Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-385-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
1-385-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34208-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
H. J.
Nukentėjusysis
J. B.
Advokatai
Arūnas Bertulis, Audrius Juozapavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-385-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34208-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.6.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, Ritai Sabaitei

kaltinamajam H. J., jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui,nukentėjusiajai J. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. J. viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent:

jis, 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, koja spyrė į pastato, kuris nuosavybės teisė priklauso J. B., pirmo aukšto langus – 51,20 Eur vertės, ir tokiu būdu išdaužė tris langų stiklus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu numeris Nr. (duomenys neskelbtini), koja spyrė į automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso UAB „D“, kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį - 150 Eur vertės, ir tokiu būdu jį sulaužė. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai J. B. – 51,60 Eur žalą, o UAB „D“ - 150 Eur vertės žalą, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Šiais savo veiksmai H. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis H. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Ne viską tiksliai atsimena, kaip buvo. Pamena, jog lyg ir susistumdė su draugu, po to lyg koja spyrė į pastato langą, kodėl taip pasielgė – paaiškinti negali. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, savo elgesį vertina tik neigiamai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nes mano, kad byloje pareikštas ieškinys yra per didelis. Taip pat teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo mama paskirta laiduotoja. Kaltinamasis nurodė, jog jį su motina sieja geri santykiai, mamai apie įvykį papasakojo iškart, parašydamas žinutę. Mama jo elgesį vertino blogai, daug kalbėjosi apie tai, moralizavo. Šiuo metu gyvena kartu su mama, ji jam yra autoritetas. Po įvykio suprato, kad alkoholio geriau nevartoti, nes gali prisidirbti nesąmonių. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog žalą nukentėjusiajai atlygins, yra dirbantis ir turi iš ko tai padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu išimtinai dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji J. B. nurodė, kad kreipėsi į UAB „K“, ši bendrovė jai buvo žinoma, kaip medinių langų specialistai. Bendrovės atstovai atvyko į vietą, nufotografavo, pasižiūrėjo, kiek yra pažeistas rėmas, koks stiklo storis ir pagal tai pateikė paskaičiavimus, kuriuos ji nurodė ieškinyje. Įvykio metu buvo ne tik išdaužti trys stiklai (vieno lango du stiklai, kito – vienas), tačiau ir sugadintas lango rėmas, reikės keisti stiklajuostes. Atsižvelgiant į tai ir buvo pateikta sąmata. Ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala pasireiškė tuo, kad po įvykio kartu su dukra turėjo budėti prie langų, kad vagys nepatektų į namą. Ji tikėjosi, kad atvažiuos jaunuolio tėvai ir atsiprašys, tačiau taip neįvyko. Po įvykio teko lankytis pas gydytojus, pakilo kraujospūdis, buvo didelis stresas, teko gerti antidepresantus. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad šiuo metu langai dar nėra sutvarkyti, šiuo metu langas yra tik užkaltas. Nukentėjusioji nurodė, kad pati stiklų išdaužimo nematė ir negirdėjo, nes buvo namo antrajame aukšte. Apie tai jai pranešė kiti asmenys. Nesutinka su kaltinamojo pateikta stiklo keitimo sąmata, nes ta firma, kuri pateikė sąmatą, iš esmės užsiima ne langų remontu, o žaliuzėmis. Jos netenkino firma, kurią siūlė kaltinamasis. Jai reikalinga tokia firma, kuri užsiima medinių langų dėjimu. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad jos pasirinkta firma UAB „K“ žino jos namą, nes buvo atvažiavę ir apžiūrėjo, taip pat ji parodė dokumentus, kad namas yra paveldo zonoje. 