Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo A. M. (A. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo susituokusi su V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusiu (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu jiems gimė du vaikai: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (trečiasis asmuo) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (ieškovas). Šeima gyveno komunaliniame bute (duomenys neskelbtini), priklausančiam Klaipėdos miesto valdybai. 1984-07-10 išvyko laikinai gyventi į užsienį. Tą faktą patvirtina Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-07-02 išduota pažyma, suteikianti buto nuomininkui M. V. N. galimybę išsaugoti teisę į gyvenamąją patalpą iki 1987-07-10. Pažymoje nurodyta, kad po 1987-07-10 patalpos nuomos sutartis su juo gali būti nutraukta. Pasak ieškovo, ką pateiktame atsiliepime patvirtino ir trečiasis asmuo, į (duomenys neskelbtini) I. M. grįžo be sutuoktinio, tik su vaikais ir apsigyveno tame pačiame bute, į kurį teisė buvo išsaugota. (duomenys neskelbtini) išvykęs iš (duomenys neskelbtini) V. M. gyventi į (duomenys neskelbtini) niekada nebegrįžo, faktiniai šeimos santykiai tarp sutuoktinių nutrūko. I. M. su vaikais toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini).

6. Kaip matyti iš santuokos nutraukimo liudijimo, I. M. ir V. M. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, o santuokos nutraukimo įrašas Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš mirties liudijimo, V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties vieta: (duomenys neskelbtini)).

7. Kaip matyti iš 1993-01-26 sutarties, sudarytos tarp pardavėjos Klaipėdos miesto valdybos ir pirkėjos I. M., pagal Klaipėdos miesto valdybos 1993.01.15 potvarkį Nr. 35 ir įkainavimo aktą pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko butą kurio bendras, naudingas plotas 42,28 kv. m„ bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyto buto bendra kaina yra 13 882,00 rubliai. Butas parduotas už 13 382,00 rublius.

8. Kaip matyti iš pateikto kvito, visą pinigų sumą už privatizuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso 13 882,00 rubliai, sumokėjo I. M..

9. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad viešajame registre buto savininke nurodyta I. M., įregistravimo pagrindas: 1993-01-26 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 1-870.

10. Iš namų knygos įrašų matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo tik I. M. ir jos sūnūs A. M. ir A. M..

11. Taip pat, kaip matyti iš pateiktų paslaugų sutarčių, visas reikiamas sutartis: 1994-11-11 dujų tiekimo sutartį; 1996-03-21 sutartį dėl vandens tiekimo skaitiklių parodymų deklaravimo; 1998-03-26 telekomunikacijų paslaugų sutartį; atsiskaitymo už karštą ir šaltą vandenį sutartį; 2002-08-22 pastatų kiemų teritorijos priežiūros ir apmokėjimo sutartį; 2023-01-16 šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo-vartojimo sutartį; 1998-09-16 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį; 2024-08-29 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su Ignitis; sudarė tik I. M..

12. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo motina I. M. nuosavybės teise įgijo 1993-01-26 Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. jos ir V. M. santuokos metu.

13. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

14. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

15. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po I. M. ir V. M. santuokos sudarymo, I. M. vardu įgytas turtas turi būti laikomas jos bei V. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

16. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas – butas, buvo įgytas už ieškovo motinos I. M. asmenines lėšas. Ji už butą sumokėjo 13 882,00 rublius. Jokių duomenų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir V. M. piniginės lėšos, byloje nėra.

17. Pažymėtina, kad 1993-01-26 notaro patvirtintoje sutartyje nurodyta tik viena pirkėja – I. M., jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra. Butas registruotas VĮ Registrų centre taip pat tik I. M. vardu. Iš paminėtų faktų ir įvertinus aplinkybę, jog I. M. su V. M. kartu negyveno nuo (duomenys neskelbtini), o nekilnojamasis turtas – butas, įgytas 1993-01-26, tampa akivaizdi I. M. valia ginčo nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

18. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste negalima nepaminėti ir to, kad ir namų knygoje I. M. įrašė tik savo ir savo vaikų gyvenamąją vietą, bei tik ji sudarė paslaugų sutartis, reikalingas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti.

19. Taigi V. M. prie buto įsigijimo neprisidėjo, šiame bute negyveno, juo nesirūpino ir juo nesinaudojo.

20. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažintina, jog I. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė I. M. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.