Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir pagal atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui D. K., atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys A. K., A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir pagal atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui D. K., atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys A. K., A. K..Atsakovės atstovas 2018 m. vasario 1 d. teismui pateikė prašymą paskirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., vertės nustatymo ekspertizę, turto vertintoju paskirti ekspertą G. T. ir ekspertui užduoti klausimą: ,,Kokia yra turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., vertė, jos nustatymo dieną?“

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Teismo motyvai: Nurodė, kad teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Šiuo atveju nagrinėjant bylą svarbu nustatyti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., vertę, buvusią vertinimo metu. Tad prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas. Ekspertizę (turto vertinimą) pavesta atlikti ekspertui G. T.. Nurodė, kad, iki bus atliktas turto vertinimas, civilinę bylą būtina sustabdyti. Eksperto išvada yra rašytinis įrodymas, kuris tiriamas su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundo motyvai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl ekspertizės skyrimo. Paaiškino, jog net ir pripažinus 2013 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, žemės sklypas bus dalytinas lygiomis dalimis, nes būtų vertinamas kaip santuokos metu įgytas turtas. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju nėra. Atsakovė priešieškinio reikalavimus gali tikslinti iki baigiamųjų kalbų, o priežastis dėl ekspertizės skyrimo nepagrįsta. Tad vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad byloje sprendžiami klausimai, susiję su šalių turto vertės nustatymu ir dalybomis. Tad tik atlikus ekspertizę ir nustačius tikrąją dalytino turto vertę, bus galima suformuluoti reikalavimus dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijos, sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad jos prašymas dėl ekspertizės skyrimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Paaiškino, jog ieškovas ir atsakovė R. K. patys nededa pastangų, kad būtų kuo greičiau padarytas turto vertinimas, t. y. nekilnojamąjį turtą įregistravo tik 2017 m. gruodžio 4 d., atsakovė neįleidžia turto vertintojo apžiūrėti namo.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus atlikta ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-57-512/2018 nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai teismas paskiria ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, civilinę bylą sustabdė. Atsakovė R. K. atskirajame skunde nurodė, jog ekspertizę skirti šiuo atveju nėra pagrindo, nes pripažinus nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, šis turtas bus pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamas lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.Pagal CPK 212 straipsnį, ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi. Taigi, ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, iki bus gauta eksperto išvada klausimais, atsakyti į kuriuos teismas pripažino esant reikalinga. Apeliantė atskiruoju skundu faktiškai skundžia ne bylos sustabdymą, o nepagrįstai paskirtą ekspertizę, nurodydama, jog ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra tikslingas. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėja šeimos bylą, kurioje sprendžiami klausimai dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylą, sprendžia klausimą ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl sutuoktinių turto padalijimo, kompensacijos priteisimo (CPK 541 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.86 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju eksperto išvada dėl turto vertės nustatymo yra įrodymas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas galės teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, iki bus gauta eksperto išvada. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės R. K. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.