Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-336-193/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-16
Bylos Nr.
1S-336-193/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys

Įžanginė dalis

Nr.1S-336/2008Procesinio sprendimokategorija : 2.11
NUTARTIS2008 m. gegužės 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,Sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Sandrai Povilonienei ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pradėtas supaprastintas baudžiamasis procesas nutrauktas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. Č. atžvilgiu pradėtas supaprastintas baudžiamasis procesas dėl to, kad 2008-03-07, apie 01.30 val., viešoje vietoje, Panevėžio m., Stetiškių g., ties pastatu Nr. 74, V. Č. išlaužė UAB „Eismas" priklausantį kelio ženklą 214,76 litų vertės, žymintį autobusų sustojimą, tokiu būdu savo nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį.

2008 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pradėtas supaprastintas procesas nutrauktas, nepadarius V. Č. veikos, turinčios BK 284 str. 2 d. numatytos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), motyvuojant, kad V. Č. veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, o administracinio teisės pažeidimo numatyto 174 str. sudėtį.

Skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo 2008 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti dėl netinkamo, nepagrįsto BPK 3 str. 1 d. 1 p. pritaikymo, dėl teismo išvadų neatitikimo byloje nustatytoms aplinkybėms ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Skunde nurodo, kad teismas nemotyvuotai atmetė V. Č. kaltinančius įrodymus, o priimdamas nutartį, atsižvelgė tik į V. Č. parodymus apie tai, kad jis norėjo pažiūrėti, ar kelio ženklas tvirtai įtvirtintas į žemę, neatsižvelgė ir į liudytojų A. F., G. M., V. L. parodymus. Liudytojas A. F. parodė, kad matė, kaip V. Č. rankomis suėmęs autobusų stotelę žymintį stulpą jį laužo, siūlė jam eiti kartu laužti stulpo, liudytojas G. M. parodė, jog sėdint automobilyje, pastebėjo, jog V. Č. laužo autobusų stotelėje esantį stulpą, judindamas jį į įvairias puses, todėl A. F. nuėjo jo tramdyti. Liudytojas V. L. nurodė, kad pravažiuodamas pro autobusų stotelę, esančią Stetiškėse, stotelėje pastebėjo vaikiną, laužantį stotelės ženklą, toks V. Č. elgesys jį papiktino, jis išsigando, manydamas, kad su nulaužtu ženklu gali išmušti aplinkui esančių pastatų langus, išgyveno nesaugumo jausmą, toks elgesys jį papiktino. Iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad V. Č. tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą ir jis tai suprato, siekė tokių padarinių, suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau siekdamas sušvelninti savo padėtį nurodė, kad norėjo pažiūrėti ar kelio ženklas tvirtai įtvirtintas į žemę. V. Č. atliekami veiksmai buvo viešo pobūdžio, o tai yra aiškios nepagarbos visuomenei esminė savybė. V. Č. nepadoriai elgėsi viešoje vietoje, t.y stotelėje, kuri yra prie gatvės, kur važiuoja automobiliai, ir vietovė yra gerai matoma bei joje bet kuriuo metu gali atsirasti pašalinių žmonių. Nors teismas nutartyje ir pripažino, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, tačiau nurodė, kad pasekmės buvo minimalios, t.y. kaltinamojo veiksmais niekam nei fizinė nei materiali žala nepadaryta, tačiau BK 284 str. 2d. straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos sudėtis yra formali - nereikalaujanti kokių nors pasekmių atsiradimo, nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su nepadoraus elgesio, kurį pilnai atitiko V. Č. veiksmai, pradžia, be to įstatymas ir nereikalauja, kad nusižengimu būtų padaryta fizinė žala. Teismas, vertindamas V. Č. elgesį ir jo padarytą veiką pagal veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jos mastą, pasekmes, nepagrįstai susiaurino nepadoraus elgesio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę, sampratą ir ribas, o V. Č. veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, nors, kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių visumos, V. Č. savo nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika atitinka BK 284 str. 2 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.

Skundas atmetamas.

BK 284 straips­nio 2 da­lies ir ATPK 174 straips­nio dis­po­zi­ci­jo­se nu­ma­ty­tos vei­kos api­bū­din­tos pa­nau­do­jant ver­ti­na­muo­sius po­žy­mius, to­dėl griež­tai api­brėž­tų bau­džia­mo­sios ir ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės at­ri­bo­ji­mo kri­te­ri­jų nė­ra. ATPK 174 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sank­ci­jos už ati­tin­ka­mų vei­kų pa­da­ry­mą taip pat pa­na­šios. To­kio­mis są­ly­go­mis at­sa­ko­my­bės at­ri­bo­ji­mo klau­si­mas spręs­ti­nas at­si­žvelg­iant į kon­kre­čios vei­kos po­bū­dį.

Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, padarė ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas, šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju at­si­žvelgė į kal­ti­nin­ko veiks­mų ypa­ty­bes, in­ten­sy­vu­mą, truk­mę, vie­šo­sios vie­tos spe­ci­fi­ką. V. Č. nakties metu, nesant aplinkui pašalinių žmonių, judino kelio ženklą į įvairias puses, po to jį išrovęs, padėjo ant žemės ir jokių kitų veiksmų neatliko. Šias aplinkybes nurodė ir liudytojai A. F. ir G. M.. V. Č. veiksmai buvo pastebėti atsitiktinai pro šalį važiuojančio V. L.. Nors kaip seka iš V. L. apklausos duomenų, toks V. Č. elgesys ir papiktino bei išgąsdino V. L., tačiau ne­sutrik­dė įpras­to jam gy­ve­ni­mo bū­do, ne­su­da­rė jam ne­pa­to­gu­mų, todėl kelio ženklo išjudinimas, padėjimas ant žemės, negali būti traktuotinas kaip akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis nepadorus elgesys BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo apimtyje. Duomenų, kad išrovęs kelio ženklą iš žemės, V. Č. jį dar kaip nors būtų sugadinęs ar sulaužęs nėra. Kaip seka iš UAB „Eismas“ pažymų (b.l.19,21), UAB „Eismas“ dėl išrauto kelio ženklo V. Č. pretenzijų neturi, materialinė žala, grąžinus kelio ženklą, atlyginta. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas - V. Č. veiksmai atitinka ne BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo, o ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti 2008 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys