- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-1932-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02336-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Ž. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas Ž. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 17 377,20 Eur skolos, 3 098,28 Eur palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų užtikrinimo pagrindu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio sumos ribose, o jo nepakakus, pinigines lėšas atsakovo banko sąskaitose ir/ar turtines teises ieškinio sumos ribose. Nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kuris jau pakankamai ilgą laiką vengia prievolės grąžinti ieškovui 2012-10-31 pavedimu sumokėtas lėšas. Visas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas. Nors atsakovui priklauso ir kilnojamasis turtas, tačiau šis turtas įsigytas itin seniai (turto įkeitimas įvyko 2008 m. lapkričio mėn.) ir laikytinas nusidėvėjusiu. Vykdant išieškojimą iš atsakovo turto kiltų ir turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės klausimas, nes atsakovas yra vedęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė areštą atsakovo A. A. turtui 20 475,48 Eur sumai. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovas rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, reikalavimo suma (20 475,48 Eur) fiziniam asmeniui yra didelė, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį.
1. Teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovas nėra pateikęs nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio egzistuojančią atsakovo prievolę ieškovui. Nors ieškovas tvirtina, kad derybas su atsakovu pradėjo dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už šį sklypą sumokėjo šioje byloje reikalaujamą avansą, tačiau prie ieškinio visuose rašytiniuose dokumentuose žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo tvirtinimu, ieškovo reikalaujama grąžinti suma kaip avansas ir buvo sumokėtas būtent už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne už sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Teismo išvada dėl tariamos grėsmės, jog ieškovui palankus sprendimas bus neįvykdytas, visiškai nepagrįsta. Teismas neteisėtai įrodinėjimo naštą perkelia atsakovui. Šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo įtarti atsakovo nesąžiningumo ar konstatuoti tikimybę, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nevertino ieškinio pagrįstumo ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškiniui esant preliminariai nepagrįstam.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka.
Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekia iš atsakovo prisiteisti sumokėtą avansą pagal žodinę preliminarią sutartį. Nors ieškovas tvirtina, kad su atsakovu derėjosi dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, tačiau prie ieškinio pateikti rašytiniai duomenys, patvirtinantys šalių derybas dėl kito, nei ieškovo nurodytas sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, ieškinio dalyką bei pagrindą, kyla abejonių, kad ieškinys pagal šiuo metu suformuluotą ieškinio reikalavimą atsakovo atžvilgiu galėtų būti patenkintas. Tačiau pabrėžtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Išsamus aplinkybių ir įrodymų vertinimas vyks bylą nagrinėjant iš esmės.
Sprendžiant, ar egzistuoja antroji sąlyga – ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016 ir kt.). Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Taigi būtent ieškovas (šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones), turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016).
Ieškovas neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo bei nepateikia jokių duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, taip pat nepateikia jokių argumentų dėl atsakovo finansinių galimybių (CPK 178 straipsnis). Taigi vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad pagal byloje šiuo metu pateiktus duomenis nėra nei vienos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl išdėstytų argumentų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. A. atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Ž. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. A. atžvilgiu atmesti.