Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-28 · Administracinė byla Nr. eI-1185-821/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
eI-1185-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1185-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-024180-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės – Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. G. ir advokatui S. Š.,atsakovo atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB |Topagro“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Topagro“ su patikslintu skundu (III t. b. l. 33–46) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2017-11-02 sprendimą dėl piniginių lėšų išskaitymo; 2) įpareigoti NMA grąžinti pareiškėjai neteisėtai 2017-10-06 ir 2017-12-04 išskaitytas pinigines lėšas; 3) panaikinti NMA 2017-11-06 sprendimą Nr. BR6-2284190; 4) panaikinti NMA 2017- 11- 21 sprendimą Nr. BR6-2286508; 5) panaikinti NMA 2017-12-20 sprendimą Nr. BR6- 2493189; 6) įpareigoti NMA priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos 2016-06-06 pateiktos paramos paraiškos Nr. 16-1012106906-1 bei išmokėti paramos sumas, panaikinus sprendimais Nr. BR6-2493189, Nr. BR6-2284190 ir Nr. BR6-2286508 nepagrįstai taikytas sankcijas.

Skunde paaiškina, kad NMA 2017-06-21 priėmė sprendimą Nr. BR6-2029380 (4 lapų apimties), kuriuo už neteisingą plotų deklaravimą skyrė pareiškėjai 5581,36 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir 10064,91 Eur sankciją bei 232,32 Eur ilgalaikę sankciją (iš viso 696,96 Eur per 3 metus). Pareiškėja su kai kuriomis skirtomis sankcijomis nesutiko, todėl 2017-07-10 kreipėsi į NMA, prašydama pateikti išsamų sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. 2017-08-14 pareiškėja gavo išsamų 9 lapų apimties sprendimą, kuriame įrašyta senoji data (2017-06-21) ir numeris (BR6-2029380). 2017- 09-13 pareiškėja Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK) apskundė NMA 2017-06-21 sprendimą Nr. BR6-2029380. 2017-11-15 pareiškėja 2017-11-10 NMA raštu Nr. BR6-11887 buvo informuota, kad NMA 2017-06-21 sprendimas Nr. BR6-2029380 laikomas negaliojančiu. Prie šio rašto pridėtas naujas, 12 lapų apimties 2017-11-06 NMA sprendimas Nr. BR6-2284190. Šiuo sprendimu pareiškėjai skirta 6429,60 Eur dydžio galutinė paramos suma ir 9902,48 Eur sankcija bei 232,32 Eur ilgalaikė sankcija (iš viso 696,96 Eur per 3 metus). Minėto sprendimo pagrindu buvo nutraukta ginčo teisena VAGK. 2017-11-21 NMA dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu priėmė dar vieną sprendimą Nr. BR6-2286508, kurį 2017-11-24 nepasirašytą atsiuntė paštu pareiškėjai. Šiuo sprendimu UAB „Topagro“ buvo skirta 6392,62 Eur dydžio galutinė paramos suma ir 10138,85 Eur sankcija bei 232,32 ilgalaikė sankcija (iš viso 696,96 Eur per 3 metus). Šiame sprendime nepažymėta, kad jis keičia ar naikina ankstesnį 2017-11-06 sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai padavus 2017-12-13 skundą teismui dėl aukščiau nurodytų sprendimų panaikinimo, NMA 2017-12-20 priėmė dar vieną sprendimą dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu Nr. BR6-2493189, kurio 2018-01-19 lydraštyje Nr. BR6-602 nurodė panaikinanti savo 2017-11-06 sprendimą Nr. BR6-2284190, tačiau nenurodė, kad panaikina savo 2017-11-21 atsiųstą nepasirašytą sprendimą Nr. BR6-2286508. Taigi NMA priėmė jau ketvirtąjį galutinį sprendimą pareiškėjos atžvilgiu dėl sankcijų taikymo, panaikindama savo prieš tai priimtus sprendimus bei paramos administravimą padarant ypač sudėtingu ir nesuprantamu pareiškėjai. Be to, 2018-01-18 UAB „Topagro“ vadovui M. K. NMA atsiuntė SMS pranešimą, kuriuo nurodė, kad primena apie skolą NMA. Pareiškėjos vadovui susisiekus su NMA paaiškėjo, kad SMS pranešimas buvo siunčiamas dėl UAB „Topagro“ skolos, apie kurią įmonė buvo informuota 2017-10-25 raštu, kuris buvo siunčiamas negaliojančio 2017-06-21 NMA sprendimo Nr. BR6-2029380 pagrindu.

Mano, kad dalis sankcijų šiais sprendimais pareiškėjai skirtos nepagrįstai ir neteisėtai, sprendimai nemotyvuoti, todėl neatitinka VAĮ nuostatų ir yra naikintini. NMA 2017-11-21 sprendimas Nr. BR6-2286508 pareiškėjai atsiųstas nepasirašytas, todėl negaliojantis apriori. NMA veiksmai pareiškėjos atžvilgiu nesiderina su gero administravimo principu.

Nurodo, kad NMA 2017-11-02 NMA parengtas abstraktus pranešimas apie ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą išmokų mokėjimo metu yra visiškai neinformatyvus, jame nenurodyta, už kokius metus skirta sankcija, kada ji išskaičiuota, iš kokių išmokų ir už kuriuos metus išskaičiuota, kokia išmokos suma. Dėl išmokų, mokėtinų už 2016 metus ir skirtinų sankcijų, pareiškėja yra gavusi iš viso net 3 skirtingus NMA sprendimus (2017-06-21 sprendimas Nr. BR6-2029380, 2017- 11-06 sprendimas Nr. BR6-2284190, 2017-11-21 nepasirašytas sprendimas Nr. BR6-2286508). Pažymi, kad NMA 2017-12-07 raštu Nr. BR6-12824 pateikė atsakymą į pareiškėjos užklausimą, kuriame nurodė, kad ilgalaikės sankcijos dalis (101,15 Eur) 2017 m. spalio 6 d. ir gruodžio 4 d. buvo išskaičiuota iš 2016 m. paraiškos mokėtinos sumos. Minėtame atsakyme taip pat pažymima, kad apie sankciją pareiškėja buvo informuota 2017-11-06 sprendimu Nr. BR6-2284190. Daro išvadą, kad NMA 2017-10-06 išskaičiavo UAB „Topagro“ pinigines lėšas už sankciją, kurios dar nebuvo paskyrusi, kadangi sprendimas Nr. BR6-2284190 dėl sankcijos buvo priimtas tik 2017-11-06. 2017-12-04 NMA išskaičiavo papildomas UAB „Topagro“ pinigines lėšas už neįsiteisėjusiu sprendimu skirtą sankciją. Mano, kad tokia praktika nesuderinama nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei su VAĮ reikalavimais, nei su teisinės valstybės principu apskritai.

Pabrėžia, kad sutinka su dalimi skirtų sankcijų, skirtų už pavėluotai pateiktą paraišką ir/ ar kitus dokumentus, tačiau nesutinka su didžiąja dalimi sankcijų, skirtų už neteisingą plotų deklaravimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nei viename NMA sprendime iš visų keturių nėra pateikta jokių pažeidimų faktų už jaunojo ūkininko įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Visi pateikti NMA argumentai rodo, kad sankcija jaunojo ūkininko programose pareiškėjai skirta tik už neteisingą plotų deklaravimą (Nr. 17, suma -584,21Eur), todėl nesupranta, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai skirta sankcija Nr. 9, kurios suma yra -3069,45 Eur.

NMA neatliko pakartotinės laukų apžiūros ir visiškai neatsižvelgė į pagrįstus pareiškėjos pastebėjimus dėl patikrinimo rezultatų. Nurodo esminius aspektus, dėl kurių NMA patikrinimo vietoje rezultatai negali būti patikimi.

Pabrėžia, kad NMA sprendimai yra nepagrįsti dalyje dėl netinkamo laukų šienavimo, nes: 1) Nuo paskutinių pareiškėjos atliktų šienavimų, pagal žurnalą atliktų 2016 m. liepos 19 d. iki patikrų laikotarpio 2016-11-03–2016-11-23 (per 4 mėnesius) kai kurie augalai galėjo spėti ataugti, tačiau tai nereiškia, kad laukai nebuvo nušienauti. 2) Patikros ataskaitoje užfiksuota, kad abiejų šienavimų (iki 07.01 ir 08.31) metu susmulkinta žalioji masė tolygiai paskleista po laukus. Pagal šį nustatytą faktą NMA neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo teigti, kad laukai buvo nušienauti, kadangi nustatyta po laukus tolygiai paskleista žalioji masė tik patvirtina faktą, kad laukų šienavimas faktiškai buvo atliktas, ką patvirtina ir pareiškėjos Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo įrašai, patvirtinti NMA vyr. specialisto G. C. antspaudu ir parašu. 3) Patikrintuose laukuose nenustatyta augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, sėklas išbarsčiusių piktžolių, kas taip pat patvirtina, kad pievos buvo tinkamai šienaujamos. 4) Dalis patikros ataskaitoje ir NMA sprendime nurodytų laukų numerių nesutampa, o nekonkrečiais ir tiksliai nenustatytais duomenimis individualūs teisės aktai negali būti grindžiami, todėl NMA sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų. 5) Neįmanoma tiksliai nustatyti pievų būklės ir šienavimo ar nešienavimo fakto, kai jų nesimato po sniego danga. Todėl patikrinimo rezultatai grindžiami tik prielaidomis, bet ne konkrečiais faktais. 6) NMA atsisakė atlikti pareiškėjos prašytą pakartotinę laukų būklės patikrą, kas patvirtina, kad institucija nesuinteresuota spręsti kilusias problemas iš esmės ir pagal įstatymus.

Dėl žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų nepateikimo, NMA skundžiamuose sprendimuose tik išvardino plotus, kurių valdymo teisė nepagrįsta dokumentais, tačiau konkrečiai nenurodė, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, kokių konkrečių plotų deklaravimą laikė nepagrįstu bei kodėl. Pažymi, kad kai kurie plotai buvo deklaruoti pagal faktiškai dirbamas ribas, su gretimų sklypų savininkais susitarus žodžiu, dėl kitų NMA buvo siųsti sklypo valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja ilgalaikės nuomos pagrindu valdo atitinkamus plotus.

Mano, kad NMA veiksmai, susiję su savo galutinių sprendimų naikinimu, vertintini kaip piktnaudžiavimas institucijai suteiktais įgalinimais, taip pat piktnaudžiavimas administraciniu procesu, be to, t. y. VAĮ 14 str. 3 d. ir 23 str. 6 d. nuostatų pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (III t. b. l. 65–74) nurodo, kad NMA 2017-11-06 sprendimas ir 2017-11-21 yra negaliojantys, nes nauju NMA 2017-12-20 sprendimu buvo ištaisyti 2017-11-06 ir 2017-11-21 sprendimuose nurodyti klaidingi duomenys. Nesutinka su pareiškėjos prašymu panaikinti NMA 2017-11-21 sprendimą, nes Taisyklių 68.12 punkte nurodyta, kad NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale ir, jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti kitu būdu informuotas – vienu iš šių būdų, numatytų Taisyklių 68.1 punkte. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada informacija bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, o Taisyklių 84 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Pabrėžia, kad VAĮ yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto (NMA) teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba, o Taisyklių 84 punkto nuostatose įtvirtinta NMA teisė vertinti pareiškėjų paraiškas pakartotinai ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus.

