Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-19 · Byla Nr. ATP-300-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-03-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
ATP-300-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00560-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-300-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00560-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 39.4.;45.4.3.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo M. K. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 360 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 360 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams už tai, kad jis 2015-02-12 d. 01.05 val. ties I. Simonaitytės ir Smiltelės g. Klaipėdoje vairavo automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,14 + 1,7 % promilės).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą – skirti 290 Eur baudą, jos mokėjimą išdėstant dalimis, ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų. Nurodo, jog su apylinkės teismo nutarimu paskirta bausme nesutinka, nes ji yra nepagrįstai per griežta. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. „kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis“, bei į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės baudos dydžio skyrimui. O būtent, kad transporto priemonę vairavo išgėręs nakties metu, kuomet nėra eismo dalyvių ir tik trumpą atstumą (namo kieme), pervarant transporto priemonę iš vienos stovėjimo vietos į kitą. Toks apelianto veiksmas nesukėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir aplinkiniams. Be to, pažeidimą padarė siekdamas apsaugoti automobilyje buvusius asmeninius daiktus, kadangi automobilio galinis stiklas buvo išdaužtas, todėl automobilį bandė pervaryti ir pastatyti į saugesnę vietą – priešais jo gyvenamojo buto langus. Toks M. K. elgesys nebuvo iš piktybiškų, savanaudiškų ar chuliganiškų paskatų. Apeliantas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas tokiam ilgam laikotarpiui - vieneriems metams ir dviems mėnesiams – jam ir jo artimiems žmonėms sukėlė ypač neigiamus padarinius. Apeliantas nurodo, kad pagrindinis ir vienintelis apelianto pragyvenimo šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis, dirbant taksi vairuotojo darbą. Prarastas vairuotojo pažymėjimas tolygu prarastoms pajamoms, iš kurių yra planuojama išlaikyti šeimą. Taip pat pažymima, jog apelianto tėvai, gyvenantys Šilutės rajone Saugų kaime, yra senyvo amžiaus, ligoti bei gyvenantys tik iš minimalios pensijos. Jiems yra reikalinga nuolatinė priežiūra, sistemingas apsilankymas pas medikus. Pagal išgales M. K. padeda jiems ir finansiškai. Turėdamas vairuotojo pažymėjimą, jis tinkamai ir visiškai vykdė savo pareigą - rūpinosi tėvais, tačiau praradęs vairuotojo pažymėjimą, jis nebegali jų sistemingai aplankyti, prižiūrėti ir nugabenti pas medikus. Be to, apelianto ir jo sugyventinės gaunamos pajamos yra minimalios ir jų vos pakanka pragyvenimui. Todėl, neturėdamas santaupų, tokios didelės baudos sumokėjimui apeliantas bus priverstas skolintis pinigus iš kredito įstaigų, kas dar labiau pablogins jo finansinę padėtį, nes turės mokėti palūkanas nuo pasiskolintų pinigų. Apeliantas yra įsitikinęs, kad šios aplinkybės pagrindžia teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą ir būtinybę, bei piniginės baudos sumažinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu M. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams. Apeliaciniame skunde nekeliamas apelianto kaltės klausimas, tačiau kvestionuojamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir savo dydžiu per griežta.

ATPK 126 str. 1 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad M. K. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 % (±1,7 % promilės paklaida), t. y. lengvas girtumas. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį – vairavo automobilį būdamas neblaivus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, neblaivus už vairo M. K. sėdo ne pirmą kartą, išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. prisipažino dėl to, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą, todėl ši aplinkybė pripažintina M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus tai, kad M. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus, tai, kad jo neblaivumo laipsnis daugiau nei du kartus viršijo maksimalią leistiną normą (b. l. 19), tai, kad iš administracinių teisės pažeidimo ir eismo įvykių registro (b. l. 6-16) matyti, kad M. K. praeityje ne vieną kartą sėdo už vairo būdamas neblaivus: 2005 m., 2006 m., 2007 m. (du kartus), taip pat vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, neduoda pakankamo pagrindo pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą laikyti aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. K. skirti ATPK 126 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkiui artimą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad transporto priemonė vairuojama nakties metu, kuomet nėra eismo dalyvių ir tik trumpą atstumą (namo kieme), pervarant transporto priemonę iš vienos vietos į kitą. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad M. K. sustabdytas vairuojantis neblaivus ne namo kieme, o miesto gatvėse – Smiltelės ir I. Simonaitytės gatvių sankryžoje. Be to, apelianto teiginys, kad nakties metu nėra eismo dalyvių ir dėl to vairavimas būnant neblaiviu tampa saugesniu ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams parodo, kad M. K., būdamas ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, iki šiol tinkamai neįvertina šio pažeidimo pavojingumo, savo elgesį bando pateisinti nelogiškais argumentais – neva Klaipėdos miesto gatvėse naktį nėra eismo dalyvių, ar kad važiavimas iš Smiltelės į I. Simonaitytės gatvę prilygsta važiavimui namo kieme. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. K. automobilį pervarė, siekdamas apsaugoti savo asmeninius daiktus, kurie buvo sudėti automobilyje su išdaužtu langu. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad „langas dvi savaites jau buvo išdaužtas“, taigi būtinybė apsaugoti savo turtą kilo ne tą patį vakarą, kita vertus, M. K. turėjo galimybę iš automobilio daiktus nusinešti į savo butą (jeigu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, atstumas buvo labai nedidelis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. M. K. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, leidžia jam gauti pajamas ir išlaikyti bei rūpintis šeimos nariais, padėti sunkiai besiverčiantiems ir ligotiems tėvams, juos lankyti, prižiūrėti, nugabenti pas medikus, tačiau nepaisydamas to, jis girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. Pažymėtina, kad iš asmens paaiškinimo (b. l. 4) matyti, kad M. K. tą patį vakarą (prieš 6 valandas) dviese su draugu išgėrė pusę litro degtinės, apeliantas suprato ir jautė, kad yra neblaivus, jo neblaivumas siekė 1,12 prom. ir daugiau nei du kartus viršijo leistiną normą, tačiau tai ignoruodamas, M. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus. M. K. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – galimybė prarasti darbą ir pajamas, nebegalėjimas išlaikyti šeimos, rūpintis tėvais – nelaikytinas aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti jam minimalią ATPK 126 str. 1 d. numatytą sankciją. Pažymėtina, kad M. K. paskirta nuobauda (tiek pagrindinė, tiek ir papildoma) yra, nors ir nežymiai, mažesnė už sankcijos vidurkį. Įvertinus pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tokio dydžio nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendrosioms administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms (ATPK 30 str.).

Apeliantas skundu taip pat prašo išdėstyti jam paskirtą baudą, mokant ją dalimis. ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Kadangi pažeidėjas į skundžiamą nutarimą priėmusį apylinkės teismą nustatyta tvarka dėl baudos išdėstymo nesikreipė, spręsti baudos išdėstymo klausimą apeliacinio proceso metu nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad M. K. skirta administracinė nuobauda atitinka M. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas