- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 2YT-143-287/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00978-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- J. G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. G. R. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tetos B. A. , mirusios 2011 m., mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama.
Pareiškėja J. G. R. pareiškime nurodė, kad 2011 m. mirė jos teta (mamos S. D. sesuo) B. A. , kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Pakruojo rajono savivaldybėje. Teta nebuvo ištekėjusi, tačiau turėjo du sūnūs J. A. , kuris mirė 2004 m. ir S. A. , kuris mirė 2017 m. Nė vienas iš sūnų šeimų sukūrę nebuvo, palikuonių neturėjo. B. A. po sūnaus J. mirties labai pergyveno, todėl labai pablogėjo jos sveikata. Kadangi sūnus S., kuris gyveno kartu su ja, netinkamai ja rūpinosi, jos neprižiūrėjo, todėl visą laiką senole rūpinosi ji ir jos šeimos nariai. Kai B. A. sveikata visai pablogėjo ir ji 2005 m. gegužės 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, Pakruojo rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 20 d. nutartimi neveiksnios B. A. globėja ir turto administratore paskyrė jos dukrą D. R. . Nuo to laiko teta rūpinosi ji pagal savo sveikatos būklę ir jos dukra, mokėjo tetos vardu visus mokesčius, po mirties palaidojo, rūpinasi ir prižiūri tetos kapą. Po B. A. mirties liko jos vardu registruotas turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys R. miestelyje, R. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje. Tetai mirus, ten liko gyventi jos sūnus S. A. . Kadangi vyras vedė netinkamą gyvenimo būdą, neturėjo įgūdžių rūpintis namais bei mokėti mokesčius, ji su savo namiškiais ir toliau viskuo rūpinosi (malkomis, mokesčiais, maistu ir pan.). S. A. mirus, ji manė, kad jis buvo priėmęs palikimą po mamos mirties, nes tokiems veiksmams „patarėjų“ visada turėjo, tačiau nuvykusi pas notarą, sužinojo, kad S. A. palikimo po savo mamos mirties priėmęs nebuvo. Kadangi ji kaip penktos eilės paveldėtoja, kreipėsi į notarą, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į B. A. likusį turtą, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti ir patarė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ji teta rūpinosi, ją prižiūrėjo, mokėjo ir toliau moka mokesčius (kvitų kopijas prideda), palaidojo tetą ir jos sūnus, prižiūri jų kapą, pastatė paminklą. Šiuo metu gyvena tetos name, naudojasi jos paliktais daiktais, todėl mano, kad yra palikimą priėmusi, faktiškai jį valdydama. Kadangi kitų rašytinių įrodymų, išskyrus paminėtus pareiškime, neturi, todėl teisme juridinę reikšmę turintį faktą įrodinės ir liudytojų pagalba (1-2 b. l.).
Pareiškėja J. G. R. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjos J. G. R. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdyje, padėdamas pareiškėjai paaiškinti savo pareiškimo aplinkybes, paaiškino, kad pareiškėja yra vienintelė savo tetos B. A. palikimo paveldėtoja, nes teta jokių artimųjų be jos mirusių dviejų sūnų daugiau neturėjo. Kai B. A. mirė, tai pareiškėja iš karto apsigyveno jos name, kadangi namas yra dviejų galų, iš kurių viename gyveno ji, o kitame tetos sūnus S. A. . Apsigyvenusi name, naudojosi visais tetos paliktais daiktais, mokėjo mokesčius už elektrą, už šiukšlių išvežimą, pirko malkas ir kūreno pečių, pjovė kieme žolę, grėbė lapus, kas rodo, kad aktyviais savo veiksmais, valdydama likusį turtą, iš karto priėmė palikimą į tetos turėtą turtą. Kai kuriuos darbus nudirbti jai padėdavo dukra, buvusi tetos globėja, su savo šeima. Ji tetos name apsigyveno iš karto po tetos mirties vien dėl to, kad būtų namas ir visa aplinka prižiūrėta, nes tetos sūnus S. A. vartojo alkoholį ir niekuo nesirūpino. S. A. mirus, padarė name remontą, nes jis buvo išdaužęs langus, buvo apgriuvęs pečius, tai sudėjo langus, sutvarkė pečių, ištapetavo sienas. Pastaruoju metu dėl pablogėjusios sveikatos, ji būna pas savo dukrą, tačiau pastoviai prižiūri tetos namų valdą ir iki šiol tebemoka tetos vardu mokesčius, nes turtas likęs registruotas B. A. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog kaip valstybės atstovas nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjos pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos B. A. turto priėmimą valdyti, todėl teismui visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui ir prašo teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (25-29 b. l.).