Pažymi, kad NMA, atsakydama į pareiškėjos 2017-11-27 prašymą pateikė pareiškėjai aktualų ir išsamų 2017-12-20 sprendimą.

Mano, kad NMA 2017-11-02 pranešimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492–324/2012, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520–62/2013 ir kt.), todėl jo naikinti teisinio pagrindo nėra.

Nurodo, kad pareiškėja nepateikė tam tikrų laukų dalims valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (nuomos, panaudos sutarčių ar kitų dokumentų), kurie patvirtintų jos teiginius, jog nurodytų laukų dalys buvo valdomos susitarus žodžiu su gretimų sklypų savininkais. Pažymi ir tai, kad (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nepateikė nuomos, panaudos sutarties su Lietuvos valstybės įgaliota institucija dėl šio lauko valdymo. Todėl NMA, vadovaudamasi VĮ „Registrų centras“ duomenimis ir pareiškėjos pateiktais dokumentais, teisėtai ir pagrįstai nustatė pažeidimus nurodytiems laukams, o pareiškėja dokumentų paneigiančių NMA nustatytus pažeidimus šiuose laukuose nepateikė. NMA 2017-12-20 sprendime yra aiškiai ir išsamiai aprašyti visi pažeidimai, kurie susiję su neteisingu deklaravimu, t. y. valdymo teisę patvirtinančių dokumentų nepateikimu visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui. Mano, kad NMA teisėtai ir pagrįstai 2017-12-20 sprendimu taikė pareiškėjos 2016 m. Paraiškai sankcijas jaunojo ūkininko išmokai, nes pareiškėja pateikė valdymo teisę ne visiems 2016 m. Paraiškoje deklaruotiems laukams.

Akcentuoja, kad NMA 2017-02-02 raštu Nr. BR6-1624 „Dėl atsakymo į skundą“ atsakė į pareiškėjos 2016-12-27 skundą, nurodydama, kad Patikra vietoje yra atlikta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjos prašymas atlikti pakartotinę patikrą negali būti tenkinamas. Be to, pareiškėja kartu su 2016-12-27 skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti Patikros vietoje duomenų teisingumu.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė bus po patikros vietoje atlikimo. Šiuo atveju Ataskaitoje užfiksuoti patikros dieną nustatyti šienavimo reikalavimų pažeidimai, nurodyti plotai, kurie yra laikomi netinkamais paramai gauti.

Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjos deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–2775/2011). Mano, kad NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Ataskaitos duomenimis, kurie buvo nenuginčyti nustatyta tvarka bei taikė pareiškėjai sankcijas už Patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai R. G. ir advokatas S. Š., palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nors reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo išmokėti sumas išskaičiuotas nepagrįstai pritaikius sankcijas, tačiau mano, jog sprendimai yra neaiškūs ir nesuprantami. Nesupranta kaip buvo apskaičiuotos nurodytos sankcijos. Pažymi, kad nesutiko su atlikta patikra, 2016-12-27 teikė skundą agentūrai, tačiau sprendimo, kuriuo atsisakyta atlikti pakartotinę patikrą neskundė. Mano, jos NMA nepagrįstai vadovavosi Registrų centro duomenimis nustatydami sklypų plotus. Įsakymai jiems suteikė teisę laikinai naudotis projektuojamais sklypais. Laukų dalis pareiškėja valdė žodžius susitarusi su gretimų sklypų savininkais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas A. P. su skundu nesutiko, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog 2017-11-06 ir 2017- 11- 21 sprendimai negaliojantys, nes 2017-12-20 sprendimu buvo ištaisyti šiuose sprendimuose buvę klaidingi duomenys. 2017-11-02 sprendimas dėl piniginių lėšų išskaitymo yra informacinis, juo pareiškėja informuojama apie pritaikytą sankciją ir pasekmių nesukelia. Tai automatiniu būdu išsiųstas sprendimas, kai pareiškėja buvo informuota apie 2017-06-21 sprendimu taikytą sankciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