2021 m. kovo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, teismo paklausta, kodėl ji nurodė, kad UAB „K“ atstovai apžiūrėjo išdaužtą langą, kai tuo tarpu pats UAB „K“ atstovas teisme teigė, kad namo ir lango neapžiūrėjo, o sąmatą parengė tik pagal pateiktas nuotraukas, atsakė, kad ji tiesiog matė kažkokius asmenis prie lango fotografuojančius ir apžiūrinčius, ir nusprendė, kad tai UAB „K“ atstovai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „K“ atstovas M. B. nurodė, kad žino, jog į teismo posėdį yra pakviestas, nes jo bendrovė ruošė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g., stiklų keitimo sąmatą. Šis objektas yra eilinis medinis langas. Ar jam yra kažkokie specialūs reikalavimai – nežino. Sąmatą rengė pagal jam pateiktas nuotraukas, pats ar kitas įmonės atstovas į vietą nuvykę nebuvo. Siekiant sutvarkyti langus, reikėtų pagaminti naują stiklą, pakeisti esantį stiklą ir atitinkamai dalis, kurios yra sulūžusios (pakeitimo metu bus greičiausiai pažeistos stiklo suspaudimo detalės (stiklajuostės), kurias reikės keisti) bei seno stiklo utilizavimas. Kiek kainuoja stiklo keitimo darbai, tai fiksuotos kainos nėra. Kaina priklauso nuo situacijos, reikėtų vykti į vietą, išmatuoti, užsakyti stiklą, atsiimti jį, įdėti, utilizuoti seną stiklą, ta kaina gali svyruoti nuo 100 iki 300 Eur. Iš jam pateiktų nuotraukų bei teisiamojo posėdžio metu parodytų nuotraukų nėra aišku, ar reikės kokių nors papildomų darbų. Pateiktose nuotraukose nėra matyti, kad būtų buvusi išlaužta stiklajuostė, tačiau, keičiant stiklą, ypatingai senuose languose, stiklajuostė dažniausiai lūžta. Tai numatydami jie ir įvertino darbų kainą. M. B. nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų nesimato, ar stiklajuostės buvo klijuotos, ar prikaltos vinukais, jei vinukais prikaltos – tai greičiausiai keičiant stiklą jos lūžtų, bet atsakyti ar ji būtų lūžusi – negali. Ar stiklajuostės buvo pažeistos išimant dužusį stiklą, iš nuotraukų nesimato.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „R“ atstovas Š. Š. nurodė, kad žino, jog į teismo posėdį yra pakviestas dėl to, kad buvo kreiptasi į jų bendrovę dėl stiklo pastate, (duomenys neskelbtini) g., pakeitimo. Jis pats nuvyko į vietą, apžiūrėjo išdaužtą langą ir pateikė kainą. Būdamas įvykio vietoje matė, kad yra išdaužtas stiklas, todėl reikėtų pagal matmenis išpjauti naują stiklą, įdėti ir užkalti stiklajuostes. Šį darbą įvertino 50 Eur suma, bet tai yra vieno stiklo keitimo kaina. Į šią kainą įeina ir stiklo gaminimo kaina. Jei reikėtų keisti daugiau stiklų, atitinkamai didėtų kaina, nurodytą kainą reikėtų dauginti iš stiklų kiekio. Kiek pamena, nuvykęs į vietą, matė, kad ne visos stiklajuostės buvo vienos spalvos, planavo stiklajuosčių nekeisti, o užkalti tas pačias. Stiklajuoses įmanoma nuimti, tačiau nagrinėjamu atveju reikėtų žiūrėti, ar tą įmanoma padaryti jų nesulaužant. Nuo to sąmata drastiškai nesikeistų. Atsakydamas į klausimus, Š. Š. nurodė, kad UAB „R“ pagrindinė specializacija yra įvairių žaliuzių ir saulės kontrolės sistemų diegimas, tačiau jie diegia ir langus, ne kartą teko keisti medinius langus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu H. J. savo kaltę pripažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas kaltinamasis H. J. kaltę pripažino, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. su D. L. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išgėrė porą bokalų alaus, apsvaigo. Išėjęs į gatvę, būdamas neblaivus, dėl ko neturėjo kritinio mąstymo, koja spyrė į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto lango stiklą ir jį sudaužė. Negali pasakyti, kodėl taip padarė. Toliau paėjus su draugu (duomenys neskelbtini) susistumdė, kur jis užkabino automobilio „Citroen“ šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir jį sulaužė. Dėl padaryto gailisi, turtinę žalą atlygins (t. 1, b. l. 73). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 29 d. apklaustas kaltinamasis H. J. laikėsi 2020 m. rugpjūčio 26 d. apklausos metu duotų parodymų ir prašė jais remtis (t. 1, b. l. 81)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. B. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.41 val., paskambino kaimynė B. M. ir pranešė, kad du vyrai, vandališkais veiksmais, išdaužė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmajame aukšte, esantį langą, taip pat nurodė, kad nebijotų pasižiūrėti apgadinto lango, kadangi minėti asmenys jau yra pagauti, juos pagavo B. M. sūnus, kuris ir pranešė apie įvykį. Po skambučio ji nusileido laiptais, išėjo į lauką ir pastebėjo, kad minėtas langas (pirmas nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje) yra išdaužtas. Kaip atrodė asmenys, kurie apgadino langą, nežino, jų nematė. Padaryta apytiksliai 350 Eur turtinė žala, bet žala dar bus tikslinama. Namas nėra apdraustas (t. 1, b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.15 val., buvo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilyje. Automobilis stovėjo kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje. Išgirdo dūžtančio stiklo garsą, sklindančio nuo kitos gatvės pusės. Pamatė kaip bėga du jam nepažįstami vaikinai. Jis nuėjo į tą vietą, iš kur sklido garsas, ir pamatė, kad yra išdaužtas pastato vienas langas pirmame namo aukšte. Įtarė, kad tai padarė bėgantys vaikinai ir pradėjo juos sekti. Ties (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sankryža, vaikinai sustojo ir bendravo. Vienas iš vaikinų kitam sakė: „kodėl taip padarei?“. Tačiau jis stovėjo per atstumą ir viso bendravimo negirdėjo. Vaikinai stovėjo kažkiek už pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kampo, juos jis galėjo matyti. Vaikinų bendravimas kažkiek buvo panašus į ginčą ir jis pamatė kaip vienas iš vaikinų atliko kažkokį judesį, po kurio iš karto buvo garsas, kaip lūžtų plastmasė ir vėl išgirdo sakant: „ką tu darai?“. Vaikinai perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę ir jiems kažkiek paėjus, privažiavo policijos pareigūnai ir abu vaikinus sulaikė. Policijos pareigūnai sulaikė būtent tuos pačius du vaikinus, kuriuos jis matė bėgant (duomenys neskelbtini) gatve po dūžtančio stiklo garso. Bėgo būtent iš paskos ir būtent vienas iš minėtų vaikinų sugadino (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjusio automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį. Pradėjus bėgti paskui vaikinus, prie jo prisijungė kitas praeivis (t. 1, b. l. 49). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. S. rašytiniame paaiškinime (t. 1, b.l. 46)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.30 val., ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai išgirdo lango dūžį ir atsisukus, pamatė nubėgančius du vaikinus. Jis nespėjo pamatyti, kas sudužo. Pamatė link tų dviejų vaikinų bėgantį vaikiną. Šalia buvo vaikino mergina, jis paklausė tos merginos, kas įvyko, neatsimena, ką būtent ji atsakė, bet suprato, kad turi padėti pasekti tuos vaikinus. Vaikinai bėgo į (duomenys neskelbtini) kalną ir pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės, ten, prie buvusio banko „(duomenys neskelbtini)“ pastato nusuko automobilio galinio vaizdo šoninį veidrodėlį. Tą pastebėjo ir jam pasakė D. S. Toliau einant (duomenys neskelbtini) gatve, atvažiavo policija ir jos sulaikė (t. 1, b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, D. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.30 val., su H. J. ėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, link (duomenys neskelbtini) tilto. Buvo išgėrę. Netikėtai H. J. iš kojos spyrė į mašinos veidrodėlį. Kaip H. J. išdaužė pastato langą, nežino, nes neatkreipė į tai dėmesio (t., 1, b. l. 101).

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovintis automobilis bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio pastato langas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokoluose bei protokolo prieduose – fotolentelėse (t. 1, b. l. 8-24).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. 22.11 val. H. J. buvo nustatytas 1,22 promilės girtumas (t. 1, b. l. 63).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „D“ (t. 1, b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio J. B. pareiškimo matyti, kad dėl sudaužyto pirmo aukšto lango stiklo (duomenys neskelbtini), buvo kreiptasi į UAB „K“, kurie išdaužtus lango stiklus sutiko pakeisti (langas medinis, nestandartinis su keliais stiklais) už 425,44 Eur. Šią sumą patvirtina kartu su pareiškimu atsiųsta sąmata (t. 1, b. l. 27-28).

