Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1073-917/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
1-1073-917/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
F. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1073-917/2012Teisminio proceso Nr. 26-1-00022-12-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2;1.2.14.3.1;2.3.6.4.2;2.3.6.4.5. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nukentėjusiajam F. J., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2005-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 178 str. 4 d., skirta auklėjamojo poveikio priemonės elgesio apribojimas 6 mėn., įpareigojimas tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.;

2. 2011-04-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 180 str. l d. M. L., vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. 2012-01-05 apie 19.40 val., Kaune prie Kovo 11- osios g. 3 namo iš nukentėjusiojo F. J. krepšio, kuris buvo padėtas ant F. J. priklausančio automobilio „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio dangčio, atvirai iš F. J. pinto krepšio pagrobė svetimą F. J. priklausantį turtą - rankinę 30 Lt vertės, su joje buvusiais F. J. asmeniniais daiktais: akiniais 30 Lt vertės, automobilio civilinės atsakomybės draudimu, mokėjimo kvitais neturinčiais materialinės vertės, bankų indėlių kopijomis neturinčiomis materialinės vertės, tuo padarė nukentėjusiajam F. J. 60 litų turtinę žalą,

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, gyvena su tėvais, tačiau būna pas savo močiutę A. L., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi iš čia patogiau vykti į darbą. 2012 m. sausio 5 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet tai galėjo būti kažkur 19.00 val. jis kartu su savo draugais, kurie yra liudytojais šioje byloje, E. K., Aivaru, kurio pavardės nežino buvo atvažiavęs į Kovo 11- osios g., Kaune, esantį kiemą su jo draugui E. priklausančiu automobiliu ,,VW Golf“. Čia į kiemą atvyko pasitikti draugo, bet jis neatvyko. Palaukę apie pusę valandos, ėmė išvažinėti iš kiemo atbuline eiga, atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį „VW Jeta“. Po susidūrimo M. L. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones. Ant automobilių jokių apgadinimų nepastebėjo. Tada draugai automobiliu “VW Golf“ nuvažiavo, o jis liko kieme, nes norėjo pasikalbėti su automobilio savininku, kad šis nekviestų policijos. Jis pastebėjo, kad nukentėjęs kažką užsirašė ant lapelio ir įsidėjo lapelį į rankinę, kuri buvo pintame krepšyje, pastatytame ant to vyriškio automobilio dangčio. Jis pastvėrė tą rankinę ir nubėgo iš kiemo link gatvės, kur stovėjo „VW Golf“ ir laukė draugai. Draugams nesakė, kad ketina paimti rankinę, tą padaryti sugalvojo pats vienas, iš anksto neplanavo. Jis pagalvojo, kad paėmęs nukentėjusiojo rankinę padės draugui, kad minėtas vyriškis nežinotų numerių jo draugo vairuojamo automobilio. Rankinę, kurią vėliau pasidėjo pas močiutę, norėjo atiduoti kitą dieną, rankinėje buvo daug lapukų su įvairiais numeriais, ketino paskambinti vienam iš jų ir paklausti vyriškio, kuriam priklausė rankinė telefono numerio. Vėliau, apie 03.00 val. juos grįžtančius nuo Kauno marių ties žiedu Chemijos g. sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai visus pristatė į Dainavos PK, tada jis ir suprato, kad yra kaltinamas dėl šios vagystės. Dėl savo poelgio M. L. labai nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino.

Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, M. L. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, M. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens atpažinimo protokolu, daiktų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. J. apklaustas parodė, jog 2012-01-05 apie 19.40 val. jis grįžo namo jam priklausančiu automobiliu „VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Automobilį pastatė šonu prie namo, prie antros laiptinės. Jis išlipo iš automobilio, užrakino jį ir ėjo link laiptinės. Matė, kad tuo pat metu iš kiemo nuo elektros transformatorinės pastato atbulas išvažinėjo „VW Golf“ automobilis tamsios spalvos, kiek automobilyje buvo žmonių nematė, kadangi langai buvo aplyti ir nieko nesimatė. Jis stabtelėjo pasižiūrėti, kaip jis išvažinėja, matė, kaip minėtas automobilis atbulas atsitrenkė į jo automobilio šoną, išgirdo susidūrimo garsą ir pamatė, kaip susvyravo jo automobilis. Iš automobilio išlipo vienas jaunuolis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jaunuolis priėjo prie jo automobilio pažiūrėjo ir pasakė, kad draugas važiuotų. Vairuotojas, neišlipęs iš automobilio, išvažiavo iš kiemo. F. J. spėjo įsidėmėti automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Vairuotojo jis nematė ir apibūdinti negali. F. J. su savimi turėjo pintinę, į kurią buvo įsidėjęs savo rankinę, pintinę pasidėjo ant savo automobilio kapoto, vaikinui pasakė, kad įvykį reikia įforminti. Vaikinas kažkam skambino telefonu, kalbėjo, ką kalbėjo negirdėjo. Paskui vaikinas jam pasakė, kad išvažiavęs draugas paims draugę ir sugrįš, tada vaikinas staiga griebė už jo rankinės ir nubėgo už namo kampo. F. J. net nespėjo sureaguoti. Vaikinas buvo apie 17-20 m. amžiaus, apie 170 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, veido bruožų gerai neįsidėmėjo, kadangi buvo prieblanda. Vaikinas ant galvos buvo užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, buvo apsirengęs juodos spalvos trumpa medžiagine striuke, tamsios spalvos kelnėmis, pamatęs vaikiną gal ir atpažintų. Pagrobta rankinė buvo apie 25*15 cm dydžio, juodos spalvos, dirbtinės odos, su trumpa rankena, užsegama sagtimi. Rankinės viduje buvo trys skyriai, vienas iš šono. Rankinė 30 litų vertės. Rankinėje buvo jo akiniai 30 litų vertės, automobilio „VW Jetta“ v/n (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimo dokumentai, įvairūs mokėjimo kvitai, bankų indėlių kopijos. Dėl vagystės jam buvo padaryta 60 litų turtinė žala, kurią vėliau rankinę pavogęs jaunuolis jam atlygino, atsiprašė dėl padaryto nusikaltimo, todėl F. J. jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (1 t., b. 1. 6-7, 8);