byloje kilo ginčas dėl NMA 2017-11-06, 2017- 11- 21 ir 2017-12-20 sprendimų Nr. BR6-2284190, BR6-2286508 ir Nr. BR6- 2493189, kuriais pareiškėjai pritaikytos sankcijos pagal pareiškėjos 2016 m. Paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl NMA 2017-11-02 sprendimo dėl piniginių lėšų išskaitymo panaikinimo ir išskaitytų piniginių lėšų grąžinimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. birželio 6 d. pareiškėja NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (kurios duomenis papildė ir keitė 2016-06-17, 2016-06-27, 2016-07-01) Nr. 16-1012106906-1 (toliau – Paraiška, 2016 m. Paraiška), kurioje deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, už kuriuos mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės) (mažo nepalankumo vietovės) (intensyvaus karsto zonoje), išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą, žalinimo išmoka (II t. b.l. 6-12, 13-14, 15-16, 17-18).

2016 m. rugpjūčio 8 d. NMA pareiškėjai pateikė pranešimą Nr.1122200, kuriame nurodė, jog pateiktoje paraiškoje buvo nustatyti neatitikimai (nustatyta, kad pareiškėja padidino valdą), todėl įtarus, kad pareiškėja padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą (išmoką jaunajam ūkininkui), pareiškėja buvo įpareigota iki 2016 m. lapkričio 1 d. pateikti visų plotų, kurių ji nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo įrodymo dokumentus ir nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos ar kita) patvirtinimo dokumentus (II t. b.l. 19-20).

Atsakydama į pranešimą pareiškėja teikė 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. spalio 12 d. pranešimus ir dokumentus (II t. b.l. 22-72, II t. b.l. 73-128).

2016 m. gruodžio 12 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota apie 2016 m. lapkričio 3-23 d. atliktą patikrą vietoje ir jai buvo pateikta Patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaita Nr.16-1012106906-D4-1 (II t. b.l. 129, 130-230). Atliktos patikros vietoje metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nešienauti, neganyti nei iki liepos 1 d., nei iki rugpjūčio 31 d.; (duomenys neskelbtini) nešienauti, neganyti pirmą kartą iki liepos 1 d. Taip pat nustatyta, jog laukuose (duomenys neskelbtini), kuriuose deklaruoti grikiai (GRI) rasti NEP (netinkami paramai plotai), tai lauke (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotos DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), taip pat rastas NEP (netinkami paramai plotai).

Pareiškėja, prašydama atlikti pakartotinę patikrą, pateikė 2016 m. gruodžio 27 d. skundą, kurį išnagrinėjusi NMA 2016 m. vasario 2 d. BR6-1624 sprendimu jo netenkino, nurodydama, jog Patikra vietoje yra atlikta tinkamai, o pareiškėjos prašymas atlikti pakartotinę patikrą negali būti tenkinamas (II t .b.l. 231-232, 236-239).

Byloje nustatyta, jog baigusi vertinti pareiškėjos 2016 m. Paraišką. NMA priėmė 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2029380, kuriuo pareiškėjai buvo skirta 5581,36 Eur galutinė paramos suma (II t. b.l. 150-158). Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja dėl jo pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Bylos duomenimis nustatyta, jog gavus NMA 2017 m. lapkričio 10 d. raštą, kuriame nurodoma, jog 2016 m. birželio 21 d. sprendimas yra panaikintas priėmus 2017 m. lapkričio 6 d. NMA sprendimą Nr. BR6-2284190, ginčo teisena VAGK buvo nutraukta (I t. b.l. 1).

Minėtu 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2284190 pareiškėjai buvo skirta 6429,60 Eur dydžio galutinė paramos suma, taip pat pritaikyta 10101,87 Eur sankcija bei 232,32 Eur ilgalaikė sankcija (II t. b.l. 261-272). 2017-11-21 NMA pagal 2016 m. Paraišką priėmė dar vieną sprendimą Nr. BR6-2286508, kurį atsiuntė pareiškėjai (II t. b.l. 275-278). Šiuo sprendimu UAB „Topagro“ buvo skirta 6392,62 Eur dydžio galutinė paramos suma ir pritaikyta 10138,85 Eur sankcija bei 232,32 Eur ilgalaikė sankcija.

Pareiškėjai pateikus skundą teismui dėl 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimų panaikinimo, NMA 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė dar vieną sprendimą (Nr. BR6-2493189 (III t .b.l. 18-29), kuriuo pareiškėjai skyrė 6392,62 Eur dydžio galutinę paramos sumą, pritaikė 10138,85 Eur sankciją bei 154,88 Eur ilgalaikę sankciją. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjui pagal 2016 m. paraišką sankcijos pritaikytos nepateikus visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę įrodančių dokumentų 5,24 ha paraiškoje deklaruotam plotui (duomenys neskelbtini); dėl pavėluoto paraiškos duomenų keitimo pritaikius vėlavimo sankcijas.

Pareiškėja nesutinka su NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu, 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu, 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu bei 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu ir prašo juos panaikinti.

Nesutikdama su NMA sprendimais pareiškėja nurodo, jog kad dalis sankcijų šiais sprendimais pareiškėjai skirtos nepagrįstai ir neteisėtai, sprendimai nemotyvuoti, neatitinka VAĮ nuostatų, 2017-11-21 sprendimas nepasirašytas, NMA veiksmai pareiškėjos atžvilgiu nesiderina su gero administravimo principu.

Pareiškėja prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimus tuo pagrindu, jog NMA nėra suteikta teisė pačiai naikinti savo priimtus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012).

Nagrinėjamu atveju 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimais atsakovė iš esmės pakeitė savo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo duomenims dėl pareiškėjai mokėtinų galutinių išmokų sumų ir taikytinų sankcijų. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (redakcija galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 95 p. numatyta, jog Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus grąžinti išmokėtas paramos sumas ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones <...> atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje. Įvertinus ginčo santykius reglamentuojantį reguliavimą matyti, jog NMA suteikta teisė keisti priimtus sprendimus tik atlikus administracinį patikrinimą arba patikrą vietoje, tačiau duomenų, kad nagrinėjamu atveju minėtos procedūros buvo atliekamos prieš priimant 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimus nėra pateikta. Patikra vietoje buvo atlikta 2016 m. lapkričio 3-23 d., t.y. dar iki 2017 m. birželio 21 sprendimo priėmimo.

Kaip matyti iš NMA pateikto atsiliepimo ir kitų dokumentų, atsakovė nurodo, jog sprendimai buvo keičiami taisant klaidingus juose buvusius duomenis.

VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju NMA ginčijamuose sprendimuose nenurodo kokios techninės klaidos yra taisomos, sprendimuose taip pat nėra nurodoma, jog juos priimant yra keičiami ar naikinami ankstesni NMA sprendimai priimti administruojant pareiškėjos 2016 m. Paraišką. Įvertinus ginčijamų sprendimų duomenis matyti, jog sprendimais buvo keičiamos (tiek didinamos, tiek mažinamos) pareiškėjai 2017 m. birželio 21 sprendimu taikytinos sankcijos ir mokėtinos sumos, o pareiškėjai mokėtina galutinė suma 2017 m. gruodžio 20 d. sprendime keitėsi dėl atsakovo atliktų skaičiavimų, o ne dėl techninės klaidos (nuo 5581,36 Eur iki 6429,60 Eur, vėliau iki 6392,62 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija, kai iš esmės keičiamas sprendimas perskaičiuojant ankstesniu sprendimu skirtas sankcijas, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio pagrindu, kadangi akivaizdu, jog nauji sprendimai priimami kaip faktinio konteksto ir taikytinų teisės aktų nuostatų pasikeitimo pasekmė, ir atitinkamai šie pakeitimai turi įtakos sprendimais nustatytoms pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Taigi NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo teisės (įgalinimų) spręsti NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo, 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo panaikinimo klausimų ir atitinkamai neturėjo teisės priimti 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo. Kadangi skundžiamus 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimus priėmė neturintis įgalinimų juos priimti subjektas, minėti NMA sprendimai naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1, 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti NMA priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos 2016-06-06 pateiktos paramos paraiškos Nr. 16-1012106906-1 ir bei išmokėti paramos sumas, panaikinus nepagrįstai taikytas sankcijas.

