Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023-04-03 nutarimo Nr. RV-25-1086, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir susipažino su nuteistojo asmens bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-07-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimi, jam skirta subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiūros įstaigą išbūtas laikas nuo 2019-10-09 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, 1 sulaikymo, suėmimo ir atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai. Panevėžio apygardos teismo 2021-12-13 nutartimi nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos A. T. 2022-03-14 nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo bei jo gynėjo kasacinį skundą.

Bausmės pradžia – 2019-10-09, bausmės pabaiga – 2025-04-09, ½ laisvės atėmimo bausmė atliko – 2022-07-09, neatliktos bausmės dalis 2023-03-29 – 2 metai 11 dienų.

Nutarime nurodyta, kad nuteistasis T. M. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą (Lietuvos Respublikoje pirmą kartą). Dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino tiek teismo, tiek interviu metu. Nors nuteistasis šioje byloje pripažįsta tam tikras faktines aplinkybes, tačiau neigia savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo. Nuteistasis teigia, kad viskas buvo daroma abipusiu sutikimu ir jis nukentėjusiosios nesvaigino, jos laisvės nesuvaržė, lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (seksualinio smurto) modelio dalis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019-10-09. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesimoko, nedirba, yra 1 kartą skatintas, 1 kartą baustas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2023-03-21 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiami rizikos pokyčiai nenustatyti. Taip pat nuteistajam buvo atliktas seksualinio smurto rizikos vertinimas, taikant SVR-20 metodiką. Turimais duomenimis, T. M. pakartotinio seksualinio smurto rizika šiuo metu yra aukšta. Esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai (ypatingai tęstiniam psichiką veikiančių medžiagų vartojimui) seksualinio smurto rizika nesikeis. 2022-09-28 Komisija nutarimu Nr. 58-257 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo - tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, tačiau turimais duomenimis T. M. Komisijos rekomendacijų nevykdė. T. M. turi nedidelę oficialaus darbo patirtį, bausmės atlikimo metu nemato prasmės dirbti, teigia, kad už jį mokamas per mažas atlyginimas, be to, jis nekaltai atlieka bausmę. Nuo 2022-12-29 jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – reklamų ir pardavimo skelbimų kūrimu bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Nuteistasis nepateikė dokumentų, patvirtinančių gaunamas pajamas už vykdomą individualią veiklą. Bausmės atlikimo metu pinigines perlaidas jam daro mama po 100 eurų kiekvieną mėnesį. Interviu metu nuteistasis nurodė, kad mama dirba savo malonumui, turi pinigų ir gali išskirti jam tokią pinigų sumą. Jis jos sūnus ir ji turi juo rūpintis. Geriau bus mamos, nei dirbs už 50 eurų pataisos įstaigoje.

Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistojo nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistajam būdinga silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, abejingumas kitų žmonių atžvilgiu, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Atsakomybės jausmas stokoja išreikštumo. T. M. stokoja problemų, skatinančių nusikalsti, įžvalgos. Kadangi problemos neidentifikuojamos, nėra pakankamos motyvacijos jos spręsti. Socialinio tyrimo išvados duomenis, T. M. padarytos veikos tyčinės, nukreiptos jau ne tik į privačią nuosavybę, tačiau į asmens sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę. Tai rodo abejingumą kito žmogaus išgyvenimams ir sveikatai bei jo pavojingumą, kadangi daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja ir jomis yra pažeidžiamos vis svarbesnės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualini bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: turi leidimą užsiimti individualia apmokestinamąja veikla, buvo kviestas pirminiam pokalbiui su įstaigos psichologu, tačiau duomenų apie nuteistojo dalyvavimą intervencinėse priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, motyvacijos nenusikalsti didinimui, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerbūvio darbų atlikimą. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbinės veiklos, lėšų valdymo įgūdžių, gyvenimo stiliaus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, agresyvaus elgesio, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 6 narių Komisija, konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo pakartotino elgesio riziką ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Minėtu nutarimu nuteistajam rekomenduota nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, T. M. pateikė teismui skundą. Skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Taikant lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, gerės socialinė aplinka, ryšiai. Nesutinka su komisijos išvada, kad jis nedirba ir nesimoko, nes turi (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, be to yra atsidaręs individualią veiklą ir yra pradedantis dirbti, be to laisvės atėmimo vietoje yra vos keliolika darbo vietų ant 400 žmonių, nes darbo sektoriuje vykdomos statybos. Jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nėra tiksli, balų skaičiavimo sistema ydinga, nes yra vertinami ir ankstesni teistumai, kurie išnykę, tačiau neatsižvelgiama į žmogaus vidinį psichologinį portretą. Atlikdamas bausmę buvo vieną kartą baustas, tačiau už pavyzdingą elgesį buvo skatintas. Nesutinka su Komisijos nutarime nurodytais teiginiais, kad jis gali kartoti panašaus pobūdžio nusikaltimus, kuriais yra apkaltintas, nes nėra pripažintas nei recidyvistu, nei jam nustatyta kokia nors psichinė negalia, kurios lenktų jį daryti tam tikrus nusikaltimus. Atliekant bausmę jam buvo daromi testai dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, visi buvo neigiami, todėl Komisijos išvados nepagrįstos. Jo elgesys tiek su pareigūnais, tiek su kitais nuteistaisiais pavyzdingas, mandagus, atitinkantis išsilavinusio žmogaus intelektą. Kas dėl laisvės atėmimo vietose rengiamų kursų, tai jie realios psichologinės ir praktinės vertės neturi, nes pateiktos išvados nėra profesionalios. Komisijos nurodyti argumentai dėl jam šeimos narių siunčiamų piniginių lėšų išpūsti ir rodo Komisijos išankstinį nusistatymą prieš jį, nors šeima rūpinasi juo, nepalieka likimo valiai ir padės reabilituotis gyvenime. Turi tris vaikus, iš kurių 2 nepilnamečiai, vienas mažametis, turi gyvenamąją vietą, todėl prašo leisti jam resocializuotis laisvėje, plėtoti socialinius ryšius bei santykius su šeima ir artimaisiais. Prie skundo nuteistasis pridėjo pažymą apie jo priėmimą į darbą, motinos sutikimą dėl gyvenamosios vietos. Skundu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Nuteistojo T. M. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nagrinėjantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2023-04-03 nutarimo netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodytiems kriterijams. Įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, nuteistasis įstatymu nustatytos 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2022-07-09, todėl formaliai atitinka nustaytus reikalivimus. Nuteistojo T. M. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidmo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnio 4, 6 punktuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Net jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Nuteistasis T. M. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka už psichotropinės medžiagos platinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą bei neteisėtą laisvės atėmimą. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis pripažino tam tikras faktines aplinkybes (lytinių santykių su nukentėjusiąja, nukentėjusiosios buvimą jo bute kartu su juo, vykimą pas liudytoją), tačiau neigė savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teigdamas, kad prieš nukentėjusiąja nesmurtavo, kad su ja lytiškai santykiavo ne prieš nukentėjusiosios valią, kad netenkino su ja aistros analiniu būdu, kad nebuvo atėmęs nukentėjusiajai laisvės, kad nedavė nukentėjusiajai amfetamino ir nevertė jos vartoti šios psichotropinės medžiagos. Nesutikdamas su pirmosios instancijos jį skundė apeliacine tvarka, vėliau kasacine tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu kaltės dėl padarytų nusikaltimų taip pat nepripažino. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdino nusikalstamo elgesio (seksualinio smurto) modelio dalis, nes bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 metais T. M. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už išžaginimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis asmeniniam naudojimui, ir T. M. dabartiniai teisės pažeidimai yra ne mažiau sunkūs, nei anksčiau padarytų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę jau ne pirmą kartą (terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko Didžiojoje Britanijoje), nuo 2021-11-26 bausmę atlieka Vilniaus kalėjime (buvę Vilniaus pataisos namai), nuo 2021-12-01 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį vieną kartą (2021-05-06) baustas drausmine tvarka, skatintas vieną kartą (2021-08-10 panaikinta prieš terminą anksčiau skirta nuobauda). 2021-12-10 nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos palas, jis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, jo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertinamas, kaip sėkmingas,2021-12-22 dalyvavo pokalbyje su pataisos įstaigos psichologu, rekomenduota stebėti nuteistojo elgesį bei nuotaikas, atsižvelgiant į nuteistojo psichikos sveikatos istoriją; nuo 2022-12-29 nuteistajam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla- reklamų ir pardavimų skelbimų kūrimu bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones – asmeninį kompiuterį. Išvadoje pažymėta, kad asmuo nepateikė dokumentų, patvirtinančių gaunamas pajamas už vykdomą individualią veiklą.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad T. M. darbinė oficialaus darbo patirtis nedidelė, Bausmės atlikimo metu nedirba, reiškia pateisinančias nuostatas dėl nedarbo (mažas atlygis, nekaltai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pan.). Profesinės kvalifikacijos neįgijo, nes nemato prasmės įgyti profesiją vien dėl „popieriuko“. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę laisvėje, palaiko ryšius su artimaisiais, sulaukia jų paramos ir palaikymo, patvirtino galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, kas siejama su apsauginiais kriminogeniniais veiksniais, tačiau visgi darbinės patirties stoka socialinio tyrimo išvadoje priskiriama prie dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos galima keisti.

Taip pat prie dinaminių kriminogeninių veiksnių priskirta ir sudėtinga nuteistojo padėtis dėl turimų skolų. Interviu metu T. M. nurodė, kad pajamas gaudavo iš darbo užmokesčio, teigia, kad jam pinigų užtekdavo, rūpindavosi vaikais taip, kad jiems nieko netruktų. Negali pagrįsti dėl kokių priežasčių įvykdė vagystes. Šiuo metu T. M. prie vaikų išlaikymo neprisideda, savo elgesį pateisina tuo, kad nekaltai atlieka bausmę, dėl to kaltina valstybę. Nuosprendžiu priteistos 10379,77 eurų padarytai žalai atlyginti nevykdo, interviu metu nurodė, kad turimų įsiskolinimų šiuo metu nevykdo, gal kada vykdys, tačiau nežino kada ir kaip. Bausmės atlikimo metu pinigines perlaidas po 100 eurų kas mėnesį jam daro mama, ir pasak nuteistojo, mama dirba savo malonumui, turi pinigų, ir gali jam išskirti tokią pinigų sumą, nurodo, kad jis yra jo sūnus ir ji turi rūpintis juo. 2023-02-24 Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus duomenimis, T. M. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 4550,55 eurų, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 25.50 eurų. Apibendrinant turimus duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. M. finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstama veika, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo teisės pažeidimų viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė.

Kas dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nors interviu metu nuteistasis neigia priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 -02-17 Panevėžio m. apylinkės teismo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Priimant 2021-07-30 nuosprendį, taip pat remtasi ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad T. M. daug metų vartojo psichoaktyvias medžiagas ir jomis piktnaudžiaudavo atlikdamas nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistojo psichikos būklę tyrę ekspertai nustatė, kad T. M. būdingas gynybiškumas, polinkis save pateisinti, kaltinti kitus, teismas, įvertinęs visą įvykių eigą, nukentėjusiosios parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai, nuoseklumą, sprendė, kad T. M., kaltindamas nukentėjusiąją, tik bando savo parodymus priderinti prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir savo teisme sukurta bylos aplinkybėms prieštaraujančią ir niekuo nepagrįsta versija paaiškinti amfetamino aptikimą jo ir nukentėjusiosios organizmuose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad T. M. šlapime, paimtame 2019-10-11, rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Apibendrinant turimus duomenis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su T. M. nusikalstamu elgesiu. Problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nuteistasis nepripažįsta ir spręsti nemotyvuotas.

Vertinant kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo emocine gerove, gyvenimo stiliumi, išvadoje pasisakyta, kad bylos duomenimis, T. M. anksčiau nusikalstamas veikas vykdė ir su kitais asmenimis tiek užsienyje, tiek Lietuvos Respublikoje. Kiekvienu atveju kaltina susiklosčiusią situaciją draugus ar kitus asmenis, neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. T. M. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos, draugų įtakos, atsakingumo stoka gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Kas dėl emocinės gerovės, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. M. nebūdinga socialinė izoliacija, palaiko ryšius su draugais laisvėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu T. M. buvo skirta kardomoji priemonė- suėmimas, vėliau paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, buvo sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą. Visgi paskyrus ir atlikus naują stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertinę, nustatyta kad T. M. pakaltinamas. Ekspertai nustatė, kad T. M. tiriamų veikų metu ir ekspertizės atlikimo metu buvo konstatuojami psichikos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, tačiau nei jam nustatytas neįgalumas, nei konstatuoti psichikos sutrikimai nesutrukdė padaryti nusikaltimų. Teismas sprendė, kad nuteistajam nustatytas neįgalumas, susijęs su jam diagnozuotais psichikos sutrikimais, nerodo mažesnio jo pavojingumo, o psichoaktyvių medžiagų, kurioms T. M. turi priklausomybę, vartojimas vertintinas kaip riziką nusikalsti padidinantis veiksnys, nes šiuo atveju T. M. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstama jo elgesiui.

