atsakovė nepateikė įrodymo (bendrijos susirinkimo sprendimo), kad 212 asmenų pripažįstami 5,5322 ha žemės sklypo bendrasavininkiais). Taigi teismas neturėjo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo bendrijos pateiktą Pažymą Nr. 1 laikyti ieškovui išduotu jo prašomu dokumentu (ieškinio reikalavimo įvykdymu). Teisę sužinoti ir apie kitus bendrojo naudojimo žemės bendraturčius užtikrina CK 4.75 straipsnio 1 dalis, pagal kurią bendraturčiai turi teisę asmeniškai žinoti vienas kitą. Ieškovo teisę žinoti ir visus kitus bendrasavininkius teismo proceso metu pripažino atsakovės atstovė.
28. Nurodė, kad atsakovė pripažino, o teismas konstatavo ieškovo teisę iš bendrijos gauti ir bendrijos pareigą išduoti dokumentą, kuriame būtų nurodytas bendro naudojimo objektas – 5,5322 ha žemės sklypas ir to objekto nuasmenintas bendrasavininkų sąrašas. Bendrija tokio dokumento ieškovui iki teismo ir teismui nepateikė. Teismas, remdamasis nustatytu ieškovo, kaip bendrasavininkio statusu, privalėjo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui jo prašomą dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Nurodė, kad SBĮ nuostatų analizė įgalina spręsti, kad bendrija privalo sudaryti bendro naudojimo objekto aprašą, surašyti kas yra to objekto bendrasavininkiai ir patvirtinti bendrijos susirinkime. Tik susirinkimui patvirtinus, tokio objekto aprašas įgyja teisinę vertę ir savaime suprantama, pripažįstamos bendrasavininkių teisės į šį objektą.
30. Nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės procesinis elgesys byloje nebuvo sąžiningas, kadangi atsakovė iki teismo neteikdama ieškovo prašomų dokumentų, neišsklaidė ieškovo abejonių, kad jis yra bendrijos vardu registruoto 5,5322 ha žemės bendrasavininkis. Atsakovė bylą nagrinėjančiam teismui, o ne ieškovui iki bylos pradžios, teikė papildomus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius ieškovo kaip bendraturčio teisinį statusą, ir, kurių pagrindu, teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog visi 212 asmenų (nenurodant pavardžių, ir/ar sklypo numerių) yra 5,5322 ha žemės bendrasavininkiai.
Atsiliepimas
31. Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Nurodė, kad ieškovui valdyba išdavė išrašą iš bendrijos valdybos posėdžio protokolo, kuriame yra teigiama, kad ieškovas dalyvavo bendrijai išperkant žemę iš valstybės ir ieškovui išstojus iš bendrijos, jis laikytinas bendrasavininkiu.
33. Paaiškino, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-821-960/2021, ieškovas taip pat teikė teismui prašymus išreikalauti iš bendrijos įregistruotos bendro naudojimo žemės bendrasavininkų sąrašą bei SB „(duomenys neskelbtini)“ turto aprašą. SB „(duomenys neskelbtini)“ turto aprašą ieškovas turi ir pats yra pateikęs teismui (ieškinio priedas Nr. 1). Nagrinėjant bylą, teismui buvo pateikta informaciją, kad 212 bendrijos narių yra dalyvavę bendrijai išperkant bendro naudojimo žemės sklypus.
34. Teigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-821-960/2021, jau yra pasisakęs apie ieškovo ieškinyje keliamus teisinius klausimus bei reikalavimus. Apeliantas, nagrinėjant kitas civilines bylas tarp tų pačių šalių, jau buvo pateikęs teismams prašymus/ reikalavimus išreikalauti iš bendrijos jos nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų bendraturčių sąrašus ir bendrija, pripažindama ieškovo, kaip kito asmens, prašymą pagrįstu, jau yra įvykdžiusi tokį ieškovo prašymą.
35. Pažymėjo, kad kiti asmenys turi teisę gauti kitų bendrojo naudojimo objektų naudotojų asmens duomenis. Svarbu suprasti, kokiu tikslu ieškovas prašo pateikti asmens duomenis bendrijos narių bei kitų asmenų. Ieškovas paaiškino, kad nori bendrauti su kitais bendraturčiais įgyvendindamas savo bendraturčio teises. Paaiškino, kad ieškovas gyvena bendrijos teritorijoje nuo 1980 metų. Puikiai pažįsta bendrijos narius. Ilgą laiką buvo bendrijos valdybos nariu. Tik 2018 metais ieškovas išstojo iš bendrijos, bet liko labai aktyvus ir dalyvauja bendrijos susirinkimuose, rašo raštus bendrijos valdybai, bendrauja su kitais bendrijos nariais, kt.