F. J. 2012 m. sausio 5 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 9);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog 2012-01-05 apie 19.30 val. jis susitiko su savo draugais M. L. ir E. K.. Susitiko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini)Kaune. E. buvo atvažiavęs su savo automobiliu „VW Golf“. Pastovėję prie jo namų, jie visi trys važiavo pas savo draugą P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvažiavus minėtu adresu, E. automobilį pasistatė kiemo aikštelėje. Pastovėjus, paskambino P. ir pasakė, kad šiuo metu ateiti negali ir, kad susitiks vėliau. Nesulaukę draugo, jie nusprendė išvažiuoti iš kiemo. Už vairo buvo E., kuris išvažiuodamas nestipriai atsitrenkė į kitą automobilį ir iš pradžių to net nesuprato. M. E. liepė sustoti ir pats išlipo iš automobilio, tada prie jų automobilio priėjo vyriškis, kuris apie kažką su M. kalbėjo, apie ką jis nežino, negirdėjo. Pakalbėjęs, M. priėjo prie jų automobilio ir, atsidaręs duris, pasakė, kad jie pavažiuotų šiek tiek toliau ir vėl atgal grįžo prie to vyriškio. E. taip ir padarė, pavažiavo toliau ir sustojo už namo kampo. Po 5 minučių į automobilį atėjo M. ir pasakė, kad viskas gerai ir, kad galima važiuoti. Tada A. P. pas M. rankose pamatė rankinę, jis pas jį paklausė, kam jis ją paėmė. M. atsakė, kad taip padarė todėl, kad automobilio savininkas, į kurį atsitrenkė, ant lapuko užrašė jų automobilio numerius ir įsidėjo į rankinę, dėl šių priežasčių, M. rankinę ir paėmė, kad jų nesusektų, tikėjosi, kad nieks neišaiškės. Mantas rankinę apžiūrėjo, kas ten buvo A. P. nežino. Apie tai, kad M. paims rankinę A. P. tikrai nežinojo, tai padaryti M. sumastė pats. Tuomet jie visi nuvažiavo iki M. namų, jis pasidėjo namuose pavogtą rankinę, ką jis su ja galvojo daryti nežino, nieko jis apie tai nekalbėjo. Toliau jie nuvažiavo iki draugo E., pasiėmėme jį ir važiavo prie Kauno marių, kur, sėdėdami automobilyje, žiūrėjo filmus. Apie 02.00 val., pažiūrėję filmą, važiavo nusipirkti atsigerti. Prie Chemijos pr. žiedo juos važiuojančius sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį vairavo M.. Pareigūnas, priėjęs prie automobilio, patikrino dokumentus ir paklausė, kaip sekėsi važinėti kieme. Tada juos visus išlaipino iš automobilio ir atvežė į policijos komisariatą. Kai pareigūnai išlaipino iš automobilio, A. P. iškarto suprato, kad dėl pavogtos rankinės ir įvykusios avarijos (1 t., b. 1. 13);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, 2012-01-05 apie 19.30 val. jis su M. ir A., jo automobiliu „WV Golf“ atvažiavo adresu Kovo 11-osios g. 3, Kaune, kur A. turėjo susitikti su savo pažįstamu. Atvažiavus automobilį jis pasistatė kiemo aikštelėje. Minėto draugo jie nesulaukė ir nusprendė išvažiuoti iš kiemo. Jis iš kiemo išvažinėjo atbuline eiga. Jam išvažinėjant, jo draugas M. pasakė jam, kad jis sustotų ir jis išlipo iš automobilio, nieko nesakęs. Išlipęs M. kažkur nuėjo, kur jis nematė. Po kelėtos minučių M. sugrįžo ir liepė jam pavažiuoti šiek tiek toliau. Jis taip ir padarė su automobiliu jis pavažiavo ir sustojau už keletos namų. Kodėl M. jam liepė pavažiuoti, jis nežino. Kur M. nuėjo, jis taip pat nežino. Šiek tiek pastovėjus M. sugrįžo į automobilį rankose turėdamas tašę. E. K. su Aivaru pas jį paklausė iš, kur jis ją gavo. M. atsakė, kad jis atsitrenkė į automobilį ir, kad kito automobilio savininkas, į kurį E. K. atsitrenkė, ant lapuko užsirašė automobilio valstybinį numerį, dėl to jis ir paėmė iš vyro rankinę. Apie tai, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, sužinojo tik tada, kai M. su rankine atėjo į automobilį ir tai jam pasakė. Važiuodamas atbuline eiga jis nejautė jokio smūgio, kad būtų atsitrenkęs. A., kuris sėdėjo automobilyje, taip pat nieko nejautė. Vėliau jis apžiūrėjo automobilį, jokių apgadinimų ant jo automobilio nesimatė. M., atidaręs rankinę, ją apžiūrėjo, ten buvo pilna įvairiausių dokumentų. Apžiūrėjęs jis minėjo, kad rankinę bandys gražinti jos savininkui, kaip jis tai ketino padaryti, jis nežino. Tada jie nuvažiavo iki M. namų, kur jis pasidėjo rankinę. Tuomet jie trise nuvažiavo iki kito jų draugo E. jį pasiėmė ir jau keturiese važiavo prie Kauno marių, kur automobilyje žiūrėjo filmus. Pažiūrėjus keletą filmų jie visi nusprendė nuvažiuoti nusipirkti atsigerti. Kai važiavo pirkti atsigerti, automobilį vairavo M.. Privažiavus Chemijos g. netoli žiedo juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino visus dokumentus ir tuomet paklausė, kaip sekėsi važiuoti kažkokiam kieme, tada E. K. suprato, kad jie buvo sustabdyti dėl paimtos rankinės ir dėl eismo įvykio. Jie visi buvo pristatyti Dainavos policijos komisariatą. (1 t., b. 1. 14);

2012-01-23 įtariamojo M. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. L. patvirtino įvykio vietoje adresu Kovo 11 -osios g. 3, Kaune, savo duotus parodymus. (1 t., b. 1. 34-37);

Byloje esantis 2012-01-05 F. J. protokolas-pareiškimas patvirtina aplinkybes, kad 2012-01-05 apie 19.40 val. jis grįžo namo jam priklausančiu automobiliu „VW Jetta“ Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilį pastatė prie namo. Išlipo iš automobilio ėjo link savo laiptinės, eidamas matė, kad iš kiemo nuo elektros transformatorinės pastato atbulas išvažinėjo „VW Golf“ automobilis. Jis sustojo pažiūrėti, kaip jis išvažinėja. Išvažiuodamas automobilis atsitrenkė į jo automobilio šoną, jis išgirdo susidūrimo garsą ir matė, kaip susvyravo jo automobilis. Iš automobilio išlipo priekyje keleivio pusėje sėdėjęs jaunuolis ir priėjo pasižiūrėti ir liepė draugams važiuoti. F. J. su savimi turėjo pintą krepšį-pintinę, į kurį buvo įsidėjęs savo rankinę. Krepšį jis padėjo ant priekinio dangčio. Vaikinui jis pasakė, kad reikia forminti įvykį. Vairuotojas su „VW Golf“ automobiliu, net neišlipęs iš automobilio nuvažiavo. Išlipęs vaikinas liko stovėti prie automobilio, jis kažkam skambino ir kalbėjo telefonu. Baigęs kalbėti telefonu, jaunuolis staiga griebė už rankinės ir nubėgo už namo kampo (1 t., b. 1. 1);

