Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4.1. Teikime nurodoma, kad R. B. bausmę atlieka nuo 2000 m. balandžio 25 d., nuo 2019 m. birželio 25 d. atvyko į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą. Atvykęs gebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuo 2020 m. spalio 1 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu palaiko ryšį su mama ir sūnumis, kurie jį lanko bausmės atlikimo metu.

Motyvuojamoji dalis

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis – teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti ir kt.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B., atliekantis bausmę nuo 2000 m. balandžio 25 d., yra atlikęs privalomą dvidešimties metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09).

10. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos įvertinimas. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. B. 2020 m. balandžio 27 d., tai yra po dvidešimties metų, praleistų laisvės atėmimo vietoje, buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant „OASys“ metodiką, ir jam vis dar buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. liepos 28 d. atlikus pakartotinius vertinimus, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. atlikus pakartotinius vertinimus, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 33 balai. Pastarųjų vertinimų metu stebima teigiama dinamika įvairiose srityse, nuteistasis aktyviai dalyvauja fizinio aktyvumo būrelio veikloje bei kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2013 m. nuosekliai užsiima darbine veikla, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ką patvirtina ir gynėjo kalboje išsakyti argumentai bei pateikti dokumentai, teigiamai charakterizuojantys nuteistąjį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus cecho vadovas nuteistąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai. Taip pat pateiktas ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologo raštas, pagrindžiantis, kad R. B. kreipėsi į psichologus dėl problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių lavinimo, pasekmių suvokimo stokos, negebėjimo išsikelti tikslų ir kryptingai jų siekti, po pokalbių su psichologu stebimos pozityvios nuostatos dėl ateities ir aukštas saviveiksmingumas įveikti kylančius ateities sunkumus socialiai priimtinais būdais. Aptariant pozityvią nuteistojo elgesio dinamiką, paminėtina ir tai, kad kaip nurodė Kalėjimų tarnybos atstovė, yra 27 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir gerą darbą. Pažymėtina, kad asmens bylos ir psichologinių vertinimų duomenimis, nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, jo požiūris į priežiūrą teigiamas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visa tai, taip pat ir kiti gynėjo nurodomi teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, neabejotinai parodo teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį.

11. Vis dėlto, negalima nepaminėti to, kad R. B. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dar 2020 – 2021 m. atliktų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri iki žemos sumažėjo tik 2022 m. rugsėjo 21 d. Dar 2020 m. nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos kėlė abejonių. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologės 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ konstatuota, kad R. B. nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, nemano turintis elgesio trūkumų. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumą lėmę veiksniai yra išnykę (asmens bylos 4 t., l. 185). 2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristikoje nurodyta, jog jis savo kaltės įvykdytame nusikaltime nepripažino, jo nuomone, nuteistas per griežta bausme (asmens bylos 4 t., l. 184). Iš 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar nustatoma, kad tarp to, ką R. B. vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo (asmens bylos 5 t., l. 37-38). Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad R. B. požiūris nelabai pasikeitė, jam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti jų spaudimui. R. B. savivaizdis neturi realaus pagrindo, subjektyvus, nesavikritiškas, jo gebėjimai priimti moralinius sprendimus yra menki, jis impulsyvaus būdo, mąstyme stokoja lankstumo, elgesys demonstratyvus. Nuteistasis ne kartą naudojo smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, pats paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, jis nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Nors jis ir stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo programas, dirba, tačiau ryškūs asmeniniai pokyčiai nėra stebimi, dalyvauja daugiau tik dėl išorinių paskatų (asmens bylos 5 t., l. 51-54). Svarbu pažymėti, kad tik 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje jau nurodoma, kad R. B. kardinaliai pakeitė savo elgesį, t. y. jo emocinė gerovė vertinama teigiamai ir nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Jis aiškiai ir lanksčiai kelia asmeninius tikslus, remia visuomenines pažiūras, jo elgesyje ir bendravime atsispindi pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms (asmens bylos 5 t., l. 75-77). Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis yra įžvalgus, tačiau nėra itin savikritiškas, linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai, nurodo šiuo metu neturintis neigiamų asmenybės bruožų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. vis dar yra linkęs sumažinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, nurodydamas, kad pats žmonių nežudė, o tik atviliodavo į reikiamą vietą (asmens bylos 5 t., l. 161-162). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo gebėjimas objektyviai ir kritiškai vertinti savo asmenybę bei siekti asmeninių pozityvių pokyčių yra itin svarbus siekiant sukurti palankias resocializacijos sąlygas, todėl vis dar turėtų būti koreguojamas struktūruotoje aplinkoje.

12. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad 2024 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo nurodyta, kad nuteistajam nustatyti 4 (keturi) statiniai, negalintys kisti, kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat išskiriami 2 (du) dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys (asmens bylos 5 t., l. 167). Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

13. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo elgesio korekciją viso bausmės atlikimo metu, nuo 2000 m. balandžio 25 d., sistemiškai su įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, net ir įvertinusi nuteistojo ir jo gynėjo nurodomus teigiamai R. B. charakterizuojančius duomenis, vis tik sprendžia, kad nuteistojo korekcija vis dar nėra pakankamai stabili ir besitęsianti ilgą laiką, kad paskirta bausmė jam būtų švelninama. Nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, susijusias su vagystėmis, žmogžudystėmis, nusikalstamu susivienijimu, neteisėtu laisvės atėmimu. Nuteistasis pripažintas aktyviu nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais dalyviu, aktyviai dalyvavusiu darant nusikaltimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B. daromi nusikaltimai sunkėjo ir didėjo jų pavojingumas. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir netinkamą R. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl išvada dėl nuteistojo asmenybės korekcijos gali būti daroma tik visiškai įsitikinus, kad nuteistasis geba socialiai priimtiną elgesį išlaikyti ilgesnį laiką.

14. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. B. ir jo gynėjo nurodomas aplinkybes dėl savanoriško žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. K., neabejoja, kad nuteistasis R. B. K. K. 2022 m. gegužės – lapkričio mėnesiais savanoriškai pervedė 1 039,79 Eur žalos atlyginimo. Šios aplinkybės neneigia ir nukentėjusysis K. K.. Šioje situacijoje, kolegijos nuomone, vis tik reikšminga yra tai, kad K. K. žalos atlyginimas pradėtas mokėti tik 2022 metais, t.y. suėjus priteistos žalos išieškojimo senaties terminams. Dvidešimt metų nuteistasis noro atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam neišreiškė, kas vėlgi teisėjų kolegijai duoda pagrindą abejoti nuteistojo ketinimų nuoširdumu.

15. Abejonių, kad nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi pakankamai, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atsverti R. B. nustatytiems kriminogeniniams veiksniams nenustatyti pakankami apsauginiai veiksniai. Nors nuteistasis R. B., jam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikus turėtų galimybę apsigyventi su motina ir įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir būdamas laisvėje jis nesusidūrė su gyvenamosios vietos problemomis, tačiau vis tik buvo sudarytos sąlygos sukurti sąsajas su kriminaliniu elgesiu pasižyminčiais asmenimis. Tai, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis sugeba išvengti destruktyvių grupių, orientuojasi į savęs realizavimą nuoseklioje darbinėje ir pozityvioje laisvalaikio veikloje, vienareikšmiai neįrodo, kad išėjęs į laisvę gebėtų išvengti bendravimo su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, juolab, kad nusikalstamų veikų darymo metu šie ryšiai buvo stiprūs ir gerai organizuoti. Pastaruoju metu būtent struktūruotoje aplinkoje R. B. demonstruoja teigiamus elgesio pokyčius, tačiau pakankamai trumpą laiko tarpą, kad galima būtų daryti išvadą, kad šie pokyčiai yra stabilūs ir įtikinantys asmenybės korekcija, ir jų priežastingumas nėra išskirtinai susijęs su švelnesnės bausmės siekiu.

16. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis R. B. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, dvidešimt septynis kartus buvo skatintas, kad palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, dirba. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis R. B. jau yra pasiruošęs konkrečiu terminu apibrėžtoje perspektyvoje laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek EŽTT formuojama praktika, tiek ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, suteikiančios asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise net ir tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra maža. Siekiant patvirtinti teigiamus ir ilgalaikius asmenybės pokyčius aptariama maža kriminogeninio elgesio rizika turi būti stabili, tad pastarųjų trejų metų tikslinga R. B. elgesio ir asmenybės korekcija nelaikytina pakankamu ir įtikinančiu pagrindu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimu terminuota laisvės atėmimo bausme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.