Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienė skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36179-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. buvo pranešta, kad ji pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, jog 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių neblaivumas), metė rankoje turėtą puodelį į D. J. ir pataikė į galvą, padarydama D. J. dešinės veido pusės antakio ir skruosto žaizdas, taip sukėlė D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi byla, kurioje G. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36179-22), perduota prokurorei, nustatant vieno mėnesio terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad prokurorės pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų sąlygų: nukentėjusiajai D. J. 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas ne jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), o tai sudaro prielaidas nukentėjusiajai neturėti jokių galimybių realiai pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise apskųsti minėtą prokurorės sprendimą, be to, nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad reikš civilinį ieškinį, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajai yra atimama teisė tokį prokurorės sprendimą apskųsti. Kartu nutartyje pažymėta, kad siekiant ištaisyti prokurorės klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiosios valią, užtikrinti jos teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamoji. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Armalienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. e1-617-304/2022, ir 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 232 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 234 straipsnio 2 dalyje, kuriais vadovaudamasis teismas perdavė bylą prokurorui, nustato tvarką, kai baudžiamoji byla teismui perduodama su kaltinamuoju aktu, o ne dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą nustato BPK XXXI skyriaus pirmas skirsnis. BPK 420 straipsnyje išdėstyti galimi teismo sprendimai, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir bylos grąžinimas prokurorui šiame straipsnyje nenumatytas. BPK 420 straipsnyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Prokurorė akcentuoja, kad nukentėjusiajai šioje byloje pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo įteiktas pasirašytinai 2022 m. lapkričio 22 d., nukentėjusioji savo ranka parašė: „Pranešimą gavau, su bylos baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinku. D. J., parašas, 2022-11-22“. Pareiškime teismui, be kita ko, nurodyta, kad „Pranešimas nukentėjusiajai D. J. įteiktas 2022-11-22.“ Be to, nukentėjusiajai 2022 m. spalio 5 d. buvo pasirašytinai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį iki 2022 m. spalio 21 d., tačiau ieškinys nei iki nurodyto termino, nei vėliau nebuvo pareikštas. Šie duomenys taip pat nurodyti teismui pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui perduota 2022 m. lapkričio 30 d., laikantis BPK ir rekomendacijose nurodytų terminų, praėjus 7 dienoms po pranešimo nukentėjusiajai įteikimo (2022 m. lapkričio 22 d.). Taigi ikiteisminio tyrimo metu savalaikiai atlikti visi privalomi procesiniai veiksmai ir byla tinkamai pateikta teismui. Be to, BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte teismui numatyta teisė, kilus neaiškumams, bylą perduoti nagrinėti teisme.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. Armalienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 418 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, pagal BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Jokie kiti sprendimai, įskaitant bylos grąžinimą prokurorui, šiame straipsnyje nenumatyti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė A. Giniotienė 2022 m. lapkričio 30 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į Telšių apylinkės teismą. Teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi bylą perdavė prokurorei, nors baudžiamojo proceso įstatymas šiuo atveju tokio sprendimo nenumato. Be to, skundžiamos nutarties argumentai, kad nukentėjusiajai D. J., kuri apklausos metu nurodė, kad reikš civilinį ieškinį, 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas ne jos gyvenamosios vietos adresu ir tai atima iš nukentėjusiosios galimybę pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise apskųsti tokį prokurorės sprendimą, yra nepagrįsti. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. spalio 5 d. nukentėjusiajai D. J. buvo išaiškinta jos teisė pareikšti civilinį ieškinį iki 2022 m. spalio 21 d. (b. l. 58), tą pačią dieną vykusios apklausos metu pastaroji patvirtino, kad išaiškinimą dėl teisės pareikšti civilinį ieškinį ji gavo (b. l. 54–55), tačiau civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė nei iki nurodytos datos, nei vėliau. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad prokurorė, laikydamasi BPK 418 straipsnio 4 dalies reikalavimų, priėmusi sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, apie tai tinkamai pranešė nukentėjusiajai D. J. – pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jai įteiktas pasirašytinai 2022 m. lapkričio 22 d., pranešime D. J. nurodė, kad su bylos baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 143).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Dėl to skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-1-36179-2022-5), kurioje G. P. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.