Iš kaltinamojo gynėjo pateiktos UAB „R“ pasiūlymo komercinės dalies nustatyta, jog viengubo stiklo 110x40 montavimo darbų kaina – 50 Eur (t. 1, b. l. 112).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog H. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, be H. J. parodymų, jo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios J. B., liudytojų D. S., E. K., bei įtariamojo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas - D. L., parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, daiktų apžiūros protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita rašytine, aukščiau išvardinta, bylos medžiaga. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis H. J., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, koja spyrė į pastato, kuris nuosavybės teise priklauso J. B., pirmo aukšto langą ir tokiu būdu išdaužė langų stiklus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu numeris Nr. (duomenys neskelbtini), koja spyrė į automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso UAB „D“, kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir tokiu būdu jį sulaužė. Tokiu būdu, H. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog minėti kaltinamojo H. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl kaltinimo tikslinimo

H. J. pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, spirdamas į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą – 17,20 Eur vertės, tokiu būdu išdaužė stiklą bei padarė 17,20 Eur žalą. Visgi susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga (nukentėjusiosios parodymai, fotonuotraukos), nustatyta, jog įvykio metu buvo išdaužtas ne vienas lango stiklas, o iš viso trys stiklai. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog buvo išdaužti trys langų stiklai ir padaryta 51,60 Eur žala.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo H. J. motina N. J. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. N. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos santykiai su sūnumi yra geri, po nagrinėjamo įvykio su sūnumi daug kalbėjo apie tai, kas įvyko, apie jo elgesio pasekmes. Sūnus supranta, kad pasielgė nederamai. Sūnus dabar mokosi, padeda darbuose. Ji stengiasi, kad sūnus būtų kuo daugiau užimtas naudinga veikla, pasidarytų tinkamas išvadas dėl savo elgesio. Sūnus supranta, kad jo neapgalvoti veiksmai padarė žalos. Šiuo metu sūnus nevartoja alkoholio. Ji mano, kad sūnui yra autoritetas, sūnus, prieš priimdamas sprendimus, derina su ja. Mano, kad nagrinėjamą įvykį pastūmėjo padaryti alkoholis ir jaunatviškas maksimalizmas, tačiau, kaip ir minėjo, šiuo metu sūnus alkoholio nevartoja, yra pasidaręs reikiamas išvadas. N. J. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama atlyginti žalą nukentėjusiajai, suremontuoti tą langą, tačiau nukentėjusioji nesileido į kalbas, tuo tarpu įmonei, kuriai priklausančiam automobiliui sūnus sulaužė veidrodėlį, visa žala yra atlyginta.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl H. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. H. J. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, įsipareigojo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir prašyme dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, išreikšta pozicija dėl įsipareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajai. Tokį teismo vertinimą pagrindžia tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu buvo sukelta žala ne tik nukentėjusiajai, tačiau ir UAB „D“, kaltinamasis minėtai bendrovei žalą atlygino, dėl ko pastaroji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio byloje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis per ikiteisminio tyrimo pareigūną siekė atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (tą patvirtina pačios nukentėjusiosios 2020 m. spalio 6 d. surašytame atsakyme dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 118) išdėstytos aplinkybės), tačiau, akivaizdu, nusikalstama veika padaryta žala buvo neatlyginta ne dėl kaltinamojo vengimo tą padaryti, o dėl išsiskyrusių pozicijų dėl atlygintinos žalos dydžio.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, H. J. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, H. J. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau tik už mažareikšmį administracinį nusižengimą, nesusijusį su alkoholio vartojimu ar viešosios tvarkos pažeidimu, už administracinį nusižengimą paskirtą baudą yra sumokėjęs nustatytu terminu, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), gyvenime siekiantis pozityvių tikslų ir išsakantis teigiamas nuostatas. Kaltinamasis H. J. kritiškai vertina savo elgesį dėl padarytos nusikalstamos veikos, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog H. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo elgesys ir jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad H. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju H. J. laiduotoja prašo būti paskirta jo mama N. J.