- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-689-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02089-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-689-280/2015
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02089-2010-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5264-452/2015 pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl termino atstatymo pareiškimui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3021-452/2010 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo pateikti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. pateikė pareiškimą dėl termino atstatymo Pareiškimui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3021-452/2010 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo ir bylos iš esmės atnaujinimo pateikti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti jį iki teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties sumokėti žyminį mokestį jam būtu per sunku.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atleido pareiškėją V. J. nuo 8 eurų dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pareiškiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo pateikti, atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo turtinė padėtis šiuo metu yra komplikuota. Pareiškėjas augina du nepilnamečius vaikus, neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, todėl nuo likusios mokesčio dalies atleido. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3021-452/2010 priimtas 2010-09-08, o pareiškėjo V. J. prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2015-05-27, t. y. praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nuo sprendimo už akių priėmimo kuris yra naikinamasis, todėl šis terminas teismo negali būti atnaujintas (LR CK 1.117 str. 6 d.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti arba panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5264-452/2015, dalyje dėl procesinio termino neatnaujinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atstatyti arba atnaujinti terminą pareiškimui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3021-452/2010 ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pateikti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3021-452/2010 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės arba panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5264-452/2015 dalyje dėl procesinio termino neatnaujinimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad apie 2010-09-08 teismo sprendimą sužinojo tik 2015-03-10, kai antstolio pranešimas apie skolos išieškojimą buvo atsiųstas į V. J. darbovietę. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančiojo dėl termino atnaujinimo, suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą, taip pat bylos reikšmę skundo pateikėjui. Apeliantas pažymėjo, kad nežinojo, jog teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, be to, nėra teisininkas, todėl parašęs atsiliepimą, manė, jog to pakanka. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam gimė dukros ir jis su žmona buvo užimti jų priežiūra, dažnai nebūdavo namuose, be to, nuo 2012-03-21 iki 2013-12-04 pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį. Šios priežastys yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Termino atnaujinimas ar neatnaujinimas turės didelės reikšmės atsakovo šeimai – dėl didelės žalos, negavus laiptų ir dar sumokant už tuos laiptus, bei teisingumui – ieškovas akivaizdžiai teismui teigė netiesą, todėl terminą atnaujinti ar atstatyti yra būtina. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad praėjo įstatyme numatytas 3 mėnesių naikinamasis terminas, tačiau apelianto nuomone, vien formalus CPK normų aiškinimas dėl jų galiojimo laike prieštarauja teisinio reglamentavimo ir civilinių teisių įgyvendinimo principams. Be to, LAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad ir naikinamieji terminai gali būti atnaujinami. Termino neatnaujinus, atsakovas jokiomis teisinėmis priemonėmis nebegali apginti galimai pažeistų savo teisių, nes jam apribojamos visos procesinės galimybės patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, todėl teismo pareiga laikytis civilinio proceso principų ir normų negali būti interpretuojama kaip leidžianti civilinio proceso teisės ar civilinės teisės principus ir normas iškelti aukščiau už Konstitucijos principus ir normas. V. J. paaiškino, kad su ieškovu buvo sutarta, kad ieškovas iki 2008-10-04 pagamins atsakovui laiptus, tačiau ieškovas pas atsakovą atvyko tik 2009 m. vasario mėn., o teismą suklaidino, nurodydamas neteisingus faktus. Ieškovas neteisingai praturtėjo: pasisavino padarytus laiptus ir dar siekia išsiieškoti už neatiduotą daiktą didžiulę pinigų sumą, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovas taip elgiasi jau ne pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos bylos bei civilinės bylos Nr. 2-3021-452/2010 medžiaga nustatyta, kad ieškovas R. R. 2010-03-26 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 11 300 Lt skolos už pagamintus laiptus iš atsakovo V. J.. 2010-05-31 ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas V. J. darbovietei, įpareigojant darbdavį dokumentus įteikti darbuotojui. Atsakovas V. J. 2010-06-10 pateikė atsiliepimą į R. R. ieškinį. Teismas 2010-06-14 nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį civilinėje byloje ir nutartį išsiuntė šalims, tačiau 2010-06-29 V. J. skirti dokumentai grįžo neįteikti, 2010-07-08 - 13 teismo dokumentų atsakovui nepavyko įteikti ir per antstolį. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-08-13 nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį 2010 m. rugsėjo 8 d. ir įpareigojo ieškovą paskelbti apie teismo posėdį viešai viename vietos ir viename iš pagrindinių laikraščių. Ieškovas įpareigojimą įvykdė ir 2010-08-17 Panevėžio ryte ir Lietuvos ryte buvo paskelbtas pranešimas apie civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį V. J. 2010 m. rugsėjo 8 d. vyksiantį parengiamąjį posėdį. Į 2010-09-08 vykusį parengiamąjį posėdį V. J. neatvyko, todėl teismas V. J. atžvilgiu priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino bei priteisė iš V. J. 11 300 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, 2010-09-09 sprendimą už akių išsiuntė atsakovui susipažinti. 2010-10-22 ieškovo prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį 2010-11-03 antstolis priėmė vykdymui. 2015-05-27 atsakovas V. J. teismui pateikė prašymą atstatyti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285straipsnio 5 dalis). LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Klausimas dėl termino atnaujino gali būti sprendžiamas tik tuomet, jeigu nėra suėjęs įstatyme nustatytas naikinamasis terminas. Naikinamieji terminai negali būti atnaujinami.
Bylų duomenys patvirtina, kad byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių, procesiniai dokumentai atsakovui V. J. buvo įteikti tinkamai, atsakovas susipažino su ieškiniu ir jo priedais, pateikė atsiliepimą, taigi apie iškeltą bylą žinojo. Teismas dėjo visas pastangas atsakovui įteikti šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį ir tik nepavykus įteikti tiesiogiai ar per antstolį, šaukimas atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu.
Pažymėtina, kad CPK numato, kad bylos šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7-8 str.), privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.). CPK 121 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus priteisti skolą, todėl turėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių gynimu teisme, domėtis proceso eiga, o išvykdamas ilgesniam laikotarpiui gyventi kitur, pranešti teismui apie pasikeisiantį korespondencijos adresą, tačiau nevykdydamas CPK jam numatytų pareigų, prisiėmė neigiamas tokio nevykdymo pasekmes.
Apeliantas nurodo, kad terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių priežasčių: teisinių žinių stokos, su tuo laikotarpiu gimusiomis dukromis susijusių rūpesčių bei vėlesnio gyvenimo užsienyje. Nei vienos iš šių aplinkybių teismas negali pripažinti esant svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą beveik 5 metais.
Atsakovas, gavęs teismo dokumentus ir ieškinį, ir nesuprasdamas tokių dokumentų svarbos ar civilinio proceso taisyklių, galėjo kreiptis į profesionalų teisininką – advokatą ar antrinę teisinę pagalbą teikiančią įstaigą, tačiau to nepadarė. Apelianto dukros gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. keli mėnesiai iki teismo proceso pradžios bei daugiau nei po pusmečio po proceso pabaigos. Sutiktina, kad gimus kūdikiui, tėvai turi daugiau rūpesčių, tačiau šie rūpesčiai negali būti pripažinti pagrįsta ar pateisinama nesirūpinimo savo procesinėmis teisėmis priežastimi. Į užsienį atsakovas taip pat buvo išvykęs praėjus nemažam laiko tarpui po bylos išnagrinėjimo, todėl tai nėra svarbi termino praleidimo priežastis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido naikinamąjį 3 mėnesių terminą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ir teismas šio termino negali atnaujinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad LAT savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad ir naikinamieji terminai gali būti atnaujinami. Pažymėtina, jog LAT, pasisakydamas apie galimybę atnaujinti naikinamuosius terminus, yra nurodęs, kad tai padaryti galima tik esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atnaujinti naikinamąjį terminą, nurodydamas, kad tik taip bus įgyvendintas teisingumas, tačiau pažymėtina, kad tokia situacija susidarė tik dėl paties apelianto aplaidaus ir nerūpestingo elgesio, CPK numatytų pareigų nevykdymo.
Apeliantas nurodo, jog civilinio proceso teisės normos ir principai negali būti iškeliami aukščiau Konstitucijos principų ir normų, tačiau apeliantui paaiškintina, kad sprendimo už akių institutas buvo įtvirtintas siekiant išvengti vienos iš šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir taip apginti sąžiningos šalies teises bei užtikrinti ekonomišką ir koncentruotą teismo procesą. Naikinamųjų terminų paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Tenkinus apelianto prašymą ir atnaujinus beveik 5 metus praleistą naikinamąjį terminą, būtų paneigiama šio naikinamojo termino esmė, paskirtis, prieštaraujama teismų sprendimo privalomumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principams, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. prašymo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių institutą ir terminų atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.