36. Pažymėjo, kad 2013 – 2015 m. bendrija išsipirko visus bendro naudojimo žemės sklypus, kai dar galiojo sena SBĮ redakcija, kuri nereikalavo sąrašų sudarymo. Reikalavimas sudarinėti bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų sąrašus, įsigyjant naujus bendro naudojimo objektus, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai SBĮ redakcijai, kuri negalioja iki šios redakcijos įsigaliojimo susiformavusiems teisiniams santykiams. Kadangi jokių naujų bendro naudojimo objektų bendrija neįsigijo, tai jokių sąrašų nesudarė.
Šalies argumentai
37. Ieškovas S. A. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pakviesti liudyti A. L. ir A. R., kurie turi nuosavybės teise sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra bendrijos nariais. Nurodė, kad siekdamas teisme įrodyti savo procesinių teisių bendrijoje pažeidimo faktus, inter alia atsakovės atsisakymą leisti pasisakyti bendrijos susirinkime dėl teikiamų įstatų punktų pakeitimo, ar dėl 5,5322 ha žemės bendrasavininkių sąrašo sudarymo bendrijoje problemos, pirmosios instancijos teismo prašė pakviesti paliudyti du kitus asmenis: A. L. ir A. R., tačiau teismas prašymo netenkino, kaip nesusijusio su ieškinio dalyku. Pažymėjo, kad ieškinio dalyką sudaro ir ieškovo prašymas įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus atlikti įstatymais nustatytas procesines pareigas – tenkinti kito asmens teisėtą procesinį reikalavimą, t. y. SBĮ nustatyta tvarka parengti ir ieškovui išduoti dokumentą apie jo, kaip bendrasavininkio, statusą. Bendrijos valdymo organai minimas procesines pareigas vengia atlikti. Nurodytas aplinkybes galėtų pakomentuoti apelianto nurodyti liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
39. Ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, iškviesti apklausti liudytojais asmenis, kurie turi nuosavybės teisėmis sklypus bendrijoje ir yra bendrijos nariais, atmestinas, kadangi aplinkybės dėl atsakovės atsisakymo leisti ieškovui pasisakyti bendrijos susirinkime dėl teikiamų įstatų punktų pakeitimo, dėl 5,5322 ha žemės bendrasavininkių sąrašo sudarymo bendrijoje problemos nėra reikšmingos šiai bylai. Tai, kad ieškovas prašo ieškiniu įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus pateikti jo prašomą bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės, jei ieškovas yra bendrasavininkis, bendrasavininkių sąrašą, arba, ieškovui nesant bendrasavininkiu, išduoti pažymą, kad jis nėra bendrasavininkis, tačiau šio reikalavimo pagrindu nenurodo tokio veiksmo, kaip bendrijos atsisakymas leisti ieškovui pasisakyti bendrijos narių susirinkime, bei nenurodo kaip pagrindo ieškiniui tenkinti bendrijos narių priimtų susirinkimo nutarimų bendrasavininkių sąrašo sudarymo klausimu, todėl nurodytų liudytojų apklausa klausimais, kurie nenagrinėjami byloje, nėra tikslingas. Atmetus prašymą apklausti liudytojus, žodinio proceso byloje būtinumo priežasčių nėra.
40. Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą įpareigoti bendriją pateikti ieškovo prašomą dokumentą, kuris įrodytų, kad ieškovas yra 5,5322 ha žemės bendrasavininkis, grindžia SBĮ 7 straipsnio 4 ir 7 dalimis, teigdamas, kad šio straipsnio nuostatos nustato bendrijos pareigą vesti griežtą bendrijos turto apskaitą, saugoti dokumentus, kurie įrodo, kaip šis turtas įgytas ir kas dalyvavo įgyjant turtą. SBĮ 7 straipsnio 4 dalyje yra numatyta pareiga bendrijos valdymo organui sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą, jį viešai paskelbti bendrijos nariams ir kities asmenims, tačiau pareigos sudaryti bendrijos narių ir kitų asmenų sąrašą, kurie dalyvavo įgyjant turtą, nėra numatyta. Tai, kad turtas buvo įgytas bendrijos narių ir kokių, ar kitų asmenų lėšomis, tai patvirtinančius dokumentus bendrija, kaip juridinis asmuo, privalo turėti, nes tai yra finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau ieškovo nurodytose teisės normose tokios nuostatos nėra. SBĮ 7 straipsnio 7 dalis reglamentuoja sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, kai yra sukurtas naujas bendrojo naudojimo objektas, nurodyta, kad tokiu atveju turi būti pažymėta, kokie asmenys prisidėjo prie jo sukūrimo, tačiau pripažintina, kad šioje straipsnio dalyje nėra nuostatos dėl bendrijos įsigyto pirkimo-pardavimo sutartimi objekto, nėra nuostatos, kad turi būti sudarytas sąrašas, ar kitaip pažymėta, kas buvo bendrijos nariais, įsigyjant bendrijai turtą. Tai, kad bendrijos dokumentuose turi būti duomenys, kas buvo bendrijos nariais, ar kiti asmenys, ne nariai, dalyvavo įsigijant bendrijai turtą, nereiškia, kad bendrija privalo sudaryti tokius sąrašus. Tokios pareigos bendrijai SBĮ normos nenumato.