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad ją su kaltinamuoju sieja itin artimi santykiai, jie nuolat bendrauja, ji sūnui yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės ir patarimų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja N. J. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka tik už pakankamai mažareikšmius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi nustatytu terminu. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti sūnaus elgesį, neteisinanti jo, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo mama N. J. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant N. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį H. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant H. J. N. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „D“ pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 258,80 Eur atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „D“ pateikė raštą, jog H. J. atlygino bendrovei padarytą 258,80 Eur žalą, procesas dėl UAB „D“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusioji J. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 425,44 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas tuo, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo išdaužti jai nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langų stiklai, kurių pakeitimas ir sutvarkymas, atsižvelgiant į UAB „K“ pateiktą sąmatą, kainuos 425,44 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Nukentėjusioji pareiškusi ieškinį dėl 425,44 Eur turtinės žalos atlyginimo iš esmės rėmėsi tik vienos, jos pačios pasirinktos bendrovės UAB „K“, pateikta sąmata, kurioje nurodyta, jog stiklų kaina – 51,60 Eur, stiklo keitimo darbų kaina – 150 Eur, stiklo utilizavimas 50 Eur, stiklajuosčių kaina – 50 Eur, stiklų matavimas 50 Eur, bendra sąmata – 425,44 Eur. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir jo atstovas pateikė UAB „R“ parengtą komercinį pasiūlymą, kuriame nurodoma, jog viengubo stiklo montavimo darbų kaina – 50 Eur. Nukentėjusioji viso proceso metu kategoriškai nesutiko su kaltinamojo pateiktu pasiūlymu. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame rašte (t. 1, b. l. 118) nukentėjusioji nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog namas yra nestandartinis, kultūros paveldo objekto zonoje, keičiant stiklus turės būti keičiamos ir specialiai gaminamos, dažomos stiklajuostės, su UAB „K“ atstovais suderinta, jog lango rėmas nebus keičiamas, o bus restauruojamas. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir minėtame rašte, nukentėjusioji nurodė, jog jos netenkina ir kaltinamojo parinkta įmonė, pateikusi komercinį pasiūlymą, nes minėtos įmonės veikla - žaliuzės, markizės, o ne medinių ir kt. langų stiklinimas ir gamyba. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji dar gi nurodė ir tai, kad UAB „K“ sąmatą pateikė realiai įvertinę situacija, nes šios bendrovės atstovai buvo atvykę patys apžiūrėti langų, ji jiems pateikė dokumentus, jog pastatas yra paveldo zonoje, tuo tarpu UAB „R“ atstovai sąmatą sudarė tik pagal jiems siųstas nuotraukas, realiai neįvertinę situacijos. Visgi atlikus byloje įrodymų tyrimą – susipažinus su byloje esančiais dokumentais bei išklausius tiek UAB „R“, tiek UAB „K“ atstovus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nukentėjusiosios argumentai, kuriais remiantis ji nesutinka su kaltinamojo pateikta darbų sąmata, yra nevisiškai pagrįsti. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog nei UAB „K“, nei UAB „R“ atstovas nenurodė, jog dėl to, kad nukentėjusiajai priklausantis namas yra kultūros paveldo zonoje, keistųsi darbų atlikimo specifika ar juo labiau jų kaina. Antra, pažymėtina tai, jog priešingai nei teigė apklausiama nukentėjusioji, UAB „K“ atstovas nurodė, kad jis sąmatą sudarė ne realiai įvertinęs situaciją ir apžiūrėjęs išdaužtą stiklą ir jo rėmą, o tik pagal jam pateiktas nuotraukas. Sąmatoje yra nurodyta stiklajuosčių gamyba, nes jas gali tekti keisti, bet ar reikės iš tiesų keisti – nežino, tai priklausytų nuo to, kaip jos yra pritvirtintos ir ar pavyktų, keičiant stiklą, jų nesulaužyti. Tuo tarpu teisme apklaustas UAB „R“ atstovas nurodė, jog jam klientas pasakė, kokį langą reikia apžiūrėti, jis pats nuvyko į vietą, apžiūrėjo išdaužtą langą, įvertino padarytą žalą ir pagal tai pateikė pasiūlymą. Be to, atmestini kaip nepagrįsti ir nukentėjusiosios teiginiai, jog ji nesutinka su UAB „R“ pateikta darbų sąmata, nes šios įmonės pagrindinė veiklos sritis nėra susijusiu su medinių langų remonto darbais. Teismas pažymi, jog nesant kitų duomenų, aplinkybė, kad komercinį pasiūlymą pateikusios bendrovės pagrindinė veiklos sritis nėra langų remontas, niekaip nepaneigia sąmatoje nurodytų duomenų teisingumo ir negali būti pagrindas abejoti šios įmonės galimybėmis pakeisti stiklus už pasiūlyme pateiktą kainą. Kita vertus, visgi sutiktina ir su nukentėjusiosios pastebėjimais, jog UAB „R“ pateiktas komercinis pasiūlymas yra pakankamai abstraktus ir nedetalus, nėra aišku, kas sudaro stiklo montavimo darbų kainą, komercinis pasiūlymas galiojo tik ribotą laiką, todėl nėra aišku, ar galiotų jau po bylos išnagrinėjimo. Pats UAB „R“ atstovas nurodė, kad įvertinus pateiktas posėdžio metu nuotraukas, sąmata gali keistis, galimai reikėtų keisti stiklajuostes. UAB „R“ atstovas taip pat nurodė, kad į nurodomą kainą įeina tiek pati stiklo kaina, tiek montavimo darbai ir reikalingos detalės, tačiau kiek konkrečiai visko reikės, bus aišku tik atliekant stiklų keitimo darbus. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pateikė nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo paskaičiavimus, kurie iš esmės yra pagrįsti, tačiau skirtingi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kol stiklų įstatymo darbai yra realiai neatlikti, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteistinas dydis yra nustatytinas tiek atsižvelgiant į proceso dalyvių pateiktus rašytinius duomenis bei kitą bylos medžiagą, tiek ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo bei ūkiškumo principais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 250 Eur turtinei žalai atlyginti. Minėta suma nustatytina, atsižvelgus į UAB „R“ pateiktą sąmatą bei UAB „K“ nurodytas stiklo utilizavimo bei naujų detalių kainas.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ir 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui yra suprantamas nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi nusikalstama veika, natūralu, buvo nukentėjusiajai sukelti neigiami išgyvenimai, nakties metu jai teko rūpintis miesto centre esančio namo lango, kurio stiklas buvo išdaužtas, užsandarinimu, o kartu ir nuosavybės apsaugojimu, kas, akivaizdu, sukėlė tiek fizinių nepatogumų, tiek dvasinių išgyvenimų. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusioji teismui pateikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodoma, jog pacientei dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos paūmėjo nemiga, nerimas, (duomenys neskelbtini). Visgi teismas atkreipia dėmesį, jog iš pateikto medicininio dokumento akivaizdu, jog nukentėjusioji dar prieš įvykį turėjo emocinio spektro problemų, kadangi nagrinėjamas įvykis, kaip matyti iš medicininės pažymos, sukėlė ne pačias emocines problemas, tame tarpe ir pakankamai sunkią ligą – (duomenys neskelbtini), o tik jų paūmėjimą. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusioji apklausta teismo posėdžio metu nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė dar ir tuo, jog ją nuvylė kaltinamojo tėvai, nes jie tą pačią naktį neatvyko pas ją, neatsiprašė. Visgi, teismo vertinimu, tokia nukentėjusiosios pozicija rodo, kad ji neturtinę žalą šiuo atveju kildina ne tik iš kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, bet ir iš nusivylimo kaltinamojo tėvais, jų elgesiu ir reakcija po nusikalstamos veikos. Teismas šiuo atveju pažymi, kad nors kaltinamasis yra atsakingas už nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau jis nėra atsakingas už savo tėvų elgesį nukentėjusios atžvilgiu ir nuviltus nukentėjusiosios lūkesčius. Nukentėjusioji taip pat teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog dėl nagrinėjamos veikos jai būtų tekę keisti gyvenimo būdą, būtų sukeltos ilgalaikės pasekmės jos sveikatai, gyvenimo kokybei (nors nukentėjusioji nurodė, kad juto didelį stresą dėl išdaužto lango, nes bijojo vagių, tačiau iki bylos išnagrinėjimo langas nėra sutvarkytas, nukentėjusioji ir toliau gyvena name su išdaužtu langu, kas rodo, jog stresas dėl vagių įsiveržimo per išdaužtą langą buvo trumpalaikis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, jai iš kaltinamojo priteisiant 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos pagrįstos tiek pinigų priėmimo kvitais, tiek sąskaitomis už teisines paslaugas. Tokia išlaidų suma, teismo vertinimu, yra pagrįsta, laikytina protingo dydžio, todėl turi būti nukentėjusiajai atlyginta.

Kiti klausimai

Kaltinamajam H. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašytos įvykio vietos nuotraukos, esantį voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio, bei kompaktinį diską su 2021 m. vasario 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

H. J. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

H. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašytos įvykio vietos nuotraukos, esantį voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio bei kompaktinį diską su 2021 m. vasario 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Civilinį procesą dėl civilinio ieškovo UAB „D“ pareikšto civilinio ieškinio dėl 258,80 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamojo H. J. nukentėjusiosios J. B. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiosios patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti H. J., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė