Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4.6.; 2.6.4.7.; 2.6.5.2.1.;3.2.3.9.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.

SPRENDIMAS

2016m. gruodžio 15d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovė advokatė Laima Markevičienė prašo ieškinį patenkinti iš dalies, t.y. priteisti iš atsakovo 90 eurų išlaikymą sūnui E. S. bei apriboti atsakovui jo tėvo valdžią sūnaus Emilio atžvilgiu.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė R. A. siūlo ieškinį patenkinti, padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. (LR CK 3.192str.,3.194str.,3.196str.1d.1p., 3.178str.,3.180str.)

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad ieškovės R. G. sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas A. S.. ( b.l. 5) 2005-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš A. S. buvo priteistas 43,48 Eur (150 Lt) dydžio išlaikymas jo sūnui E. S.. (b.l.6) Nors šalių nepilnamečiui sūnui buvo priteistas išlaikymas iš tėvo, atsakovas jį teikė nereguliariai, turi didelį šių lėšų įsiskolinimą, faktiškai ieškovė viena augina ir išlaiko sūnų. Augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, kuriems reikalingos didesnės tėvų teikiamos lėšos. Akivaizdu, jog 11 metų vaikui, turinčiam sveikatos problemų bei lankančiam papildomus užklasinius užsiėmimus, reikalingos didesnės išlaidos nei metų laiko neturinčiam kūdikiui. Nuo teismo sprendimo priteisti po 43,48 Eur ( 150 Lt) dydžio išlaikymą vaikui, praėjo daugiau kaip vienuolika metų, todėl ieškovės pageidavimas padidinti iš atsakovo lėšas sūnaus išlaikymui yra pagrįstas, logiškas, todėl tenkintinas. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra apie 530 Eur kas mėnesį ir iš šių lėšų ji pragyvena pati bei išlaiko savo nepilnametį vaiką. Kadangi ieškovės gaunamų pajamų neužtenka būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui, ji ir prašo padidinti išlaikymą iki 150 Eurų. Pažymėtina, jog atsakovas ir priteistas lėšas mokėjo nereguliariai, turi šių lėšų įsiskolinimą. Pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo( motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201str.) Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovas yra jaunas, darbingas, teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis neturi galimybės teikti savo vaikui didesnį išlaikymą, nei turėjo teikti iki šiol, todėl ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir visais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.

Ieškovė savo prašymą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jų nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu, grindžia tuo, jog vaiko tėvas beveik nuo pat vaiko gimimo jo neaugino, nesirūpino, nelankė, vengė atlikti savo kaip tėvo pareigą, be to ir išlaikymą sūnui teikė nereguliariai, turi šių lėšų įsiskolinimą. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka ir nurodo, jog iš tikro su savo sūnumi nebendrauja daugiau kaip dešimt metų, nes to pageidavo pati ieškovė. Jis abejojo savo tėvyste, todėl teismui buvo pateikęs priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau Teismo medicinos išvadai patvirtinus, jog jis yra biologinis E. S. tėvas, priešieškinio atsisakė.

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-10-28 sprendimo matyti, jog iš atsakovo A. S. buvo priteistas išlaikymas sūnui E. S. - po 150 litų ( 43,48 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. (b.l.6) Iš Antstolio Andriaus Liaškovo pažymos apie vykdymo eigą matyti, jog A. S. įsiskolinimas išieškotojai R. G. vaiko išlaikymui sudaro 1345,25 Eur. ( b.l. 14) Š. C. pradinės mokyklos išduotame rašte nurodyta, jog E. S. tėvas A. S. sūnumi nesidomėjo, mokykloje nesilankė, ugdymo procese nedalyvavo (b.l.15)

Teismas, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas pareigos tinkamai rūpintis, prižiūrėti, auklėti, ugdyti, išlaikyti savo sūnų E. S. nevykdė, vengė atlikti savo pareigą auklėti sūnų, nusišalino nuo bet kokio bendravimo su vaiku, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir neterminuotai apriboti atsakovui A. S. tėvo valdžią jo sūnaus E. S. atžvilgiu.

Teismas priima atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96str. 1d. numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pilnai patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 95 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti 2005-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti po 150Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo iešknio padavimo dienos, t.y. nuo 2016-07-19 iki sūnaus pilnametystės.

Lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. S. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.