012-01-06 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad liudytojas F. J. atpažino M. L., kuris 2012-01-06 pagrobė jam priklausančią vyrišką rankinę. (1 t, b. 1.29-31);

2012-01-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M. L. pateikė daiktus: juodos spalvos vyrišką rankinę su akiniais, užrašų knygutę, mokėjimo kvitus, banko dokumentus, automobilio „VW Jetta“, v/n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1.15);

2012-01-09 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti M. L. pateikti daiktai: juodos spalvos vyriška rankinė su akiniais, užrašų knygutė, mokėjimo kvitai, banko dokumentai, automobilio „VW Jetta“, v/n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). (1 t., b. 1. 16-19);

2012-01-13 F. J. pakvitavimu nustatyta, kad jam grąžinti daiktai: juodos spalvos vyriška rankinė su akiniais, užrašų knygutė, mokėjimo kvitai, banko dokumentai, automobilio ,,VW Jetta“, v/n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įsipareigojo saugoti. (1 t., b. 1. 20).

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Vagystės objektyviesiems požymiams būdinga tai, kad vagystės veika apima du momentus – slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Vagystės atveju turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai aukščiau išvardintų duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad M. L. atvirai iš nukentėjusiojo F. J. krepšio, kuris buvo padėtas ant F. J. priklausančio automobilio „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio dangčio, pagrobė svetimą F. J. priklausantį turtą - rankinę 30 Lt vertės, su joje buvusiais F. J. asmeniniais daiktais. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis F. J. patvirtino, jog M. L. atsiprašė, padarytą nusikaltimu žalą atlygino ir pretenzijų jam daugiau neturi. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas M. L. pripažįsta kaltu.

Bylos duomenimis, 2011-04-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 180 str. l d. M. L., vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, kad M. L., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo 2011-04-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl M. L. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2011-04-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veiko įvykdytos), į laiką, praėjusį tarp nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino, įvykdęs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio gailisi bei tai, kad M. L. savo noru atlygino abiem nusikaltimais padarytą žalą, nukentėjusieji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (1 t., b. 1. 49-51), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. 1. 41), „Ave Vita“ klinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. 1. 43), dirba AB „Senukai“. Teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. L. turi darbą, dirba AB „Senukai“, ilga arešto bausmė jam kliudytų darbui, dėl ko jis realiai prarastų neseniai įsigytą pragyvenimo šaltinį, turi stiprius ryšius su tėvais ir močiute, pastovią` gyvenamąją vietą, jo jauną amžių, bei siekiant išsaugoti teigiamus socialinius ryšius, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo – taikant bausmės atidėjimą (BK 75 str.). BK 75 str. 2 d. nustato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš išvardytų įpareigojimų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant M. L. už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., arešto bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. numatytomis taisyklėmis, parenkant mažesnį, nei BK 49 str. 3 d. numatytas šios bausmės vidurkis.

Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 str. 4d. numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 str., nei BK 64 str. Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje ( Nr. 2K–P–429/2007) yra tik pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Plenarinės sesijos nutartyje nenurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis pagal kurį bendrinamos bausmės. Šiuo aptariamuoju atveju M. L. nusikalstamą veiką darė po pirmojo nuosprendžio (2011-04-27) priėmimo, ir suponuoja, kad turėtų būt taikomas BK 64 str. numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau, 2011m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 str. reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaro nusikalstamą veiką. Todėl teismas daro išvadą, kad M. L. bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles.

M. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 25, 26), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 304-308, 313 str., teismas,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nubausti jį 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant M. L. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei taikyti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) litų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, suomkant įmoką per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytą įmoką M. L. privalo sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos surenkamąją saskaitą LT 26 7300 0100 0245 5919 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo kvitą ar jo kopiją pristatyti į teismo raštinę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė