Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., atsakovų atstovei advokatei V. T., atsakovės L. B. atstovei pagal įgaliojimą E. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. B., R. B. dėl iškeldinimo iš patalpų, atsakovų priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo parduoti patalpas.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma iškeldinti R. B. ir L. B. iš patalpų (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodo, kad UAB Kauno butų ūkis 2015-10-30 patikrinęs patalpas (duomenys neskelbtini), nustatė, kad minėtose patalpose gyvena R. B. ir L. B.. LR CK 6.577 str. numato, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. LR CK 6.579 str. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Kauno miesto savivaldybė su atsakovais nėra sudariusi gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo gyvenamųjų patalpų nei išnuomavimo, nei išsipirkimo atsakovams. Atsakovai ginčo patalpose gyvena bei jomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Pagal LR CK 6.612 str. savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Šiai dienai atsakovai ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena be teisėto pagrindo, t.y. su jais rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kaip numatyta LR CK 6.579 str., nėra sudaryta. Atsakovų gyvenimas be teisinio pagrindo ieškovui Kauno miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra savavališkas ir neteisėtas. Dėl teisės aktų pažeidimų Kauno miesto savivaldybė negali disponuoti savo nuosavybe, nes ją neteisėtai valdo atsakovai L. B. ir R. B.. Atsakovai pripažįsta, kad jie ginčo patalpas yra užėmę savavališkai, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ginčo patalpos galėtų priklausyti, kaip teigia atsakovai, jų šeimai. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad atsakovai pripažįsta, jog yra užėmę patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) - virtuvę ir kambarį buto Nr. 2, šios patalpos yra šalia buto Nr. 1, kuriame atsakovai yra deklaruoti bei gyvena šeimos narių teisėmis, o šiuos abu butus jungia bendros patalpos, žymimos šifrais: a-0,94 kv.m., al-8,82 kv.m., a2-2,71 kv.m. Kaune. Apsigyveno ginčo patalpose todėl, kad ankštame bute Nr. 1 neišsiteko, butas yra 37,01 kv.m. bendro ploto, jame gyveno 8 asmenys - savininkė L. B., jos sūnus A. B., duktė E. B., jos sūnus M. B. su 3 asmenų šeima (kurie įtraukti į eilę butui gauti) bei buvęs L. B. sutuoktinis R. B. (deklaruotas prie Kauno m. savivaldybės), kuris yra nedarbingas, jam nustatytas specialiojo nuolatinės priežiūros poreikis, jis be priežiūros gyventi negali. Jam būtina atskira gyvenamoji patalpa. O svarbiausia, kad ginčo patalpose buvo apsigyventa tikslu pagerinti šių patalpų stovį, tuo pačiu ir buto Nr. 1 stovį, nes buvo būtina rūpintis gyvenamosiomis patalpomis buto Nr. 2, kurios buvo visiškai apleistos, nešildomos 5 metus, kai jose iki 2014 m. lapkričio mėn. gyveno buvusi nuomininkė R. B., jai buvo suteiktas kitas butas. Bute Nr. 2 elektra buvo atjungta. Kadangi ginčo patalpos nebuvo šildomos, per plonas pertvaras į atsakovų pirmąjį butą ėjo šaltis, niekaip negalėjo apšildyti savo buto ir apsaugoti M. B. vaikus nuo ligų. Tiesiog privalu buvo kažko imtis ir sudaryti bute Nr. 1 bent kiek normalesnes gyvenimo sąlygas. Kadangi nei nuomininkė R. B., nei miesto Savivaldybė visiškai nesirūpino butu Nr. 2, šis butas ir buvo pripažintas netinkamomis gyventi patalpomis. Akivaizdu, kad butu reikia rūpintis, daryti remontus, apšildyti, tuomet ir bus tinkamos gyventi patalpos. L. B. išsikėlus iš ginčo patalpų, ieškovas ir toliau nesirūpino patalpomis, o nuo to vis blogesnės darėsi gyvenimo sąlygos ir bute Nr. 1, šiame bute pelijo sienos, viskas drėko, tiesiog buvo neįmanoma apšildyti buto, todėl atsakovų šeima, tame tarpe ir buto Nr. 1 savininkė L. B., pradėjo rūpintis buto Nr. 2 patalpomis, jas pradėjo šildyti, įrengė šildymo prietaisus. Butu Nr. 2, kurį jungia su butu Nr. 1 bendros sienos, bendros patalpos, naudojasi visa šeima, o daugiausia šiomis patalpomis naudojasi ir jose gyvena L. B. ir jos buvęs sutuoktinis R. B.. Atsakovų šeimai aktualu, kad šios gyvenamosios patalpos priklausytų šeimai, kadangi nuo tų patalpų stovio ir naudojimo paskirties priklauso buto Nr. 1 stovis, o naudojant buto Nr. 2 patalpas pagalbinių patalpų paskirčiai, šios patalpos nebus prižiūrimos, kaip buto, tuomet ir L. B. priklausančiame bute bus vis bloginamos gyvenimo sąlygos, tuo labiau, kad yra bendros naudojimo patalpos. Nesutinka su ieškovo teiginiais dėl savininko nuosavybės paėmimo prievarta, atsakovai tik naudojasi buto Nr. 2 patalpomis, kadangi pats savininkas nesirūpina jomis, tuo blogina šių patalpų stovi, nuo kurio priklauso ir buto Nr. 1 stovis. Atsakovai tik prašo įstatymų nustatyta tvarka parduoti šias patalpas bendraturčiui. Atsakovai neginčija, kad patalpos pripažintos netinkamomis naudoti ir nurodė, kaip jos tapo tokiomis. Visa atsakomybė tenka pačiam ieškovui, kuriam visiškai nerūpi jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir tik, kai atsiranda kas tą turtą pradeda prižiūrėti, tuomet ir reiškiami ieškiniai. Beje, šiuo metu bute yra ir elektra, ir įrengtas šildymas, patalpos jau neatitinka netinkamų naudoti patalpų paskirties.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovų priešieškinis, kuriuo prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parduoti atsakovei L. B. buto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas su bendro naudojimo patalpomis a, a1, a2. Nurodoma, kad atsakovė L. B. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Šio buto bendrasis plotas yra 37,01 kv.m., gyvenamasis plotas yra 28 kv.m., butą sudaro trys nedideli kambariai, plane žymimi indeksais 1-2/8,75 kv.m., 1-3/9,08 kv.m. ir 1-4/11,17 kv.m. bei virtuvė 1-1/9,01 kv.m. Į buto plotą įeina ir bendro naudojimo patalpos, žymimos indeksu a-0,94 kv.m., al-8,82 kv.m., a2-2,71kv.m. Nurodytos bendros patalpos a, a1, a2 priklauso ir ieškovui miesto Savivaldybei. Kadangi tiek L. B., tiek miesto Savivaldybė valdo ir disponuoja tuo pačiu turtu, kaip bendro naudojimo patalpas, sektų, kad yra bendraturčiai. Atsakovai šiuo metu gyvena buto (duomenys neskelbtini) patalpose, žymimose 2-1/5,54 kv.m. ir 2-2/10,65 kv.m., t.y. virtuvėje ir šalia virtuvės esančiame kambaryje. Kitas buto Nr. 2 kambarys 2-3/10,30 kv.m. yra užplombuotas, tai įrodo ir ieškovo pateiktas 2015-10-30 patikrinimo aktas, kuriame minimas dėl užėmimo tik vienas kambarys ir virtuvė. Todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti iš viso buto Nr. 2 yra netikslus ir neįvykdomas. Iš pateiktų byloje įrodymų - plano akivaizdu, kad butas Nr. 2 yra dviejų atskirai esančių kambarių ir virtuvės, į visas tris antrojo buto patalpas galima patekti tik iš tų pačių bendrų patalpų - a, a1, a2, iš kurių galima patekti ir į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą. Butas Nr. 2 nėra vientisas butas. Atsakovei L. B. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvena gausi jos šeima - sūnus A. B., dukra E. B., jos sūnūs M. B. ir R. A., jo faktinė žmona O. B. ir du nepilnamečiai jų vaikai – P., gim. (duomenys neskelbtini) ir K., gim. (duomenys neskelbtini), o buto bendrasis plotas yra tik 37,01 kv.m. Todėl atsakovai L. B. ir R. B. jau tiesiog neišsitenka šiame bute ir apsigyveno šalia esančiose neprižiūrimose savininko, t.y. ieškovo, patalpose ir net pagerino jų stovį. Be to, R. B. yra sunkus ligonis, patyręs nemažai operacijų, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Jis gyventi be priežiūros negali, jam būtina atskira gyvenamoji patalpa. Atskira gyvenamoji patalpa jam būtina jau vien dėl to, kad jo ligos specifinės ir nesuderinamos su gyvenimu bendrose patalpose -jam į išorę iš šlapimo pūslės išvesta urostoma, o dėl demensijos jo elgesys neprognozuojamas. L. B. taip pat ligonė, patyrusi stuburo operaciją, jai dažnai sutrinka judesių koordinacija, netenka pusiausvyros ir krenta, o tai labai neigiamai veikia ypač vaikus. Taigi, atskiros patalpos būtinos, o tokios patalpos su bendro naudojimo patalpomis ir yra, ieškovas tik turi sudaryti galimybę šias patalpas išsipirkti atsakovams rinkos kainomis, t.y. parduoti patalpas galiojančio nuo 2015-01-01 LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. l p. nuostatomis. Tai, kad ginčo buto patalpos pripažintos netinkamomis naudotis nėra ir negali būti kliūtis parduoti ginčo buto patalpas, to įstatymai nenumato. Dėl ginčo patalpų išsipirkimo LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. tvarka ne kartą buvo kreiptasi į miesto Savivaldybę, tačiau klausimas teigiamai vis neišsprendžiamas, nors savivaldybė pripažįsta (Privatizavimo skyriaus 2015-10-19 raštas Nr. 66-6-733 pateiktas byloje), kad ginčo patalpos bus parduotos viešame aukcione. Nesuvokiamas miesto Savivaldybės interesas leisti lėšas aukciono rengimui ir mėginti parduoti ginčo patalpas ne atsakovei L. B., kaip turto bendraturtei. Atsakovų šeimai būtina išsipirkti ginčo buto patalpas, kad kiek pagerintų gyvenimo sąlygas, kad svetimi asmenys netrukdytų disponuoti L. B. priklausančiu turtu. Kadangi ieškovas gera valia nesutinka rinkos kainomis parduoti L. B. ginčo patalpų pagal galiojančius įstatymus, tenka savo teises ginti teismine tvarka pareiškiant priešieškinio reikalavimą dėl patalpų išsipirkimo. L. B. ir ieškovui priklausantys butai (duomenys neskelbtini) yra 1919 m. statytame name, fizinis nusidėvėjimo laipsnis siekia 69 procentus. Ginčo patalpose deklaruotų asmenų nėra.Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 dalies 1 punktas nustato, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalis apibrėžia, kad patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro 2 kambariai, tai nėra viena patalpa, tai patvirtina byloje pateikti Nekilnojamo turto registro duomenys, todėl minėto Įstatymo nuostatos šiuo atveju nėra taikomos. Atsakovai pripažįsta, kad ginčo patalpas yra užėmę savavališkai bei nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ginčo patalpos galėtų priklausyti, kaip teigia atsakovai, jų šeimai, taip pat atsakovų nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo jie remiasi reikšdami priešieškinį, šiuo atveju nėra taikytinas, kadangi ginčo patalpa susideda iš dviejų kambarių, tai nėra viena patalpa, todėl šiuo atveju minėto Įstatymo nuostatos nėra taikytinos. Ginčo atveju savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsakovų reikalavimo tenkinimui Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl R. B. ir L. B. iškeldininimo iš patalpų (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo parduoti atsakovei L. B. buto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas su bendro naudojimo patalpomis a, a1, a2.

Dėl R. B. ir L. B. iškeldinimo iš patalpų (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo parduoti atsakovei L. B. buto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas su bendro naudojimo patalpomis a, a1, a2

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB Kauno butų ūkis 2015-10-30 patikrinęs patalpas (duomenys neskelbtini), kurios priklauso ieškovei, nustatė, kad minėtose patalpose gyvena R. B. ir L. B. (b.l. 3-6, 8-10). Atsakovai šio fakto neginčija, tačiau prašo leisti įsigyti šias patalpas atsakovei L. B. (b.l. 88-92).Vertinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismas esminėmis bylai pripažįsta tokias aplinkybes teismas. Visų pirma, vertinant atsakovės nurodomos aplinkybės, kad jai priklausančiame bute gyvena gausi šeima, būtina atsižvelgti į faktą, kad penki asmenys gyvenamąją vietą adr. (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2015-04-30 ir 2015-07-01 (b.l. 85), t.y. jau po to, kai 2015-01-27 UAB Kauno butų ūkis patikrino patalpą (duomenys neskelbtini) ir įteikė raginimą atlaisvinti gyvenamąją patalpą (b.l. 8-11). Viena iš bute adr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, atsakovų atstovė šioje byloje E. B. patikrinimo metu paaiškino, kad adr. (duomenys neskelbtini), gyvena maždaug apie mėnesį (b.l. 10). Tai reiškia, kad atsakovai žinojo apie ieškovo reikalavimą išsikelti iš jiems nepriklausančios patalpos. Todėl nurodytų penkių asmenų gyvenamos vietos deklaravimas po raginimo išsikelti įteikimo negali būti pripažįstamas suteikiančiu atsakovams pirmenybės teisę reikalauti iš ieškovo ginčo patalpos pardavimo. Antra, Kauno miesto savivaldybės privatizavimo skyriui 2015-10-29 rašte atsisakius atsakovei L. B. parduoti ginčo patalpas, atsakovė nepasinaudojo rašte nurodyta galimybe skųsti šį atsisakymą administracinių bylų teisenos įstatyme nurodyta tvarka. Tai reiškia, kad atsakovė neišnaudojo visų įstatyme nustatytų priemonių savo teisių įgyvendinimui ir gynimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat remiantis LR CK 6.612 str. nuostatomis, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, ieškinys yra tenkintinas, priešieškinis atmestinas. Kiti byloje esantys šalių paaiškinimai ir pateikti duomenys pripažintini neturinčiais esminės reikšmės bylai.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas 31 Eur. žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal LR CPK 83 str. 1 d. 10 p. yra atleista.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Iškeldinti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš patalpų (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31 Eur. (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.