Nagrinėjamu atveju baigus vertinti pareiškėjos 2016 m. Paraišką NMA yra priėmusi 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2029380, kurį pati NMA yra panaikinusi priimdama 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, o pareiškėjos pradėta ginčo teisena VAGK buvo nutraukta gavus NMA 2017 m. lapkričio 10 d. raštą, kuriame nurodoma, jog 2016 m. birželio 21 d. sprendimas yra panaikintas. Atsižvelgiant į tai, jog NMA tą pačią administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2016 m. Paraiškos baigė skirtingais sprendimais, o pripažinusi negaliojančiu savo pačios priimtus sprendimus bei priėmusi naujus, paneigė tiek VAGK, tiek teismo kompetenciją spręsti, ar skundžiamas aktas yra pagrįstas, ji įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos 2016 m. paramos paraišką.

Pareiškėja prašo teismo įpareigoti NMA išmokėti paramos sumas, panaikinus nepagrįstai pritaikytas sankcijas. Šis pareiškėjos reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti NMA. Įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantys VAĮ įstatymo ir taikytinų procedūrų yra naikinami skundžiami NMA sprendimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė pareiškėjos 2016 m. paraiškos procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, NMA įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Pirmuoju ir antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti NMA 2017-11-02 sprendimą dėl piniginių lėšų išskaitymo ir įpareigoti grąžinti pareiškėjai neteisėtai išskaitytas pinigines lėšas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–671/2011 ir kt.).

Pareiškėjo prašomas panaikinti NMA 2017-11-02 raštas (Pranešimas dėl ilgalaikės sankcijos (ar jos dalies) išskaičiavimo, I t. b.l. 13,14,17) yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo pranešimu (detalizuotu 2017-12-07 raštu, I t. b.l. 17-18) NMA pareiškėją informavo apie dalies pareiškėjai pritaikytos 232,32 Eur dydžio ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino NMA atstovas pareiškėja buvo išformuota apie 2017 m. birželio 21 d. sprendimu taikytos ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą, o pats pranešimas buvo išsiųstas automatizuotu būdu. Rašte taip pat pateikta kita bendro pobūdžio informacija pareiškėjai, t. y. raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, juo nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, taip pat nėra taikomos jokios poveikio priemonės, o pateikiama informacija apie 2017-06-21 sprendimu taikytos sankcijos išskaičiavimą. Teismui įpareigojus NMA agentūrą pakartotinai įvertinti 2016 m. pareiškėjos paraišką, gali keistis ir pareiškėjai taikyta ilgalaikė sankcija.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti NMA 2017-11-02 raštą ir įpareigojimo grąžinti išskaičiuotas sumas nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu), nes net ir panaikinus šį raštą pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtų bylinėjimosi išlaidų nedetalizuoja ir jų nepagrindžia, todėl pareiškėjai išaiškinama, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriame būtų nurodytos pagrįstos ir apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, ji turi pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 40 str. 1 d.), o šiame sprendime išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Topagro“ skundo reikalavimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 2 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti išskaičiuotas sumas.

Pareiškėjos UAB „Topagro“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-06 sprendimą Nr. BR6-2284190, 2017- 11- 21 sprendimą Nr. BR6-2286508 ir 2017-12-20 sprendimą Nr. BR6- 2493189 bei įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos 2016 m. Paraiškos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėRasa Ragulskytė - Markovienė