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui (38, 39 b. l., CPK 246 str.).
Liudytoja D. A. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėja yra jos mama ir kad ji buvo paskirta mamos tetos B. A. globėja ir turto administratore, kurią globojo iki pat mirties bei prižiūrėjo jos turtą. Jos mama iš karto po tetos mirties apsigyveno tetos namuose, naudojosi paliktu turtu ir viskuo rūpinosi, o ji padeda. Mama mokėjo žemės mokesčius, nes teta dar atskirai nuo sodybos turėjo žemės, mokėjo mokesčius už elektrą, už šiukšlių išvežimą. Jos ir jos vyro padedama, mama tvarko sodybos aplinką, mirus S. A. , sudėjo namo langus, kurie buvo išdaužti, atstatė apgriuvusį pečių, nes S. A. buvo išnešęs pečiaus metalines dalis, ištapetavo kambarių sienas. Ji gali patvirtinti, kad mama po tetos B. A. mirties faktiškai priėmė palikimą.
Liudytoja J. D. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1994 metų ji gyvena R., o nuo 2007 metų dirba R. seniūnijoje socialine darbuotoja, todėl žino, kur yra B. A. sodyba, nors jos pačios ir nepažino. Žino, kad sodyba visą laiką rūpinosi D. R. , dabartinė A., išvaikydavo iš namų S. A. atsivestus girtuoklius, viską prižiūrėdavo. O B. A. mirus, toje sodyboje apsigyveno J. G. R. , kadangi S. A. buvo visiškas girtuoklis ir jam niekas nerūpėjo. Ji gali patvirtinti, kad B. A. palikimą po jos mirties faktiškai priėmė J. G. R. , kuri ten gyveno ir viskuo rūpinosi, padedama Danutės. S. A. po mamos mirties palikimo nepriėmė, nes jam ne tas rūpėjo.
Iš B. A. mirties liudijimo matyti, kad ji mirė 2011 m.
Iš archyvo pažymos apie A. B. gimimą, iš S. A. gimimo ir sutuoktuvių liudijimų, iš J. G. R. gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad B. A. yra pareiškėjos mamos sesuo.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad B. A. nuosavybės teise yra registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Pakruojo rajono savivaldybėje,.
Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005-06-20 nutarties matyti, kad teismo sprendimu pripažintai neveiksnia B. A. nustatyta globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta D. R. .
Iš Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro nutarimo matyti, kad notarė atmetė J. G. R. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą po tetos B. A. mirties išdavimo, kadangi prašymą pateikė praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai palikimą yra priėmusi.
Iš mokėjimo sąskaitų matyti, kad 2014-2017 metais B. A. vardu mokėta už sunaudotą elektrą adresu Pakruojo rajone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos J. G. R. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.
Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja J. G. R. , įrodinėdama savo tetos B. A. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po savo tetos mirties apsigyveno jos name, kur visą laiką ir toliau gyveno, naudojosi visais tetos paliktais daiktais, prižiūrėjo namus, kiemą, sodą, mokėjo mokesčius. Pareiškėja nurodė, kad per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes po tetos mirties dar buvo gyvas jos sūnus S. A. ir ji manė, kad gal jis bus susitvarkęs palikimą, tačiau kadangi jis gyveno amoralų gyvenimą, pastoviai girtuokliavo, todėl po jo mirties paaiškėjo, jog palikimo jis nebuvo priėmęs. Pareiškėjos J. G. R. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. A. ir J. D. parodymai.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėja J. G. R. po tetos B. A. mirties apsigyveno tetos name, rūpinosi paliktu turtu, tvarkėsi, remontavo, mokėjo mokesčius, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. G. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, R. miestelyje, po savo tetos B. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.