41. Tai, kad bendrijos valdyba ieškovui yra išdavusi išrašą iš bendrijos valdybos posėdžio protokolo, kuriame yra teigiama, kad ieškovas dalyvavo bendrijai išperkant žemę iš valstybės ir ieškovui išstojus iš bendrijos, kad jis laikytinas bendrasavininkiu, yra aplinkybe, patvirtinančia, kad ieškovo interesas turėti patvirtinimą, kad jis yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis, buvo patenkintas. Ieškovo reikalavimas įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus pateikti jo prašomą bendrijos vardu registruotos 5,5322 ha žemės, jei ieškovas yra bendrasavininkis, bendrasavininkių sąrašą, buvo atmestas dėl to, kad bendrija neturi tokio sąrašo, t, y. nėra sukūrusi tokio objekto, kurį prašomą įpareigoti ją pateikti. Ieškovas 2020 m. birželio 9 d. pateikė bendrijai prašymą patvirtinti ar paneigti ieškovo, kaip bendrijos vardu registruotos žemės bendrasavininkio, teises, taip pat pateikti bendrasavininkių sąrašą, sąraše nurodant kiekvieno bendrasavininkio idealią dalį teisėje į bendrąją dalinę nuosavybę, iš to darytina išvada, kad ieškovas siekia, kad bendrija nustatytų kiekvieno asmens, kuris yra įsigyto ploto bendrasavininkiu, dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tokios pareigos bendrijai nenumato nei SBĮ, nei kitos teisės normos.
42. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-821-960/2021, jau yra pasisakęs apie ieškovo ieškinyje keliamus teisinius klausimus bei reikalavimus. Apeliantas, nagrinėjant kitas civilines bylas tarp tų pačių šalių, jau buvo pateikęs teismams prašymus/ reikalavimus išreikalauti iš bendrijos jos nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų bendraturčių sąrašus ir bendrija, pripažindama ieškovo, kaip kito asmens, prašymą pagrįstu, jau yra įvykdžiusi tokį ieškovo prašymą.
43. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą pakartotinai pateikti bendrasavininkių sąrašą, kai toks sąrašas jam jau buvo pateiktas, ieškovas neigia gavęs tokį sąrašą, tačiau patvirtina, kad byloje pateikti duomenys, kiek asmenų dalyvavo išperkant žemę iš valstybės, t.y. 212 asmenų, kurie dalyvavo išperkant 5,5322 ha žemę iš valstybės ir šiuo metu yra laikytini bendrasavininkiais. Tai, kad ieškovui pateiktas bendras skaičius asmenų, esančių bendrasavininkiais, pripažintina daliniu ieškovo reikalavimo patenkinimu. Bendrasavininkių pavardžių ir kitų duomenų apie juos žinojimo tikslo ieškovas nenurodo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Reikšdamas ieškinį, asmuo turi nurodyti, kokia jo teisė yra pažeidžiama ( CPK 5 straipsnio 1 dalis) nepateikimu bendrasavininkių sąrašo. Nenurodžius pažeidimo ar intereso gauti tokį sąrašą, pripažintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo teises pažeidžia atsakovė.
44. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atstovavimo išlaidos , kurias turėjo atsakovė atsiliepimo į skuundą surašymui, , priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai, jos sudaro 484 Eur, duomenys apie turėtas išlaidas pateikti kartu su atsiliepimu į skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. A. atsakovei Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 484 Eur ( keturis šimtus aštuoniasdešimt keturi eurus ) atstovavimo išlaidų.