Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-116-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-04
Bylos Nr.
1A-81-116-2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00555-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Sofija Kručienė
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-81-116/2013
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00555-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.1.2.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjui advokatei Sofijai Kručienei,

nuteistajam V. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Sofijos Kručienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį – areštu 80 (aštuoniasdešimčiai) parų,

pagal BK 286 straipsnį – 8 (aštuoniais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė V. K. paskirta areštas 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ją pakeitus laisvės atėmimo bausme, subendrinta iš dalies sudedant su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką V. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. (dvi paros), ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 14 val., apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, savo pareigas einantiems policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) rajono patrulių būrio vyresniajam patruliui A. V. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio patruliui S. P. sulaikius jį ir vedant į tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kieme, įsodinus į minėtą tarnybinį automobilį ir vežant juo iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir taip įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 14 val., apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) rajono patrulių būrio vyresniajam patruliui A. V. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio patruliui S. P., veikiantiems teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atliekantiems jiems pavestas funkcijas, o būtent: sulaikant ir vedant jį link tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) muistėsi, pareikalavus nusiraminti, nereagavo, buvo agresyviai nusiteikęs, o pareigūnams minėtu tarnybiniu automobiliu jį vežant į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą, reikalavo nuimti antrankius, grasino pareigūnui A. V. nukąsti ausį ir taip su juo susidoroti, o po to spyrė jam į petį, tuo sukeldamas A. V. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė S. Kručienė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti V. K. išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde apeliantė teigia, kad V. K. jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Pažymi, kad V. K. nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d. eidamas keliu, vedančiu pro bažnyčią, pamatė policijos pareigūną A. V. su jam nepažįstamu policininku. Kadangi A. V. prieš kurį laiką buvo išmetęs iš jo (V. K.) automobilio vairuotoją ir pagrobęs jo automobilį, todėl jis atsitūpė už klebonijos tvoros, kad A. V. vėl jo neužpultų. Tačiau pareigūnas A. V. pribėgo prie jo ir uždėjo antrankius, sakydamas, kad jis (V. K.) pavogė moliūgus. Uždėję antrankius, policijos pareigūnai nuvedė jį į tarnybinį automobilį, pasodino ant galinės sėdynės ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad V. K. nurodė, jog A. V. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o kitas policininkas prie automobilio vairo. Privažiavus prie geležinkelio pervažos, jis (V. K.) pareigūnų paklausė, ar čia to teisėjo užsakymu vežamas, kuris jo sugyventinę T. venerine liga užkrėtė. Tada A. V. sudavė jam alkūne 5 kartus, ir dėl to jam nuo kojos nukrito šlepetė, bei pasakė, kad apkaltins, jog spyrė jam. Po to policininkai sustabdė automobilį, A. V. išlipęs persėdo jam iš dešinės, bet prieš tai atidaręs duris norėjo užgulęs sulaužyti nugarą. Po to, užgulęs kaip prievartautojas, laužė koja nugarą ir klausė, ar skųsis. Užpuolimo metu dingo jo (V. K.) pinigai – 800 Lt ir asmens tapatybės kortelė. Dėl policijos darbuotojų padarytų sužalojimų jis buvo gydomas. V. K. gynėja taip pat atkreipia dėmesį, kad V. K. nurodė, jog policijos darbuotojai A. V. ir S. P. jį apkalbėjo, davė neteisingus parodymus, ir, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. įvykio metu nukentėjo jis, t. y. V. K., o ne policijos pareigūnai.

Anot advokatės S. Kručienės, tai, kad V. K. tikrai nukentėjo, t. y. patyrė smurtą, įrodo specialisto išvada (45 b. l.), kurioje pažymėta, jog V. K. apžiūrėtas 2011 m. rugpjūčio 26 d., ir, kad sužalojimai padaryti prieš 2–5 paras. Be to, specialistas nurodė, kad nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kokiais bukais, kietais daiktais buvo padaryti kūno sužalojimai.

Pasak nuteistojo gynėjos, nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus reikia vertinti kritiškai. V. K. parodymų teisingumu nėra pagrindo abejoti – pastarojo parodymus patvirtina aplinkybė, kad jis buvo sužalotas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantės vertinimu, byloje neįrodyta, kad V. K. padarė BK 290 straipsnyje ir 286 straipsnyje numatytus nusikaltimus, todėl jis dėl šių nusikalstamų veikų turi būti išteisintas.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. K., jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir V. K. pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl V. K. kaltės padarius BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas

Pažymima, kad BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).

BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. K. necenzūriniais žodžiais plūsdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojams – policijos pareigūnus A. V. ir S. P., juos įžeidė, bei, panaudodamas prieš juos fizinį smurtą ir grasindamas jį panaudoti, jiems pasipriešino.

V. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, įrodyta nukentėjusiųjų A. V., S. P., liudytojos A. J. parodymais bei kitų teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Iš nukentėjusiojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 13.20 val., jam dirbant (duomenys neskelbtini) rajone kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio patruliu S. P., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, yra sulaikytas asmuo, iš daržo vogęs moliūgus. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė A. J. ir paaiškino mačiusi, kaip V. K. iš daržo išsinešė du moliūgus. A. J. pasakius, kad iškvies policiją, V. K. išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, o po to atnešė pavogtus moliūgus ir numetė juos prie tvoros. Kai jis, t. y. A. V., pasakė V. K., kad reikia eiti pas moliūgų savininkę, pastarasis nenorėjo eiti, todėl jis ir jo kolega S. P. vedė V. K. paėmę pastarąjį už alkūnių. Vedamas V. K. pradėjo muistytis, jį (A. V.) ir D. P. vadino „pederastais“. V. K. bandė ištrūkti, elgėsi agresyviai, todėl prieš jį buvo panaudoti koviniai veiksmai, t. y. jis buvo parverstas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. V. K. visą laiką jį (A. V.) ir jo kolegą (S. P.) įžeidinėjo vadindamas juos necenzūriniais žodžiais: „birkačiulpiais“, triperių nešiotojais, debilais, „glušais“, asilais. Pasodintas į tarnybinį automobilį, V. K. ir toliau nenusiramino, buvo agresyvus, vėl vadino juos „bybiačiulpiais“, vežamas į policijos komisariatą neperstojamai juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jam (A. V.) pasakė: „tuoj tau nukąsiu ausį, kraujais apsipilsi“, o po to atsilošė ir pro priekinių automobilio sėdynių tarpą koja spyrė jam (A. V.) į kairįjį petį. Tokiais veiksmais V. K. sukėlė jam fizinį skausmą, vadindamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė jo garbę ir orumą (1 t., 7–9 b. l.). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis S. P. (1 t., 11–13 b. l., parodymai ištirti apylinkės teisme), tokios pat aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų A. V. bei S. P. 2011 m. rugpjūčio 24 d., t. y. iš karto po įvykio, surašytuose tarnybiniuose pranešimuose (1 t., 4, 5–6 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusieji A. V. ir S. P. dar kartą patvirtino, kad V. K. elgėsi agresyviai, juos, girdint pašaliniams žmonėms, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, automobilyje spyrė policijos pareigūnui A. V. į petį, grasino nukąsti pastarajam ausį (2 t. 39–41 b. l.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų nukentėjusiųjų parodymų teisingumu, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. A. J. apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad, vedamas policijos pareigūnų, V. K. reiškė nepasitenkinimą, muistėsi, pareigūnams sakė jo netampyti, nors pastarieji jo ir netampė, su juo elgėsi labai gražiai ir mandagiai, V. K. pareigūnus įžeidinėjo vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, vadino juos „birkačiulpiais“ ir panašiais žodžiais. Pareigūnams paguldžius V. K. ant žemės ir uždėjus jam antrankius, pastarasis ėmė šaukti, kad pareigūnai jį muša, nors ji matė, kad pareigūnai V. K. tikrai nemušė. Nuvestas ir pasodintas į automobilį, V. K. toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, grasino prisiteisti iš jų pinigų, sakė, kad jie bus atleisti iš darbo (1 t., 15–17 b. l., 2 t., 38–39 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. K. įvykdė BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog V. K. buvo padaryti sužalojimai, ir jie padaryti prieš 2–5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą (1 t., 45 b. l.), pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia.

Advokatės skunde išdėstyti V. K. teiginiai dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jau yra įvertinti Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Songailienės 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarime (1 t., 105–107 b. l.), kurio, kaip liudija bylos duomenys, nei V. K., nei jo gynėjas neskundė.

Kadangi nuteistojo V. K. gynėja savo apeliaciniame skunde pastarajam paskirtos bausmės neginčijo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Sofijos Kručienės apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Gražvydas PoškusBronius Zalaga