Išvadoje taip pat pasisakyta dėl nuteistojo T. M. mąstymo ir elgesio, nurodant, kad nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistajam būdinga silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, abejingumas kitų žmonių atžvilgiu, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Konkretus mąstymas ribojo nuteistojo gebėjimus priimti sprendimus ir efektyviai spręsti problemas. Atsakomybės jausmas stokoja išreikštumo. T. M. stokoja problemų, skatinančių nusikalsti, įžvalgos. Interviu metu nuteistasis išsako ateities planus, orientuotus į gyvenimą bei darbinę veikslą užsienyje. Vertinimo metu nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, kuri pateikia palyginamąjį teisės pažeidėjo požiūrį į savo poreikius. Ji yra vertinga nustatant, kaip gerai nuteistasis save supranta, T. M. nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, tai rodo sunkumus atpažinti savo problemas. Kadangi problemos neidentifikuojamos, nėra pakankamos motyvacijos jos spręsti. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti šie su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniai poreikiai: kategoriškas mąstymas, impulsyvumas, spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, kontroliuojančio elgesio atvejai, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai.

Socialinio tyrimo išvadoje prie kriminogeninių dinaminių veiksnių priskirtos ir tam tikros nuteistojo kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Išvadoje pažymėta, kad kriminalinės nuostatos yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, į kurią atsižvelgta, vertinant pažeidėjo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Analizuojant T. M. kriminalinę istoriją nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris ir nuostatos. Ankstesni jo teistumai yra už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, seksualinio pobūdžio smurtinius nusikaltimus. Šiuo metu jis atlieka bausmę už 6 nusikaltimus, 3 iš kurių priskiriami sunkiems nusikaltimams, visos veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo pasikėsinta į įvairias vertybes. (sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo neliečiamumą, disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tvarką. Taip pat praeityje T. M. teistas ir užsienio valstybėse, 2011 metais buvo nuteistas už išžaginimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, t.y. už panašias veikas. Taip pat anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, jis neįvykdė teismo skirto įpareigojimo sumokėti baudą. Išvadoje pasisakyta ir dėl nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, tai, kad buvo baustas. Apibendrinant surinktus duomenis, išvadoje nurodyta, kad T. M. padarytos veikos yra tyčinės, nukreiptos jau ne tik į privačią nuosavybę, tačiau taip pat į asmens sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę. Tai rodo jo abejingumą kito žmogaus išgyvenimams ir sveikatai bei jo pavojingumą, kadangi daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja ir jomis pažeidžiamos vis svarbesnės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas ura absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami ir dvasiniai išgyvenimai.

Atsižvelgiant į tai, kad T. M. padarė kelis pavojingiausius nusikaltimus, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išlaisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir kitų visuomenės narių bei nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamų veikų pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau padarytų nusikalstamų veikų sunkumai ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinti.

Išvadoje taip patį pažymėta, kad vertinimo metu nuteistasis bendravo nepriešiškai, tačiau vengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančius faktus, dalintis savo asmeniniais išgyvenimais bei nesėkmėmis. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis neįvykdė jam 2022-09-28 Komisijos nutarimu teiktos rekomendacijos dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenimis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą,2023-03-21 nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, teigiami rizikos pokyčiai nenustatyti taip pat T. M. nustatyta aukšta seksualinio smurto rizika.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo asmens duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (turi leidimą užsiimti individualia apmokestinamąją veikla, buvo kviestas pirminiam pokalbiui su įstaigos psichologu), tačiau nėra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą intervencinėse priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, motyvacijos nenusikalsti didinimui, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerbūvio darbų atlikimą. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbinės veiklos, lėšų valdymo įgūdžių, gyvenimo stiliaus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, emocinės gerovės, agresyvaus elgesio ir mąstymo bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Vertinant T. M. būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvadą, visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo, nėra akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes nuo pakartotinio vertinimo rizika nepakitusi, todėl jis iš esmės neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Komisijai priimant 2023-04-03 nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisija vieningai priėmė sprendimą.

Teismas taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė, nusikaltimai, už kuriuos T. M. nuteistas yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, nuteistasis neatitinka BVK lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad T. M. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir pakankamai pakeitė savo elgesį, ir kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam T. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl nuteistojo T. M. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam netaikytinas.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 8 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. RV-25-1096 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.